Byla 3K-3-310/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių H. R. ir H. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, H. S., H. R., I. B., J. K., V. L., E. L., AB DNB bankui dėl dalies Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo teisės liudijimo, sandorio bei hipotekos registracijos panaikinimo; tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, notarė Jurgita Šukienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas restitucijos taikymo panaikinus administracinį aktą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir pripažinus negaliojančiais sandorius dėl to turto klausimas.

5Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. sprendimu J. N. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 1 ha žemės sklypą, esantį Kriaučiūnų kaime, teritorijoje, 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Šio sprendimo pagrindu J. N. vardu suformuotas 1 ha žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0167:1318, kuriame yra 0,26 ha miško žemės. 2005 m. balandžio 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi J. N. ginčo žemės sklypą pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams J. K., V. L. ir E. L. už 250 000 Lt. 2007 m. lapkričio 8 d. E. L., V. L. ir J. K. įkeitė ginčo žemės sklypą kreditoriui AB DNB bankui, hipoteka įregistruota 2007 m. sausio 12 d. Sklypas įkeistas užtikrinant E. L. prievolių bankui vykdymą, užtikrintos prievolės dydis pagal 2007 m. spalio 17 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį yra 895 503,06 euro.

6Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nurodė, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises J. N. naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms (Konstitucijos 47 straipsniui, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai (2003 m. balandžio 24 d. redakcija), Žemės įstatymo 4 straipsniui (2002 m. spalio 25 d. redakcija), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 2 daliai), nes Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 28 d. pažymoje nurodyta, jog šiame žemės sklype yra 0,26 ha valstybinės reikšmės miško; tai patvirtina ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas; į ginčo sklypą patenkantis miško sklypas valstybinės reikšmės miškams yra priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, turėtų būti panaikinti ir jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai bei taikytina restitucija natūra; atsakovai, ieškovo manymu, nebuvo sąžiningi, nes žinojo, kad ginčo sklype yra miško; nuginčijus savininko nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, naikintinas ir hipotekos sandoris bei registracija.

7Ieškovas prašė:

  1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,26 ha žemės sklypą, priskirtą valstybinės reikšmės miškui;
  2. panaikinti 2005 m. balandžio 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 0,26 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui;
  3. pripažinti negaliojančiu 2007 m. lapkričio 8 d. hipotekos sandorį ir panaikinti šio hipotekos lakšto registraciją Hipotekos registre;
  4. taikyti restituciją natūrą:
    • įpareigoti J. K., V. L. ir E. L. grąžinti valstybei 0,26 ha nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškui;
    • įpareigoti J. N. grąžinti J. K., V. L. ir E. L. dalį gautos sklypo kainos, proporcingą išreikalaujamam valstybinės reikšmės miško plotui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. sprendimo ir 2005 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl 0,26 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui; pripažino negaliojančiu 2007 m. lapkričio 8 d. hipotekos sandorio dalį dėl 0,26 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui, ir panaikino šios hipotekos lakšto dalies registraciją Hipotekos registre; taikė restituciją natūrą – įpareigojo J. K., V. L. ir E. L. grąžinti valstybei 0,26 ha nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškui, J. N. – grąžinti E. L. 49 400 Lt.

10Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu Konstitucijos 47 straipsnyje, Miškų įstatymo 4 straipsnyje, Žemės įstatymo 6 straipsnyje, Atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsniuose buvo įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu, tarp jų – nuosavybės teisių atkūrimo, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, tarp jų ir miestų miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata reiškia, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir kaimiškose vietovėse, t. y. rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai negali būti traktuojama kaip leidimas pažeisti pirmiau nurodytus imperatyvius Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus draudimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad, panaikinus neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemėtvarkos projektas gali būti keičiamas ar tikslinamas administracine tvarka; tai, kad žemėtvarkos projektą be pastabų suderino Vilniaus miškų urėdija, gali būti vertinama kaip netinkamas urėdijai pavestų funkcijų vykdymas. Teismas konstatavo, kad priimant ginčijamą administracinį aktą pažeistos jo priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnių, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatos, todėl jo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,26 ha žemės sklypą, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, naikintina kaip prieštaraujanti šioms imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl restitucijos būdo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įgijėjo sąžiningumas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis) nėra reikšmingas, nes restitucijos taikymo natūra būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 47 straipsnio, kuriame nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi jų buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas. Kadangi 5900/10 000 žemės sklypo dalis, kurioje yra 2600 kv. m miško, bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais atsakovais buvo parduota E. L. už 112 100 Lt, tai pritaikius restituciją pardavėja pirkėjui turi grąžinti gautų pinigų dalį, proporcingą grąžintinai sklypo daliai – 49 400 Lt. Kadangi hipotekos sandorio dalį dėl 0,26 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui, sudarė ne jo savininkas, tai teismas panaikino šią sandorio dalį CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį pirmiau nurodytoms imperatyviosioms teisės normoms ir CK 4.37 straipsniui.

11Teismas tenkino prokuroro prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nustatęs, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2008 m. birželio 18 d. gautas Aplinkos ministerijos prašymas kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinimo; šio prašymo nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašant pateikti pareiškimui nagrinėti reikšmingus duomenis, išsiųsti šaukimai asmenims, kurių paaiškinimai buvo reikšmingi; Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras konstatavo, kad kreiptis į teismą nėra pagrindo, nes visi sklypai, dėl kurių buvo pateiktas ministerijos prašymas, buvo atlygintinai perleisti kitiems asmenims; Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos skundą, 2008 m. spalio 13 d. medžiagą grąžino Vilniaus apygardos prokuratūrai ir pavedė kreiptis į teismą su ieškiniu; į teismą kreiptasi 2008 m. lapkričio 13 d., taigi, nagrinėjant Aplinkos ministerijos pareiškimą, nebuvo nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu nebūtų atliekama jokių veiksmų; institucinis žemesniojo prokuroro sprendimo panaikinimas pripažintinas reikšminga aplinkybe terminui kreiptis į teismą atnaujinti.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė atsakovų E. L., V. L., J. K. ir J. N. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tačiau patikslino žemės sklypo dalies, priskirtos valstybinės reikšmės miškui, plotą – 0,23 ha, atitinkamai sumažino E. L. priteistą sumą iki 43 661 Lt.

13Atsakovei J. N. mirus, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jos teisių perėmėjomis pripažintos H. R., H. S. ir I. B..

14Remdamasi suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino senaties terminą; tai, kad turtas buvo įgytas nuosavybėn be teisėto pagrindo, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, jog pažeistos valstybės nuosavybės teisės gynimas šiuo konkrečiu atveju yra prioritetinis viešasis interesas, dėl kurio šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistas valstybės teises (CK 1.5 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamas apskrities viršininko sprendimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ir visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisingumo, proporcingumo principų. Nuosavybės teisių atkūrimas pažeidus draudimą atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miško plotą atliktas priėmus neteisėtą apskrities viršininko sprendimą, iš kurio negali atsirasti teisinių padarinių, nes iš ne teisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur), t. y. J. N. ir kitų atsakovų nuosavybės teisių į ginčo mišką įgijimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pripažįstama negaliojančia, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijama sprendimo dalimi atkuriant nuosavybės teises į miesto mišką, buvo pažeistos imperatyviosios nuostatos; imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, atsakovai J. K., V. L. ir E. L. negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais (CK 4.96 straipsnis), nes išimtinė valstybės teisė į valstybinius miškus nustatyta Konstitucijoje (47 straipsnio 4 dalis), preziumuojama, kad kiekvienas lojalus vidutinio rūpestingumo ir apdairumo pilietis išmano Konstituciją, be to, ginčo miško plotai buvo įregistruoti Miškų registre ir prieinami visuomenei, pirkėjai perkamą žemės sklypą apžiūrėjo; faktas, jog sklypo teritorijoje yra miško, užfiksuotas ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų kolegija nustatė, kad į ginčo sklypą įeinantis miško plotas buvo patikslintas ir šiuo metu sudaro ne 0,26 ha, o 0,23 ha; patikslinus miško plotą, atsakovui E. L. atsakovės J. N. teisių perėmėjos solidariai turi grąžinti 43 661 Lt. Teisėjų kolegija atmetė apeliantų argumentą, kad valstybinės reikšmės miško plotas, kuris tik iš dalies patenka į ginčo sklypą, turėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas, nes ginčo dalykas šioje byloje yra nuosavybės teisės klausimas, kurį išsprendus, atitinkami matavimai gali būti atlikti pagal Miškų valstybės kadastro duomenis, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos schemą, pagal kurią ginčo ploto ribos yra aiškiai apibrėžtos.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovės H. R. ir H. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl nuosavybės teisių į miesto teritorijoje esantį mišką. Kasatorių nuomone, piliečiai, kuriems dėl institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą, kaltės buvo grąžinti valstybinės reikšmės miškai, po teismų sprendimų, kuriais iš piliečių šie miškai iš esmės teisingai sugrąžinti valstybės nuosavybėn, neturi būti paliekami likimo valiai. Iš šių piliečių, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsniu, miškai turi būti išperkami ir už juos valstybė turi atlyginti pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Teismų sprendimuose nenustatoma jokių įpareigojimų institucijoms, atliekančioms nuosavybės teisių atkūrimą, atlyginti piliečiams už prarastą dėl šių institucijų kaltės nuosavybę. Kasatorių nuomone, teismų sprendimuose taip pat nustatytina tvarka, kaip turi būti apginamos piliečių teisės, t. y. kaip piliečiams turi būti atlyginama už prarastą nuosavybę, pvz., vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų sprendimuose gali būti nustatoma, jog piliečiams, iš kurių valstybei grąžintini valstybinės reikšmės miškai, valstybės institucijos turi išmokėti piniginę kompensaciją už valstybės reikmėms išperkamą žemę, arba suteikiamas lygiavertis žemės sklypas, arba su piliečiu turi būti atsiskaitoma kitais, įstatyme nustatytais būdais, o valstybė turi teisę regreso tvarka išreikalauti patirtą žalą iš asmenų, kaltų dėl galimo netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat teismai netinkamai nustato piliečių kaltę dėl jiems neteisėtai atkurtų nuosavybės teisių į valstybinės reikšmės miškus – teismų išvados, kad dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus kalti piliečiai, o ne institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, darbuotojai, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Šiose bylose nustatytina piliečių ar institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą, darbuotojų kaltė, taip pat kas ir kokio dydžio žalą dėl to patyrė atkuriant piliečiams nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus, nes tik tada piliečiams ar institucijų, atsakingų už nuosavybės teisių atkūrimą, darbuotojams galima taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovė J. N. rėmėsi argumentu, kad šioje byloje nustatytina jos kaltė atkuriant jai nuosavybės teises, tačiau bylą nagrinėję teismai dėl šių motyvų savo sprendimuose nepasisakė. Kasatorių nuomone, susiformavusi teismų praktika yra ydinga, pažeidžia Lietuvos piliečių teises ir teisėtus interesus, turės įtakos nepalankiems Lietuvos Respublikai sprendimams Europos Žmogaus Teisių Teisme, ir yra keistina.

182. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai atnaujino praleistą senaties terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią – ne nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie viešojo intereso pažeidimą (2008 m. birželio 18 d.), o nuo to momento, kai 2008 m. spalio 13 d. gavo generalinio prokuroro sprendimą. Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai yra kvalifikuoti teisininkai, jie turi išmanyti įstatymo nuostatas dėl ieškinio senaties termino, neteisėtų sprendimų apskundimo tvarkos ir kt. Laukti generalinio prokuroro sprendimo Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnams nebuvo jokio teisėto pagrindo.

193. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų svarbių atsakovės J. N. apeliacinio skundo motyvų, nors savo sprendimu nusprendė dėl jos teisių ir teisėtų interesų šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės J. N. ir dabartinių žemės sklypo savininkų kaltės dėl susidariusios situacijos nebuvimu, netinkamu CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymu naikinant administracinį aktą, nepagrįstu CK 4.96 straipsnio 2 dalies netaikymu, CPK 141, 225–233 straipsnių pažeidimu (po paskyrimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, pareiškimus dėl ieškinio dalyko patikslinimo, paskutiniame jų pakeitė ne tik dalyką, bet ir pagrindą, tačiau teismas šiuos dokumentus priėmė), CPK 260, 267 straipsnių pažeidimu (teismas nenusprendė, kas privalo parengti žemės sklypo atidalijimo projektą ir kieno sąskaita (lėšomis) bus atidalijama valstybei grąžintina ginčo žemės sklypo dalis, taigi priėmė sąlyginį sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo sprendime neaptartų sąlygų).

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas pakartoja skundžiamų teismų procesinių sprendimų argumentus, papildomai pažymi, kad ta aplinkybė, jog žemės sklypo perleidimo sandoriai buvo patvirtinti notaro, nešalina jų prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms, be to, notaras, matydamas, kad ginčo žemės sklype yra miško (tai nurodyta Nekilnojamojo turto registre) bei kad sklypas yra mieste, turėjo suvokti, kad tokio žemės sklypo perleidimas privačion nuosavybėn neįmanomas, nes tai draudžiama Konstitucijos ir Miškų įstatymo; atsakovai, manydami, kad dėl notaro veiksmų jie patyrė žalos, turi teisę siekti šios žalos atlyginimo teisės aktuose nurodytais būdais; įstatyme nenustatytas terminas, iki kurio gali būti pareiškiamas prašymas atnaujinti terminą, ieškovas teismui pateiktuose prašymuose papildomai nurodė reikalavimą pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį ir panaikinti šio hipotekos lakšto registraciją ir šį reikalavimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, tokie prašymai nevertintini kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja skundžiamų teismų procesinių sprendimų argumentus.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl praleisto ieškinio senaties termino, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, atnaujinimo

25Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai atnaujino praleistą senaties terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią – ne nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie viešojo intereso pažeidimą (2008 m. birželio 18 d.), o nuo to momento, kai 2008 m. spalio 13 d. gavo generalinio prokuroro sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama skunde, bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties termino pradžia pripažino 2008 m. birželio 18 d., ir šį terminą atnaujino kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

26Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Tuo atveju, kai konstatuojamas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereiškia absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį – teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje, įvertintos visos aplinkybės, dėl kurių ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjekto veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu.

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, ginantis viešąjį interesą, yra praleidęs ieškinio senaties terminą, tačiau jį atnaujino, įvertinęs tai, jog po Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl šioje byloje ginčijamo administracinio akto panaikinimo Generalinė prokuratūra 2008 m. spalio 13 d., išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos skundą, pavedė Vilniaus apygardos prokuratūrai kreiptis į teismą; institucinį žemesniojo prokuroro sprendimo panaikinimą pripažino reikšminga aplinkybe terminui atnaujinti; be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant Aplinkos ministerijos pareiškimą nebuvo nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu nebūtų atliekama jokių veiksmų.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą, ir apeliacinės instancijos teismas, palikęs tokį sprendimą nepakeistą, tinkamai aiškino ir taikė šį institutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo pirmiau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų šių normų aiškinimo ir taikymo taisyklių.

29Dėl restitucijos taikymo panaikinus administracinį aktą dėl nuosavybės atkūrimo ir pripažinus negaliojančiu valstybinės reikšmės miško perleidimo sandorį

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kasaciniu skundu prašoma priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, tačiau jame nekeliama ginčo sklypo dalies teisinio statuso (valstybinės reikšmės miško), pagrindų naikinti ginčijamą administracinį aktą ir sandorius dėl šio turto nebuvimo ar nepagrįsto valstybinės reikšmės miško grąžinimo valstybei klausimų, priešingai, teigiama, kad valstybinės reikšmės miškas teisingai sugrąžintas valstybės nuosavybėn, taigi sutinkama su tuo, jog nuosavybės teisės į jį buvo atkurtos ir sandoriai dėl jo sudaryti neteisėtai, tačiau keliami atsakovų–fizinių asmenų sąžiningumo ir nuosavybės teisių apsaugos taikant administracinio akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinius padarinius – restituciją – klausimai.

31Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinama įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011).

32Nagrinėjamoje byloje administracinis aktas atkurti nuosavybės teises pripažintas iš dalies neteisėtu ir panaikintas, taip pat sandoriai dėl šio turto pripažinti negaliojančiais dėl neatitikties imperatyviosioms Konstitucijos 47 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio normoms. Nors bylą nagrinėję teismai netinkamai nurodė CK 1.80 straipsnį, reglamentuojantį sandorių negaliojimą, o ne ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip administracinio akto naikinimo pagrindą, tačiau tai neturi įtakos iš esmės teisėtai ir pagrįstai išvadai dėl akto neteisėtumo ir jo panaikinimo.

33Byloje nebuvo ginčijamas J. N. kaip nuosavybės teisių atkūrimo subjekto statusas, t. y. jos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad nuosavybė negalėjo būti visa grąžinta natūra. Byloje taip pat nenustatyta, kad ši pilietė būtų dariusi kokią nors neleistiną įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintinos žemės plotą, taigi nepaneigtas jos sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese.

34Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, panaikinus ginčijamą administracinį aktą, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šio asmens teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2012, atsižvelgdama į EŽTT 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo praktiką, pabrėžė, kad asmenims negali būti užkraunama pernelyg didelė našta, ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo; būtina dėti maksimalias pastangas, jog pretendento teisė į nuosavybės atkūrimą ne tik būtų pripažinta, bet ir galimybės naudotis nuosavybe suteikimas neužtruktų pernelyg ilgai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju visiškos restitucijos taikymas, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pripažinimas nebaigta ir asmenų, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės (šios bylos atveju – tokio asmens įpėdinių), grąžinimas į neapibrėžtą padėtį iki šis klausimas bus išspręstas iš naujo, yra neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti šių asmenų, kurie laikėsi įstatymų reikalavimų, teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams–fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012).

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N., kuriai buvo neteisėtu administraciniu aktu atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, šį turtą pirkimo–pardavimo sutartimi perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį. Atsižvelgdama į tai, taip pat į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl kasatorių sąžiningumo bei jų teisių apsaugos taikant restituciją ir konstatuoja, kad J. N. teisių perėmėjams restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjui E. L. pinigų, kuriuos pagal sandorį gavo J. N., o nuosavybės teisių atkūrimo J. N. procesas pripažintinas baigtu; priešingu atveju šių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas iš dalies panaikinus administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, tai, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo J. N. procesą pabaigtu ir neįpareigojant jos teisių perėmėjų grąžinti pinigų turto įgijėjui E. L., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, restitucija taikytina valstybei ir šiam turto įgijėjui, nes priešingu atveju jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi valstybė įpareigotina E. L., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas – pagal sandorį už ginčo sklypo dalį sumokėtą sumą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovas E. L. šios turto vertės nekvestionavo.

36Dėl valstybei grąžintinos žemės sklypo dalies apibrėžtumo

37Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 260, 267 straipsnius, nes nenusprendė, kas privalo parengti žemės sklypo atidalijimo projektą ir kieno sąskaita (lėšomis) bus atidalijama valstybei grąžintina ginčo žemės sklypo dalis, taigi priėmė sąlyginį sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo sprendime neaptartų sąlygų. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektais gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Taigi miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir pripažinta negaliojančia atitinkama pirkimo–pardavimo sutarties dalis bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, įgyvendinti pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. T. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2009). Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą teisėjų kolegija vertina kaip atitinkantį CK 1.109 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodyta valstybei grąžinamo miško dislokacija ir dydis (žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0556-9580, kadastrinis Nr. 0101/0167:1318, dalis, kurią sudaro 0,2300 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, esanti Vilniaus m. savivaldybėje, Kriaučiūnų k.). Be to, valstybei grąžinamo miško ribos apibrėžtos UAB Geodezininkų biuro parengtoje schemoje (T. 2, b. l. 201).

38Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos tarp E. L. ir J. N. teisių perėmėjų taikymo (sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktas), ir ši sprendimo dalis keistina, pakeičiant restitucijos būdą ir nurodant, jog restitucija taikytina tik tarp valstybės ir E. L. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog tą dalį ginčo sklypo, kurioje yra valstybei grąžintinas valstybinės reikšmės miškas, įsigijo atsakovas E. L., tik jis, bet ne kitų sklypo dalių savininkės, įpareigotinas grąžinti šią sklypo dalį valstybei (sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktas).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Kadangi kasacinio skundo argumentai pripažinti pagrįstais ir, pakeitus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, kasatorėms nebetaikoma restitucija, t. y. teismo sprendimu joms nenustatoma jokių pareigų, tai kasatorei H. R. iš ieškovo priteistinos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3–5 dalys, 961 straipsnio 1 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo (sprendimo rezoliucinės dalies 5, 6 punktai), šią sprendimo dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

43„Taikyti restituciją natūra – įpareigoti E. L. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0556-9580, kadastrinis Nr. 0101/0167: 1318, dalį, kurią sudaro 0,2300 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, esančią Vilniaus m. savivaldybėje, Kriaučiūnų k.

44Priteisti iš valstybės atsakovui E. L. (duomenys neskelbtini) 43 661 (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną) Lt“.

45Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

46Priteisti H. R. (duomenys neskelbtini) 137 (vieną šimtą trisdešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus apygardos prokuratūros.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas restitucijos taikymo panaikinus administracinį aktą dėl... 5. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. sprendimu J. N. atkurtos... 6. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nurodė, kad sprendimas... 7. Ieškovas prašė:
  1. panaikinti Vilniaus apskrities... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo... 11. Teismas tenkino prokuroro prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. Atsakovei J. N. mirus, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d.... 14. Remdamasi suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija sprendė, kad... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovės H. R. ir H. S. prašo panaikinti apeliacinės... 17. 1. Dėl nuosavybės teisių į miesto teritorijoje esantį mišką. Kasatorių... 18. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai... 19. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl praleisto ieškinio senaties termino, kai į teismą kreipiamasi ginant... 25. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai atnaujino praleistą... 26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek pažeistų... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. Dėl restitucijos taikymo panaikinus administracinį aktą dėl nuosavybės... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kasaciniu skundu... 31. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į... 32. Nagrinėjamoje byloje administracinis aktas atkurti nuosavybės teises... 33. Byloje nebuvo ginčijamas J. N. kaip nuosavybės teisių atkūrimo subjekto... 34. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N., kuriai buvo neteisėtu... 36. Dėl valstybei grąžintinos žemės sklypo dalies apibrėžtumo... 37. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 260, 267... 38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Kadangi kasacinio skundo argumentai pripažinti pagrįstais ir, pakeitus... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 43. „Taikyti restituciją natūra – įpareigoti E. L. grąžinti valstybei... 44. Priteisti iš valstybės atsakovui E. L. (duomenys neskelbtini) 43 661... 45. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Priteisti H. R. (duomenys neskelbtini) 137 (vieną šimtą trisdešimt... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...