Byla 2-546/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-2862-258/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-2862-258/2009.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Kreditorius Danske Bank A/S kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 147 804,18 Lt skolos, 108,12 Lt palūkanų, 7 913,31 Lt delspinigių bei 9 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkų S. K. , G. K. bei S. P. . Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkų turto areštą.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies: areštavo skolininkų nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, iš esmės neviršijant 155 825,61 Lt. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6Atskiruoju skundu skolininkas S. P. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir atmesti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcijos, todėl ieškovas turi įrodyti esant tokią grėsmę, tačiau to nepadarė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra akcentavęs, kad didelė reikalavimo suma nėra neginčijamas pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas trims skolininkams yra solidarus, todėl vienam skolininkui tenka apie 50 000 Lt reikalavimo, o tai, apelianto teigimu, nėra didelė suma. Taip pat apeliantas teigia, jog teismo nutartis turi būti panaikinta dar ir dėl to, kad nė vieno iš skolininkų turtinė padėtis net nebuvo vertinta, o tai lėmė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai nepaneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, todėl teismo nutartis pagrįsta bei teisėta.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkai S. K. bei G. K. pritaria atskirajam skundui, prašo jį patenkinti, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atmesti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nevertino esminių aplinkybių ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

11Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-513/2008, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalauja priteisti iš skolininkų 155 825,61 Lt skolą, delspinigius bei palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą gyvenimo lygį, nurodyta suma yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, jog kreditorius turėjo įrodyti esant realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau to nepadarė, jog didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas minėtoms priemonėms taikyti ir pan. (CPK 185 str.).

12Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama, be to reikalavimas yra pareikštas trims skolininkams solidariai, todėl kiekvienam iš jų tenka apie 50 000 Lt reikalavimo, kas, apelianto teigimu, nėra didelė suma. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti teismo išvadas (CPK 178 str.). Kaip minėta, pagal susiklosčiusią teismų praktiką pakankamas pagrindas taikyti minėtas priemones yra didelė reikalavimo suma, kuri preziumuoja minimą grėsmę. Tačiau apeliantas, teigdamas, kad ieškininio reikalavimo suma nėra didelė, be pagrindo ją dalina, nes pagal CK 6.6 straipsnio ketvirtąją dalį, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį, tai yra kreditorius turėtų teisę reikalauti apelianto sumokėti visą patenkintą reikalavimą. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, jog visiems trims atsakovams minima ieškinio suma nėra didelė (CPK 178 str.).

13Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas be pagrindo netyrė skolininkų turtinės padėties ir jos nevertino, nes pagal CPK galiojančius rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai