Byla eA-55-492/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų V. Z. L., J. S., G. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. Z. L., J. S. ir G. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai, S. U. ir O. K. dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), kreipėsi su prašymu, kurį patikslino, į teismą, prašydamas:

61.1. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-3541 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria V. Z. L. atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta nuosavybėn natūra 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - );

71.2. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 13.6-4184 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-3541 patikslinimo“, kuriuo buvo patikslinta 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 13.6-3541 nustatyta žemės sklypo vertė (989 980,00 Lt), nurodant jog ji yra 322 988,00 Lt, dalį, kuri yra susijusi su 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško vertės nustatymu (36 463 Lt);

81.3. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 991 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. Z. L.“ dalį, kuria V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - );

91.4. Panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 26 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-5381, patvirtintos Palangos miesto 1-jo notaro biuro notarės A. B., dalį, kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. perleido rentos mokėtojams J. S. ir G. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po 1/2 dalį, V. Z. L. priklausantį 1,5209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

101.5. Taikyti restituciją – natūra grąžinti valstybės nuosavybėn atsakovams J. S. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį 0,1719 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (adresas nesuteiktas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas;

111.6. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 573 Eur atsakovams J. S. ir G. P.

  1. Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. T2-111 „Dėl žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių nustatymo“ patvirtintu detaliuoju planu 1,5209 ha ploto žemės sklypas padalintas į devynis sklypus. Atsižvelgiant į minėtą detalųjį planą, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 16SK-13-(14.16.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), (kadastro Nr. ( - )) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo”, grąžintas sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į devynis sklypus. Šiuos sklypus užregistravus Nekilnojamojo turto registre, sklypui Nr. ( - ) (0,1719 ha ploto miško sklypas) buvo suteiktas registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (toliau – ir ginčo sklypas). Pareiškėjas nurodė, kad ginčo sklypo 0,1717 ha dalis (anksčiau buvusi gražinto sklypo dalis) patenka į Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miesto miškų 43 kvartalo 39 taksacinio miško sklypą, kurio plotas yra 0,20 ha ir kuris miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip miško žemė bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į tai, kad į valstybinės reikšmės miškų plotus pateko grąžinto sklypo dalis, todėl, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatas, neteisėtai atkūrė nuosavybės teises. Pareiškėjas nurodė, jog siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir nurodytų administracinių aktų pagrindu sukurtos materialinės teisinės pasekmės, t. y. turėtų būti taikoma restitucija ir ginčo sklypas, kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas, turėtų būti grąžintas valstybės nuosavybėn. Taip pat naikintina ir Išlaikymo iki gyvos galvos 2005 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. 2-5381, patvirtintos Palangos miesto 1 -jo notaro biuro notarės A. B., dalis, kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. rentos mokėtojams J. S. ir G. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn perleido ginčo sklypą. Be to, Lietuvos valstybė įpareigotina J. S. ir G. P. atlyginti jų patirtas ginčo sklypo įsigijimo išlaidas – 10 573 Eur.
  2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas teisines ir faktines aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
  3. Atsakovas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-483 „Dėl žemės sklypų”, remdamasis informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangoje (informacija buvo pateikta vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu patvirtintu Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu), patvirtino grąžinamų natūra žemės sklypų planus, dydžius, ribas, apribojimus, taip pat ir 1,5209 ha ploto žemės sklypo ( - ). Klaipėdos apskrities viršininko administracija – institucija, tuo metu vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo funkciją, skundžiamus administracinius aktus priėmė, vadovaudamasi minėta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Pažymėjo, kad pagal teisės aktus kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Tuo metu Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą priėmė teisėtus administracinius aktus, kuriais V. Z. L. buvo atkurtos grąžintą sklypą. Atsakovo manymu, atsakomybė ginčo atveju turėtų kilti ir Palangos miesto savivaldybės administracijai.
  4. Atsakovai V. Z. L., J. S. ir G. P. atsiliepimu į prokuroro prašymą nurodė, kad patikslintu prašymu keičiami 5 ir 6 reikalavimai ir tai labiau, nei ankstesniuose prašymuose, atitinka atsakovų V. Z. L., J. S., G. P. teisėtus interesus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 suformuotą teismų praktiką. Atsakovai taip pat nurodė, kad V. Z. L. prieš dešimt metų Lietuvos Respublikos kompetentinga ir įgaliota institucija atkūrė natūra turėtoje vietoje nuosavybę į nacionalizuotą 1,5209 ha ploto žemės sklypą. Grąžintas sklypas rentos mokėtojams J. S. ir G. P. perleistas taip pat 2005 metais atlygintine sutartimi.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį tenkinti. Atsiliepimo motyvai ir argumentai analogiški pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytiems motyvams ir argumentams.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį tenkinti. Atsiliepimo motyvai ir argumentai analogiški pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytiems motyvams ir argumentams.
  7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjo prašymus bylą prašė nagrinėti atsižvelgiant į žemės savininkų sąžiningumą ir teises. Paaiškino, kad kai buvo rengiami nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai ir planai, miškas neturėjo tikslių geodezinių matavimų, todėl dėl susidariusios situacijos nėra atsakovų kaltės. Patvirtintuose ir žmonėms perduotuose sklypų planuose jokio miško nėra fiksuota. Savivaldybės administracija pati neatliko, bet pirko kadastro duomenų surinkimo paslaugą. Atliktų darbų kokybę 2005 metais tikrino apskrities viršininko administracija. Licencijas atlikti minėtus darbus išduoda NŽT, kuri yra apskričių viršininkų administracijų teisių perėmėja, kiek tai susiję su valstybine žeme. Už šiurkščius pažeidimus Nacionalinė žemės tarnyba gali panaikinti licencijas. Kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atlikę licencijas turintys asmenys pasirašė ant planų, tuo patvirtindami, kad ginčo teritorijoje jokio miško nėra.

12II.

13

  1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą – panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-3541 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria V. Z. L. atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta nuosavybėn natūra 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - ), panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 13.6-4184 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-3541 patikslinimo“, kuriuo buvo patikslinta 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 13.6-3541 nustatyta žemės sklypo vertė (989 980,00 Lt), nurodant, jog ji yra 322 988,00 Lt, dalį, kuri yra susijusi su 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško vertės nustatymu (36 463 Lt), panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 991 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. Z. L.“ dalį, kuria V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - ), panaikino Išlaikymo iki gyvos galvos 2005 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. 2-5381, patvirtintos Palangos miesto 1-jo notaro biuro notarės A. B., dalį, kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. perleido rentos mokėtojams J. S. ir G. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po 1/2 dalį, V. Z. L. priklausantį 1,5209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas, taikė restituciją – natūra grąžino valstybės nuosavybėn atsakovams J. S. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį 0,1719 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (adresas nesuteiktas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas, priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 573 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) atsakovams J. S. ir G. P., priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 136,77 Eur (šimtą trisdešimt šešis eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų dalių, kuriomis atkuriant natūra nuosavybės teises į žemę, nuosavybėn buvo perduoti atitinkami valstybinės reikšmės miškų plotai Palangos mieste, panaikinimo, Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalies panaikinimo, restitucijos taikymo ir žemės sklypo įsigijimo išlaidų priteisimo.
  3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 2 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. (16-1 )-D8-1515 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriuo prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimų, priimtų atkuriant/perleidžiant nuosavybės teises, be kita ko, į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), kurio dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, tačiau yra valdomas privačios nuosavybės teise, panaikinimo. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas ir Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. sausio 30 d. raštas Nr. R2-177 „Dėl informacijos pateikimo“ bei prie jo pridėti priedai: Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų 2010 m. vasario 25 d. patikrinimo aktas Nr. 394, 2015 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 54550 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas bei 2015 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 54549 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinius rodiklius). Šiose pažymose buvo pateikta informacija apie tai, kad 1,5209 ha ploto žemės sklypo Nr. ( - ), adresu ( - ), dalis – 0,17 ha – patenka į valstybinės reikšmės miško ploto teritoriją, kurios ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370).
  4. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. T2-111 „Dėl žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), ( - ), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių nustatymo“ patvirtintu detaliuoju planu 1,5209 ha ploto žemės sklypą padalinus į devynis sklypus, suformuotas 0,1719 ha ploto miško sklypas Nr. ( - ), kuriam yra suteiktas kadastro Nr. ( - ), patenka į Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miesto miškų 43 kvartalo 39 taksacinio miško sklypą, kurio plotas yra 0,20 ha. Tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. R2-1749 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta medžiaga – 2015 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 62377 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas bei 2015 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 62376 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai). Šis sklypas miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip miško žemė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams; 43 kvartalo 39 taksacinio sklypo grafiniai duomenys atitinka registruotiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (miškas sklype Nr. ( - ) atitinka Miškų įstatymo nustatytiems miško reikalavimams).
  5. Teismas nurodė, kad valstybinės reikšmės miškai, jų išsaugojimas objektyviai yra reikšmingas, reikalingas ir vertingas visai visuomenei, todėl suvokiamas kaip bendras valstybės ir visos visuomenės interesas, taigi tai yra viešasis interesas. Valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad ginti viešąjį interesą šioje administracinėje byloje teisę (ir pareigą) turi prokuroras.
  6. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. (16-1)-D8-1515 „Dėl viešojo intereso gynimo“ Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2015 m. kovo 2 d., konstatavo, kad prokuroras kreipęsis į teismą su prašymu 2015 m. balandžio 1 d. nepraleido termino.
  7. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamų įsakymų ir sprendimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi, Atkūrimo įstatymo 13 straipsniu ir nurodė, kad sprendimai, kuriais valstybinės reikšmės miškai perleidžiami tretiesiems asmenims, yra neteisėti.
  8. Teismas nustatė, kad Palangos miesto miškų inventorizaciją 2004 metais atliko Valstybinis miškotvarkos institutas. Šių duomenų pagrindu buvo parengta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 Palangos miesto savivaldybės teritorijoje patvirtino 3,33 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 Palangos miesto teritorijoje buvo patvirtintas 3,27 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotas.
  9. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba). Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12–15 str.). Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į tai, kad 1,5209 ha ploto sklypo dalis pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus ir neteisėtai atkūrė nuosavybės teises V. Z. L. į 0,1717 ha ploto valstybinės reikšmės mišką. Klaipėdos apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises V. Z. L. į valstybinės reikšmės mišką, buvusį 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - ), pažeidė Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Šiuo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-3541 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ( - ) mieste“, 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 991 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ( - ) mieste pilietei V. Z. L.“ bei 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 13.6-4184 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-3541 patikslinimo“ dalys, kuriomis V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, ( - ), yra neteisėtos iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu panaikintos.
  10. Teismo vertinimu, kadangi ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Panaikinus administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000, 2010 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Taigi siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir nurodytų administracinių aktų pagrindu sukurtos materialinės teisinės pasekmės, t. y. vėliau įvykdytas sandoris, o būtent: Išlaikymo iki gyvos galvos 2005 m. rugpjūčio 26 d. sutartis Nr. 2-5381, patvirtinta Palangos miesto 1-jo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. perleido rentos mokėtojams J. S. ir G. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po 1/2 dalį, V. Z. L. priklausantį 1,5209 ha ploto žemės sklypą, buv. unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas.
  11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnyje ir 4.96 straipsnyje yra įtvirtintas sąžiningo įgijėjo institutas, o būtent, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006 pažymėjo, kad kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šioje ginčo situacijoje akivaizdu, kad sandorių šalys privalėjo ir galėjo išsiaiškinti, jog sklype esantis miškas yra valstybinės reikšmės miškas. Teismas pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo sklypas yra miesto teritorijoje, verčia kiekvieną asmenį, ketinantį įsigyti tokį sklypą, itin atidžiai ir rūpestingai išsiaiškinti, ar galimas tokio sklypo įsigijimas privačion nuosavybėn, kadangi Miškų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Be to, Konstitucinis Teismas sprendime „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 2007 m. rugsėjo 11 d., Nr. 96-3891) pasisakė, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia (be kita ko) miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą). Taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Ginčo sklypo įgijėjams negali būti taikoma išlyga dėl sąžiningumo remiantis ir CK 1.6 straipsniu nuostatomis įtvirtinančiomis principą, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
  12. Teismo vertinimu, šiuo atveju teismui panaikinus ir pripažinus negaliojančia Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, valstybės nuosavybėn, taikant restituciją natūra, turi būti grąžinamas valstybinės reikšmės miško plotas. Atsižvelgiant į tai, kad detaliuoju planu valstybinio miško plotas išskirtas atskiru sklypu (detaliajame plane sklypo Nr. ( - )), kurio plotas 0,1719 ha, ir kurį užregistravus Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas kadastro Nr. ( - ), restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn šį sklypą, kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas valstybinės reikšmės miško sklypas (( - ) kvartalo ( - ) taksacinis sklypas).
  13. Remiantis LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 suformuota praktika, restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, todėl, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo asmenims procesą pabaigtu ir neįpareigojant šių asmenų grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes, priešingu atveju, šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).
  14. Teismas, remdamasis byloje pateiktais dokumentais, konstatavo, kad V. Z. L. 1,5209 ha ploto žemės sklypą, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo jai procesas pripažintinas baigtu. Todėl paskutiniai ginčo turto įgijėjai – atsakovai J. S. ir G. P., taikant restituciją, privalo grąžinti valstybei 0,1719 ha ploto miško sklypą, kadastro Nr. ( - ), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas valstybinės reikšmės miškas. Valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu perleidžiamo turto rinkos kainos. Pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties II dalies 3 punktą matyti, kad perleidžiamo daikto – viso 1,5209 ha ploto sklypo – vertė yra 322 988 Lt, t. y. 93 544 Eur. Proporcingai, natūra grąžintino valstybei ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,1719 ha, vertė yra 10 573 Eur.
  15. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. balandžio 27 d. prašymą dėl 136,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios šalies atstovui vykstant į 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. teismo posėdžius, t. y. išlaidos už automobilio kurą, tenkino, šias išlaidas priteisdamas iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos.

14III.

15

  1. Atsakovai V. Z. L., J. S., G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą ir prokuroro prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1624.1. Iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 39 esančių dokumentų matyti, kad iki nacionalizacijos nurodytoje vietoje miško nebuvo. Pareiškėjas ir jo pusėje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ginčo vietoje būtų pasodinta 0,1717 ha miško. 1940 metais nacionalizuojant privačią nuosavybę nurodytoje vietoje miško nebuvo ir vėliau jo niekas nesodino; ginčo vieta, kaip valstybinės reikšmės miško sklypas, iki šiol neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, o įgyjant privačią nuosavybę niekas neįpareigoja tikrinti valstybinio miškų kadastro duomenis, kurie šiaip fiziniams asmenims net neprieinami. Teiginiai sprendime, kad sandorių šalys privalėjo ir galėjo išsiaiškinti, jog sklype esantis miškas yra valstybinės reikšmės miškas, nepagrįsti.

1724.2. Teismo sprendime nurodyta, kad V. Z. L. atkurtoje nuosavybėje natūra valstybinis miškas užima 0,1717 ha, bet restitucija natūra tuo pačiu sprendimu jau taikyta J. S. bei G. P. nuosavybės teise valdomam 0,1719 ha žemės sklypui. Dėl sklypų plotų neatitikimų (0,0002 ha) sprendime visiškai nepasisakyta ir tuo esminiai pažeisti teisėti J. S. bei G. P. interesai.

1824.3. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. rašto Nr. (16-1)-D8-1515 akivaizdu, kad kreipimasis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ,,Dėl viešojo intereso gynimo“ inicijuotas Valstybinės miškų tarnybos, kuri ir yra miškų kadastro duomenų tvarkytoja. Į administracinę bylą pateikti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 43-10-V bei tos pačios tarnybos 2016 m. kovo 16 d. raštas Nr. R2-314 su priedais – 2010 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 394 kopija su priedais (ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro) iš 3 lapų. Ištraukoje, kurią pasirašė tuometinis Tarnybos miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyriaus vedėjas L. D. bei valstybės įmonės ,,Valstybinis miškotvarkos institutas“ direktoriaus pavaduotojas Š. B., pažymėtos raudonomis linijomis V. Z. L. 2005 m. atkurto privačion nuosavybėn žemės sklypo ribos, kurios kerta nurodyto kaip ( - ) kvartalo ( - )miško sklypo ribas. L. D. teisme parodė, kad tarnyba 2010 metais be kliūčių galėjo disponuoti Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Š. B. posėdžio metu patvirtino, jog 2010 metais jau buvo žinoma, kad dalį ( - ) kvartalo ( - ) miško sklypo užima privatus žemės sklypas. Taigi Valstybinei miškotvarkos tarnybai ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasario 25 d. žinoma prie V. Z. L. atkurtą privačion nuosavybėn žemės sklypą ir toje pačioje vietoje valstybiniame miškų kadastre atvaizduotą Kretingos miškų urėdijos ( - ) kvartalo ( - ) miško sklypą. Atsižvelgiant į tai, jog kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo iniciatorius yra Valstybinė miškų tarnyba, akivaizdu, kad ženkliai praleistas terminas dėl kreipimosi į teismą ginti viešąjį interesą. Dėl nurodyto teismas nepasisakė, nepagrįstai analizavo tik prokuratūros kreipimosi į teismą aplinkybes, todėl nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kurio kreipimosi į teismą terminas praleistas daugiau kaip penkis metus.

  1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1925.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes.

2025.2. Nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Atsakomybė nagrinėjamu atveju turėjo kilti ir Palangos miesto savivaldybės administracijai. Teismas nevertino Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime pateiktų faktinių aplinkybių, kad tuo metu, kai buvo rengiami nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai ir planai, miškas neturėjo tikslių geodezinių matavimų, todėl dėl susidariusios situacijos nėra atsakovų kaltės. Per atitinkamą laikotarpį savaime užaugę medžiai (krūmai) kartais klaidingai traktuojami kaip suaugę medžiai, kurių duomenys atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą miško medžių sąvoką.

2125.3. Nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, pagal susiklosčiusią naujausią teismų praktiką dažnai yra skiriama ekspertizė valstybinės reikšmės miško rinkos kainai nustatyti. Taigi, sprendžiant klausimą dėl mokėtinos sumos tinkamo nustatymo už 0,1719 ha ginčo valstybės reikšmės mišką, šiuo atveju taip pat turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl ekspertizės skyrimo.

2225.4. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86, 87 straipsnių reikalavimų.

  1. Pareiškėjas prokuroras atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti.
  2. Pareiškėjas nurodo, kad skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo dėl administracinių aktų bei sandorio dalių panaikinimo ir restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas pažymi, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos bei valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, Aplinkos ministerijos 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9705 buvo išsiųsti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir šioje institucijoje buvo gauti 2004 m. gruodžio 17 d. Taip pat iš Aplinkos ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad dar 2004 m. spalio 5 d. Aplinkos ministerijos raštu minėto nutarimo projektas buvo siųstas derinimui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir pastarosios 2004 m. spalio 15 d. raštu buvo pateiktas atsakymas Aplinkos ministerijai, nurodant, jog nutarimo projektą derina be pastabų, išskyrus Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. S. 2004 m. spalio 11 d. raštu pateiktas pastabas. Todėl, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei į tai, kad visi teisės aktai valstybėje yra skelbiami (Vyriausybės nutarimas Nr. 1370 Valstybės žiniose buvo paskelbtas 2004 m. lapkričio 6 d.), konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo žinomas 2004 m. lapkričio 3 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1370, ir buvo žinomi nutarimu partvirtinti valstybinių miškų schemos ir plotai. Be to, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2003–2004 metais atliktos miškų inventorizacijos duomenis 2005 m. vasario 17 d. aktu perdavė Valstybinei miškotvarkos tarnybai ir miškų duomenys buvo registruoti LR miškų valstybės kadastre. Todėl vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą V. Z. L., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, spręsdama dėl nuosavybės teisų atkūrimo, priimdama administracinius aktus, turėjo vadovautis įstatymais (Miškų įstatymu, Konstitucija), Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ir juo patvirtinta valstybinės reikšmės miškų schema bei valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašais (kurie šiai institucijai buvo pateikti), LR miškų valstybės kadastro duomenimis. Be to, miško sklypas, kuris pateko į privačios nuosavybės teise valdomą sklypą, buvo miesto teritorijos miškas, todėl vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktais – Miškų įstatymu ir Konstitucija – miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išimti iš apyvartos (CK 4.7 str.). Apelianto teiginiai, kad Valstybinei miškų tarnybai ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasario 25 d. buvo žinoma prie V. Z. L. atkurtą ir privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir toje pačioje vietoje valstybiniame miškų kadastre atvaizduotą Kretingos miškų urėdijos 43 kvartalo 39 miško sklypą, yra neteisingi, nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta tokių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės fondo apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), nustato, kad minimalus žemės plotas, kuris turi būti apskaitomas kaip atskira žemės naudmena, yra 0,04 ha. Todėl ginčo atveju apelianto minimo 0,0002 ha ploto nebūtų galimybės apskaityti kaip atskiros žemės naudmenos ir suformuoti sklypo. Pažymi, jog byloje ginčo dėl valstybinės reikšmės miško vertės nustatymo nekilo, teismo posėdžio metu atsakovas klausimo dėl ekspertizės skyrimo nekėlė. Pareiškėjo nurodyta atsakovams iš valstybės priteistina suma nesudarė pagrindo abejonėms, kad ji neatitinka turto rinkos vertės, nes tiek Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nurodyta turto vertė, tiek Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto vidutinė rinkos vertė sutapo – 322 988 Lt (93 544 Eur). Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nenurodė argumentų ir nekonstatavo, kad teismo sprendimu atsakovams iš valstybės priteista suma yra neteisinga ir apeliantas su šia suma nesutinka. Pažymi, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog negalima tokia teisinė situacija, jog valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Tokia situacija aiškiai prieštarauja Konstitucijos 47 straipsniui, Miškų įstatymui ir kt.
  3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovų V. Z. L., J. S., G. P. apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą.
  4. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, priėmė teisėtus administracinius aktus.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, kai buvo rengiami nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai ir planai, miškas neturėjo tikslių geodezinių matavimų, todėl dėl susidariusios situacijos nėra atsakovų kaltės. Žemės savininkų teisinis tikrumas, teisėti lūkesčiai ir teisinis saugumas neturėtų būti pažeidžiami.
  7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
  8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog Valstybinė miškų tarnyba 2010 m. vasario 25 d. žinojo, kad valstybinės reikšmės miškas patenka į privatų žemės sklypą. Š. B. paklaustas apie raudonas linijas matomas priede prie Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. vasario 25 d. patikrinimo akto Nr. 394, pažymėjo, kad tikriausiai raudonos linijos žymi suformuotus sklypus, tačiau iš jų negalima daryti išvadą, jog sklypai valdomi privačios nuosavybės teise. Pažymi, jog tai, kad tam tikroje teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas, savaime nėra teisės aktų pažeidimas. Todėl termino kreiptis į teismą eigos pradžia negali būti siejama vien su faktu, kad tam tikra teritorija yra valstybinės reikšmės miškas (t. y. neesant informacijos, jog valstybinės reikšmės miškas valdomas privačios nuosavybės teise). Tik nuo to momento, kai prokuratūroje surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prasidėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Teigia, kad teismas nurodė motyvus, kodėl taikant restituciją natūra valstybei grąžinamas būtent 0,1719 ha žemės sklypas kadastriniu Nr. ( - ). Teismas nurodė, kad taikant restituciją J. S. bei G. P. naudai priteisiama suma apskaičiuojama proporcingai natūra grąžinamo sklypo plotui (0,1719 ha), tad apeliacinio skundo argumentai, jog tokiu būdu taikant restituciją pažeisti J. S. bei G. P. interesai dėl 0,0002 ha skirtumo, visiškai nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinio skundo argumentai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuosavybės teisių atkūrimo metu (iki 2005 m. rugpjūčio 16 d.) neturėjo galimybės disponuoti duomenimis apie valstybinius miškus (valstybinės reikšmės miškus), visiškai nepagrįsti ir atmestini. Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9705 Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikė Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, kurios Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje gautos 2004 m. gruodžio 17 d., t. y. gerokai anksčiau nei priimti ginčijami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymi, kad šioje byloje prašymas skirti ekspertizę nebuvo pareikštas, o NŽT apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, jog pirmosios instancijos teismo atsakovams priteista suma neteisinga. Nurodo, kad apskrities viršininko administracija ir jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba yra institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Būtent šios institucijos, priimdamos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui ir būtent šios institucijos yra atsakingos už netinkamą nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.
  9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog Valstybinė miškų tarnyba 2010 m. vasario 25 d. žinojo, kad valstybinės reikšmės miškas patenka į privatų žemės sklypą. Liudytojas Š. B., paklaustas apie raudonas linijas Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. vasario 25 d. patikrinimo akto Nr. 394 priede, paaiškino, kad tikriausiai raudonos linijos žymi suformuotus sklypus, tačiau iš jų negalima daryti išvadą, jog sklypai valdomi privačios nuosavybės teise. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavo Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (16-1)-D8-1515. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas (Nacionalinė žemės tarnyba), sprendime nurodė motyvus, kodėl taikant restituciją natūra valstybei grąžinamas būtent 0,1719 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ). Dėl ekspertizės valstybinės reikšmės miško kainai nustatyti skyrimo nurodo, kad, nors pagal teismų praktiką dažnai yra skiriama ekspertizė valstybinės reikšmės miško rinkos kainai nustatyti, kai kyla ginčas dėl valstybinės reikšmės miško kainos nustatymo, tačiau šioje byloje prašymas skirti ekspertizę nebuvo pareikštas. NŽT apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, kad teismo atsakovams priteistina suma neteisinga.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25

  1. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. ABTĮ 136 straipsnis, nustatantis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtina, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Atsižvelgdama į šiuos reikalavimus bei nagrinėjamoje byloje reikšmingus viešojo intereso aspektus, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pilna apimtimi.
  3. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimų panaikinti atsakovo sprendimų dalis atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus, pagrįstumas, bei teisingos kompensacijos savininkams už valstybei paimamą turtą nustatymas.
  4. Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų dalių neteisėtumas, reikalavimas pripažinti negaliojančia Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį bei taikyti restituciją grindžiami tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikšmės miško plotai, kurie turi būti grąžinti valstybei.
  5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
  6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pasisakant apie teismų precedentų reikšmę, yra konstatuota, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03).
  7. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
  8. Teisėjų kolegija minėtu aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio išnagrinėtose bylose, kurios yra savo aplinkybėmis iš esmės analogiškos šiai, yra suformuota praktika dėl sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškų plotus, panaikinimo, dėl terminų, per kuriuos viešąjį interesą ginantys prokurorai gali kreiptis į teismą, skaičiavimo, dėl restitucijos taikymo ir teisingos kompensacijos priteisimo asmenims, iš kurių yra paimama nuosavybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose: 2017 m. spalio 11 d., bylos Nr. eA-1247-492/2017, 2017 m. gruodžio 6 d., bylos Nr. eA-779-415/2017, 2018 m. sausio 3 d., bylos Nr. A-911-415/2017, kt.).
  9. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kad nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo aktualios formuojamos teismų praktikos bei suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
  10. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
  11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus duomenis bei taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso normas ir nustatė aplinkybes, tiek patvirtinančias prašymo teismui padavimą nepraleidus įstatyme nustatyto termino, tiek pagrindžiančias valstybinės reikšmės miško grąžinimą valstybės nuosavybėn.
  12. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ABTĮ 33 straipsnyje bei Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą terminą, pagrįstai vertino, kad prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, apie Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-3541, 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 991, 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 13.6-4184, tapo žinoma susipažinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (16-1)-D8-1515, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas 2015 m. kovo 2 d., todėl, paduodamas teismui prašymą 2015 m. balandžio 1 d., prokuroras nebuvo praleidęs kreipimosi į teismą termino.
  13. Apeliantų V. Z. L., J. S. ir G. P. apeliacinio skundo argumentai, jog kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo iniciatorius yra Valstybinė miškų tarnyba, kuri dar 2010 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 394 nustatė, kad žemės sklypo ribos, į kurį V. Z. L. 2005 m. atkurtos nuosavybės teisės, kertasi su Šventosios girininkijos miesto miškų 43 kvartalo 39 sklypo ribomis, todėl kreipimosi terminas praleistas yra penkerius metus, laikytini nepagrįstais. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą atsiranda prokurorui nustačius galimą teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, valstybės ir visuomenės teisės bei teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, jog pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę ir pareigą įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1638/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje yra aktualu, kada prokurorui, o ne galbūt kitoms institucijoms tapo žinoma apie būtinumą ginti viešąjį interesą, kitų institucijų veiksmai ir / ar neveikimas negali daryti įtakos prokuroro teisėms ir pareigoms įstatymų nustatyta tvarka ginti viešuosius interesus.
  14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkybės, kad ginčijamais administraciniais aktais atkuriant 2005 m. V. Z. L. nuosavybės teises, į 1,5209 ha ploto žemės sklypą pateko 0,1717 ha ploto valstybinės reikšmės miškas, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. išaiškinimais, Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, taip pat aktualia teismų praktika, bei rėmėsi Valstybinio miškotvarkos instituto 2004 m. atliktos Palangos miesto miškų inventorizacijos duomenimis, Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino 3,33 tūkstančių ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Taigi teismas rėmėsi oficialiais įrodymais, duomenimis, kurie turėjo būti žinomi ir galėjo būti patikrinti ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo 2005 m. Nr. 13.6-3541, Nr. 991, Nr. 13.6-4184 metu, kurie nėra nuginčyti ar kaip nors paneigti ir šiuo metu, todėl apeliantų argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamą miško buvimo faktą, netinkamai vertino aplinkybes byloje, yra nepagrįsti ir atmestini.
  15. Nagrinėjamoje byloje aptardama restitucijos taikymo ypatumus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė V. Z. L., 2005 m. rugpjūčio 26 d. sudarydama Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria perleido rentos davėjams J. S. ir G. P. dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po ½ dalį jai priklausančio 1,5209 ha žemės sklypo, tokiais veiksmais išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir daugiau nebeturi intereso juo disponuoti. Dėl šių aplinkybių pagrįstai buvo sprendžiama dėl restitucijos taikymo valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių paimamas turtas natūra grąžinamas valstybei, o valstybė, gaunanti miesto mišką, įpareigota paskutiniams turto įgijėjams sumokėti kompensaciją.
  16. Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti CK X skyriuje. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (iš pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento, kai restitucija taikoma ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, apskaičiavimo taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).
  17. Teisės teorijoje bei teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 32 punktas, 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017 12 punktas).
  18. Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą pabaigtu ir neįpareigojant šių asmenų grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.
  19. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei natūra grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07), kuriame, be kita ko, išaiškinta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos (65 punktas). Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto „rinkos“ verte, nustatyta turto nusavinimo metu (66 punktas). Kompensacijos dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (67 punktas). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (40 punktas). Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o būtent – sąlygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensaciją, kurią už atimtą nuosavybę pareiškėjai gavo, taip pat pareiškėjų asmeninę ir socialinę padėtį (51 punktas).
  20. Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (EŽTT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje Romankevič prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25747/07) 46–47 punktai).
  21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015, kuri taip pat grindžiama EŽTT praktika bei minėta byla, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kadangi nagrinėjamu atveju sklypas, panaikinus sandorius, privalo būti grąžintas valstybės nuosavybėn, tai, nustatant protingą kompensacijos už paimamą iš kasatorės turtą dydį, svarbus asmens sąžiningumo vertinimas; administracinių aktų neteisėtumas savaime nėra pagal tokius teisės aktus įgijusio nuosavybę asmens nesąžiningumo prezumpcija; protingai kompensacijai nustatyti teismas turi įvertinti ir tai, kad žemės sklype, kuris taisant valstybės padarytas klaidas paimtas iš kasatorės, yra jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių; priteisiant kompensaciją vertintinas ir infliacijos poveikis, taip pat nustatytinos ir vertintinos aplinkybės dėl kasatorės asmeninės bei socialinės padėties.
  22. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 buvo priimta taip pat sprendžiant dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškų plotą, panaikinimo bei miškų grąžinimo valstybei. Šioje byloje nuo sandorių, kuriais nuosavybės teisės buvo perleistos kitiems asmenims, iki prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio pareiškimo teisme buvo praėjęs santykinai nedidelis laiko tarpas (2 metai), toks laikotarpis dažniausiai neturi didelės reikšmės rinkos kainų pokyčiams. Be to, dėl ekonominių priežasčių nekilnojamojo turto rinkos kainos per laikotarpį nuo minėtoje byloje aktualių sandorių sudarymo (2006 m.) iki teismų sprendimų priėmimo (2010–2012 m.) turėjo tendenciją mažėti, todėl teisėjų kolegija toje byloje suformuotas taisykles taiko atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje konkrečius reikšmingus aspektus bei vėlesnes aktualias teismų praktikos tendencijas.
  23. Nagrinėjamoje byloje dėl administracinių aktų ir sandorio, sudarytų 2005 m., prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi praėjus beveik 10 metų – 2015 m. balandžio 1 d. Toks laiko tarpas negali būti vertinamas kaip neturinti esminės reikšmės aplinkybė sprendžiant dėl teismų praktikoje suformuotų restitucijos taikymo taisyklių atlyginimo dydžio paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nustatymo aspektu.
  24. Ilgas nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise laiko tarpas yra neatsiejamas nuo asmens ekonominio pobūdžio lūkesčių teisėtais būdais disponuoti šia nuosavybe rinkos sąlygomis, taip pat nuo turto rinkos vertės pokyčių dėl infliacijos, todėl nuosavybės netekimas reiškia ir tam tikrų galimybių, susijusių su turto rinkos vertės padidėjimu, investicinių projektų įgyvendinimu, praradimą. Tokiais atvejais sprendžiant dėl atlyginimo dydžio už natūra valstybei grąžintiną turtą, per ilgą nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį susiformavę teisėti lūkesčiai neturi būti paneigiami.
  25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra svarbus asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės, sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese, nurodė, jog sandorio šalims vien aplinkybė, kad žemės sklypas yra mieste, ir jame yra miško, turėjo kelti abejonių administracinių aktų teisėtumu, ir, grąžindamas valstybinės reikšmės miško plotus valstybės nuosavybėn, taikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš nesąžiningo įgijėjo.
  26. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl restitucijos taikymo, todėl taikytini prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai ir netaikytinos daiktinių teisių gynimą (vindikaciją) reglamentuojančios civilinio kodekso normos, ir neturi būti sprendžiama dėl nekilnojamojo daikto savininko valdymo sąžiningumo.
  27. Asmenų, kurie administracinių aktų pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, sąžiningumas gali būti reikšmingas tik restitucijos taikymo aspektu – t. y. sprendžiant, kokiu būdu jiems turi būti atlyginta už paimamą nuosavybę, kokia nustatytina kompensacija.
  28. Pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad atsakovams turėjo būti žinoma apie administracinių aktų neatitikimą imperatyvaus pobūdžio teisės aktų reikalavimams, grindžiamas išimtinai aplinkybe, kad jie turėjo suvokti, jog žemės sklype miesto ribose esantys medžiai vertintini kaip miškas ir miško žemė, į kurią nuosavybės teisių atkūrimas prieštarautų imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams. Tačiau, atsižvelgiant į medžiais apaugusį nedidelį plotą, medžių rūšis ir amžių (Miškų valstybės kadastro 2010 m. duomenimis – 1 juodalksnis, amžius 40 m., 10 baltalksnių, medžių amžius – 25 m.), aplinkybę, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos turėtoje vietoje, ir nepaneigti atsakovų teiginiai, kad nacionalizacijos metu ten apskritai nebuvo miško, teismo vertinimas dėl asmenų nesąžiningumo grindžiamas išimtinai subjektyvaus pobūdžio kriterijais. Kai nėra jokių objektyvių duomenų, kad pretendentė ir sandoriu į turtą teises įgiję asmenys būtų aktyviais veiksmais siekę daryti poveikį viešojo administravimo subjektams, kurių kompetencija yra priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų žemės sklypą, teismo teiginiai laikytini nepakankamais jų sąžiningumui paneigti.
  29. Nagrinėjamu atveju situaciją, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į turtą, kuris priskirtinas išimtinei valstybės nuosavybei, lėmė valstybės institucijų veiksmai. Dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, atkūrus nuosavybės teises, o vėliau panaikinus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šio asmens teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugos; valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius.
  30. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodomais argumentais, atsižvelgdama į siekiamų tikslų teisėtumą ir taikomų priemonių būtinumą (valstybinės reikšmės miškų grąžinimui visos visuomenės interesais), nagrinėjamoje byloje akcentuoja taikomų priemonių proporcingumą sąžiningam asmeniui mokėtino atlyginimo dydžio nustatymo aspektu.
  31. Argumentai, kad valstybei yra grąžinami valstybinės reikšmės miškai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos, todėl jų rinkos vertė negali būti nustatyta, o tuo pačiu asmeniui, iš kurio paimamas turtas natūra grąžinamas valstybei, negali būti priteisiama kompensacija, apskaičiuota pagal vidutines rinkos vertes, nustatytas Nekilnojamojo turto registre, atmestini. Minėta, kad atsakovai J. S. ir G. P. ginčo žemės sklypą įsigijo 2005 metais, t. y. valdė ilgą laiko tarpą, įsigyto žemės sklypo paskirtis Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, duomenų apie miško žemę nurodyta nebuvo; nacionalizacijos metu žemės sklype miško taip pat nebuvo; 2013 m. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypas padalintas į devynis sklypus, žemės sklypų naudojimo paskirtis buvo nustatyta kita (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ginčo sklypui – visuomeninės paskirties teritorijos), taigi ginčo sklypas turėjo rinkos vertę, atsakovai buvo įgiję ekonominio pobūdžio lūkesčius teisėtais būdais disponuoti šia nuosavybe, todėl jo netekimai grąžinus dalį turto natūra valstybei negali būti laikomi kaip neturintys rinkos vertės ekvivalento. Tas aspektas, kad valstybinės reikšmės miškai bendrąja prasme nėra civilinės apyvartos objektas, negali paneigti asmens teisės į teisingą ir adekvatų praradimų kompensavimą, už kurį atsakomybė tenka valstybei. Aptariamu atveju situacija, kai valstybė turi teisingai atlyginti asmeniui už natūra jai grąžinamą turtą, negali būti vertinama kaip neproporcinga pareiga valstybei, nes, kaip jau buvo minėta, adekvati kompensacija tapatintina ne su valstybei perduodamo turto rinkos vertės nebuvimu, bet su asmens praradimais turto paėmimo metu, kurie nagrinėjamu atveju susiformavo asmeniui valdant nuosavybę rinkos sąlygomis ilgą laiką ir įgavo pakankamai apibrėžtą teisėtų ekonominio pobūdžio lūkesčių, betarpiškai susijusių su konkrečių žemės sklypų rinkos verte, išraišką. Netekus reikšmingos žemės sklypų dalies, sąžiningo asmens teisėtai susiformavę lūkesčiai negali būti paneigiami dėl to, kad dėl valstybės institucijų padarytų klaidų valstybei grąžinamas turtas ateityje nebegalės būti civilinės apyvartos objektu, nors iki prokuroro pareiškimo pateikimo teismui šis turtas galėjo būti rinkos sąlygomis nevaržomai perleistas neribotą skaičių kartų.
  32. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovų V. Z. L., J. S. ir G. P. sąžiningumas nėra paneigtas, kad ginčo žemės sklypu kaip rinkos vertę turinčiu objektu buvo disponuojama ilgą laiką, atsakovai J. S. ir G. P. įgijo teisėtus ekonominio pobūdžio lūkesčius, kurie betarpiškai susiję su disponavimu ginčo žemės sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais, konstatuoja, kad paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jam nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Toks restitucijos taikymas, nulemtas valstybės institucijų padarytų klaidų, neturi būti suprantamas kaip valstybės padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pabloginimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme.
  33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo abejojo atsakovų V. Z. L., J. S. ir G. P. sąžiningumu nuosavybės teisių atkūrimo procese ir sudarant sandorį, iš esmės nesprendė taikant restituciją tinkamo kompensavimo atsakovams J. S. ir G. P., iš kurių paimamas valstybei 0,1719 ha ploto žemės sklypas, klausimo, tinkamai nenustatė atsakovams priteistino atlyginimo dydžio, netyrė, kokia yra Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutine rinkos vertė, nesiėmė kitokių priemonių žemės sklypo vertei nustatyti (pvz., neskyrė ekspertizės), todėl laikytina, kad nemotyvuotai priteisė kompensaciją, kuri lygi sutarties sudarymo metu buvusiai ginčo žemės sklypo vertei. Pažymėtina, kad pareiškėjui byloje tenka pareiga pagrįsti visas restitucijai taikyti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir asmeniui, iš kurio paimamas nekilnojamasis turtas ir grąžinamas valstybei, mokėtino atlyginimo dydį. Pripažinus, jog restitucijos taikymas tikslingas perduodant valstybės nuosavybei nežymiai didesnį žemės sklypą (0,0002 ha skirtumas), turi būti kompensuojami savininkų praradimai visa apimti, nepaisant kokio dydžio žemės sklypas buvo perduotas neteisėtai atkuriant nuosavybės teises.
  34. Remiantis aptartais argumentais, atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteista atsakovams J. S. ir G. P. 10 573 Eur, naikintina, nes buvo netinkamai pritaikytos restitucijos institutą reglamentuojančios materialiosios teisės normos (ABTĮ 143 str.), ir aktuali teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir kt. minėta byloje), ir byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

27Atsakovų V. Z. L., J. S., G. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

28Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteista atsakovams J. S. ir G. P. 10 573 Eur, panaikinti, ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5.
  1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras,... 6. 1.1. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d.... 7. 1.2. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d.... 8. 1.3. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d.... 9. 1.4. Panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 26 d.... 10. 1.5. Taikyti restituciją – natūra grąžinti valstybės nuosavybėn... 11. 1.6. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės... 12. II.... 13.
    1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016... 14. III.... 15.
      1. Atsakovai V. Z. L., J. S., G. P. apeliaciniame... 16. 24.1. Iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 39 esančių... 17. 24.2. Teismo sprendime nurodyta, kad V. Z. L. atkurtoje nuosavybėje natūra... 18. 24.3. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d.... 19. 25.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir... 20. 25.2. Nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra laisvą... 21. 25.3. Nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, pagal susiklosčiusią... 22. 25.4. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86, 87 straipsnių reikalavimų. 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25.
        1. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Atsakovų V. Z. L., J. S., G. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 28. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo... 29. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 30. Nutartis neskundžiama....