Byla 2-437/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių ranga“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-252-267/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių ranga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Berneda“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Šiaulių ranga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Berneda“ dėl 493 527,54 Lt įskaitymo pripažinimo nepagrįstu, 1 427 686,49 Lt skolos, 107 136 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Atsakovas UAB „Berneda“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Taip pat pateikė priešieškinį ieškovui dėl 568 042, 72 Lt be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Priešieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi šį atsakovo prašymą patenkino iš dalies, tai yra areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 568 042, 72 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti. Neužtekus šio turto, teismas nutarė areštuoti ieškovui priklausančias lėšas, esančias bankuose ar kitose kreditų įstaigų sąskaitose, bei lėšas, esančias įmonės kasoje, neviršijant minėtos sumos, leidžiant iš šių pinigų mokėti darbo užmokestį bei padengti veiklos sąnaudas. Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė, ieškovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o tai padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144, 145, 148 str.).

6Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Šiaulių ranga“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti atsakovo prašymą dėl minėtų priemonių taikymo. Nurodo, kad byloje nėra jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančių įrodymų, joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato prezumpcijos, kad ieškinio sumos dydis gali turėti įtakos darant išvadą dėl sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė minėtas priemones. Taip pat apeliantas teigia, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atmestas, nes apelianto turtinė padėtis yra gera ir nėra jokio pagrindo teigti, jog nepritaikius minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Šiuos teiginius apeliantas grindė nurodydamas, kad jam priklausantis ilgalaikis turtas yra 2 095 174 Lt vertės, trumpalaikis turtas – 13 805 432 Lt vertės, ką patvirtina 2007 metų bendrovės balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita, bendrovės įstatai. Be to, apelianto vardu yra registruota daug nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė 998 842 Lt. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą, nes nenurodė, kokiais rėmėsi įstatymais ar kitais teisės aktais. Be to, teismas buvo šališkas, nes nutartyje nurodė, kad ieškovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir tokiu būdu iš anksto pasisakė, jog priešieškinį patenkins.

7Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

10Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi vien didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos siekiant užtikrinti realų priešieškinio, kuriuo prašoma iš ieškovo priteisti 568 042,72 Lt, įvykdymą, tokiu atveju, jei būtų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas ir priešieškinis patenkintas. Atsižvelgiant į visuomenės pragyvenimo lygį, nurodyta priešieškinio suma laikytina didele, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino atsakovo prašymą pritaikyti minėtas priemones (CPK 144, 185 str.). Dėl šių aplinkybių atmestini apelianto skunde nurodyti argumentai, jog teismas minėtas priemones taikė be pakankamo tam pagrindo.

11Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir kiti apelianto skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos. Nors apeliantas teisingai teigė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbus šalių interesų pusiausvyros principas, o tais atvejais, kai skolininko finansinė padėtis yra pakankamai gera, minėtas priemones taikyti nėra tikslinga. Tačiau, išnagrinėjusi apelianto pateiktus jo turtinę padėtį apibūdinančius dokumentus bei kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad būtų pagrindas laikyti minėtas priemones nereikalingomis. Priešieškiniu reikalaujama priteisti iš apelianto 568 042,72 Lt. Ši suma sudaro apie ketvirtadalį apelianto nurodytos jo ilgalaikio turto vertės (2 095 174 Lt), bei daugiau kaip pusę apelianto nurodomos jo nekilnojamojo turto vertės (998 842 Lt). Taigi reikalavimo suma sudaro didelę dalį, atsižvelgiant ir į nurodytą apelianto turimo turto vertę (CPK 185 str.). Trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

12Atmestini apelianto argumentai dėl CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pažeidimų, nes, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas aiškiai nurodė, kokiomis teisės normomis grindžia minėtą savo nutartį - CPK 144, 145, 148 ir kt. straipsniai.

13Apelianto nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini (CPK 185, 178 str.). Be to, pagal CPK nuostatas, bylos šalys, abejodamos teismo objektyvumu ir esant įstatyme numatytiems pagrindams, gali reikšti nušalinimą (CPK 64-70 str.).

14Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai