Byla 2-513/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Elektros tinklų statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo akcinės bendrovės „Elektros tinklų statyba“ turto areštas civilinėje byloje Nr. 2-2066-553/2008, iškeltoje pagal ieškovių Ž. R., A. R., A. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Elektros tinklų statyba“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovės Ž. R., A. R., A. R. ieškiniu prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ Ž. R. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. R. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir I. R. 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 10 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties, sudarytos tarp atsakovų, dalį, pagal kurią AB „Elektros tinklų statyba“ paskirta naudos gavėju R. R. mirties atveju; 3) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ Ž. R. 29 668,13 Lt draudimo išmokos su palūkanomis A. R., A. R. po 44 500,69 Lt draudimo išmokos su palūkanomis; 4) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės Ž. R. sutuoktinis ir ieškovių A. R., A. R. tėvas R. R. 2007 m. liepos 25 d. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Dėl darbuotojo mirties atsakovas – R. R. darbdavys, pagal su kitu atsakovu UADB „ERGO Lietuva“ sudarytą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį gavo iš šio atsakovo draudimo išmoką, kadangi šalys susitarė, kad naudos gavėjas bus darbdavys, o ne darbuotojas. Ieškovės įrodinėja, kad draudimo sutarties sąlyga, pagal kurią naudos gavėju nurodyta įmonė, o ne jos darbuotojai, yra niekinė ir negalioja. Darbdavys, būdamas kaltas dėl R. R. mirties, turi ne tik atlyginti ieškovėms patirtą neturtinę žalą, bet ir grąžinti iš draudiko neteisėtai gautus pinigus pagal draudimo sutartį. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ 468 668,50 Lt vertės turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“ neteisėtai pasisavino draudimo išmoką, vengia atlyginti padarytą žalą, todėl sužinojęs apie civilinės bylos iškėlimą, gali perleisti, paslėpti turimą turtą ar kitokiais veiksmais apsunkinti ieškovėms galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 gegužės 9 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino ir areštavo atsakovui AB „Elektros tinklų statyba“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 468 670 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, įmonės pinigines lėšas. Nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė, duomenų apie atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ finansinę padėtį nėra, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus atsakovų turto, ieškovėms galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas. Siekdamas, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas nesukeltų trukdymų, teismas apie jo nagrinėjimą nepranešė atsakovui.

5Atskiruoju skundu atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundus grindžia šiais motyvais:

  1. Ieškovės ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo. Pareiškus tokio pobūdžio reikalavimus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsargiai, nes paprastai ieškovai reiškia padidintus reikalavimus ir teismai, jeigu ir tenkina juos, tai tik iš dalies.
  2. Teismui pritaikius įmonės piniginių lėšų areštą, iš esmės ribojama įmonės galimybė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, ji tampa nekonkurencinga. Todėl ieškinio užtikrinimui tikslinga taikyti tik transporto priemonių areštą.
  3. Proceso įstatymas suteikia teisę atsakovui prašyti teismo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau ieškovių sunki materialinė padėtis nesudaro galimybės atsakovui realiai pasinaudoti šia teise.
  4. Atsakovo turtinė padėtis labai gera, įmonė turi ilgalaikio turto daugiau kaip už 3 mln. Lt, o nuosavo kapitalo vertė daugiau kaip 16 mln. Lt, todėl nėra grėsmės, kad ieškovėms galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
  5. Teismas nepagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė apie tai nepranešęs atsakovui, nors jis yra sąžiningas rinkos dalyvis, po darbuotojo R. R. mirties išmokėjo ieškovėms darbo užmokesčio išmoką bei pašalpą.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. Ieškinio suma yra didelė, todėl galima preziumuoti, kad ieškovėms galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jį įvykdyti gali tapti nebeįmanoma.
  2. Teismas tinkamai nustatė tvarką, pagal kurią areštuojamas atsakovo turtas ir iš esmės neapsiribojo apelianto, turinčio didelės vertės nuosavo kapitalo, galimybių toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.
  3. Iš atsakovo pateikto įmonės balanso matyti, kad įmonė skolinga kreditoriams didesnę kaip 7 mln. Lt sumą, todėl negali daryti išvados, kad įmonės turtinė padėtis yra labai gera ir neegzistuoja grėsmė, jog ieškovėms galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
  4. Įstatymų leidėjas nesuteikė teismui teisės atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

7Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo panaikinti, o apelianto atskirąjį skundą tenkinti. Pažymi, jog sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismas turėtų įvertinti atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ pateiktus įrodymus apie gerą įmonės finansinę padėtį ir nutarti, kad nėra grėsmės, jog ieškovėms galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

10Ieškovės pareiškė keletą reikalavimų atsakovams. Dauguma šių reikalavimų yra turtinio pobūdžio, kadangi jais siekiama prisiteisti neturtinę žalą ir atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ pagal draudimo sutartį gautus pinigus. Proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pobūdžiu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Todėl teismas neturi teisės atsisakyti užtikrinti ieškovams teismo galimai palankaus sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl darbuotojo mirties darbe, priteisimo ar reikalavimas dėl nepagrįstai gautų pinigų priteisimo iš atsakovo.

11Ieškinio suma yra keli šimtai tūkstančių litų, todėl laikytina didele. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

12Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, tvarką ir jo eiliškumą. Įmonės piniginių lėšų areštas nustatytas tik tuomet, jeigu įmonė neturi ar turi nepakankamai kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jo finansinė padėtis labai gera ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Iš 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso matyti, kad įmonė turi daugiau kaip trijų milijonų vertės ilgalaikio materialaus turto, iš jo beveik dviejų milijonų vertės nekilnojamojo turto ir beveik milijono vertės kilnojamojo registruotino turto (b.l. 58). Esant tokioms aplinkybėms, nėra grėsmės, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, areštuotų įmonės pinigines lėšas. Teismas negali būti atsakingas už galimai neteisėtus antstolio veiksmus, o proceso įstatymas nustato antstolio veiksmų apskundimo tvarką (CPK XXXI skyrius). Kita vertus, nei ieškovas, nei teismas nėra atsakingi už įmonės finansinę padėtį, todėl tuo atveju, jeigu įmonės finansinė padėtis būtų bloga ir ji neturėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, galėtų būti areštuotos įmonės piniginės lėšos. Tačiau tokiu atveju įmonei turėtų būti suteikta teisė atsiskaityti su ieškovu, valstybe, mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

13Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovių išdėstytais argumentais, jog atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera, nes įmonė turi nemažai finansinių skolų, ir papildomai pažymi, kad netgi labai gera įmonės finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu savaime negarantuoja, kad ji nepablogės vykdant ieškovėms galimai palankų teismo įsiteisėjusį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2008). Priešingu atveju būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovių teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovėms palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.

14Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui AB „Elektros tinklų statyba“ prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

15Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo jo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra atmestini. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės ir nemotyvavo savo procesinio sprendimo nepranešti atsakovui apie ieškovių prašymo nagrinėjimą, bet vien dėl šio formalaus pažeidimo naikinti nutarties nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neinformavo atsakovų apie prašymo nagrinėjimą dėl to, kad informavus jį, būtų sudarytos sąlygos atsakovui paslėpti nuosavybės teise turimą turtą ir išvengti galimai pagrįstų reikalavimų įvykdymo.

16Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai areštavo atsakovo turtą, nepažeidė laikinų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir paskirties, nepagrįstai neapribojo atsakovo teisių. Todėl atsakovo skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai