Byla 3K-3-549/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kuris subjektas (buto savininkas ar nuomininkas) turi prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, kai nesudaryta šilumos tiekimo sutartis.

5Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ teikė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui šilumos energiją. Šis butas nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau nuomininkas su ieškovu nesudarė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir nemoka už tiekiamą šilumos energiją. Be to, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis neįregistruota viešame registre, todėl pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš ieškovą. Ieškovo teigimu, atsakovas, kaip buto savininkas, privalo sumokėti skolą už butui patiektą šilumos energiją.

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6584,50 Lt skolos, susidariusios nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 6584,50 Lt skolos. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, kuriam ieškovas tiekė šilumą, savininkė; nurodytą butą kaip socialinį būstą nuomoja trečiajam asmeniui. Atsakovas su trečiuoju asmeniu nesudaręs rašytinės nuomos sutarties ir neįregistravęs jos įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš šilumos tiekėją. Nuomininkas nesudaręs su ieškovu šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir jokiais veiksmais neišreiškęs ketinimo sudaryti tokią sutartį. Dėl to teismas laikė, kad konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu yra sudaręs patalpų savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė).

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 9 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę žinoti apie tai, jog nurodytame bute gyvenamąją vietą nuo 1986 m. balandžio 4 d. yra deklaravęs trečiasis asmuo; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie buto nuomą trečiajam asmeniui. Ieškovo argumentai, kad nuomos sutarties neįregistravimas viešame registre neturėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms, byloje esančių įrodymų kontekste laikytini nesąžiningais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas netyrė ir nevertino faktinės aplinkybės, ar buvo sudaryta vartotojo (trečiojo asmens) sutartis su ieškovu. Teisėjų kolegija laikė, kad šilumos energijos vartojimo sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta nuomininko – trečiojo asmens ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ieškovas yra jo prievolių perėmėjas. Šį faktą patvirtinančia aplinkybė kolegija pripažino ir sąskaitų už šilumos energiją siuntimą nuomininkui bei faktinius buto nuomos santykius.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121) dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjekto. CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 876 nuostatomis reglamentuojami valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojų ir valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų tarpusavio teisiniai santykiai; šilumos tiekimo subjekto ir nuomininko santykiai šiose teisės normose nenustatyti. Sistemiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31, 32 dalies, 21 straipsnio 1, 2 dalies ir jį detalizuojančius poįstatyminių aktų (ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygų; 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais sąlygų; 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių) nuostatas, darytina išvada, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Taigi, net ir tais atvejais, kai yra nuomojama valstybei ar savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa, šilumos tiekėjo teikiamų paslaugų vartotoju gali būti tik šildomų patalpų savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindami Šilumos ūkio įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas, yra padaręs analogišką išvadą. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 876 nuostatas kasatoriaus teikiamų paslaugų vartotoju laikytinas gyvenamosios patalpos nuomininkas, prieštarauja Šilumos ūkio įstatyme ir kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008). Kasatorius taip pat pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kas gyvena šilumos tiekėjo šildomose patalpose, naudą gauna ir šių patalpų savininkas, kuriam priklausantis nekilnojamasis turtas yra šildomas šilumos tiekėjo teikiamomis paslaugomis;

132) dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo ir jos reikšmės tretiesiems asmenims. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuomos sutarties neįregistravimas viešame registre neturi įtakos kasatoriaus teisėms bei pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartyje bei 2009 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtose civilinėse bylose, analogiškose faktinėmis aplinkybėmis šiai, yra nurodęs, kad, nuomotojo sudarytos su nuomininku nuomos sutarties neįregistravus įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, negalima šios sutarties panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš šilumos tiekėją. Taigi, kasatorius teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta su gyvenamosios patalpos nuomininku. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas, o šios galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Taigi kasatorius daro išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais gali būti sudaryta tik asmenų, nurodytų vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintose sąlygose ir tik šiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytomis sąlygomis. Šilumos ūkio įstatyme ir šį įstatymą detalizuojančių poįstatyminių aktų (ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų) nuostatose nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma šilumos tiekėjo ir buto savininko. Taigi konkliudentinais veiksmais šilumos tiekimo sutartis galėjo būti sudaryta tik kasatoriaus ir atsakovo – buto savininko.

14Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, kas buvo šilumos energijos galutinis vartotojas, ir nustatęs, kad konkliudentiniais veiksmais tarp trečiojo asmens (nuomininko) ir ieškovo (šilumos energijos tiekėjo) susiklostė šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagrįstai pripažino, jog už suvartotą šilumos energiją privalo sumokėti buto nuomininkas.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimą-padavimą, ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis Vilniuje, Savanorių prospektas 45-99, priklauso atsakovui; atsakovas šį butą kaip socialinį būstą nuomoja trečiajam asmeniui, tačiau buto nuomos sutartis nesudaryta ir atsakovas (nuomotojas) su trečiuoju asmeniu (nuomininku) nesutarę, kad už butui tiekiamą šilumą mokės nuomininkas. Vertindamas šias aplinkybes ir taikydamas šilumos tiekimo pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas teismas padarė išvadą, kad už butui tiektą šilumos energiją privalo sumokėti buto savininkas (atsakovas). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad buto nuomos sutartis rašytine forma nebuvo sudaryta ir nekilnojamojo turto registre neįregistruota, tačiau nurodė, kad kasatorius (šilumos tiekėjas) apie atsakovo (nuomotojo) ir trečiojo asmens (nuomininko) nuomos teisinius santykius žinojo ir sąskaitas už butui tiektą šilumos energiją siuntė trečiajam asmeniui; trečiasis asmuo savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pirmiau nurodytų adresu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovo, trečiojo asmens ir kasatoriaus buvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis ir iš jos kilo pareiga tiesioginiam šilumos gavėjui – trečiajam asmeniui mokėti už gautą šilumos energiją. Padaręs tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė.

19Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šilumos energijos tiekimą ir atsiskaitymą už ją reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismo praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija su kasatoriaus argumentais sutinka.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-3/2008.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiškinimai taikytini šioje byloje (CPK 4 straipsnis) .

21Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, jog pripažino atsakovo, trečiojo asmens ir kasatoriaus šilumos energijos tiekimo sutartinius teisinius santykius, tačiau iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių tokios išvados padaryti negalima, nes atsakovas (nuomotojas) ir trečiasis asmuo (nuomininkas) nuomos teisinių santykių rašytine sutartimi neįformino, jos neįregistravo viešame registre, kad galėtų ja remtis prieš kasatorių (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), o trečiasis asmuo niekada kasatoriui nemokėjo už butui tiektą šilumą ir niekuo neišreiškė valios tokią sutartį sudaryti. Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo būta, tai už butui tiektą šilumą privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šiuo klausimu teismo praktikos, dėl to be teisėto pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo, kurio išvados visiškai atitiko byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendimą.

22Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti ( CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Už kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 198 Lt žyminį mokestį, taip pat jis pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1190 Lt išlaidų, kasaciniame teisme – 3025 Lt išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, advokato darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės, sprendžia, kad už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovo prašoma priteisti suma mažintina iki 800 Lt, kasaciniame teisme – iki 1000 Lt. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą.

28Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (kodas 111760831) 1800 (vienas tūkstantis aštuonis šimtus litų) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

29Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) į valstybės biudžetą 48,15 (keturiasdešimt aštuonis litus 15 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kuris subjektas (buto savininkas ar... 5. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ teikė atsakovui Vilniaus miesto... 6. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6584,50 Lt skolos, susidariusios nuo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašo panaikinti... 12. 1) dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjekto. CK šeštosios... 13. 2) dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo ir jos reikšmės tretiesiems... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, apeliacinės... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis Vilniuje, Savanorių... 19. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir... 21. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, jog... 22. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 24. Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 28. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233)... 29. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) į... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...