Byla 2A-1286-590/2011
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. Č., N. J., R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Č., N. J., R. S. ieškinį atsakovui AB bankas „Snoras“ dėl skolos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovai J. Č., N. J., R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo AB banko „Snoras“ 7 891,14 Lt nepagrįstai gautų netesybų, 6 procentų metinių palūkanų, 304 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2005-07-21 ieškovai J. Č., R. S. ir N. J. su AB bankas „Snoras“ pasirašė Kredito sutartį Nr. 031-02226 dėl 4,73 ha žemės sklypo Čekoniškių km., Vilniaus r. sav. (Un. Nr. 4110-0100-0109) įsigijimo dalinio finansavimo (toliau- Kredito sutartis). Pagal šią Kredito sutartį ir 2006-07-13 Papildomą susitarimą Nr. 1. viso buvo suteiktas 400 000 Lt kreditas (2006-07-13 Papildomo susitarimo Nr. 1 punktas Nr. 1), nustatyta kintama palūkanų norma, nustatoma šešiems mėnesiams į priekį, keičiama kiekvienų metų sausio 13 d. ir liepos 13 d. ir apskaičiuojama prie 6 mėn. termino EUR LIBOR pridedant 1,9% maržą (2006-07-13 Papildomo susitarimo Nr. 1 punktas Nr. 3). Paskolos sutarties 15.7 p. buvo numatyta, kad paskola bus grąžinama kas mėnesį po 1 500 Lt, pradedant nuo 2007-07-21, likusią sumą grąžinant 2010-07-20. 2008-03-31 AB banko „Snoras“ iniciatyva, pasinaudojant stipresniosios sutarties šalies padėtimi ir pažeidžiant šalių pusiausvyros principą, nesant ieškovų prašymo ir neišnagrinėjus realių kredito dengimo galimybių, buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriuo buvo numatyta ieškovams nepalanki sąlyga, numatanti, kad visas suteikto kredito likutis, t. y. 386 639,39 Lt turi būti grąžintas 2008-12-31, t. y. nustatytas reikšmingai ankstesnis kredito grąžinimo terminas, negu, kad buvo numatytas 2005-07-21 Kredito sutartyje (15.7. punktas) ir 2006-07-13 Papildomame susitarime Nr. 1, t. y. 2010-07-20. 2008-11-18, t. y. dar nesuėjus kredito grąžinimo terminui, AB bankas „Snoras“ pateikė raštą Nr. V02130/08, kuriuo iš anksto nurodė, kad nebus linkęs siekti kokio nors susitarimo tarp šalių ir pratęsti grąžinimo termino, jeigu toks prašymas bus pateiktas. Ieškovai, siekdami įvykdyti sutartį, ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovais. Taigi atsakovas iš esmės pažeidė savo prievolę, numatytą CK 6.64 str. 1 p. 1 d., 6. 200 str. 2 d., kooperuotis ir bendradarbiauti tiek 2008-11-18 d. raštu, kuriuo nurodė, kad nebus linkęs siekti kokio nors susitarimo, tiek 2008-12-04 raštu Nr. V02248/08, gavęs ieškovų prašymą dėl kredito grąžinimo pertvarkymo, suteikiant papildomą kredito grąžinimo apdraudimą (2008-12-01 J. Č., R. S., N. J. raštas AB bankas Snoras „Dėl kredito sutarties sąlygų pertvarkymo“), nepateikdamas atsakymų į prašymus ir padidindamas palūkanas, tuo pačiu apsunkindamas galimybes grąžinti pagrindinę kredito sumą, tiek nepateikdamas savalaikių atsakymų į 2009 m. kovo mėn. prašymus. Taip pat nurodo, kad AB bankas „Snoras” suteiktas kreditas buvo pilnai padengtas 2009-04-03. Remiantis 2005-07-21 Kredito sutarties Nr. 031-02226 15.5. punktu už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki pilno kredito padengimo 2009-04-03 AB bankas „Snoras” priskaičiavo 14 691,92 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kredito sumą, apskaičiuotą taikant 0,05% dydžio delspinigius per dieną (18,25% metinių palūkanų) nuo negrąžintos kredito dalies. Ieškovų nuomone, priskaičiuota delspinigių suma yra per didelė. Ieškovai prašė sumažinti delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-03 nuo 14 691,92 Lt iki 6 800,78 Lt, priteisiant iš atsakovo ieškovų naudai 7 891,14 Lt nepagrįstai gautų netesybų.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Ieškovai su banku atsiskaitė geruoju, t. y. patys grąžino paskolą, sumokėjo palūkanas ir delspinigius, todėl ieškovų reikalavimas grąžinti dalį sumokėtų delspinigių yra neteisėtas ir turi būti atmestas. Pažymėjo, kad sprendžiant netesybų mažinimo klausimą būtina atsižvelgti į sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.), kuris apima sutarties sąlygų (taip pat ir sąlygų dėl netesybų) nustatymą. Ieškovai laikytini verslo subjektais, turinčiais atitinkamą verslo patirtį, galinčiais numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, kurie turėjo galimybę derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų, bei šią sutartį sudarė laisva valia. Ieškovų niekas nevertė sudaryti paskolos sutarties su AB banku „Snoras“ ir galėjo rinktis bet kurią kitą finansų įstaigą. Komerciniuose sandoriuose dalyvaujantis verslininkas veikia savo rizika ir privalo būti atidus. Paskolos sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento) negali būti laikomas neprotingu, neteisingu, nesąžiningu ar pažeidžiančiu sutarties šalių interesų balansą, todėl ieškinys atmestinas.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-06 sprendimu ieškovų J. Č., N. J., R. S. ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad ieškovai geruoju sumokėjo AB bankui „Snoras“ jo paskaičiuotus delspinigius bei patys grąžino paskolą, viso 14 709,96 Lt (14691,92+18,04) delspinigių, todėl ginčui spręsti taikytina CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., ir delspinigiai nemažintini, nes yra sumokėti geruoju. Taip pat nurodė, kad galiojančios paskolos sutarties pagrindu kylantis banko reikalavimas atsiskaityti negali būti laikomas neteisėtu. Ieškovams niekas nesutrukdė ginčyti priskaičiuotų delspinigių dydžio ieškininės teisenos tvarka, tačiau jie to nepadarė. Tai ieškovas J. Č. padarė tik 2009-05-05 raštu, kreipdamasis į banką, t. y. po to, kai paskola ir delspinigiai buvo bankui sumokėti, hipoteka išregistruota.

7Apeliaciniu skundu ieškovai J. Č., N. J., R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas. Šių nuostatų, kad netesybos nemažinamos, jeigu jos jau sumokėtas, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu, t. y. geruoju ar ne, buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo pažeidimą. Netesybų sumokėjimas atsakovui, kaip hipotekos kreditoriui, negali būti laikomas tapačių netesybų sumokėjimui geruoju. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tik atsakovo pateiktais įrodymais, argumentais, paaiškinimais, kurie įvertinti neobjektyviai, pažeidžiant reikalavimą vertinti įrodymų visetą. Teismas visiškai nenurodė priežasčių ir argumentų, kodėl apeliantų pateiktus įrodymus, argumentus, paaiškinimus laiko nepriimtinais, netinkamais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, ar atsakovo apskaičiuotos netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nesudaro sąlygų atsakovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Įstatymas neriboja atsakovo teisės, siekiant pagrįsti, kad jo apskaičiuotos netesybos yra protingo dydžio, pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Tačiau atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad jo apskaičiuotos 14 691,92 Lt netesybos yra protingo dydžio, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo tokio dydžio nuostolius dėl netinkamai įvykdytos prievolės, kodėl atsakovo taikytas delspinigių dydis atitinka protingumo reikalavimus. Taip pat nurodo, kad apeliantų apskaičiuota mokėtina 6 800,78 Lt netesybų suma už pažeidimo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-03, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo, pilnai atlieka kompensuojamąją funkciją, atitinka protingus, sąžiningus verslo praktikos reikalavimus, todėl skirtumas taip atsakovo apskaičiuotos 14 691,92 Lt netesybų ir pagrįstos delspinigių sumos - 6 800,78 Lt, t. y. 7 891,14 Lt grąžintinas apeliantams.

8Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas AB bankas „Snoras“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti pagrįstai taikė CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., spręsdamas, jog delspinigiai nemažintini, nes yra sumokėti geruoju. Situacija, kai geruoju sumokėti delspinigiai būtų sumažinti, nesuderinama su civilinės apyvartos stabilumo, teisinio tikrumo ir teisinių santykių pastovumo principais. Šios teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą patvritina byloje esantys įrodymai bei vienareikšmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Ieškovai iki delspinigių sumokėjimo jų dydžio teisme neginčijo. Niekas netrukdė apeliantams tinkamai užginčyti delspinigių sumą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymi, kad teismas ištyrė visus pagrindinius byloje esančius įrodymus bei nustatė visas aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui. Byloje nustatyta kad ieškovai pažeidė paskolos sutartyje nustatytus skolinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, todėl bankas turėjo teisę skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovų paskolos sutartyje nustatytų delspinigių. CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareigą įrodyti sutarties pagrindu banko priskaičiuotų delspinigių neprotingumą arba, kad jie akivaizdžiai per didelį, tenka ieškovams. Pastarieji to neįrodinėjo ir apsiribojo tik nemotyvuotu ieškinio priedo Mokėtinų delspinigių pagal 2005-07-21 kredito sutartį Nr. 031-02226 apskaičiavimas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-03 ir Lietuvos banko statistinių duomenų apie vidutinę palūkanų normą už nefinansinių korporacijų ir namų ūkių indėlius litais pateikimu. Ieškovai nenurodė, kodėl pasirinko būtent tokį būdą protingam ir ne per dideliam delspinigių dydžiui nustatyti. Neaišku, kas bendro yra tarp palūkanų už indėlius ir delspinigių. Taip pat nurodo, kad svarbus yra ir priskaičiuotų delspinigių santykis su pagrindinės prievolės suma. Priskaičiuoti 14 709,96 Lt delspinigiai sudaro tik 3,80 procento nuo 386 639,93 Lt laiku negrąžintos paskolos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai viso gavo 400 000 Lt paskolos ir beveik visos jos laiku negrąžino. Paskolos sutartyje nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis negali būti laikomas neprotingu, neteisingu, nesąžiningu ar pažeidžiančiu sutarties šalių interesų balansą.

9Apeliacinis skundas atmetamas.

10Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Tačiau pažymėtina, kad CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Šios normos taikymas yra susijęs su skolininko laisva valia sumokėti netesybas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „ Forthmill Limited“ v. UAB „ Pakrijas“, trečiasis asmuo K. B., bylos Nr. 3K-85/2007).

11Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad netesybų sumokėjimas atsakovui, kaip hipotekos kreditoriui, negali būti laikomas tapačių netesybų sumokėjimui geruoju. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar netesybos buvo sumokėtos geruoju ar ne, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2005-07-21 AB bankas „Snoras“ ir ieškovai J. Č., N. J., R. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-02226. Paskolos sutarties 15.5 p. buvo nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Apeliantai sutiko su nustatytu netesybų dydžiu, jų teisme neginčijo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bankas delspinigius skaičiavo iki 2009-03-17 (b. l. 56) ir šią dieną ieškovai buvo skolingi bankui 401 330,97 Lt, į šią sumą buvo įskaičiuoti ir 14 709,96 Lt delspinigiai. Ieškovai šios sumos neginčijo ir geruoju visą ją pervedė bankui 2009-03-18 ir 2009-04-03 mokėjimais (b. l. 66, 67, t. 1). Dėl delspinigių sumažinimo ieškovai kreipėsi į banką tik 2009-05-05 raštu, jau po to, kai paskola ir delspinigiai buvo bankui sumokėti, o hipoteka išregistruota. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų teiginį, kad delspinigių suma nebuvo sumokėta geruoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad galiojančios paskolos sutarties pagrindu kylantis banko reikalavimas atsiskaityti negali būti laikomas neteisėtu. Kaip jau minėta ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti delspinigių dydį, tačiau jie to nedarė ir geranoriškai sumokėjo visą įsiskolinimą bankui, tame tarpe ir 14 709,96 Lt delspinigius. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas AB bankas „Snoras“ nesikreipė į hipotekos teisėją dėl skolos bei netesybų išieškojimo priverstine tvarka, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo paskaičiuoti delspinigiai butų išieškomi ne ginčo tvarka, nesant suderintos šalių valios dėl tokio išieškojimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad turi būti taikomos CK 6.73 str. 2 d. , 6. 258 str. 3 d. nuostatos, draudžiančios mažinti netesybas, kai jos yra sumokėtos.

12Atmetami apeliantų argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog 14 691,92 Lt netesybos yra protingo dydžio ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 14 691,92 Lt nuostolius. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl ieškovas teigdamas, kad delspinigių dydis neatitinka protingumo reikalavimų, pats ir turi šią aplinkybę įrodyti, o ne atsakovas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarts c. b. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutarts c. b. J. N. v. T. M., Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis c. b. UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis c. b. UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, Nr. 3K-3-401/2008; kt.; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis c. b. UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, Nr. 3K-7-409/2010). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Šiuo atveju ieškovams pažeidus paskolos sutartyje nustatytus skolinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, atsakovas įgijo teisę reikalauti sutartimi sulygto dydžio delspinigių. Šiuo atveju, atsakovas neturėjo pareigos pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo tokio dydžio nuostolius dėl netinkamai įvykdytos prievolės bei įrodinėti, kad atsakovo taikomas delspinigių dydis atitinka protingumo reikalavimus.

13Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

14Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str. iš kiekvieno apelianto valstybės naudai priteisiamos po 3,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovų J. Č. (a.k. ( - ) N. J. (a.k. ( - ) R. S. (a.k. ( - ) po 3,28 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai