Byla 2-271/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko bendros Lietuvos-Šveicarijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Wemar mašinos UAB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. L2-1603-51/2008 pagal kreditoriaus UAB „Galteksa“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui BĮ UAB „Wemar mašinos UAB“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kreditorius UAB „Galteksa“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko BĮ UAB „Wemar mašinos UAB“ 174 713,88 Lt skolą, 2 736,98 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, susidariusias nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 137,25 Lt žyminį mokestį. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto arba atsiskaitomosios sąskaitos areštą 178 588,08 Lt sumai, nes skolininkas piktybiškai atsisako mokėti skolą, nors ne kartą buvo kreiptasi į jį dėl taikaus ginčo išsprendimo. Todėl yra realus pavojus, kad skolininkas savo prievolių nevykdys ir teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi prašymą patenkino, areštavo skolininko BĮ UAB „Wemar mašinos UAB“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenims, iš esmės neviršijant 179 000 Lt sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar esant nepakankamai skolininko nekilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti skolininko kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias skolininko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, iš esmės neviršijant 179 000 Lt sumos, leidžiant skolininkui atlikti operacijas su atsisakomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Teismas nurodė, kad kreditoriaus teigimu, skolininkas nereaguoja į kreditoriaus raginimą atsiskaityti su juo, vengia su kreditoriumi bendradarbiauti ir taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, todėl, teismo manymu, neatmestina, kad skolininkas ateityje gali vengti įvykdyti teismo įsakymą, paslėpti jam priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Tokiu atveju būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Be to, teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus nurodyta reikalavimo suma laikytina didele, todėl, teismo manymu, galima konstatuoti ir dėl to esant padidintą teismo įsakymo tinkamo įvykdymo riziką.

5Atskiruoju skundu skolininkas BĮ UAB „Wemar mašinos UAB“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nėra jokio pagrindo teigti, kad jis vengia atsiskaityti su kreditoriumi. Per 2007 m. UAB „Galteksa“ pateikė užsakymų už 514 875,29 Lt, o įsiskolinimo suma 2008 m. kovo 12 d. sudaro 174 713,88 Lt. Taigi, didžiąją dalį savo prievolės jis yra įvykdęs laiku. Apeliantas neneigia savo prievolės, pripažįsta vėluojantis atsiskaityti. Nurodo, kad siekė taikaus susitarimo ne teismo keliu, ką patvirtina pridėtos pavedimų kopijos, iš kurių matyti, kad jis 2008 m. sausio 9 d. pervedė 16 861,96 Lt, sausio 22 d. 6 881,57 Lt, vasario 29 d. pateikė atsiskaitymų grafiką. Taigi, kreditoriaus teiginys, jog skolininkas nereagavo į kreditoriaus pretenziją taikiai išspręsti ginčą, neatitinka tikrovės.
  2. Kai UAB „Galteksa“ vėlavo pateikti užsakytas prekes, apeliantas jokių finansinių pretenzijų jam nekėlė, nors praleistų prekių pagaminimo terminai jam kainavo ypač brangiai.
  3. Apeliantas jau 16 metus Lietuvoje pagal specialius užsakymus gamina investicinius produktus, taigi preziumuoti, jog jis tiek laiko sėkmingai dirbdamas tarptautinėje ir ypatingai specializuotoje rinkoje ateityje gali vengti įvykdyti teismo įsakymą, paslėpti jam priklausantį turtą bei pinigines lėšas, nėra jokio pagrindo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti neigiamų pasekmių jam, nes, pvz, areštavus banko sąskaitą, sutriktų smulkūs atsiskaitymai su tiekėjais, įmonė negalėtų netrukdomai gaminti mašinas.

6Kreditorius UAB „Galteksa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog skolininkas 2008 m. vasario 20 d. pardavė visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, jog skolininkas nuosavybės teise turi tik naudotus kompiuterius, naudotus baldus, naudotas stakles ir naudotus automobilius, todėl kyla abejonės dėl atsiskaitymo. Vykdant skundžiamą nutartį, areštuotos skolininkui priklausančios staklės ir automobiliai. Areštuotu turtu naudotis ir dirbti neuždrausta, todėl jokių neigiamų pasekmių skolininkui dėl to negali kilti. Kito likvidaus turto skolininkas neturi, o be to, areštuotas turtas (dėvėtos staklės) nėra paklausus.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) neįvykdymo riziką.

9Nagrinėjamoje byloje apeliantui pareikštas 178 588,08 Lt reikalavimas, t. y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ir dėl to reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad, kaip matyti iš kreditoriaus UAB „Galteksa“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos nekilnojamojo turto registro pažymos, apeliantas 2008 m. vasario 20 d. pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l. 28-33).

10Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo labiau suderinti šalių interesus (iš vienos pusės - užtikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo įvykdymą, iš kitos pusės - kiek galima mažiau suvaržyti skolininko finansinę – komercinę veiklą), laikėsi turtinių apribojimų taikymo eiliškumo, t. y. visų pirma pareiškimo ribose areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, o jo nesant ar nepakankant – areštavo skolininko kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, ir tik jo nesant ar nepakankant – areštavo skolininko pinigines lėšas, leidžiant skolininkui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Kolegijos manymu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas ir eiliškumas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir ekonomiškumo principų.

11Apeliantas skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti neigiamų pasekmių jam, nes, pvz., areštavus banko sąskaitą, sutriktų smulkūs atsiskaitymai su tiekėjais, įmonė negalėtų netrukdomai gaminti mašinas. Šis jo argumentas atmetamas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, vykdant skundžiamą nutartį, buvo areštuotos skolininkui priklausančios staklės ir automobiliai (b. l. 48).

12Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2008 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymo Nr. 328 kopiją, iš kurios matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, jis sumokėjo dalį skolos, t. y. 50 000 Lt, UAB „Galteksa“ (b.l. 17). 2008 m. balandžio 16 d. apeliantas pateikė teismui naujus įrodymus, iš kurių matyti, kad 2008 m. balandžio 14 d. į antstolio depozitinę sąskaitą nurašyta 52 000 Lt (b. l. 62). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad tikslinga sumažinti skundžiama nutartimi nustatyto arešto mastą nuo 179 000 Lt iki 77 000 Lt.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

14Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį, sumažinant arešto mastą nuo 179 000 (vieno šimto septyniasdešimt devynių tūkstančių) Lt iki 77 000 (septyniasdešimt septynių tūkstančių) Lt.

15Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

16Šios nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.