Byla eI2-351-484/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovui Ž. N., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija) dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 27 689,53 Eur turtinės žalos ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį.

5Pareiškėjas skunde nurodo, kad NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 4S-90 atkūrė J. T. (J. T.) nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,9435 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,44 ha ploto ( - ) ežero dalį (bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika), esančią ( - ). Pareiškėjas paaiškina, kad 2012 m. gegužės 17 d. sutartimi už 95 000 Lt (27 513,90 Eur) pirko 1044/1490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – ir Sklypas). Minėtas NŽT sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-1684-422/2016) buvo panaikintas, o sudaryta Sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojanti. Pagal teismo sprendimą įpareigotas Sklypą grąžinti valstybei. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A146-1653/2014), kurioje konstatuota, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

6Pareiškėjas paaiškina, kad pagrindinė sąlyga NŽT sprendimo ir Sklypo pardavimo sandoriui panaikinti buvo tai, kad NŽT nesivadovavo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, neįvertino, kad ( - ) ežeras buvo priskirtas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Pareiškėjas nurodo, kad valstybės institucijoms nepriėmus neteisėto sprendimo, pareiškėjas nebūtų sudaręs Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir nebūtų patyręs žalos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo turtinę žalą sudaro Sklypo pirkimo kaina bei 175,63 Eur notarinio sandorio tvirtinimo išlaidos.

7Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti Sklypo rinkos vertę sandorio sudarymo metu, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (modifikuota restitucija). Atitinkamai yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinė byla

8Nr. A146-1353/2014).

9Atsakovės atstovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad sandorio sudarymo metu viso vandens ūkio paskirties žemės sklypo (14,90 ha ploto) vertė buvo 25 900 Lt (7 501 Eur) (vertinimas atliktas likus vienai dienai iki Sklypo pirkimo). Proporcingai 1044/1490 dalies vidutinė rinkos vertė sandorio metu buvo 5 255,73 Eur. Pareiškėjas Sklypo vertę žinojo, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių vandens telkinio kaina buvo dirbtinai padidinta.

10Atsakovės atstovė atsiliepime pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI-1684-422/2016 Aplinkos ministerija teismo posėdžio metu pripažino, jog ( - ) ežeras privalėjo būti įtrauktas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268, tačiau dėl Aplinkos ministerijos darbuotojų netinkamų funkcijų vykdymo ar padarytų klaidų tai nebuvo atlikta.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12-15 straipsniai). Atkūrimo įstatymo 4, 5, 6, 7, 8 straipsniuose reglamentuojant nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą natūra padaryta išlyga, kad nekilnojamasis turtas grąžinamas natūra, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šio įstatymo 12, 13, 14, 15 straipsnius priskirtas valstybės išperkamam. Atkūrimo įstatymas nustato, kad valstybė už išperkamą nekilnojamąjį turtą atlygina laikydamasi lygiavertiškumo principo šiame įstatyme numatytais būdais (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis). Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei nėra galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas, pagal NŽT sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Pažymi, kad institucija atsakinga už netinkamą nuosavybės teisių atkūrimą yra NŽT, kuri atkurdama nuosavybės teises disponavo (privalėjo disponuoti) informacija apie tai, kad ežeras Salinis iki 1940 m. priklausė Lietuvos valstybei, todėl atkuriant nuosavybės teises jis negalėjo būti perduodamas privačion nuosavybėn. Tai pažymėjo ir Aplinkos ministerijos atstovė, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1684-422/2016 Kauno apygardos administraciniame teisme.

12Atsiliepime nurodo, kad sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą, įrodinėjimo dalykas yra valstybės ar jos institucijų teisės norminių aktų pažeidimo konstatavimas, o pareiškėjas skunde nenurodė jokių neteisėtų Aplinkos ministerijos veiksmų, žalos ir priežastinio ryšys tarp žalos ir tariamai neteisėtų Aplinkos ministerijos veiksmų.

13Teigia, kad bylose dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybės paviršinius vandens telkinius ar valstybinės reikšmės mišką panaikinimo Lietuvos valstybei atstovauja NŽT. Sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad pagal skunde nurodytą teismų praktiką, pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, ją priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, nes būtent dėl šios institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilo žala. Dėl priteistino žalos dydžio prašo spręsti teismo nuožiūra.

14Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

15Atsakovės atstovės atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

16Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje ginčą prašė spręsti atsiliepime nurodytais motyvais.

17Teismas konstatuoja:

18Byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų ir restitucijos taikymo, atlyginimo.

19Nustatyta, kad NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ (toliau – ir Sprendimas) atkūrė J. T. (J. T.) nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – l,9435 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, t. y. 10,44 ha ploto ( - ) ežero, esančio ( - ), dalį (iš bendro 14,90 ha ploto) bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika (4,46 ha).

20J. T. per įgaliotą asmenį F. U. pagal 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį

21Nr. ( - ) (toliau – Sutartis) pardavė, o pareiškėjas R. B. įsigijo 1044/1490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), už 95 000 Lt (27 513,90 Eur).

22Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, 2015 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimą

23Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“, pripažinti negaliojančia 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp J. T. ir pareiškėjo R. B., ir taikyti restituciją.

24Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., J. T. (J. T.), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Palangos m. savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sprendimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1684-422/2016 Kauno apygardos prokuratūros prašymą patenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“; pripažino negaliojančia Palangos m. savivaldybės notarų biuro notarės A. B. patvirtintą 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - ), kuria per įgaliotinį F. U. J. T. pardavė, o R. B. pirko 1044/1490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ); taikė restituciją, įpareigojant pirkėją R. B. grąžinti valstybei 1044/1490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ), įgytą 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. ( - ) pagrindu. Kitą pareiškimo reikalavimų dalį atmetė.

25Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš restitucijos.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, yra pažymėjęs, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas (CK 180 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

28Nagrinėjamu atveju taikant restituciją žemės sklypas grąžintas valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme (žr. 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Sprendžiant dėl piniginės sumos taikant restituciją, atsižvelgtina į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr. 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06, 65–66 punktus). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, 70 punktas). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, 40 punktas; 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, 67 punktas). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, 69 punktą), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincov ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/9, 53 punktą). Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25747/07, 46–47 punktai). Šia Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017.

29Nagrinėjamai bylai taip pat reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, kuriame Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos. Teisinga pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (sprendimo 65–67 punktai).

30Tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija rėmėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018. Teisėjų kolegija toje byloje, įvertinusi, kad atsakovų sąžiningumas nėra paneigtas, kad ginčo žemės sklypu kaip rinkos vertę turinčiu objektu buvo disponuojama ilgą laiką, atsakovai įgijo teisėtus ekonominio pobūdžio lūkesčius, kurie betarpiškai susiję su disponavimu ginčo žemės sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais, konstatavo, kad paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jiems nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Toks restitucijos taikymas, nulemtas valstybės institucijų padarytų klaidų, neturi būti suprantamas kaip valstybės padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pabloginimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme (2018 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018).

31Nuosavybės atkūrimo bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. birželio 4 d. patvirtino išvadą Nr. 79-2.12-1483 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" (toliau – Išvada) pagal kurią J. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,9435 ha (vertė 9500 Lt) vandens telkinį. Minėta išvada buvo persiųsta į Alytaus apskrities Lazdijų rajono Lazdijų seniūniją. J. T. įgaliotas asmuo F. U. 2009 m. rugsėjo 10 d. prašymu kreipėsi į tuometinės Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pagal Išvadą suteikti lygiavertį vandens telkinį ( - ) kadastro vietovėje.

32Alytaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. Ž-3171-(1.3.) buvo paskelbta ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pradžia, patvirtinta teritorija projektui rengti, laisvos valstybinės žemės plotai, nustatyti šio žemėtvarkos projekto rengimo terminai. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Ž-3466-(1.3.) patvirtintas pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius ( - ) kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame J. T. priskirtas 9 pretendentų eilei. Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos Skyriuje 2010 m. kovo 4 d. buvo organizuotas 9 eilės pretendentų, kurie pageidauja įsigyti nuosavybėn žemę, mišką ir vandens telkinius ( - ) kadastro vietovėje, susirinkimas, kuriame J. T. įgaliotas asmuo R. B. iš laisvos valstybinės žemės plotų pasirinko vandens ūkio paskirties sklypo Nr. 8 dalį (( - ) ežerą) 10,44 ha iš bendro 14,35 ha ploto, kuriam buvo suteiktas projektinis Nr. ( - ).

33Nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog vandens ūkio paskirties sklypas

34Nr. ( - ) (ež. ( - )) buvo suprojektuotas ir patvirtintas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Ž-2389-(1.3). NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2012m. sausio 31d. įsakymu Nr.4VĮ-( 14.4.2.)-145 žemės sklypas 4,46 ha ploto (iš bendro 14,90 ha) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, 2012 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-310 ( - ) ežero dalis (4,46 ha) buvo įtraukta į išperkamų ir neprivatizuojamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų (vandens telkinių), priskiriamų rekreacinėms reikšmėms sąrašą, o į kitą ežero dalį, t. y. į 10,44 ha ploto sklypą Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės J. T. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

35Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendime (toliau – teismo sprendimas) konstatuota, jog ežeras ( - ) ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo įtrauktas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Vyriausybės 2003 m. spalio 10 d. nutarimu Nr.1268, nors jis nuosavybės atkūrimo metu atitiko valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio statusą pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą kriterijų, nes iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei. Teismas sprendime nurodė, jog šią aplinkybę patvirtina Lietuvos valstybės centrinio archyvo išduotas dokumentas – ( - ) dvaro Lazdijų valsčiaus Seinų apskrities, buv. nuosavybėje G. S. parceliacijos planas (toliau – ir Parceliacijos planas), sudarytas 1924 metais Žemės tvarkymo ir matavimo departamento matininko K. M., 1924 m. rugpjūčio 8 d. patikrintas vietoje Žemės tvarkymo departamento revizoriaus, 1925 m. vasario 9 d. patvirtintas Departamento Matavimo skyriaus viršininko parašu ir spaudu. Minėtame plane ežeras ( - ) pažymėtas raide B, plane padarytas įrašas, jog 14,47 ha ploto ežeras “B” yra valdžios nuosavybė. Minėtas dokumentas taip pat minimas Lietuvos centrinio archyvo 2015 m. rugsėjo 10 d. pažymoje apie ( - ) ežero priklausomybę, kurioje nurodoma, jog archyviniame fonde daugiau žinių archyve saugomuose fonduose apie ( - ) ežerą nerasta.

36Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas vertino ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie ( - ) dvaro parceliaciją, apie dvaro žemių padalinimą, vykdant 1922m. žemės reformą. Teismo sprendime pažymėta, jog įrodymų, paneigiančių Parceliacijos plane esamus duomenis dėl ežero priklausomybės valstybei (valdžiai) teismui nepateikta. Pažymėta ir tai, jog Parceliacijos plane yra 1927 m. Žemės reformos direktoriaus įrašas apie tai, kad Žemės reformos valdybos nutarimu 1927 m. Nr. 3674, paskelbtu „Vyr. Žin.” Nr. 261, ( - ) dvaras pavadintas ( - ) dvaru, kas leido teismui padaryti išvadą, jog minėtame Parceliacijos plane buvo užfiksuoti duomenys, susiję ne tik su parceliacijos procesu, bet ir jos pabaiga.

37Kaip matyti iš teismo sprendimo, atsakovo J. T. atstovas teismui teikė 1937 m. sutartis (rejestro Nr. ( - ), kurias įvertinęs teismas padarė išvadą, jog minėtais metais V. V. įsigijo minėto dvaro teritorijoje žemės sklypus, tačiau neįrodo, jog įsigijo ir ( - ) ežerą ar jo dalį.

38Teismo sprendime taip pat konstatuota, jog atkuriančiai nuosavybės teises institucijai buvo žinoma apie 2012 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. 5TS-310, kuriuo ( - ) ežero dalis (4,46 ha) buvo įtraukta į išperkamų ir neprivatizuojamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų (vandens telkinių), priskiriamų rekreacinėms reikšmėms sąrašą, o prieš priimant minėtą įsakymą, NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.4VĮ-(14.4.2.)-145, minėta žemės sklypo 4,46 ha ploto (iš bendro 14,90 ha) buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Teismo sprendime pažymėta, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija, prieš priimdama 2012 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-310 dėl ( - ) ežero dalies (4,46 ha) įtraukimo į išperkamų ir neprivatizuojamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų (vandens telkinių) sąrašą, kreipėsi dėl kitos dalies ežero teisinio statuso, siekdama visą ežerą priskirti rekreacinėms reikmėms, tačiau gavo informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, jog kita dalis ežero jau privatizuota, nors Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar nebuvo priimtas. Teismo sprendime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų skyriaus darbuotojai savivaldybės administracijai suteikė klaidingą informaciją dėl kitos dalies (10,44 ha ploto) ežero, todėl ji nebuvo įtraukta į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, vykdydami NŽT priskirtas funkcijas, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimą ir netinkamai aiškino bei taikė teisės aktus.

39Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pagrindinė sąlyga NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimui Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ panaikinti ir 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos tarp J. T. ir pareiškėjo R. B., pagal kurią pareiškėjas R. B. įsigijo ginčo sklypą, pripažinimui negaliojančia buvo tai, kad NŽT atsakingi asmenys vykdydami nuosavybės teisių procesą ir priimdami sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesilaikė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo.

40Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas nuo 2016 m. birželio 1 d. nuosavybės teise registruotas Lietuvos Respublikos vardu. Byloje ginčo, jog pareiškėjas R. B. teismo sprendimą įvykdė ir ginčo žemės sklypą grąžino Lietuvos Respublikai, nėra.

41Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

42Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti visas deliktinės atsakomybės sąlygas prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui.

43Teisę reikalauti žalos atlyginimo pagal Konstituciją ir CK 6.271 straipsnį turi teisę tik sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų.

44Pareiškėjo sąžiningumas bylos duomenimis nepaneigtas.

45Šiame kontekste pažymėtina, kad F. U. J. T. interesams nuosavybės teisių atkūrimo procese su trečiaisiais asmenimis atstovavo pagal įgaliojimus, patvirtintus konsulinio pareigūno, vadovaujantis Konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų atlikimo metodinėmis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.1R-105/V-55. F. U. ir R. B. atstovavimas J. T. interesams nuosavybės teisių atkūrimo procese su trečiaisiais asmenimis pagal konsulinio pareigūno ir notarine forma patvirtintus įgaliojimus bylos duomenimis nėra nuginčytas (CK 2.138 straipsnis). F. U. veiksmai 2012 m. gegužės 17 d. sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1693 taip pat nėra pripažinti neteisėtais (CK 2.133 straipsnis).

46Kauno apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad NŽT priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Tokio sprendimo priėmimą sąlygojo viešojo administravimo subjekto darbuotojų neteisėti veiksmai. Byloje duomenų apie viešojo administravimo subjekto darbuotojų atžvilgiu taikytas drausminio poveikio ar kitokio pobūdžio poveikio priemones, nėra. Atsakovė, atstovaujama NŽT neįrodė, kad R. B., nuosavybės teisių atkūrimo procese darė ar siekė daryti viešojo administravimo subjekto darbuotojams poveikį, siekdamas sau palankaus rezultato, ar kitokiu būdu buvo nesąžiningas, 2012 m. gegužės 17 d. sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

47Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo Sklypą 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo už 95 000 Lt (27 513,90 Eur). Šią Sutartį

482012 m. gegužės 17 d. patvirtino Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė A. B. Sutarties 3.2. 1 papunktyje nurodyta, kad visą Daikto kainą, nurodytą Sutarties 3.1 punkte, Pirkėjas sumokėjo Pardavėjo atstovui prieš pasirašant šią sutartį. Nors Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu buvo pripažinta 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo pardavimo sutartis negaliojanti, tačiau, kaip matyti iš įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo, atsiskaitymo už parduotą Sklypą aplinkybės nebuvo vertinamos ir notaro patvirtintos Sutarties 3.2.1 punktas teismine tvarka nėra nuginčytas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas R. B. su J. T., atstovaujamu F. U., sudarė apsimestinį sandorį.

49Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovės atstovės abejones dėl atsiskaitymo už parduotą Sklypą realumo, laiko nepagrįstomis ir dėl jų plačiau nepasisako.

50Pareiškėjo prašomos kompensacijos dydį patvirtina Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas

51Nr. IK-10/2019 (toliau – ekspertizės aktas). Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad 1044/1490 dalies vandens paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 14,9 ha, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas Nr. ( - ), esančio ( - ), rinkos vertė 2016 m. vasario 27 d. buvo 34 000 (trisdešimt keturi tūkstančiai) eurų. Šias Ekspertizės akto išvadas teismo posėdyje patvirtino ekspertizę atlikusi teismo ekspertė I. K. Teismas abejoti Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-10/2019 išvadomis neturi pagrindo. NŽT, atstovaudama Lietuvos valstybę, įrodymų, paneigiančių Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-10/2019 išvadas, nepateikė.

52Pareiškėjo prašomos kompensacijos dydis neviršija

53Nekilnojamojo turto ekspertizės akto

54Nr. IK-10/2019 išvadoje nurodytos ginčo Sklypo vertės ir atitinka Sutarties 3.1 punkte nurodytą Daikto kainą.

55Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 27 689,53 Eur ( 27 513,90 Eur – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sumokėta žemės sklypo kaina ir 175, 63 Eur notarinis atlyginimas už pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimą) turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl vadovaujantis CK 6.271 straipsniu tenkintinas.

56Pagal CK 3.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 9 d. (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2016 m. gegužės 9 d. ieškinys priimtas, skundas paduotas 2016 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Pareiškėjo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki Įstatymo įsigaliojimo), proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

61Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

62Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu patenkino pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimą, koreguodamas tik priteistinų procesinių palūkanų dydį (sumažinta 1 proc.), todėl laiko, kad administracinėje byloje sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

63Nustatyta, kad pareiškėjo atstovė 2016 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo, kuriame prašo priteisti 532,40 Eur (su PVM) už skundo parengimą, ir mokėjimo nurodymą, pagal kurį pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai 523,40 Eur.

64Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.

65Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

66Nustatyta, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, 2016 m. balandžio 29 d. sumokėjo 623,00 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtina 2016 m. balandžio 29 d. įmokos mokėjimo kvito kopija, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistina 623 Eur žyminio mokesčio.

67Bylos rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovė R. Žukaitė parengė ir elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė teismui 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjo skundą, už skundo parengimą prašo priteisti pareiškėjui 532,40 Eur, pareiškėjas šią sumą 2016 m. gegužės 23 d. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai 523,40 Eur, tai patvirtina mokėjimo nurodymas.

68Atsižvelgiant į tai, kad advokatė R. Žukaitė teisines paslaugas šioje byloje pareiškėjui teikė 2016 m. balandžio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, išlaidos už suteiktas teisines paslaugas skaičiuojamos, taikant Rekomendacijų nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 2,5, kas paslaugos suteikimo dieną sudaro 1892,25 Eur (756,90 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas, o nurodyta patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir, teismo vertinimu, yra teisinga suteiktų paslaugų apimties ir ginčo sudėtingumo aspektu, todėl visa (523,40 Eur) priteistina pareiškėjo naudai.

69Iš pateikto 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo, kuris patikslintas 2019 m. sausio 29 d., turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas patyrė išlaidų dėl advokato pagalbos byloje ir byloje paskirtos ekspertizės atlikimo, iš viso – 3 815,00 Eur.

70Pareiškėjas nurodo, kad už susipažinimą su 2018 m. gruodžio 19 d. LVAT nutartimi ir kitais procesiniais dokumentais, prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimą ir reikiamų duomenų surinkimą, susipažinimą su gautu ekspertizės aktu, pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdžiuose advokatui sumokėjo 1815 Eur. Šioms aplinkybėms pagrįsti teismui pateikė APB „Iustum“ 2019 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija AAA Nr. 0004188, 2019 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymą, 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 0004229 ir 2020 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymą.

71Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aptariamoje byloje pareiškėją atstovavo APB „Iustum” advokatas Nedas Šilaika.

72Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. pateikė prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo. Prašymas pateiktas atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 19 d. LVAT nutarties, kuria byloje panaikintas sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, motyvus. Nors pareiškėjas susipažinimą su šia teismo nutartimi ir kitais procesiniais dokumentais bei duomenų rinkimą įvardina kaip atskiras teisines paslaugas, teismas laiko jas neatskiriama prašymo skirti ekspertizę byloje rengimo dalimi.

73Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas skirti ekspertizę parengtas 2019 m. I ketvirtį, už šią paslaugą jos suteikimo metu maksimalus užmokesčio dydis yra 374,28 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,70 Eur x 0,4).

74Pareiškėjas taip pat prašo priteisti išlaidas už susipažinimą su ekspertizės aktu, advokato pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje. Pažymėtina, kad susipažinimas su ekspertizės aktu laikytinas neatskiriama pasirengimo teismo posėdžiui dalimi.

75Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

76Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali užmokesčio už 1 val. teisinių konsultacijų ir atstovavimą teisme suma nagrinėjamu atveju yra 128,90 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) - 1289,0 Eur x 0,1). Pareiškėjas prašyme nedetalizuoja, kiek užtruko advokato susipažinimas su ekspertizės aktu, pasirengimas ir dalyvavimas 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis truko (nuo 13.03 val. iki 13.25 val.), jame pareiškėjo interesus atstovavo advokatas Nedas Šilaika. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto apimtį, bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje galėjo pareikalauti 3 val. advokato darbo laiko sąnaudų, todėl maksimali užmokesčio suma pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, kuri gali būti priteista pareiškėjui yra 386,70 Eur (3 x 128,90 Eur).

77Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad advokatas N. Šilaika atstovavo pareiškėją ir 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, kuris truko (nuo 13.06 val. iki 13.27 val.). 2020 m. sausio 29 d. prašyme nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje pareikalavo 3 val. advokato laiko sąnaudų, kurios įvertintos 300 Eur suma. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali užmokesčio už 1 val. teisinių konsultacijų ir atstovavimą teisme suma nagrinėjamu atveju yra 130,63 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 306,30 Eur x 0,1). Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio trukmę, tai, kad byloje vyksta nebe pirmas teismo posėdis, daro išvadą, kad prašoma atlyginti 300 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje suma yra neproporcinga suteiktų paslaugų apimčiai, todėl yra mažintina iki 150 Eur.

78Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 2 000 eurų išlaidų už ekspertizės atlikimą (2019 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas). Šios išlaidos pripažintinos būtinomis, teismas byloje priimdamas sprendime rėmėsi ekspertizės išvadomis, todėl tenkinus pareiškėjo skundą visa apimtimi priteistinos pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT.

79Taigi, tenkinus pareiškėjo skundą, jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistina 4 057,38 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

80Dėl išlaidų ekspertei

81Ekspertė I. K. teismo posėdyje pareiškė prašymą atlyginti 250 Eur išlaidas už dalyvavimą 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje pagal pateiktą 2020 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą Serija IK Nr. 092 (popierinis el. bylos priedas, b .l .57).

82ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus. Sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialiosios sąskaitos, o vertėjams – iš tam skirtų biudžeto lėšų (ABTĮ 39 str. 6 d.). ABTĮ 39 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad proceso šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

83Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ekspertė I. K. dalyvavo 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, taigi, atliko savo pareigas. Todėl tenkinus pareiškėjo skundą, yra teisinis pagrindas įpareigoti Lietuvos valstybės atstovę NŽT į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 250 eurų ekspertų išlaidoms atlyginti.

84Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

85Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

86Priteisti pareiškėjui R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 27 689,53 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 53 euro centus) turtinės žalos ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

87Kitą pareiškėjo R. B. skundą dalį atmesti.

88Pareiškėjo R. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.

89Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. B. naudai 4 057,38 (keturis tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus ir 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

90Kitą R. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

91Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) I. K., a/k ( - ) naudai.

92Įpareigoti Lietuvos valstybės atstovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą (gavėjo sąskaitos numeris: ( - ); gavėjo pavadinimas: Vilniaus apygardos administracinis teismas; įmonės kodas: 188733964; mokėjimo paskirtis: „ekspertų išlaidoms Nr. eI2-351-484/2020“) pervesti 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų eksperto išlaidoms atlyginti.

93Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą,... 5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 4S-90... 6. Pareiškėjas paaiškina, kad pagrindinė sąlyga NŽT sprendimo ir Sklypo... 7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, su pareiškėjo skundu... 8. Nr. A146-1353/2014).... 9. Atsakovės atstovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad sandorio sudarymo metu... 10. Atsakovės atstovė atsiliepime pažymi, kad administracinėje byloje Nr.... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 12. Atsiliepime nurodo, kad sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą,... 13. Teigia, kad bylose dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybės... 14. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškėjo skundą prašė... 15. Atsakovės atstovės atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti remdamasis... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje ginčą prašė... 17. Teismas konstatuoja:... 18. Byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valdžios... 19. Nustatyta, kad NŽT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės... 20. J. T. per įgaliotą asmenį F. U. pagal 2012 m. gegužės 17 d.... 21. Nr. ( - ) (toliau – Sutartis) pardavė, o pareiškėjas R. B. įsigijo... 22. Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, 2015 m. rugpjūčio... 23. Nr. 4S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje... 24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno... 25. Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš restitucijos.... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas restituciją... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad... 28. Nagrinėjamu atveju taikant restituciją žemės sklypas grąžintas valstybei,... 29. Nagrinėjamai bylai taip pat reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei... 30. Tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija rėmėsi ir Lietuvos... 31. Nuosavybės atkūrimo bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities... 32. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. Ž-3171-(1.3.)... 33. Nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog vandens ūkio... 34. Nr. ( - ) (ež. ( - )) buvo suprojektuotas ir patvirtintas ( - ) kadastro... 35. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendime (toliau... 36. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas vertino ir atsakovo atstovo pateiktus... 37. Kaip matyti iš teismo sprendimo, atsakovo J. T. atstovas teismui teikė 1937... 38. Teismo sprendime taip pat konstatuota, jog atkuriančiai nuosavybės teises... 39. Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pagrindinė sąlyga NŽT... 40. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad... 41. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis... 42. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką... 43. Teisę reikalauti žalos atlyginimo pagal Konstituciją ir CK 6.271 straipsnį... 44. Pareiškėjo sąžiningumas bylos duomenimis nepaneigtas.... 45. Šiame kontekste pažymėtina, kad F. U. J. T. interesams nuosavybės teisių... 46. Kauno apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad NŽT priėmė... 47. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo Sklypą 2012 m.... 48. 2012 m. gegužės 17 d. patvirtino Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro... 49. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovės atstovės abejones... 50. Pareiškėjo prašomos kompensacijos dydį patvirtina Nekilnojamojo turto... 51. Nr. IK-10/2019 (toliau – ekspertizės aktas). Ekspertizės akto išvadose... 52. Pareiškėjo prašomos kompensacijos dydis neviršija... 53. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto... 54. Nr. IK-10/2019 išvadoje nurodytos ginčo Sklypo vertės ir atitinka Sutarties... 55. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo... 56. Pagal CK 3.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų dydžio... 57. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi... 60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 61. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 62. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu patenkino pareiškėjo pagrindinį... 63. Nustatyta, kad pareiškėjo atstovė 2016 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą... 64. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 65. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato... 66. Nustatyta, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, 2016 m. balandžio 29 d.... 67. Bylos rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovė R.... 68. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė R. Žukaitė teisines paslaugas šioje... 69. Iš pateikto 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo, kuris patikslintas 2019 m.... 70. Pareiškėjas nurodo, kad už susipažinimą su 2018 m. gruodžio 19 d. LVAT... 71. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aptariamoje byloje pareiškėją... 72. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. pateikė prašymą... 73. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas... 74. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti išlaidas už susipažinimą su... 75. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme,... 76. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali užmokesčio už 1 val. teisinių... 77. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad advokatas N. Šilaika... 78. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 2 000 eurų... 79. Taigi, tenkinus pareiškėjo skundą, jo naudai iš Lietuvos valstybės,... 80. Dėl išlaidų ekspertei... 81. Ekspertė I. K. teismo posėdyje pareiškė prašymą atlyginti 250 Eur... 82. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo... 83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ekspertė I. K. dalyvavo 2020 m. kovo 4 d.... 84. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41... 85. Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.... 86. Priteisti pareiškėjui R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 87. Kitą pareiškėjo R. B. skundą dalį atmesti.... 88. Pareiškėjo R. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš... 89. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos... 90. Kitą R. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.... 91. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos... 92. Įpareigoti Lietuvos valstybės atstovę Nacionalinę žemės tarnybą prie... 93. Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo...