Byla I-751-422/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies bei palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

2sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

3nedalyvaujant pareiškėjoms D. V. ir I. S. bei atsakovo Kauno apylinkės teismo atstovui,

4rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir I.S. prašymą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies bei palūkanų priteisimo ir

Nustatė

5Pareiškėjos prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią 2009 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymus, kuriais sumažinti teisėjų atlyginimai. Taip pat pareiškėjos prašė teismą priteisti joms 5 procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

6Pareiškėjos prašyme (b.l. 4-9) nurodė, kad D. V. laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 9 d. iki 2011 m. spalio 21 d., I.S. nuo 1994 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. liepos 10 d. dirbo Kauno apylinkės teismo teisėjomis. Pažymėjo, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. jų pareiginė alga buvo sumažinta tris kartus, t.y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. sumažinus pareiginės algos bazinį dydį bei laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. du kartus sumažinus teisėjų pareiginės algos koeficientus. Nurodė, kad pareiginė alga sumažinta viso 27 procentais, t.y. žymiai daugiau nei kitiems valstybės sektoriaus atstovams, be to, alga sumažinta nenustatant konkretaus laikino termino, pažeidžiant proporcingumo, laikinumo, lygiateisiškumo bei teisinio tikrumo principus. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad dėl pareiginės algos bazinio dydžio bei koeficientų neteisėto sumažinimo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. atsirado teisė kreiptis į teismą su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo.

7Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime į prašymą (b.l. 18-21) prašo pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimas nepripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucija, tai reiškia, jog teisėjams nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. taikomas pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis atitiko tiek įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, todėl pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad buvo neteisėtai sumažintas pareiginės algos dydis iki 450 Lt, ir kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjų atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas taikant tą patį bazinį dydį 475 Lt ir negalėjo būti mažinamas dar kartą einamaisiais metais. LR Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 str. 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės l d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Praradimai turi būti kompensuoti pagal priimtą įstatymą, reglamentuojantį tokio kompensavimo mechanizmą.

8Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos ir atsakovo Kauno apylinkės teismo atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

9Prašymas netenkinamas.

10Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus pareiginės algos bazinį dydį ir koeficientus, priteisimo.

11Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Įstatymo 3 str. nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

12Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 m. Šio įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt. Šis pareiginės algos bazinis dydis 2011 - 2013 m. nekito ir sudarė 450 Lt.

13Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Akivaizdu, kad teisėjams nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. taikomas pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis atitiko tiek įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, todėl pareiškėjų nurodyti argumentai dėl nepagrįsto bei kartotinio bazinio dydžio mažinimo atmestini kaip nepagrįsti.

14Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 14,2. Tačiau 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2013-08-01) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 12,5, o 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 11,56.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjoms ginčui aktualiu laikotarpius buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai D. V. už ginčo laikotarpį priskaičiuota neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 12931,92 Eur (44651,33 Lt), I.S. – 16683,61 Eur (57605,17 Lt) (b.l. 10-12). Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

17Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

18Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

19Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, konstatavo, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be kita ko, minėtoje byloje teismas konstatavo, jog šios kategorijos bylose tinkamas atsakovas yra ne valstybė, o institucija, kurioje valstybės tarnautojas ( pareigūnas) vykdė funkcijas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija dėl jo procesinės padėties pakeitimo.

20Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu numatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą– įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, 2014-04-16 sprendimas, 2015-11-19 nutarimas).

21Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

22Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjos dirbo, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

24Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

25Pareiškėjų D. V. ir I.S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,... 2. sekretoriaujant Deivydui Aidukui,... 3. nedalyvaujant pareiškėjoms D. V. ir I. S. bei atsakovo Kauno apylinkės... 4. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Pareiškėjos prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 6. Pareiškėjos prašyme (b.l. 4-9) nurodė, kad D. V. laikotarpiu nuo 1995 m.... 7. Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime į prašymą (b.l. 18-21) prašo... 8. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos ir atsakovo Kauno apylinkės teismo... 9. Prašymas netenkinamas.... 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjoms neišmokėtos darbo... 11. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką... 12. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl... 14. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m.... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be... 16. Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu... 17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 18. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 19. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 20. Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo... 21. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 22. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir... 23. Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų... 24. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 25. Pareiškėjų D. V. ir I.S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...