Byla 2A-334/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

3dalyvaujant ieškovei D. B. ,

4ieškovės atstovui advokatui Andriui Marapolskui,

5atsakovo atstovei advokatei Kornelijai Janonytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ir atsakovo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-102-280/2008 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Krekenavos agrofirma“, prašydama priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. pagal darbo sutartį ji dirbo pas atsakovą AB „Krekenavos agrofirma“ gaminių skyriaus formuotojos pareigose. 2006 m. vasario mėnesio pabaigoje gyventojų susitikime su šios bendrovės akcininku V. U. ieškovė pasiskundė, kad bendrovėje dalis atlyginimo mokama „vokeliuose“. Apie tai informaciją paskleidė žiniasklaida. Dėl to Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyrius bendrovėje pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko kratas, paskyrė ekspertizę. Po to ieškovei buvo mokama tik oficialioji atlyginimo dalis – apie 500 Lt per mėnesį. 2006 m. kovo 24 dienos įsakymu „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“ AB „Krekenavos agrofirma“ direktorius L. G. įsakė atleisti D. B. iš darbo nuo 2006 m. kovo 24 d. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovo įsakyme nurodytas ieškovės atleidimo iš darbo motyvas buvo tas, kad ji nepagrįstą informaciją apie bendrovėje vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą sistemingai savo viešais pasisakymais teikė spaudai, televizijai ir radijo stotims. Ieškovė, nesutikdama su įsakymu, kreipėsi į teismą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo ginčijamame įsakyme nurodytais motyvais. Po atleidimo iš darbo, direktorius L. G. kreipėsi į D. B. su reikalavimu per visas visuomenės informavimo priemones viešai paneigti teiginius apie jos atleidimo iš darbo aplinkybes. Ieškovei netenkinus šio reikalavimo, L. G. kaip privatus kaltintojas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, reikalaudamas nuteisti ieškovę už šmeižimą. Teismas šioje byloje priėmė ieškovę išteisinantį nuosprendį. Siekdamas susidoroti su ieškove, AB „Krekenavos agrofirma“ direktorius L. G. pradėjo administracinę bylą, kurioje skundė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus G. Č. 2006 m. gegužės 15 d. nutarimą AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriui L. G. skirti 2750 Lt baudą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, taikydamas bendrovės darbuotojai D. B. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, t. y. LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu padarė išvadą, kad L. G. pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, nes neįteikė ieškovei D. B. reikalavimo pasiaiškinti kopijos. Tuo pačiu teismas padarė išvadą, kad nuobauda už šį pažeidimą neturėjo būti skiriama. Ieškovė nurodė, kad žala jai buvo padaryta dėl neteisėtų darbdavio AB „Krekenavos agrofirma“ veiksmų, neapskaitant jai išmokamos darbo užmokesčio dalies, t. y. dalį atlyginimo mokant „vokeliuose“. Tokiu būdu dėl atsakovo galimybės vienašališkai didinti arba mažinti darbo užmokestį, dėl tikrumo ateitimi stokos ir sumažėjusių socialinių garantijų ieškovė nurodė patyrusi dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir depresiją. Ieškovė nurodė, jog neturtinės žalos atsiradimą jai sąlygojo ir neteisėtas jos atleidimas iš darbo už neva šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Krekenavoje vienintelė darbovietė yra AB „Krekenavos agrofirma“, todėl po šių įvykių pasunkėjo jos įsidarbinimo galimybės. Ieškovė neteko pragyvenimo šaltinio, buvo pažeminta kitų darbuotojų akyse. Konfliktas su atsakovu tęsėsi iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio – pusantrų metų. Tai pablogino ieškovės sveikatą, ji neišlaikė įtampos ir sunkiai susirgo.

8Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės D. B. naudai 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat 2550 Lt žyminio mokesčio ir 108 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas iš nustatytų darbo sutarties su ieškove nutraukimo aplinkybių ir motyvų sprendė, jog darbdavys siekė ne tik nutraukti darbinius santykius su ieškove, bet ir ją pažeminti, įbauginti, kad ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai negalėtų ginti savo teisių jokiais būdais, o tik prisitaikytų prie tų darbo sąlygų, kurias vienašališkai nustato darbdavys, nors ir darbdavio elgesys neatitiktų įstatymų reikalavimų. Tai liudija ir tas faktas, kad po darbo sutarties nutraukimo su ieškove bendrovės direktorius L. G. reikalavo iš ieškovės viešai per visas informavimo priemones paneigti ieškovės teiginius apie jos atleidimo iš darbo aplinkybes, t.y., kad jis ją privertė pasirašyti reikalavimą pasiaiškinti, vartodamas psichologinį smurtą, grasindamas pavartoti fizinį smurtą. Kai ieškovė šio reikalavimo netenkino, atsakovo direktorius L. G. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydamas nuteisti ieškovę už šmeižimą (LR BK 154 str. 2 d.). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 dienos nuosprendžiu D. B. išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, AB „Krekenavos agrofirma“ direktorius L. G. ginčijo ir Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą už tai, kad jis, skirdamas D. B. drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo), pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, t.y. pagal LR DK 240 straipsnio 1 dalį nepareikalavo iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, neįteikdamas reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 24 dienos nutarimu konstatavo L. G. neteisėtus veiksmus, tačiau L. G. skundą patenkino dėl to, kad procedūriniai drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimai negali būti laikomi darbo įstatymų pažeidimais ATPK 41 straipsnio taikymo prasme. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių sprendė, kad atviras ieškovės konfliktas su atsakovu, ginant jos pažeistas teises, tęsėsi pakankamai ilgai, t.y. pusantrų metų. Per tą laiką ieškovė patyrė didžiulę dvasinę įtampą dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ veiksmų jos atžvilgiu. Tai turėjo įtakos ieškovės sveikatai, kadangi 2007 m. ji sunkiai susirgo, po ko tapo nedarbinga ir prarado 80 procentų darbingumo. Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“, viešumon iškilus neteisėto darbo užmokesčio mokėjimo faktui, ėmėsi visų priemonių priversti ieškovę atsisakyti savo pareiškimų, nors žinojo, kad jie teisingi, o kai šioji to nepadarė, atleido ją iš darbo, nepagrįstai kaltindamas prasimanymų apie bendrovėje mokamą nelegalų darbo užmokestį skleidimu, naudos siekimu, o vėliau, kai ieškovė sunkiai susirgo, pareiškė apie netinkamą jos gyvenimo būdą, įtakojusį sveikatos sutrikimą. Teismas sprendė, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes negalima tvirtinti, kad ieškovė 2007 m. liepos mėnesį susirgo dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Teismas atsakovo veiksmus vertino kaip siekį paneigti ieškovės teisingus tvirtinimus, kaltinant ją prasimanymų skleidimu, verčiant ją atsisakyti savo tvirtinimų, o nepavykus, ją skaudinant, žeminant, siekiant sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, net dalies Krekenavos gyventojų pasmerkimo, reputacijos pablogėjimo ir pan. Teismas, spręsdamas ginčą, akcentavo, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Teismas taip pat atsižvelgė, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos atsiradimą. Teismas sprendė, kad darbdavio neteisėti veiksmai buvo susiję su kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis: neteisėtu darbo užmokesčio mokėjimu „vokeliuose“, atleidimu iš darbo, nesant tam teisinio pagrindo, savo neteisėtų veiksmų ir kaltės neigimu, net esant akivaizdžiai nustatytiems faktams. Ieškovės teisių pažeidinėjimo, pažeistų teisių gynimo procesas buvo ilgas, kas neabejotinai D. B. sukėlė ilgalaikį, tęstinį stresą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus. Ieškovė dirbo ir gyvena Krekenavoje, kur didžioji dalis gyventojų dirba pas atsakovą. Nutraukus darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktą, po to savo teises ginant teisme, galimybės įsidarbinti Krekenavoje maksimaliai sumažėjo. Ieškovė negalėjo to nežinoti ir išlikti nepažeidžiama. Teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, vertino ir sveikatos pablogėjimo faktą, kadangi iš ekspertizės aktu teismo medicinos ekspertų padarytos išvados, kad „D. B. 2007 m. liepos 23 dieną diagnozuotą ūmų kasos uždegimą galėjo įtakoti jos dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas bei kiti stresiniai veiksmai, susiję su darbine veikla ir kitais teisiniais aspektais“, sprendė, jog, nepaisant to, kad ligos priežastys yra kitos, stresinės situacijos 2006-2007 metais galėjo pabloginti virškinamojo trakto ligų eigą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, ieškovės patirtus išgyvenimus, jos amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą dirbtą laiką ir gautą darbo užmokestį. Teismas ieškovės prašomą priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos dydį vertino kaip neatitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir jai padarytą neturtinę žalą įvertino 85 000 Lt.

10Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą ta dalimi, kuria ieškovei D. B. iš atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ priteista 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai papildomai 415 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 500 000 Lt, o tai pat ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, pripažindamas atsakovo kaip žalą padariusio asmens kaltę, neįvertino atsakovo kaltės formos bei veiksmų kryptingumo ir turinio. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo sutelkti ieškovės atžvilgiu, kadangi su ieškove kaip darbuotoja nebuvo tinkamai atsiskaitoma, pažeidžiant ieškovės teises į teisingą darbo užmokestį. Dėl atsakovo nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, sudariusios galimybę atsakovui vienašališkai keisti atsiskaitymo su ieškove tvarką bei darbo užmokesčio dydį, ieškovė nuolat jautė nesaugumo jausmą, nes nebuvo tikra, jog už atliktą darbą su ja bus tinkamai atsiskaityta. Ieškovei pareiškus apie darbdavio tęstinius neteisėtus veiksmus, buvo atlikta dar daugiau atsakovo veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę: atsakovas be teisėto pagrindo bei pažeisdamas įstatymuose nustatytą tvarką vienašališkai nutraukė darbo sutartį su ieškove ir toliau vykdė neteisėtus veiksmus, siekdamas pažeminti, įbauginti ieškovę, kad ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai negalėtų ginti savo pažeistų teisių. Ieškovei pasiryžus ginti savo kaip darbuotojos pažeistas teises, atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas nuteisti ieškovę už atsakovo šmeižimą.

122. Teismas, padarydamas išvadą, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai galėjo pabloginti ieškovės sveikatos būklę, neatsižvelgė, jog sveikatos sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šioje byloje dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė susirgo sunkia liga, dėl kurios neteko 80 proc. darbingumo. Dėl tokio žemo darbingumo lygio ieškovė nuolat patiria nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Tokia ieškovės padėtis apsunkina naujo darbo paieškas, nes nei vienas darbdavys nenori priimti darbuotojų, turinčių tokį žemą darbingumo lygį.

133. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismų praktika turi vadovauti ne a priori, o atsižvelgdamas į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Lietuvos teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose nėra gausi ir nusistovėjusi. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismų praktikoje pabrėžiama kompensacinė šios žalos atlyginimo priteisimo funkcija, kuria siekiama sušvelninti neigiamus padarinius. Mano, kad, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl ko nebuvo įgyvendintas neturtinės žalos atlyginimo instituto tikslas kompensuoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtus neigiamus padarinius.

14Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tą aplinkybę, jog darbo sutarties su ieškove nutraukimo motyvais buvo ne tik noras nutraukti darbinius santykius, bet ir siekis pažeminti, įbauginti ieškovę bei kitus darbuotojus, patvirtina tas faktas, kad po darbo sutarties nutraukimo su ieškove atsakovo vadovas reikalavo iš ieškovės viešai paneigti teiginius apie jos atleidimo aplinkybes, o, ieškovei nesutikus, kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jo šmeižimo. Apeliantas nurodo, jog įmonės direktorius į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi kaip fizinis asmuo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu išteisino ieškovę tik dėl to, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, o ieškovės veiksmuose nebuvo tyčios ir ji, duodama interviu, pasako, jos nuomone, tikras įvykio aplinkybes. Apelianto manymu, minėtą skundžiamame sprendime padarytą išvadą paneigia nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, jog ieškovės teiginiai apie tariamą psichologinį smurtą, grasinimą fiziniu smurtu neatitinka tikrovės.

162. Teismas, konstatuodamas neteisėtus atsakovo veiksmus, nevertino kitų būtinųjų darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų.

173. Ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jos neteisėtu atleidimu iš darbo, jeigu būtų įrodytos kitos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Visi kiti skundžiamame sprendime nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai (darbo užmokesčio mokėjimas „vokeliuose“, neteisėtų veiksmų ir kaltės neigimas net esant nustatytiems faktams, bylinėjimasis) nėra pagrindas atsakovo atsakomybei atsirasti. Kadangi sprendime teismas nurodė eilę neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie yra teisėti arba dėl kurių ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų, atsakovas neturi atlyginti ieškovei neturinę žalą:

183.1. teismas, konstatuodamas, jog dėl darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą, pažeidė ieškinio ribas, nes šio pagrindo ieškovė nebuvo nurodžiusi. Ieškovė dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose galėjo patirti turtinę žalą, tačiau reikalavimo dėl jos atlyginimo nereiškė. Net jei ji ir būtų dėl to patyrusi neturtinę žalą, ji pati prisidėjo prie šios žalos atsiradimo – priimdavo pinigus;

193.2. ieškovė 2008 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu paaiškino, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų, kurie nebuvo nurodyti ieškinyje ir dublike. Todėl teismas negalėjo vertinti posėdžio metu nurodytų naujų aplinkybių. Be to, ieškovės paaiškinimai, kad ji patyrė žalą dėl spaudimo darbe, jos žeminimo, kitų darbuotojų nuteikinėjimo prieš ją, teisiškai būtų reikšmingi tuomet, kai būtų įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Tuo tarpu byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų;

203.3. sprendime nurodytas neteisėtas atsakovo veiksmas – neteisėtų veiksmų ir kaltės neigimas, net ir esant akivaizdžiai nustatytiems faktams, nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str. 2 d.). Tariamo ieškovės skaudinimo, žeminimo, siekiant sukelti nepatogumų, nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, o sprendime nurodytas tariamai neteisėtas apelianto veiksmas – pareiškimas apie ieškovės netinkamą gyvenimo būdą – buvo atliktas apeliantui ginantis nuo jam pareikštų reikalavimų. Teisėtas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis nėra neteisėtas veiksmas, dėl kurio asmeniui galėtų būti taikoma atsakomybė. Be to, šie veiksmai atsirado jau bylos nagrinėjimo metu;

213.4. sprendime nurodyta, jog ieškovės teisių pažeidinėjimo, pažeistų teisių gynimo procesas buvo ilgas, kas neabejotinai sukėlė ilgalaikį, tęstinį stresą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus. Tačiau bylinėjimasis nėra įstatyme numatytas atvejis neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str. 2 d.).

223.5. atsakovo vadovo kreipimasis į administracinį teismą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo nėra neteisėtas veiksmas, o jo teisės kreiptis teisminės gynybos realizavimas. Be to, atsakovo direktoriaus kreipimasis į teismą dėl jam asmeniškai paskirtos administracinės nuobaudos nėra atsakovo veiksmas, todėl atsakovas negali būti už jį atsakingas.

233.6. atsakovo vadovas, vadovaujantis LR BPK 1 ir 407 straipsniais, taip pat turėjo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, siekdamas apginti savo pažeistas asmenines teises. Jo nepiktnaudžiavimo šia teise faktą patvirtina ta aplinkybė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-219-725/2006 konstatavo, kad ieškovo teiginiai, jog apelianto direktorius prieš ją naudojo psichologinį smurtą, grasino fiziniu smurtu, neatitinka tikrovės.

244. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikęs atsakomybę reglamentuojančias normas, padarė nepagrįstas išvadas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bei atitinkamai dėl priežastinio ryšio tarp jų ir ieškovės teigimu patirtos žalos.

255. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo LR DK 250 straipsnio pagrindu, nevertino, ar sprendime nurodyti neteisėti veiksmai yra atlikti atsakovo kaip darbo sutarties šalies, kadangi atsakovo direktoriaus kreipimasis privataus kaltinimo tvarka ir jo pažeistų teisių gynimas administracine tvarka nėra neteisėti, o tuo labiau darbdavio veiksmai.

266. Atsižvelgiant į LR CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, faktines šio ginčo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, 85 000 Lt suma, priteista ieškovės neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai vertino LR CK 6.250 straipsnyje numatytus kriterijus:

276.1. ieškovės patirti išgyvenimai, jai būnant eiline darbuotoja, išdrįstant ginti ne tik savo, bet ir kitų teises, sulaukiant priešingų vertinimų, nėra kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti;

286.2. teismas, atisižvelgdamas į pasekmes kaip kriterijų, apsprendžiantį neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti, kad ieškovės susirgimą ūmiu kasos uždegimu, kuris atsirado tik po 1,5 metų nuo jos atleidimo, lėmė ne apelianto veiksmai. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovės patirtos stresinės situacijos 2006-2007 metais galėjo pabloginti virškinamojo trakto ligų eigą, netinkamai įvertino ekspertizės aktą bei nepagrįstai, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino sveikatos pablogėjimo faktą. Ekspertai išimtinai vertino tik medicininius dokumentus, kuriuose jokių duomenų apie ieškovės dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir stresus nėra. Ekspertai, padarydami niekuo nepagrįstas prielaidas dėl galimos stresinių veiksmų įtakos ieškovės ligai, konstatavo, jog dažniausiai ligos priežastimi būna tulžies pūslės akmenligė arba nesaikingas alkoholio vartojimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina šių dviejų ligos priežasčių egzistavimą. Ieškovei 1998 m. nustatyti tulžies pūslės pakitimai, o 2000 m. diagnozuota akmenligė. Ieškovės alkoholio vartojimą patvirtina 2004 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas bausti ieškovę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje, o taip pat liudytojų I. P., A. P., I. D., V. L. parodymai, kurie nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojų nurodytą ieškovės gyvenimo būdą patvirtina ir ieškovės medicininiai dokumentai, kuriuose skirtingais laikotarpiais užfiksuota, pvz. akies voko ir srities aplink akį žaizda, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, daugybiniai veido sumušimai;

296.3. patirtos neturtinės žalos dydis negali priklausyti nuo asmens socialinės padėties, gauto darbo užmokesčio.

307. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tik iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus (tenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 17 proc.), nepagrįstai, proporcingai atmestiems ieškovės reikalavimams, nepriteisė iš jos atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir ekspertizės atlikimo išlaidų.

31Ieškovė D. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ji, pasinaudodama LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, 2008 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, dėl kurių jos atžvilgiu buvo padaryta neturtinė žala: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovei priskaičiuojant ir išmokant atlyginimą „vokeliuose“; atsakovo neteisėti veiksmai atleidžiant ją iš darbo; atsakovo darbo ginčo metu pradėtas ieškovės baudžiamasis persekiojimas; atsakovo pradėtas administracinis ginčas ieškovės atžvilgiu. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas pažeidė ieškinio ribas. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo visos būtino sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

32Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jos apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad nagrinėjamoje byloje, nesant nustatytoms visoms būtinoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, neturtinės žalos priteisimas nebuvo galimas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantė pas atsakovą dirbo tik daugiau nei vienerius metus. 2008 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, jog po pinigų mokėjimo fakto paviešinimo, ji, grįžusi iš atostogų, iki darbo sutarties nutraukimo pergyveno, jog negauna atlyginimo, anksčiau mokėto „vokelyje“, dalies. To paties teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, jog Krekenavoje yra ir kitų įmonių, kuriuose galima įsidarbinti, t.y. pakeitė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog Krekenavoje yra vienintelė darbovietė. Ieškovė nepateikė reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už ieškovės patirtą skriaudą. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, negali būti pripažintomis sukėlusiomis ieškovei neturtinę žalą.

33Apeliaciniai skundai atmestini.

34Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo ribų peržengimo sąlygų, apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

35Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36Nagrinėjamoje byloje yra kilęs darbdavio materialinės atsakomybės klausimas, esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl darbuotojo neturtinės žalos, turėtos darbdaviui neteisėtai dalį darbo užmokesčio mokant be apskaitos dokumentų („vokeliuose“), o taip pat neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo.

37Pažymėtina, jog darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (LR DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (LR DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., LR CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (LR DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika; dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala; priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys; pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

38Dėl ieškinio ribų

39Apeliantas AB „Krekenavos agrofirma“, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, savo apeliacinį skundą grindžia ieškinio ribų peržengimu, pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neturtinė žalos ieškovei D. B. atlyginimo, kurią sukėlė neteisėti atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ veiksmai, neapskaitant dalies jai mokamo darbo užmokesčio.

40Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (LR CPK 12 str., 13 str.). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškininio pareiškime ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Pagal LR CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus (LR CPK 141 str. 1 d.).

41Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados dėl ieškinio ribų peržengimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Krekenavos agrofirma“ dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kaip faktinį neturtinės žalos atlyginimo pagrindą nurodydama jos neteisėtą atleidimą iš darbo, atsakovo vadovo inicijuotą jos baudžiamąjį persekiojimą, kaltinant ją šmeižimu, o taip pat administracinės bylos iškėlimą, kurioje, neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą, buvo siekiama įrodyti, jog ji iš darbo buvo atleista laikantis įstatymų nustatytos tvarkos reikalavimų (1 t., b.l. 3-8). 2008 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovės D. B. atstovas pateikė 2008 m. sausio 24 d. patikslintą ieškinį, kuriuo, tikslindamas ieškinio pagrindą, prašomą priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą papildomai grindė ieškovės patirta neturine žala dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, mokant ieškovei dalį darbo užmokesčio „vokeliuose“. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovės patirta neturtinė žala buvo įvertinta 200 000 Lt, kurią buvo prašo priteisti iš atsakovo (1 t., b.l. 133-137). Teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, žodine nutartimi Nutarė „ieškovės atstovo prašymą dėl patikslinto ieškinio pridėjimo prie bylos tenkinti“ (1 t., b.l. 168). Apeliantas AB „Krekenavos agrofirma“ apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis, jog minėta žodine nutartimi teismas priėmė patikslintą ieškinį ir mano, jog patikslintas ieškinys buvo pridėtas prie bylos kaip įrodymas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio ribų peržengimo ir pripažįsta, jog teismas priėmė 2008 m. sausio 24 d. patikslintą ieškinį, kuriuo buvo papildytas faktinis ieškinio pagrindas. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. žodinėje nutartyje netinkamas atliekamo procesinio veiksmo įvardinimas (vietoj žodžio „priimti“ panaudojant žodį „pridėti“) vertinamas kaip formalus pažeidimas, nes iš 2008 m. sausio 25 d. protokolo matyti, kad teismas šia nutartimi sprendė ieškovės atstovo prašymą dėl patikslinto ieškinio priėmimo ir ieškinio reikalavimų išskyrimo į atskiras civilines bylas klausimus. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, atidėjo bylos nagrinėjimą, tokiu būdu suteikdamas atsakovui galimybę pasiruošti bylos nagrinėjimui (LR CPK 141 str. 2 d.). Ieškovės faktinis ieškinio pagrindas, kuris atitiko pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, buvo pakartotinai išdėstytas 2008 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu prie bylos pridėtuose ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b.l. 186-190), o taip pat ieškovės ir jos atstovo paaiškinimuose bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2008 m. lapkričio 10 d., turėjo galimybę išsiaiškinti dėl patikslinto ieškinio priėmimo ir pateikti sutikimo ar nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvus. Pažymėtina, jog atsakovas, net ir nesutikdamas, jog nagrinėjamo ieškinio ribos apėmė ir patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu išdėstė savo nesutikimo su patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis motyvus, t. y. iš esmės pagrindė savo nesutikimą su tuo, kad, mokant atlyginimą „vokeliuose“, ieškovei buvo padaryta neturtinė žala (2 t., b.l. 46-47). Todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog atsakovo nurodomi procesinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas atsakovo nesutikimo su ieškiniu aplinkybes bei įvertino jas patvirtinančius įrodymus (LR CPK 329 str. 1 d.).

42Dėl ieškovės D. B. neturtinės žalos, turėtos dalį darbo užmokesčio mokant be apskaitos dokumentų („vokeliuose“), atlyginimo

43Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2004 m. rugpjūčio 25 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2586, pagal kurią ieškovė D. B. buvo priimta dirbti AB „Krekenavos agrofirma“ dešrų skyriuje sūdytoja, nuo 2004 m. spalio 1 d. pervesta į gaminių skyrių, o nuo 2005 m. gegužės 9 d. – į gaminių skyrių eiti formuotojos pareigas. Darbo sutartimi ginčo šalys susitarė valandinio darbo apmokėjimo, nustatant 8 valandų darbo dienos trukmę ir darbo užmokestį – 2,95 Lt/val., o nuo 2005 m. liepos 1 d. – 3,28 Lt/val. (1 t., b.l. 19-21). Darbo sutartis buvo nutraukta AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. PM-179 (1 t. b.l. 17). Ieškovė, nurodydama, jog laikotarpiu nuo 2004 rugpjūčio mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio (imtinai) jai neoficialiai buvo mokama neapskaityta darbo užmokesčio dalis, prašė priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas skundžiamu 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus – neteisėtą darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“, o dėl šių veiksmų ieškovei padarytą neturtinę žalą vertino kartu su kitomis ieškinio pagrindą sudarančiomis ir neturinės žalos atsiradimą ieškovei sąlygojusiomis aplinkybėmis, priteisdamas iš atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ ieškovės naudai 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

44Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ neteisėti veiksmai, išmokant ieškovei dalį atlyginimo be apskaitos dokumentų, yra konstatuoti įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-749-2008, todėl nagrinėjamoje byloje jų nereikėjo įrodinėti (LR CPK 182 str. 3 p.). Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu AB „Krekenavos agrofirma“ ir buvęs jos generalinis direktorius A. D. buvo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), konstatuojant, jog AB „Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius A. D. , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 13 d., pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išmokant AB „Krekenavos agrofirma“ papildomus (neoficialius) atlyginimus įmonės darbuotojams, šių operacijų nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, o išmokėtų sumų neapmokestino fizinių asmenų pajamų mokesčiu ir nepervedė mokesčio į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamajame įsakyme konstatuota aplinkybė, kad AB „Krekenavos agrofirma“ D. B. dalį darbo užmokesčio mokėjo be apskaitos dokumentų. Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš liudytojos D. B. apklausos protokolų nustatyta, jog, pradėjusi dirbti, 2004 m. rugsėjo mėnesį D. B. gavo 58 Lt, 2004 m. spalio ir lapkričio mėnesiais – ne mažiau kaip 240 Lt, gruodžio mėnesį – apie 390 Lt, 2005 m. sausio mėnesį – 266 Lt, vasario mėnesį – 235 Lt, 2005 m. vieną mėnesį „gali būti, kad tai buvo pirmas mėnuo po atostogų“ – 130 Lt, 2005 m. birželio mėnesį – 150 Lt, o kitais mėnesiais – ne mažesnę kaip 240 Lt apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio dalį.

45Ieškovė D. B. jai padarytą neturtinę žalą dėl dalies atlyginimo mokėjimo be apskaitos dokumentų grindė patirtu stresu (dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, depresija) dėl atsakovo galimybės vienašališkai didinti arba mažinti darbo užmokestį, dėl tikrumo savo ateitimi stokos ir sumažėjusių socialių garantijų, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo apmokestinamųjų draudėjo pajamų.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. B. pagrindo dėl jai neteisėtai mokamos apskaitos dokumentais nepagrįstos atlyginimo dalies buvimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo grindė darbo užmokesčio dalies mokėjimu „vokeliuose“. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos ir ieškovė neįrodinėjo aplinkybių dėl darbdavio pažeidimų, apskaitant jos darbo laiką ar atsiskaitant su ja už faktiškai dirbtų valandų skaičių, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartimi ginčo šalys buvo susitarusios dėl valandinio darbo apmokėjimo. Pats neapskaitomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo faktas negali būti pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti dėl ieškovės patirtų nepatogų, išgyvenimų, jai negalint planuoti savo pajamų ir sumažėjusių ieškovės galimybių jos teisės į valstybinio socialinio draudimo išmoką atsiradimo atveju, kadangi ieškovė D. B. bet kokiu atveju turėjo pasirinkimą ir galėjo neimti darbo užmokesčio dalies, kurios mokėjimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Vadovaujantis LR CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (nukentėjusiojo asmens sutikimo, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimo). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju neturtinė žala dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo „vokeliuose“, sąlygojusi ieškovei nepatogumų, išgyvenimų atsiradimą, yra susijusi su pačios nukentėjusios veiksmais – sąmoningu jai mokamos neapskaitomos darbo užmokesčio dalies priėmimu, siekiant naudos sau. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai, priimant jai mokamą apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokesčio dalį, vertintini kaip rizikos prisiėmimas, dėl ko atsakovo civilinė atsakomybė dėl ieškovės patirtų nepatogumų ir išgyvenimų negali būti taikoma (LR CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).

47Dėl ieškovės D. B. neturtinės žalos, turėtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo

48Ieškovė D. B. prašė priteisti iš atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kurią ji patyrė dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo ir vėliau vykusių teismo procesų. Šiuo pagrindu prašomą priteisti neturtinę žalą ir jos dydį ieškovė grindė patirtu stresu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, emocine depresija, reputacijos pablogėjimu, dėl kurių sutriko jos sveikata, ir kas sąlygojo neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, jai atsiradimą, t. y. fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos.

49Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas UAB „Krekenavos agrofirma“ 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. PM-179 atleido ieškovę iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 7, 11 punktus, 237 straipsnio 3 punktą, 238 straipsnį, t. y. nutraukė darbo sutartį be įspėjimo dėl to, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 20 d. iki 2006 m. kovo 22 d. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriui pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo AB „Krekenavos agrofirmoje“, be bylą tiriančio pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo skleisdama prasimanymus apie bendrovėje neva vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą, tokią nepagrįstą informaciją, prasimanymus sistemingai savo viešais pasisakymais teikdama spaudai, televizijai ir radijo stotims, tuo pažemindama bendrovės, kurios darbuotoja yra, gerą vardą, siekdama sau naudos ir neturėdama teisės, priėmė neteisėtą trijų tūkstančių litų atlyginimą iš Pilietinės visuomenės instituto.

50Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pripažino neteistu AB „Krekenavos agrofirma“ darbo sutarties su D. B. nutraukimą 2006 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. PM-179, laikė, kad darbo sutartis su D. B. nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pagal LR DK 397 straipsnio 4 dalį nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. bei priteisė iš AB „Krekenavos agrofirma“ D. B. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1116,10 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2006 m. rugpjūčio 3 d. (2448,92 Lt). Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pažeidė nuobaudos skyrimo tvarką ir neįrodė ieškovės nusižengimų, kuriais ji šiurkščiai pažeidė darbo drausmę.

51Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ neteisėti veiksmai, atleidžiant D. B. iš darbo, yra nustatyti įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu ir neturėjo būti įrodinėjami (LR CPK 182 str. 2 p.).

52Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl nustatė neteisingą (ieškovės manymu – per mažą, atsakovo manymu – per didelę) atsakovo piniginę prievolę už ieškovės D. B. patirtą neturtinę žalą dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo. Pažymėtina, jog ieškovė D. B. jai dėl neteisėto atleidimo iš darbo padarytą neturtinę žalą vertino 300 000 Lt.

53Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.).

54Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika pasižymi tuo, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

55Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2007). Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja LR DK 250 ir LR CK 6.250 straipsniai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo kaltę, turtinę padėtį, ieškovės patirtus išgyvenimus, jos amžių, socialinę padėtį, pas atsakovą dirbtą laiką ir gautą darbo užmokestį. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos, būtina atsižvelgti į ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes, ką tinkamai padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovei atleidimas iš darbo buvo taikytas kaip drausminė nuobauda dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė D. B. , iki to laiko neturėjusi jokių drausminių nuobaudų, iš darbo buvo atleista po to, kai jai paskelbus apie atsakovo įmonėje darbuotojams mokamą atlyginimą „vokeliuose“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriui pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo AB „Krekenavos agrofirma“, ši informacija buvo išplatinta visuomenės informavimo priemonėse. AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. PM-179 Dėl D. B. atleidimo iš darbo kaip šiurkštus jos darbo pareigų pažeidimas įvardintas prasimanymų apie bendrovėje neva vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą skleidimas ir jų teikimas visuomenės informavimo priemonėms, tuo pažeminant bendrovės gerą vardą, o taip pat neteisėtas 3000 Lt atlyginimo iš Pilietinės visuomenės instituto priėmimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pripažino, jog ieškovė D. B. buvo atleista iš darbo pažeidžiant drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo tvarką ir nesant šios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindų – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pažymėtina, jog, išplatinus informaciją, kad atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ neapskaito dalies darbuotojams mokamų atlyginimų, įvykiai atsakovo įmonėje, o taip pat santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo, susilaukė visuomenės dėmesio ir buvo fiksuojami visuomenės informavimo priemonių, ieškovę D. B. nurodant kaip asmenį, atskleidusį darbo užmokesčio dalies mokėjimą „vokeliuose“ AB „Krekenavos agrofirma“ faktą. Šių įvykių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės atleidimą iš darbo dėl neva nepagrįstos informacijos apie bendrovėje vykdomą nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą skleidimo vertino kaip atsakovo siekį priversti ieškovę atsisakyti savo tvirtinimų, ją skaudinant, žeminant, siekiant sukelti kuo daugiau nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, net dalies Krekenavos gyventojų pasmerkimo, reputacijos pablogėjimo ir pan. Ieškovės paskleistos informacijos dėl neteisėto darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ atitikimą tikrovei patvirtina minėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo AB „Krekenavos agrofirma“ buvo pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (LR BK 222 str.). Todėl, ieškovei suvokiant savo paskleistos informacijos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nepagrindžiant darbuotojams mokamos atlyginimo dalies apskaitos dokumentais, atitikimą tikrovei, atsakovo siekis paneigti jos paskleistą informaciją tiek viešai, tiek atleidžiant ją iš darbo už šios informacijos, kaip neva neatitinkančios tikrovės, paskleidimą, tiesiogiai sąlygojo neturtinės žalos, pasireiškusios ieškovės dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu, atsiradimą. Be to, tai, kad minėti atsakovo veiksmai vertintini kaip tendencingas siekis atleisti ieškovę iš darbo, tai pat neabejotinai leidžia daryti išvadą dėl ieškovei sukeltų išgyvenimų, streso, nestabilumo darbo santykiuose jausmo bei neužtikrintumo savo ateitimi.

56Teisėjų kolegija sutinka su apelianto AB „Krekenavos agrofirma“ apeliacinio skundo argumentais, jog L. G. kreipimais į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, kaltinant D. B. šmeižimu, o taip pat jo kreipimasis į administracinį teismą su skundu dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo negali būti vertinami kaip atsakovo veiksmai, sąlygoję neturtinės žalos ieškovei atsiradimą, nes tai, visų pirma, nėra atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ veiksmai ir jie buvo atlikti L. G. veikiant kaip privačiam asmeniui, o, antra, tai nėra neteisėti veiksmai, nes tik tokie veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (LR CK 6.250 str.).

57Iš bylos medžiagos nustatyta, jog L. G. kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, kaltindamas D. B. pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį šmeižimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog kiekvienas asmuo, manydamas, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi teisę jas ginti kreipdamasis į teismą, pasirinkdamas, jo manymu, tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju skundą padavęs ir kaltinimą teisme palaikęs L. G. laikė save nukentėjusiuoju dėl tikrovės neatitinkančios, jį pažeminusios ir pakirtusios pasitikėjimą juo AB „Krekenavos agrofirma“ dirbančiųjų tarpe bei visuomenėje informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę ir spaudoje dėl psichologinio smurto vartojimo ir grasinimo pavartoti fizinį smurtą, siekiant priversti D. B. pasirašyti reikalavimą pasiaiškinti. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu išteisino D. B. , jos veiksmuose nesant šmeižimo nusikaltimo sudėties, t. y. dėl D. B. kaltės nebuvimo, jai nesąmoningai klydus dėl skleidžiamų žinių tikrumo (1 t., b.l. 11-12).

58Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog L. G. , kaip AB „Krekenavos agrofirma“ vadovo, kreipimasis į administracinį teismą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006 m. gegužės 15 d. nutarimo panaikinimo, kuriuo jam buvo skirta 2750 Lt bauda už tai, kad jis, eidamas AB „Krekenavos agrofirma“ direktoriaus pareigas ir taikydamas bendrovės darbuotojai D. B. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, neįteikė reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo kopijos, tuo pažeisdamas LR DK 240 straipsnio 1 dalį, taip pat laikytinas teisės kreiptis į teismą realizavimu, negalinčiu turėti įtakos, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006 m. gegužės 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, jog administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 41 straipsnio 1 dalį užtraukia materialinio pobūdžio teisės pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., o skundžiamu nutarimu bauda paskirta už procedūrinį pažeidimą – nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymą.

59Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškovės D. B. turėti rūpesčiai, teisme ginant savo teises, yra neišvengiama būtinybė. Tačiau pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamos bylos duomenys neįgalina to konstatuoti.

60Nagrinėjamoje byloje teisinę reikšmę turi ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių jos sveikatai įvertinimas, kadangi asmens sveikatai padaryta žala yra savarankiškas įstatyme numatytas atvejis, kai kyla prievolė atlyginti kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, nuo 2007 m. liepos 18 d. iki liepos 23 d. ieškovei D. B. gydantis VĮ Panevėžio ligoninės intensyvios terapijos skyriuje, jai buvo diagnozuotas ūmus nekrozinis kasos uždegimas (2 t., b.l. 21). Nuo 2007 m. liepos 23 iki 2007 m. lapkričio 8 d. besigydant VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose konstatuota klinikinė diagnozė: ūminis sunkus nekrozinis kasos uždegimas, ūmi sunki anemija, hemoraginis šokas, žaizdos pūliavimas (2 t., b.l. 17). Byloje esanti darbingumo lygio pažyma DL-1, Nr. 0301290 patvirtina, jog dėl dvylikapirštės žarnos opos, ūminio pankreatito ir anemijos nustatytas ieškovės D. B. darbingumo lygis – 20 proc. (1 t., b.l. 191, 2 t., b.l. 20). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priežastinio tarp ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo ir žalos sveikatai atsiradimo, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 104/08 (01) padarytomis išvadomis, jog D. B. 2007 m. liepos 23 d. diagnozuotą ūmų kasos uždegimą galėjo įtakoti jos dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas bei kiti stresiniai veiksmai. Tačiau, nustatant dėl neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo jos sveikatai padarytos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į tai, jog ieškovės išgyvenimai, patirti 2006 metais dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, tik pablogino jau esamų virškinamųjų trakto ligų eigą, o ne ją sukėlė. Be to, kaip nurodo pati ieškovė, ji jos sveikatą sutrikdžiusius dvasinius išgyvenimus ir stresą patyrė ne tik dėl neteisėto atleidimo iš darbo, bet ir ilgai trūkusio bylinėjimosi proceso, atsakovo vadovo inicijuoto jos baudžiamojo persekiojimo, kaltinant ją šmeižimu, o taip pat administracinės bylos iškėlimo, siekiant panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2006 m. gegužės 15 d. nutarimą. Tačiau minėtos aplinkybės (ilgas bylinėjimosi procesas, kaltinimas ieškovei padarius nusikaltimą privataus kaltinimo tvarka, administracinės bylos nagrinėjimas) negali būti pripažintos veiksniais, lėmusiais neturtinės žalos ieškovei atsiradimą, kadangi jos neturi neteisėtų veiksmų požymio (LR CK 6.246 str.). Pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti pripažinti asmens neteisėtų veiksmų rezultatu (LR CK 6.246 str., 6.247 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė turi teisę į neturtinės žalos dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginimą tiek, kiek ši žala jai buvo padaryta dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Pripažinus, jog ieškovė dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kurie vertintini kaip stresiniai veiksniai, galintys turėti įtakos jos sveikatos pablogėjimui, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės sveikatos istorijoje fiksuojamas virškinamojo trakto ligas, byloje esančio Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizės akto išvadas, bei, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, konstatuoja, jog atsakovo veiksmai, neteisėtai atleidžiant ieškovę iš darbo, turėjo įtakos jos virškinamojo trakto ligų eigos pablogėjimui ir diagnozuotam ūmiam kasos uždegimui (2 t., b.l. 14-24). Atsakovo argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė, prieš susirgdama 2007 m. liepos mėnesį, nesaikingai vartojo alkoholį, kas pagal ekspertizės akte pateiktas išvadas taip pat teoriškai galėtų būti jos ūmaus susirgimo priežastimi.

61Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės D. B. dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo patirtą neturinę žalą, pasireiškusią patirtu stresu, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, kurios dydį sąlygojo atsakovo tyčiniai, jos garbę ir orumą pažeidžiantys, veiksmai, atsižvelgiant į visuomenės susidomėjimo mastą galimais atsiskaitymo su darbuotojais atsakovo įmonėje pažeidimais bei ieškovės, kaip šiuos pažeidimus paviešinusios darbuotojos, atleidimo iš darbo aplinkybėmis, o taip pat pripažindama, jog šie ieškovės patirti stresiniai išgyvenimai buvo vienas iš reikšmingų veiksnių, turėjusių įtakos ieškovės virškinamojo trakto ligų pablogėjimui ir kasos uždegimo paūmėjimui, ko pasėkoje ieškovė neteko 80 procentų darbingumo, pripažįsta, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 85 000 Lt dydžio žalos atlyginimas atitinka ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (ilgalaikį, tęstinį stresą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus), o taip pat teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus (darbo santykių trukmę, darbuotojo turėtas nuobaudas, teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, kaltės formą).

62Apeliantas AB „Krekenavos agrofirma“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 85 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Minėta, kad parinkti kuo teisingesnę piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą; šie principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus. LR CK 6.250 straipsnyje esant reglamentuotai neturtinės žalos atlyginimo tvarkai, esant išdėstytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams, pirmosios instancijos teismas nurodytus principus pagrįstai taikė tiek, kiek tai buvo aktualu sprendžiant neturtinės žalos dydį konkrečiu atveju.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

64Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir teisėtu atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“ apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl jo 1225 Lt išlaidų, sumokant ekspertinei įstaigai už ekspertizės atlikimą, priteisimo iš ieškovės D. B. , proporcingai jos atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 17 proc., iš jos priteistina atsakovo turėtų išlaidų ekspertizei apmokėti dalis, proporcinga, jos atmestų reikalavimų daliai – 1016,75 Lt (2 t., b.l. 11) (LR CPK 93 str. 2 d.).

65Atmetus apeliacinius skundus, ginčo šalių turėto bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – po 7,65 Lt (2 t., b.l.93) (LR CPK 96 str. 1 d., 302 str.).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

68Priteisti iš ieškovės D. B. (asmens kodas ( - ) atsakovui akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“ (įmonės kodas 168586873) 1016,75 Lt (vieną tūkstantį šešiolika Lt, 75 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

69Priteisti iš ieškovės D. B. (asmens kodas ( - ) ir atsakovo akcinės bendrovės „Krekenavos Agrofirma“ po 7,65 Lt (septynis Lt, 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovei D. B. ,... 4. ieškovės atstovui advokatui Andriui Marapolskui,... 5. atsakovo atstovei advokatei Kornelijai Janonytei, viešame teismo posėdyje... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Krekenavos... 8. Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 9. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį... 10. Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo... 11. 1. Teismas, pripažindamas atsakovo kaip žalą padariusio asmens kaltę,... 12. 2. Teismas, padarydamas išvadą, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai... 13. 3. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismų praktika turi... 14. Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio... 15. 1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai... 16. 2. Teismas, konstatuodamas neteisėtus atsakovo veiksmus, nevertino kitų... 17. 3. Ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos... 18. 3.1. teismas, konstatuodamas, jog dėl darbo užmokesčio mokėjimo... 19. 3.2. ieškovė 2008 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu paaiškino, jog patyrė... 20. 3.3. sprendime nurodytas neteisėtas atsakovo veiksmas – neteisėtų veiksmų... 21. 3.4. sprendime nurodyta, jog ieškovės teisių pažeidinėjimo, pažeistų... 22. 3.5. atsakovo vadovo kreipimasis į administracinį teismą dėl jam paskirtos... 23. 3.6. atsakovo vadovas, vadovaujantis LR BPK 1 ir 407 straipsniais, taip pat... 24. 4. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei netinkamai... 25. 5. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo LR DK 250 straipsnio... 26. 6. Atsižvelgiant į LR CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, faktines... 27. 6.1. ieškovės patirti išgyvenimai, jai būnant eiline darbuotoja,... 28. 6.2. teismas, atisižvelgdamas į pasekmes kaip kriterijų, apsprendžiantį... 29. 6.3. patirtos neturtinės žalos dydis negali priklausyti nuo asmens... 30. 7. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tik iš dalies tenkindamas ieškinio... 31. Ieškovė D. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 32. Atsakovas AB „Krekenavos agrofirma“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį... 33. Apeliaciniai skundai atmestini.... 34. Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine... 35. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 36. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs darbdavio materialinės atsakomybės... 37. Pažymėtina, jog darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo... 38. Dėl ieškinio ribų ... 39. Apeliantas AB „Krekenavos agrofirma“, ginčydamas pirmosios instancijos... 40. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme... 41. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti... 42. Dėl ieškovės D. B. neturtinės žalos, turėtos dalį darbo užmokesčio... 43. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2004 m. rugpjūčio 25 d. tarp ginčo... 44. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“... 45. Ieškovė D. B. jai padarytą neturtinę žalą dėl dalies atlyginimo... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog... 47. Dėl ieškovės D. B. neturtinės žalos, turėtos dėl neteisėto atleidimo... 48. Ieškovė D. B. prašė priteisti iš atsakovo AB „Krekenavos agrofirma“... 49. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas UAB „Krekenavos agrofirma“... 50. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pripažino... 51. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo AB... 52. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos... 53. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių... 54. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika pasižymi tuo, kad... 55. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai... 56. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto AB „Krekenavos agrofirma“... 57. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog L. G. kreipėsi į teismą su skundu... 58. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog L. G. , kaip AB „Krekenavos... 59. Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškovės D. B. turėti rūpesčiai, teisme... 60. Nagrinėjamoje byloje teisinę reikšmę turi ieškovės neteisėto atleidimo... 61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės D. B. dėl jos neteisėto... 62. Apeliantas AB „Krekenavos agrofirma“ apeliaciniame skunde nurodo, kad... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 64. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir teisėtu atsakovo AB „Krekenavos... 65. Atmetus apeliacinius skundus, ginčo šalių turėto bylinėjimosi išlaidos... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti iš... 68. Priteisti iš ieškovės D. B. (asmens kodas ( - ) atsakovui akcinei bendrovei... 69. Priteisti iš ieškovės D. B. (asmens kodas ( - ) ir atsakovo akcinės...