Byla 2A-884-198/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės ir Ramunės Čeknienės,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Dangaus energija“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-711-531/2014 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui UAB „Dangaus energija“, dėl bendrovės vadovo įsakymo atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 235 str. panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu bendrovės vadovo įsakymą dėl atleidimo iš darbo ir negrąžinant jos į buvusį darbą priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat likusią neišmokėtą atlyginimo dalį – 125,61 Lt, ir 0,06 proc. dydžio delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį už 6 kalendorines dienas, tokio pat dydžio delspinigius už nesumokėtą atlyginimo dalį, ir 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

5Nurodė, kad nuo pat bendrovės įkūrimo - 2013-01-15 ji dirbo UAB „Dangaus energija“ buhaltere. Šių metų gegužės pradžioje ji elektroniniu paštu gavo bendrovės vadovo 2014-04-23 įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo jai buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovė nurodo, kad darbo sutartis su ja nutraukta neteisėtai, nes ji jokio pažeidimo, dėl kurio galėtų būti skirta tokia nuobauda, nepadarė ir atleidimui šiuo pagrindu nebuvo jokių priežasčių. Teigia, kad jai iki šiol nežinomi atleidimo iš darbo motyvai.

6Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies. Pripažino neteisėtu bei panaikino UAB „Dangaus energija“ direktoriaus 2014-04-23 įsakymą (be numerio) dėl darbo sutarties su R. R. nutraukimo ir jos atleidimo iš darbo bei taikydamas DK 297 str. 4 d., laikė, kad darbo sutartis su R. R. buvo nutraukta teismo sprendimu nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 124 str. 1 p.). Iš atsakovo - UAB „Dangaus energija“ priteisė ieškovei DK 140 str. 1 d. 2 p. numatytą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1200 Lt ir 125,61 Lt dydžio jai priklausančią likusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei delspinigius nuo šios sumos po 0,06% už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant juos skaičiuoti nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki galutinio išmokėjimo (sprendimo priėmimo dieniai delspinigiai sudaro 10,64 Lt sumą). Priteisė R. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš darbo (2014 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 600 Lt per mėnesį ir 35,33 Lt per dieną, nustatant, kad iki sprendimo paskelbimo - 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovo įsiskolinimas sudaro 3000,61 Lt. R. R. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš UAB „Dangaus energija“ ieškovei priteisė 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš atsakovo UAB „Dangaus energija“ priteisė 204,79 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 1210 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei R. R.. Teismas sprendė, kad darbdavys, įgyvendindamas įstatuose numatytų funkcijų vykdymą, spręsdamas darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą, neabejotinai pažeidė nuobaudos skyrimo tvarką, nes atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovei būtų suformuluotas konkretus kaltinimas dėl darbo funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat nepareikalauta iš jos atitinkamų paaiškinimų. Teismas nustatė, kad kompensacija už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo paskelbimo (4 mėnesiai ir 17 dienų) sudarytų 3000,61 Lt sumą ((600 Lt x 4)+(35,33 Lt x 17)). Teismas sprendė, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną (pavėluota 6 dienas) ir visiškai su ja neatsiskaityta iki šiol, nes nėra sumokėta 125,61 Lt dydžio jai priklausanti išmokos dalis. Teismas priteisė ieškovei priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykių nutraukimu pagal DK 140 str. 1 d. 2 p., nes R. R. nepertraukiamas darbo stažas darbovietėje sudarė laikotarpį viršijantį 12 mėnesių, bet neviršijantį 36 mėnesius. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, konstatavo, kad ieškovės atleidimas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir darbuotojo teises, sukėlė jai dvasinių išgyvenimų ir stresą, pablogino jos šeimos turtinę padėtį. Teismas ieškovei atsiradusias neigiamas pasekmes dėl neteisėto atleidimo iš darbo susiejo su ne tik su ieškovės turtinės padėties pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais, bet ir kitų įmonių atsisakymu įdarbinti ieškovę. Teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies atsižvelgdamas į tai, kad darbas pas atsakovą nebuvo vienintelė ieškovės darbovietė, taip pat nurodė, kad teismo sprendimu ieškovei keičiasi atleidimo iš darbo pagrindas ir tuo pašalinama jos reputacijos pablogėjimo priežastis.

7Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dangaus energija“ prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Su teismo sprendimu nesutinka visa apimtimi, apeliaciniame skunde pasisako tik dėl teismo neteisingai padarytos išvados apie ieškovės darbo sutarties nutraukimo 2014-04-23 įsakymu neteisėtumo ir konstatuoto neturtinės žalos fakto. Nurodo, kad teismas formaliai konstatavo neteisėtą ieškovės darbo sutarties nutraukimą ir net netyrė, nevertino bei skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo pagrįstumo ir skirtos drausminės nuobaudos proporcingumo, netinkamai aiškino DK 240 str. 1 d. ir tokiu būdu nukrypo nuo LAT praktikos, kas vertintina kaip materialinių teisės normų pažeidimas ir sudaro pagrindą skundžiamo sprendimo panaikinimui. Teismas nevertino ir neištyrė atsakovės vadovo parodymų, jog ieškovė apie savo darbo drausmės pažeidimą buvo informuota tiek žodžiu, tiek raštu – el. laiško formoje bei tą patvirtinančios liudytojos A. G. parodymus ir dėl jų nepasisakė sprendime. Teismas, konstatavęs, jog ieškovės darbo sutartis nutraukta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, turėjo įvertinti ar ieškovė iš tiesų neįvykdė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, už kurį gali būti skirta nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 235 str. Teismas turėjo vertinti tą aplinkybę, kad ieškovė pervedė 23 500 Lt sumą su jos sugyventiniu susijusiai įmonei UAB „Reltus“, kai šie pinigai turėjo būti panaudoti kitam tikslui. Papildomai teismas turėjo įvertinti ir sprendime pasisakyti apie audito išvadas, kuriose yra užfiksuota eilė ieškovės darbo funkcijų vykdymo pažeidimų, kas sudaro papildomą pagrindą ieškovės veiksmuose konstatuoti šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas vertindamas ieškovės tariamai patirtą neturtinę žalą netinkamai konstatavo jos faktą bei nepagrįstai ją susiejo su darbo santykių pabaiga, ko objektyviai vertinant nebuvo galima nustatyti, nes ieškovė visiškai neįrodė tariamo sveikatos sutrikimo fakto bei jų sąsajų su darbo santykių pabaiga. Ieškovės tariami sveikatos sutrikimai pasireiškė ne tuoj po darbo santykių pabaigos, o praėjus daugiau nei mėnesiui laiko. Visus ieškovės sveikatos sutrikimus konstatavo ne atitinkamų medicinos sričių specialistai, o bendros praktikos gydytojas, neatlikus jokių tyrimų, o remiantis pačios ieškovės teiginiais. Apie raštus dėl tariamo atsisakymo priimti į darbą UAB „Litnafta“ ir UAB „Vilkkapt“ buvo informuota vėliau, nei buvo nustatyti minėti sveikatos sutrikimai.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas tik rašytine forma. Nurodo, jog darbuotojui teisme ginčijant drausminę nuobaudą, paskirtą LR DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas šią veiką įvykdė. Teismas pagrįstai nevertino audito išvadų, kadangi jų net nebuvo, kuomet buvo priimtas įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Atsakovė, siekdama pateisinti savo veiksmus, šias išvadas surašė gerokai vėliau, be to šios išvados neturi nieko bendro su ieškovės atleidimo iš darbo pagrindu. Pagal į bylą pateiktą 2014-08-11 išduotą gydytojo pažymą, ieškovei sveikatos sutrikimai prasidėjo, kai ieškovė 2014-04-23 buvo atleista iš darbo. Ieškovė pas atsakovę dirbo buhaltere, todėl visiškai suprantama, kad potencialūs darbdaviai, sužinoję atleidimo iš buvusios darbovietės pagrindą, atsisakydavo ją priimti į pareigas, susijusias su materialinių vertybių apskaita.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo UAB „Dangaus energija“ buhaltere ne pilnu etatu ( 5 val. darbo savaitė ) nuo 2013-01-13 pagal darbo sutartį Nr. 2 (b. l. 7 – 9). 2014-04-23 įsakymu (Nr. nenurodytas ir duomenų apie registraciją nėra) ji buvo atleista iš darbo DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu (b.l. 10).

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012 ir kt.).

13Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde pasisako tik dėl teismo padarytos išvados vertinant 2014-04-23 UAB „Dangaus energija“ priimto įsakymo neteisėtumą ir konstatuoto neturtinės žalos fakto.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

15Iš byloje surinktų įrodymų visumos, skundžiamo teismo sprendimo išvadų, argumentų ir motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, tyrė ir vertino visų byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir tų, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, visetą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas ar nurodyta aplinkybė, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Atsakovė tuos pačius faktinius duomenis dėsto ir aiškina sau palankia linkme, o ne visų įrodymų visumoje. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti kitaip nei jų įrodomąją reikšmę vertina atsakovė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys įrodymai teismo įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 177-185 straipsniuose.

16Įstatymas numato, kad darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukta su darbuotoju šiam vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (DK 136 str. 3 d.2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleistam iš darbo darbuotojui ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, būtent darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus) apie darbuotojo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes – pažeidimo, jei jis nustatytas, pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį, kitas ginčui reikšmingas aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-532/2005). Kadangi darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį, todėl ir šioje byloje būtent darbdaviui (atsakovei) teko pareiga įrodyti darbuotojo (ieškovės) ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą (juridinių faktų sudėtį) (CPK 12 str., 178 str.), o ne pačiam darbuotojui paneigti tokią aplinkybę, kurią darbdavys vertina kaip nesuderinamą su tolesniu darbu. Tą lemia ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, padėtis, ir susiformavusi teismų praktika dėl įrodinėjimo instituto darbo ginčuose taikymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nurodęs, kad teisme tikrinant darbuotojui (ieškovei) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (atsakovei).

17Įstatymų leidėjas kaip vieną iš darbdaviui privalomų pareigų, nustatinėjant darbuotojo kaltės buvimą ar nebuvimą, įtvirtina rašytinį reikalavimą darbuotojui raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 136 str. 4 d., 240 str.). Atsakovė, kuriai kaip jau minėta tokioje situacijoje tenka pareiga įrodyti reikalavimo pasiaiškinti įteikimo darbuotojui faktą, neįrodė (CPK 178 str.), jog siekė įgyvendinti šią įstatymo leidėjo priskirtą darbdaviui funkciją ar kad ją tinkamai įgyvendino. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad ieškovei būtų suformuluotas konkretus kaltinimas dėl darbo funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat pareikalauta iš jos atitinkamų paaiškinimų dėl to. Nustatyta, kad skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą, darbdavys nesuformulavo darbuotojai jokio kaltinimo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, apsiribodamas nuoroda į DK 235 str. 2 d. 7 p., kuris nustato, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu yra pripažįstamos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Sudariusi su ieškove darbo sutartį, atsakovė įgijo visas darbdaviui nustatytas teises bei pareigas, o ieškovė atitinkamai visas darbuotojo teises bei pareigas. Todėl teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad apeliantas DK 240 str. 1 d. nuostatas neabejotinai pažeidė.

18Pats savaime nepareikalavimas iš darbuotojo pasiaiškinimo nėra atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas, kuris kiekvienu atveju sudaro prielaidas konstatuoti atleidimo iš darbo neteisėtumą. DK 240 str. 1 d. pažeidimo įtaka atleidimo iš darbo teisėtumui kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamoji aplinkybė. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 str. 1 d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui. Darbo ginčus nagrinėjantiems organams, taigi ir teismui (DK 286 str.), darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. nuostatas, negalėjo nurodyti darbdaviui, gali sudaryti pagrindą panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl darbuotojo pasiaiškinimo reikšmės yra pažymėjęs, jog nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-601/2009). Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesuderinusi su vadovu, pervedė pinigines lėšas įmonei, su kuria yra tiesiogiai susijusi, tačiau šių klausimų darbdavys neišsiaiškino, jokio tyrimo neatliko, jokių nuorodų į atitinkamus teisės aktus ar nuostatus nepateikė, ko pasėkoje padarė skubotas išvadas ir neteisėtus teisinius veiksmus. Tuo tarpu ieškovė nenurodė reikšmingų aplinkybių paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi iki šiol nesupranta atleidimo motyvų. Todėl šioje situacijoje nepareikalavęs pasiaiškinimo, nenurodęs konkretaus ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo (apsiribojęs tik nuoroda į DK 235 str. 2 d. 7p.), darbdavys ne tik pažeidė darbuotojos teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama ir kokį konkretų pažeidimą ji padarė, bet taip pat prisiėmė neigiamų padarinių riziką įrodinėjimo aspektu. Esant šioms aplinkybėms drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą (reikalavimo pasiaiškinti nepateikimą) teisėjų kolegija pripažįsta esminiu pažeidimu, kuris sukelia neigiamas pasekmes pačiam darbdaviui, konstatuojant ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumą.

19Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis atsakovės nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (LAT 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (LAT 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011).

20Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

21Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgęs į darbdavio taikytą jos atleidimo iš darbo pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, kad po atleidimo iš darbo tokiu pagrindu sumažėja asmens reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl ko gali būti apsunkinta galimybė įsidarbinti, bet ir pragyvenimo šaltinio praradimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės atleidimas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir darbuotojo teises, sukėlė jai dvasinių išgyvenimų ir stresą, pablogino jos šeimos turtinę padėtį. 2014-08-11 UAB „Reginos šeimos gydytojo centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovei nuo 2014-04-25 – 2014-04-27, buvo teikiamos medicininės paslaugos, t.y. tuojau pat po darbo sutarties nutraukimo. Pripažinus atsakovą neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo, jo kaltė ir priežastinis ryšys yra įrodyti. Apeliacinio skundo argumentais šios aplinkybės nepaneigtos, todėl naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2500 Lt neturtinės žalos priteisimo nėra teisinio pagrindo.

22Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptarti bei kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia netinkamo procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimo ar taikymo, nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nutarė

23Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės ir Ramunės Čeknienės,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu bendrovės... 5. Nurodė, kad nuo pat bendrovės įkūrimo - 2013-01-15 ji dirbo UAB „Dangaus... 6. Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tenkino... 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dangaus energija“ prašo Visagino miesto... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo UAB „Dangaus energija“ buhaltere ne... 12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 13. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka visa apimtimi, tačiau apeliaciniame... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas –... 15. Iš byloje surinktų įrodymų visumos, skundžiamo teismo sprendimo išvadų,... 16. Įstatymas numato, kad darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukta su... 17. Įstatymų leidėjas kaip vieną iš darbdaviui privalomų pareigų,... 18. Pats savaime nepareikalavimas iš darbuotojo pasiaiškinimo nėra atleidimo iš... 19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis atsakovės nurodytomis Lietuvos... 20. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmos instancijos teismas,... 22. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptarti bei kiti... 23. Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti...