Byla 2-158-124/2014
Dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant teismo medicinos ekspertei R. S., ieškovams I. B., V. B., jų atstovui adv.V. Ž., atsakovo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei adv. V. Z., A. S., trečiajam asmeniui Irenai-D. C., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B.,V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai , Viešajai įstaigai Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems asmenims BTA Insurance Company“SE filialui Lietuvoje, I. D. C. dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

2Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino vėlesniu ieškiniu (1t.,19-20 b. l) ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-10-20 sprendimą Nr.56-73„Dėl I. B. pareiškimo“nustatyti ir priteisti iš atsakovės Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro dėl gydytojos akušerės-ginekologės I.D. C., netinkamai suteikusios I. B. sveikatos priežiūros paslaugas, kaltės 800 000 LT neturtinės žalos atlyginimą bei 200 000 Lt moralinio pobūdžio išgyvenimų satisfakciją tėvams I. B. ir V. B..

3Ieškovai ieškinyje nurodo, kad dėl Mažeikių PSPC gydytojos I. D. C. netinkamai atliktų gydytojos pareigų jiems gimė negyvas kūdikis.Ieškovė su antru nėštumu nuo 8 savaičių nėštumo lankėsi pas gydytoją I. D. C., dirbančią Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre, vykdė visus gydytojos nurodymus, pildė vaisiaus judesių sekimo lapą, bet jų gydytoja nenagrinėjo. Lankymosi metu gydytoja atlikdavo įvairius tyrimus, matavimus ir teigė, kad kūdikis vystosi gerai. Tam tikru metu I. B. ėmė justi intensyvų vaisiaus judėjimą ir spardymąsi, dėl ko jautė skausmus ir diskomfortą, naktį miegodavo tik valandą, o dieną vaisiaus judesiai stipriai apribodavo nėščiosios judėjimą. Apie tai daugybę kartų informavo gydytoją, kuri nesiėmė jokių priemonių, vaisiaus judėjime neįžvelgė nieko bloga, ramino, kad vystosi energingas vaikas. Ne vieną kartą prašė atlikti tyrimus ultragarsu ar echoskopiją, tačiau ji atsisakydavo, motyvuodama niekuo nepagrįstomis priežastimis apie sutuoktinių skyrybas dėl tokių tyrimų rezultatų ir apskritai tokių tyrimų uždraudimą. Mano, kad laiku padaryti tinkami tyrimai būtų nustatę tokio skausmingo nėštumo priežastis ir tuo pačiu išsaugoję naujagimio gyvybę.

4Ieškovai nesutinka su Komisijos sprendimu, nes išvados padarytos remiantis tik subjektyvia doc. V. G. išvada, kuris nėra komisijos narys, be to jam nebuvo pateikta visa medicininio audito medžiaga, kur pasisakyta, kad atsakovas teikė medicinos paslaugas, pažeidžiant teisės akto bei įstaigos vidaus dokumento reikalavimus, akcentuotas ir neatlikto vaisiaus tyrimo ultragarsu, kaip gydytojos neveikimas, gydytojos nevykdymas 2002-05-29 atsakovo įsakymo dėl atžymėjimo dokumentuose. Komisija ginčo sąmoningai neišsprendė, jį paversdami teisminio nagrinėjimo dalyku.

5Teisme ieškovė nurodė, kad intensyvius ir skausmingus kūdikio judesius pradėjo justi nuo penkto nėštumo mėnesio. Judesiai buvo tokie stiprūs, kad net judėjo pilvas, matėsi išoriškai, 2010m.birželio 14 dieną prašė siuntimo į ligoninę echoskopijai, bet gydytoja nedavė, o birželio 30 d. išsiuntė į Šiaulius. Nesuprato, kad einant miegoti jau nebebuvo kūdikio judesių, juos dar ryte jautė, nes einant miegoti pilvas bangavo, juto vaisiaus atsirėmimus, todėl manė, kad yra judesiai. Vėliau gydytoja aiškino, kad kūdikis plaukiojo skysčiuose ir sukūrė judesius. Kitą rytą irgi bangavo, nesulaukus spyrių apie 11-12 val., kreipėsi į gydytoją. Paaiškino, kad Mažeikiuose gydytoja pasakė, jog kūdikis žuvęs. Mažeikių ligoninėje jai sakė, kad vaikas buvo apsigimęs. Ligoninėje girdėjo kalbant gydytojus, kad sugedusi placenta, per daug vandenų, priešinfarktiniai placentos pažeidimai. Mano, kad kūdikį prarado dėl gydytojos kaltės, kad ši neskyrė tyrimo echoskopu, nesuteikė laiku pagalbos. Yra sužlugdyta morališkai, dėl psichikos sutrikimo turėjo gerti stiprius vaistus, sirgo depresija, bijo lauktis kito kūdikio, jai paūmėjo klaustrafobija. Mano, kad kūdikio gyvybė yra verta didelės žalos sumos. Nurodo, kad kūdikio praradimas jai sukėlė ir nepilnavertiškumo kompleksą, iki kreipimosi į teismą dienos abu juos slegia įtampa.

6Ieškovas V. B. paaiškino, kad gydytoja padarė pažeidimus, ką fiksavo ir auditas. Paaiškino, kad ieškovė labai pergyveno, serga depresija, net jam reikėjo keisti darbą.Ieškovė lankėsi pas psichologą, psichiatrą. Echoskopijos buvo atliktos senu aparatu, ką sakė ir gydytoja. Šiauliuose jiems aiškino, kad buvo placentos pažeidimų, priešinfarktiniai židiniai ir jei laiku būtų pastebėta, nebūtų taip atsitikę. Ekspertas sakė, kad trombas virkštelėje pomirtinis. Skundžiantis ieškovei, gydytoja neatliko išsamių tyrimų, teigdama, kad echoskopavimas uždraustas, o privačiai kreiptis neturėjo lėšų.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, mano, kad yra netinkamas atsakovas, pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t.,93-96 b. .l).Nurodo, kad Komisija nėra atsakovo padalinys, todėl ministerija negali atsakyti už Komisijos priimtus sprendimus. Ginčas yra kilęs tarp ieškovų ir gydymo įstaigos, o jie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, teisę kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, pateikimo, kurias šiuo atveju suteikė sveikatos apsaugos ministro į konsultantų sąrašą įrašytas akušeris-ginekologas doc.V. G..Pastarasis susipažinęs su visa Komisijos turima medžiaga, tame tarpe ir valstybinės medicininio audito inspekcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita tik davė specialisto išvadas, o sprendimą priėmė komisija. Komisijos sprendimo apskundimo tvarka yra nustatyta įstatyme, todėl jos nurodymas negalėjo rodyti Komisijos subjektyvių išvadų. Mano, kad Komisija tinkamai vykdė savo funkcijas, o sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas laikantis Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, paremtas gydytojų specialistų pateiktomis objektyviomis išvadomis, kitais surinktais dokumentais, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

8Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai(3t.,44 b.,l.)

9Atsakovas VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras su ieškiniu nesutiko(1t., 100-106 b. l.).Pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovai nepagrįstai ieškovai nurodo, jog doc. V. G. priėmė sprendimą komisijos vardu, kadangi jis tik atsakė į komisijos pateiktus klausimus dėl I. B. nėštumo priežiūros, t.y. dėl sveikatos paslaugų teikimo. Taip pat nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Inspekcijai nėra suteikta teisė nustatinėti konkrečių sveikatos priežiūros specialistų kaltę, jos formą bei priežastinį ryšį tarp pacientui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir žalos jo sveikatos būklei bei skirti nuobaudas gydytojams, taip pat pripažinti pacientus nukentėjusiais konkrečioje byloje.

10Mano, kad ieškovė neįrodė įstaigos deliktinės atsakomybės pagrindų, nes VšĮ Mažeikių PSPC moterų konsultacijos gydytoja I.D. C., teikdama medicinos paslaugas, vadovavosi pareiginiais nuostatais bei norminiais aktais, tokiais kaip Lietuvos medicinos norma MN 64:2008 - „Gydytojas akušeris-ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, patvirtintais 2008-03-04 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-170 ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. V-1135 patvirtintais reikalavimais „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų". Gydytoja pastoviai vykdė nėščiosios priežiūrą, ši nė vieno karto nebuvo pareiškusi gydytojai jokių nusiskundimų, o taip pat ieškovei nebuvo konstatuota jokių rizikos veiksnių. Kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatai visą nėštumo laiką buvo be pakitimų. Ultragarsinis tyrimas, kuris pagal reikalavimus buvo atliktas nustatytu laiku, taip pat buvo be pakitimų. 2010-06-29 I. B. atvykus pas gydytoją I. D. C. pareiškė, kad jau dvi paras nėra vaisiaus judesių. Gydytojas akušeris ginekologas V. G. susipažinęs su medicininiais dokumentais, atsižvelgiant į negyvagimio virkštelės aprašymą sprendė, jog tikėtina, kad vaisius žuvo dėl sutrikusios kraujotakos virkštelėje, įvykus virkštelės tamponadai ar kraujagyslių trombozei. Kaip pažymėjo docentas, nuspėti tokią vaisiaus žūtį nėra jokių priemonių ir galimybių.

11Komisija taip pat nenustatė Mažeikių PSPC darbuotojų veiksmų, mano, kad gydytoja savo darbą atliko rūpestingai, kvalifikuotai, jos veiksmai buvo teisėti, bet šiuo atveju gimė negyvas kūdikis.Civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ieškovai nepateikė konkrečių argumentų bei įrodymų, kokiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos gydytojo profesinės etikos taisyklės bei neužtikrintas gydytojo atidumas, dėmesingumas, rūpestingumas. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra įrodytas. Pacientas irgi pats privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir darbuotojais, ką numato ir Įstaymo12 straipsnio 2 dalis. Ieškovė į medicinos įstaigą kreipėsi tik po 2 parų nuo judesiųdingimo, nesiimdama skubių veiksmų. Mano, kad nesant nustatytų neteisėtų atsakovo (jo darbuotojų) veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis), nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

12Atsiliepimo argumentus palaikė ir teisme.

13Mažeikių PSPC atstovas A. S. su ieškiniu irgi nesutiko, nurodydamas, kad nėščiosios priežiūra buvo atlikta pilna apimtimi ir netgi daugiau, nes buvo skirta papildoma echoskopija, echoskopui yra 6 metai, jo patikimumas yra tikrinamas, gydytojai nesiskundė jo kokybe. Neišvengiama kūdikio žūtis buvo ne dėl jų kaltės, sutriko vaisiaus kraujotaka, specialistai nenustato asfiksijos, apsigimimai neužfiksuoti, patologijos nepastebėta(2t.,122 b.l.).

14Trečiasis asmuo I.D. C. su ieškiniu nesutiko, nurodo, kad ji savo pareigas atliko tinkamai, visi tyrimų rezultatai buvo geri, nėštumo rizikos faktorių nebuvo. Savijauta buvo gera, ieškovė niekada nesiskundė dėl sutrikusio miego, skausmų, diskomforto, judesių intensyvumo, 19-tą nėštumo savaitę buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, nėštumo eiga buvo normali, taip pat ši eiga konstatuota ir 2 savaitės iki vaisiaus žūties. 2010-06-29 ieškovė pripažino ilgai buvusi saulėje, 2 paras nejutusi judesių, echoskopu nustatyta vaisiaus žūtis (2 t.,41-42 b.l.).Teismo posėdyje paaiškino, kad nebuvo jokios nėščiosios patologijos, echoskopija yra terminis spindulinis metodas, tai yra aukšto dažnumo ultra spinduliai, kurie nerekomenduojami be reikalo (2t.,122-124 b .l.).Vaisiaus judesiai echoskopu nediagnozuojami, tai subjektyvus nėščiosios vertinimas. Mokslas nenurodo placentos nepakankamumo priežasčių. Mediciniu požiūriu yra blogas požymis vaisiaus judesių silpnumas, o ne dažnumas. Paaiškino kad per 2 savaites po paskutinio ieškovės apsilankymo gydymo įstaigoje, galėjo pasikeisti vaisiaus tonai, svoris augo normaliai, vaisiaus vystymasis buvo normalus.

15Trečiasis asmuo BTA Insurance Company“SE filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutiko(1 t.80-84 b. l.).Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai sprendžia, jog Komisija priėmė sprendimą, remiantis tik doc. V. G. išvada, ją padarė visa komisija, įvertinusi ne tik šią, bet išvadą, bet ir visą medicininę dokumentaciją. Ieškovai neargumentuoja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovo darbuotojai. Ieškinyje nėra pateikiama jokių įrodymų, paneigiančių LR Sveikatos ministerijos konsultantų išvadas. Ieškovė pati aplaidžiai žiūrėjo į savo nėštumą bei nesirūpino savo sveikata. Nustojus jausti vaisiaus judesius, atidi ir atsakinga pacientė turėjo nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau ji kreipėsi į medicinos įstaigą po 2 parų.

16Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašo apie teismo posėdį žinoma, prašo nagrinėti, nedalyvaujant jų atstovui( 3t.,b.l.46 b.l.).

17Ieškinys atmestinas.

18Ieškovai prašo atlyginti žalą, kurią jiems sukėlė galimai netinkamai suteiktos medicininės priežiūros paslaugos, dėl kurių ieškovams gimė negyvas kūdikis. Byloje kilo ginčas dėl to, ar medicininės priežiūros paslaugos ieškovės nėštumo metu jai buvo teikiamos tinkamai, ar gydytojai turėjo galimybę išvengti vaisiaus žuvimo, sprendžiamas ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą.

19Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovai), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų I. J., M. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, tretieji asmenys N. B. teisių perėmėja L. B., J. L. M., dėl žalos atlyginimo , bylos Nr. 3K-3-59/2010).

20Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

22Iš Gimdymo istorijos Nr.X-53361 matyti, kad 2010 m. birželio mėn.30 d.16 val. 50 min. ieškovei I. B. gimė 2450 g svorio moteriškos lyties neišnešiotas negyvagimis (1 t., 36-37 b. l.), ką patvirtina ir 2010-07-02 patologoanatominio tyrimo protokolas Nr.35, kur nurodoma pagrindinė liga-vaisiaus asfiksija iki gimimo, komplikacijos vidaus organų pilnakraujystė, maceracija, atlikus autopsiją išorinių bei vidinių apsigimimo požymių nerasta, placenta nurodoma be pakitimų. Šiaulių ligoninės moters ir vaiko klinika negyvo gimusios mirties priežasčių nagrinėjimo akte Nr.3 nurodo neišnešioto vaisiaus žuvimo priežastį- placentos funkcijos nepakankamumą, gretutinės ligos placentos infarktas, mirties priežastis-neišvengiama(1 t.,73 b. l.).Klinikos epikrizėje nurodoma, kad virkštelė buvo su didelėmis edemomis, infarktuotu kraujagyslių plotu, ketvirtis placentos su plačiais infarktais(1 t., 12-13 b. l.)

23Ieškovė, manydama, kad VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre jai buvo suteiktos netinkamos akušerijos ir ginekologijos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl jų kokybės kreipėsi į Valstybines medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pastaroji savo išvadose nurodė, kad ieškovės priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant 2008m kovo mėn. 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės ir pareigos, kompetencija ir atsakomybė 11.11 punkto nuostatas: tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus bei VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2002-05-29 įsakymu Nr. 39 patvirtintų gydytojo akušerio ginekologo pareiginių nuostatų 10 punkto nuostatas, pacientės tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus žymėti medicininiuose dokumentuose(1 t., 12-13,14-b.l.).Nurodė, kad gydytoja akušerė ginekologė I. D. C. 2010-03-01 atliko ultragarsinio vaisiaus tyrimą, bet jo neįrašė Nėštumo eigos įrašų grafoje „Vaisiaus būklės tyrimai“ ir tuo nevykdė nurodytų teisės aktų reikalavimų bei VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2002-05-29 įsakymu Nr.39 patvirtintų gydytojo akušerio ginekologo pareiginių nuostatų 10 punkto nuostatos: pacientės tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus žymėti medicininiuose dokumentuose. Taip pat ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijas, kuri 2011 spalio 20 d. sprendimu Nr.56-73 nusprendė, kad sveikatos priežiūros paslaugos VšI Mažeikių PSPC buvo suteiktos tinkamai ir netenkino jos prašymo atlyginti neturtinę žalą, dėl ko ieškovai kreipėsi i teismą su ieškiniu dėl neturtines žalos atlyginimo(1 t. 5 b.l .).

24Ieškovė nurodo, kad gydytoja nekreipė dėmesio į jos nusiskundimus dėl vaisiaus aktyvių judesių, nesiuntė atlikti tyrimų. Ieškovė pateikė vaisiaus judesių registravimo duomenis, tačiau šie duomenys buvo pas ieškovę iki gimdymo, jei yra taisyti, todėl yra pagrindo abejoti šių įrašu tikrumu ir vertintini kritiškai(1t., 7,2 t.,96 b. l.). Be to teisme apklausiant ekspertę R. S., pastaroji patvirtino, kad vaisiaus judesių intensyvumas yra subjektyvus jutimas, o per dažnas tyrimas ultragarsu gali turėti įtakos kūdikiui, todėl jei nėra būtinumo, negalima jų papildomai atlikti.. Šiuo atveju ir audito išvadoje buvo nurodyta, kad šis tyrimas buvo atliktas, tik nebuvo tinkamai atžymėtas dokumentacijoje, o buvo nurodytas tik žurnale, bet patologijos nebuvo nustatyta. Trečiasis asmuo I.D. C. nurodė, kad šio tyrimo rezultatus įrašė žurnale. Ekspertė teismo posėdyje taip pat atžymėjo, kad vaisiaus vertinimui svarbu vaisiaus judesių sulėtėjimas, kas rodo patologiją, tai gali rodyti placentos funkcijos nepakankamumą, tada vaisius jaučia deguonies stoką ir sulėtėja judesiai, atsiranda žymesnių vaisiaus pakitimų. Kaip patvirtino ekspertė byloje pagal medicininius duomenis nebuvo nustatyta vaisiaus pakitimų, nebuvo nustatytas apsigimimas, vaisiaus išsivystymo lygis atitiko vaisiaus išnešiojimo laikui. Tai nurodyta ir ekspertizės akte (2 t.,139-148 b. l.).Taip pat ekspertė atžymėjo, kad vaisiaus būklės tyrimai rodo, jog vaisiaus būklė buvo gero išsivystymo, o kai nebejaučia ar jaučia per silpnus judesius, nėščioji tuomet turi nedelsiant kreiptis į medicininę įstaigą.

25Kaip patvirtina medicininiai dokumentai- „Nėštumo eigos įrašas“, asmens sveikatos istorija Nr. 117( 1 t.,44-49,112-131 b. l.), ieškovė į nėštumo įskaitą įrašyta aštuntą nėštumo savaitę ,t. y 2009-12-18.Teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojai vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka parengtomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Všį Mažeikių PSPC moterų konsultacijos gydytojai vadovaujasi pareiginiais nuostatais bei norminiais aktais: Lietuvos medicinos norma MN 64:2008 - „Gydytojas akušeris-ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, patvirtintais 2008-03-04 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-170 ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. V-1135 patvirtintais reikalavimais „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų", kuris galiojo iki 2011-07-17 (2 t., 134-152 b. l.).

26I. I. B. M. PSPC lankėsi septynis kartus, t.y.2009-12-.21; 2010-01-25; 2010-03-01; 2010-03-29; 2010-05-03; 2010-05-24 ir 2010-06-14. Nėštumo eigos žurnale nebuvo konstatuota jokių rizikos veiksnių, įrašai nėštumo eigos žurnale patvirtina, kad nėščiosios savijauta buvo gera. Kitų paneigiančių tai įrodymų byloje nėra. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. V-1135 patvirtintais reikalavimais „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ gydytoja stebėjo nėščiosios būklę apžiūrų metu. Kiekvieno apsilankymo metu, laikantis nurodytų reikalavimų, buvo atliekama kūno masės priaugimo kontrolė, matuojamas arterinis kraujospūdis, buvo įvertinamas gimdos dugno augimas, išklausomi vaisiaus širdies tonai, siunčiama atlikti reikalaujamus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, kurių rezultatai visą nėštumo laiką buvo be pakitimų, kelis kartus ieškovė konsultuota terapeuto. Ultragarsinis tyrimas, kuris pagal reikalavimus turi būti atliekamas 18-20 savaitę, taip pat buvo atliktas 2010-03-01, ką patvirtina įrašas Asmens sveikatos istorijoje, žurnale (1t.,46,48, 114b. l.).Jis buvo atliktas nustatytu laiku-19-tą savaitę, tik kaip nustatė Audito inspekcija, nebuvo įrašytas Nėštumo eigos grafoje “Vaisiaus būklės tyrimai“. Tačiau tai laikytina dokumentacijos pildymo pažeidimu, kuris priežastiniu ryšiu nėra susijęs su kūdikio mirtimi. Sekantis ultragarsinis tyrimas atliekamas tik suėjus 41 nėštumo savaitei (2006-12-29 įsakymo Nr.1135 2 priedas). I. D. C. patvirtino, kad tai ji įrašė tik į žurnalą, tyrimai buvo be patologijos, ką patvirtina ir vėlesni negyvagimio tyrimai, kurie patvirtino, kad kūdikis buvo normalaus išsivystymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, kitos patologijos nebuvo nustatyta. Tiek iš medicininės dokumentacijos, tiek iš trečiojo asmens I.D. C. paaiškinimų, atsiliepimo į ieškinį matyti, kad nebuvo poreikio atlikti papildomą ultragarsinį tyrimą, kuris kaip nurodė ekspertė, gali būti skiriamas esant patologijai, nes poveikis spinduliais gali turėti neigiamą įtaką vaisiui. Gydytoja I.D. C. teigė, kad ieškovė jai niekada nepranešė nei apie sutrikusį miegą, diskomfortą, judesių ribojimą. Tokių duomenų nėra ir medicininiuose dokumentuose. įrodinėdama šią aplinkybę, ieškovė remiasi tik savo subjektyviu aiškinimu. Šiaulių motinos ir vaiko klinikos Epikrizėje iš ligos istorijos Nr. X- 53361 echoskopinio tyrimo metu diagnozuotas žuvęs vaisius, nustatytas didelis infarktuotas virkštelės kraujagyslių plotas, dalis placentos buvo su plačiais infarktais(1 t., 72 b. l.) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas, doc. V. G. nurodė, kad sprendžiant iš pateiktų dokumentų, t.y. klinikinio virkštelės aprašymo gimus negyvagimiui, labai tikėtina, kad vaisius žuvo dėl sutrikusios kraujotakos virkštelėje, įvykus virkštelės tamponadai ar kraujagyslių trombozei(1 t., 6 b .l.). Kaip pažymėjo specialistas, nuspėti tokią vaisiaus žūtį nėra jokių priemonių ir galimybių. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta vaisiaus žuvimo priežastis, nes kaip paaiškino ekspertė R. S., jie rėmėsi patanatomo išvada, kurioje nebuvo tiriama virkštelė, tačiau buvo tiriama placenta, jos pakitimų nenustatyta, o negyvagimio išsivystymas atitiko nėštumo laikui, todėl placentos funkcijos nepakankamumo neturėjo būti. Ekspertai patvirtino, kad nėštumo metu ieškovės nėštumo priežiūra buvo tinkama, atlikti visi reikiami tyrimai, taip pat nenustatė gydytojos klaidų, nerūpestingumo, pateikiama išvada, kad ieškovės priežiūra gydymo įstaigoje neturėjo priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis (2 t. ,139-148 b. l.).

27Sprendžiant dėl gydytojų profesinės atsakomybės klausimus, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktos SAM specialisto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo doc.V. G. išvados, teismo medicinos ekspertizės aktas, byloje apklausta ekspertė R. S., įvertinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, audito išvados. Specialistai, ekspertai vertino pateiktus byloje pirminius klinikinius aprašymus, kuriuos įvertinus buvo sprendžiama apie tinkamų medicinos paslaugų suteikimą ieškovei. Kaip anksčiau minėta, ir kaip matyti iš medicinos dokumentų, specialistų paaiškinimų, pastoviai stebimas gimdos dugno augimas bei vaisiaus išsivystymas, augimas, kuris buvo normalus,atitiko nėštumo laikotarpiui, atliekami kiti numatyti šlapimo, kraujo tyrimai,nebuvo reikalinga papildomų tyrimų, nebuvo nustatyta nei nėščiosios , nei kūdikio patologija. Gydytoja atliko visus reikalingus vaisiaus vystymuisi, nėščiosios sveikatai stebėti tyrimus, laikėsi minėto numatytus sveikatos apsaugos ministro 2006 m.įsakymo Nr 1135.

28Gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis cb. 3K-3-408/2009).

29Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 12 straipsnis numato ir paciento pareigas. Įstatymo 2 d. nustato, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Byloje iš VšĮ Šiaulių ligoninės vaiko ir motinos klinikos etapinės epikrizės,epikrizės, Mažeikių PSC Nėštumo eigos įrašų nustatyta , kad ieškovė vaisiaus judesių nebejautė nuo 2010-06-28 d ryto, kreipėsi į Mažeikių PSC 2010-06-29 13val. (1t., 40,43,58,132, 2 t., 42 b. l.). Trečiasis asmuo gydytoja I. D. C. nurodo, ką patvirtina ir įrašai medicininiuose dokumentuose, kad ieškovė aiškinusi, jog ilgą laiką buvo saulėje, to nepaneigė ir teismo posėdyje (1t., 114 b.l.,2 t., 41-42,120 b. l.).Ekspertizės aktas bei ekspertė R. S. teismo posėdyje patvirtino, kad vaisiaus būklės vertinimui reikšmingas yra vaisiaus judesių sulėtėjimas ar aktyvumo sumažėjimas, kurio ieškovė lankymosi pas gydytoją metu neatžymėjo. Ieškovė ilgą laikotarpį nesekė ir neregistravo vaisiaus judesių, ką patvirtina ir Vaisiaus judesių sekimo ir registravimo lapas, kuriame apie judesius nebuvo žymima po 2010-06-24 d.(1t.,7 b.l.,2 t., 96 b. l.).Nors ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad gydytoja laikotarpyje tarp paskutinio apsilankymo gydymo įstaigoje(laikotarpyje 2010-06-14 iki 2010-06-29) ir vaisiaus žuvimo dienos turėjo ieškoti pacientės, tačiau tam gydytojai nekilo tokia pareiga, nes medicininiai dokumentai nepatvirtino ir nepatvirtina jokios nėštumo patologijos. Ieškovės paaiškinimai dėl judesių nejutimo laiko skiriasi teismo posėdyje bei pirminiuose jos paaiškinimuose, duotose medicinos įstaigoms. Pripažintina, kad pati ieškovė, sutrikus vaisiaus judesiams, nesielgė rūpestingai, nesavalaikiai kreipėsi į gydymo įstaigą, kas galėjo įtakoti vaisiaus praradimą.

30Teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis, sprendime teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas neturi jokio pagrindo paneigti paminėtų medicinos specialistų išvadų (išvados paneiginėjamos iš esmės tik ieškovų teikiamais žodiniais paaiškinimais), kuriuose vieningai yra nurodoma, kad ieškovės atžvilgiu VšĮ Mažeikių PSPC gydytoja I.D. C. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovai neįrodė VšĮ Mažeikių PSPC neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, t.y. byloje nenustatyta, kad ieškovei suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryti pažeidimai, sąlygoję negyvo vaisiaus gimimą. Gydytojos veiksmai –akušerinių paslaugų teikimas pagal ekspertų ir gydytojų konsultanto išvadas pripažinti tinkamais ir adekvačiais akušerinei situacijai.

31Teismas sprendžia, kad ieškovai jokių aplinkybių dėl minėtų specialistų išvadų neteisingumo ar jų neatitikimo faktinėms aplinkybėms nenurodė, taip pat jie nepagrindė savo argumentų, nepateikė įrodymų, kad gydytoja I. D. C. suteikė nekokybiškas gydymo paslaugas, kad buvo neužtikrintas gydytojo atidumas, dėmesingumas, rūpestingumas ir kad savo veiksmais ar neveikimu sukėlė ieškovų nurodomą žalą. Teismas sprendžia, kad nenustačius kaltų veiksmų, kurie yra būtina atsakomybės sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę(CPK 6.246 straipsnis), todėl ieškinys atsakovui viešajai įstaigai Mažeikių sveikatos priežiūros centras atmestinas kaip neįrodytas(CPK 178 str.).Kadangi ieškinys atmetamas dėl pagrindų nebuvimo civilinei atsakomybei taikyti, teismas nepasisako dėl žalos dydžio. Sutiktina, kad ieškovai, žuvus vaisiui, bei ieškovė gimdydama negyvagimį bei ilgą laiką po gimdymo patyrė fizinius, dvasinius skausmus, tačiau įvertinus kad ieškovai jau turi vaiką, įvertinus kasacinio teismo praktiką dėl žalos priteisimo dydžio, sąžiningumo, protingumo principus, prašoma priteisti žala yra pernelyg didelio dydžio, neatitinka nei protingumo sąžiningumo, teisingumo principų.

32Taip pat atmestinas ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr.56-73.Komisija, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str., 2011-10-20 išnagrinėjo ieškovų pareiškimą, nustatė, kad medicinos paslaugos buvo teiktos tinkamai, laiku ir kokybiškai, netenkino ieškovų pareiškimo dėl žalos atlyginimo(1t., 5 b. l.).Prašydami panaikinti šį sprendimą, ieškovai nepagrįstai mano, kad šis sprendimas priimtas remiantis vienos asmens nuomone. Kaip patvirtina bylos medžiaga, jis buvo priimtas, įvertinus medicininę dokumentaciją, išreikalautą iš Mažeikių PSPC , UAB „Sveikata šeimai“, VšĮ ligoninės, VšĮ Respublikinės ligoninės, VMAI Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą, o taip pat Komisija rėmėsi ir konsultanto išvadomis. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios. Tokiu būdu visiškai pagrįstai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos gydytoją akušerį ginekologą doc. V. G. su prašymu remiantis pateikiamų medicininių dokumentų analize, pateikti išvadas dėl Mažeikių PSPC ieškovei I. B. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ir kokybės. Visa ši medžiaga buvo pateikta tiek komisijai, tiek konsultantui, ką patvirtina byloje esantis 2011-09-08 Sveikatos apsaugos ministerijos Komisijos raštas Nr.PŽK-2-477(1 t., 98 b. l.).Tokiu būdu nesutiktina su ieškovų argumentu, kad duodantis išvadą konsultantas neturėjo visos medžiagos ir jam nebuvo pateikta Audito išvada, ką paneigia minėtas raštas apie visos medžiagos persiuntimą. Konsultantas doc. V. G. nebuvo komisijos nariu, todėl nepriėmė sprendimo, remiantis Pacientų žalos įstatymo 24 str.5 d. tik pateikė pagal savo kompetenciją specialių žinių reikalaujančias išvadas Komisijai, o pastaroji vertindama anksčiau nurodytą turimą medžiagą padarė išvadas dėl paslaugų teikimo kokybės. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas sudaromas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, į jį įtraukiami aukščiausios kvalifikacijos bei kompetencijos gydytojai specialistai, kurie reikiamu atveju teikia specialių žinių reikalaujančią informaciją Komisijai. Nenustatyta, kad specialistas doc. V. G. būtų turėjęs suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo pateikta informacija laikytina objektyvia, paremta gydytojo specialiomis žiniomis. Komisijos sprendimas yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, o sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, yra privalomi (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d., 7 d.). Nepagrįstas ieškovų teiginys ir tas, kad subjektyvią komisijos išvadą lėmė ir jos nenorėjimas iš esmės išspęsti komisijos kompetencijai priskirtą klausimą tai išreiškiant tuo, kad I. B. išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi imperatyviai reikalaujama išaiškinti šalims Komisijos sprendimo apskundimo tvarką ir tai visiškai nėra sietina su tuo, kad ginčas tokiu būdu nėra išsprendžiamas iš esmės, kaip teigia ieškovai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d. numato, kad Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Komisijos priimti sprendimai yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 5 d.). Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu į teismą. Šis komisijos sprendimas atitinka teismo padarytas išvadas, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą.

33Remiantis išdėstytu, ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu atmestinas.

34Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovei (CPK 93 str. 1 d.).Trečiasis asmuo BTA draudimas prašo priteisti 140,32 Lt išlaidas kelionei į 2012-05-10 teismo posėdį, tačiau pateikti įrodymai apie autotransporto priemonę nepatvirtina šio asmens nuosavybės teisės į automobilį, todėl prašymas netenkintinas (2 t.,25-29 b. l.).Atsakovo Mažeikių PSPC atstovė prašo priteisti 3783 Lt atstovavimo išlaidų(1t.,2124,2 t.,26-33b.l).Atsakovo patirtos išlaidos yra mažintinos 483 Lt, nes atsakovas nepateikė duomenų, kokie papildomi procesiniai dokumentai buvo rengiami, be to kelionės išlaidos įtrauktos į atstovavimo bendras išlaidas, kurias atsakovas skaičiuoja maksimaliais dydžiais, numatytais Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą. Taip pat iš ieškovų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 246,79 Lt (CPK 88str. 1 d.3 p.,92 str.).

35Ieškovei I. B. iš Šiaulių apygardos teismo pavedimų sąskaitos grąžintina nepanaudota avansinė įmoka už eksperto iškvietimą 200 Lt(3t., 42 b. l.)

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais ,teismas

Nutarė

37Ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovų I. B. ir V. B. po 1650 Lt (po vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centrui (įm. k.166913931 ).

39Priteisti iš ieškovų I. B. ir V. B. po 123,39 Lt (po vieną šimtą dvidešimt tris litus ir 39 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, šias lėšas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

40Iš Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitos grąžinti ieškovei I. B. 200 Lt(du šimtus litų) avansinę įmoką.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino... 3. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad dėl Mažeikių PSPC gydytojos I. D. C.... 4. Ieškovai nesutinka su Komisijos sprendimu, nes išvados padarytos remiantis... 5. Teisme ieškovė nurodė, kad intensyvius ir skausmingus kūdikio judesius... 6. Ieškovas V. B. paaiškino, kad gydytoja padarė pažeidimus, ką fiksavo ir... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko,... 8. Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta... 9. Atsakovas VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras su... 10. Mano, kad ieškovė neįrodė įstaigos deliktinės atsakomybės pagrindų, nes... 11. Komisija taip pat nenustatė Mažeikių PSPC darbuotojų veiksmų, mano, kad... 12. Atsiliepimo argumentus palaikė ir teisme.... 13. Mažeikių PSPC atstovas A. S. su ieškiniu irgi nesutiko, nurodydamas, kad... 14. Trečiasis asmuo I.D. C. su ieškiniu nesutiko, nurodo, kad ji savo pareigas... 15. Trečiasis asmuo BTA Insurance Company“SE filialas Lietuvoje su ieškiniu... 16. Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašo apie teismo posėdį žinoma,... 17. Ieškinys atmestinas.... 18. Ieškovai prašo atlyginti žalą, kurią jiems sukėlė galimai netinkamai... 19. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1... 20. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros... 21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 22. Iš Gimdymo istorijos Nr.X-53361 matyti, kad 2010 m. birželio mėn.30 d.16... 23. Ieškovė, manydama, kad VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros... 24. Ieškovė nurodo, kad gydytoja nekreipė dėmesio į jos nusiskundimus dėl... 25. Kaip patvirtina medicininiai dokumentai- „Nėštumo eigos įrašas“, asmens... 26. I. I. B. M. PSPC lankėsi septynis kartus, t.y.2009-12-.21; 2010-01-25;... 27. Sprendžiant dėl gydytojų profesinės atsakomybės klausimus, reikšmingi... 28. Gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia... 29. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 12 straipsnis numato ir... 30. Teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis, sprendime teismas turi pateikti... 31. Teismas sprendžia, kad ieškovai jokių aplinkybių dėl minėtų specialistų... 32. Taip pat atmestinas ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų... 33. Remiantis išdėstytu, ieškinys Sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu... 34. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovei... 35. Ieškovei I. B. iš Šiaulių apygardos teismo pavedimų sąskaitos... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 37. Ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovų I. B. ir V. B. po 1650 Lt (po vieną tūkstantį... 39. Priteisti iš ieškovų I. B. ir V. B. po 123,39 Lt (po vieną šimtą... 40. Iš Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitos grąžinti... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...