Byla 2A-1078/2013
Dėl įvykdytos prievolės dalies dydžio nustatymo, neįvykdytos prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pripažinimo baigta. Tretieji asmenys: A. D., J. D., V. M. D., E. D., K. U. D., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3549-619/2012 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams Z. A., T. A. A., P. L. A. dėl įvykdytos prievolės dalies dydžio nustatymo, neįvykdytos prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pripažinimo baigta. Tretieji asmenys: A. D., J. D., V. M. D., E. D., K. U. D., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. A., T. A. A. ir P. L. A., kuriuo prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. V. A., Z. A. ir ieškovės R. D. yra įvykdyta 155 000 Lt suma; pripažinti, kad prievolės grąžinti pagal nurodytą paskolos sutartį paskolintus 225 768 Lt likusi neįvykdyta dalis, lygi 70 768 Lt dydžio paskolai, yra pasibaigusi kreditoriui atleidus skolininkę nuo prievolės įvykdymo; pripažinti, kad yra pasibaigusi hipoteka pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintą hipotekos lakštą Nr. 01120020009019, kuris Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje įregistruotas 2002 m. rugsėjo 10 d., hipotekos identifikavimo kodas 01120020009019, ir kuriuo paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas R. D., A. D., J. D., V. M. D., E. D., K. U. D. nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), bei žemės sklypo 1950/6108 dalimi, esančia ( - ).

5Ieškovė nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 7 d. tarp A. V. A. (šiuo metu jau miręs), Z. A., kaip solidariųjų kreditorių, ir ieškovės R. D. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjai suteikė paskolos gavėjai 225 768 Lt dydžio paskolą, o paskolos gavėja įsipareigojo šią paskolą grąžinti paskolos davėjams ne vėliau kaip iki 2005 m. kovo 1 d. 2002 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintas hipotekos lakštas, kuriuo ieškovei bei tretiesiems asmenims priklausančiu gyvenamuoju namu ir žemės sklypo dalimi užtikrintas paskolos grąžinimo įvykdymas. Vykdant paskolos sutartį ieškovė grąžino kreditoriams: 2003 m. kovo 19 d. ? 10 000 Lt; 2003 m. gegužės 23 d. ? 70 000 Lt; 2004 m. sausio 6 d. ? 20 000 Lt; 2004 m. vasario 9 d. ? 25 000 Lt. Tokiu būdu negrąžintos paskolos likutis 2005 m. kovo 1 d. sudarė 100 768 Lt. Po kreditoriaus A. V. A. mirties 2006 m. vasario 25 d., atsakovė Z. A. tapo vienintelė kreditorė pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį. R. D. nesutiko su tuo, kad yra skolinga, ji kreipėsi į teismą dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo baigta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011, atmesdamas ieškovės ieškinį konstatavo, kad ieškinys nėra tenkinamas nenustačius byloje aplinkybės, jog visa prievolė būtų buvusi įvykdyta (būtų pasibaigusi CK 6.123 straipsnio pagrindu). Be to, kasacinio teismo papildomai buvo nurodyta, jog įvykdytos prievolės dalies konkretaus dydžio nustatymas, o taip pat prievolės dalies, nuo kurios įvykdymo skolininkė buvo atleista, dydžio nustatymas (tai yra klausimas dėl prievolės pasibaigimo CK 6.129 straipsnio pagrindu) nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

6Be 125 000 Lt paskolos sumos grąžinimo (iki 2005 m. kovo 1 d.) ieškovė yra grąžinusi papildomai dar 30 000 Lt paskolos, tai yra grąžino: 2005 m. gegužės 27 d. ? 13 000 Lt, 2005 m. birželio 17 d. ? 7 000 Lt, šias lėšas pervedant į A. V. A. banko sąskaitą, 2006 m. kovo 15 d. – 10 000 Lt, sumokant grynaisiais T. A. A. ir P. L. A. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovės prievolės pagal paskolos sutartį grąžinti 225 768 Lt sumą dalis dėl 155 000 Lt paskolos grąžinimo yra įvykdyta, todėl pasibaigė CK 6.123 straipsnio pagrindu (tinkamu įvykdymu). Likusi 70 768 Lt dydžio neįvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį pasibaigė CK 6.129 straipsnio 1 dalies pagrindu, kada T. A. A. ir P. L. A., veikdami kaip A. V. A. atstovai pagal įstatymą, ieškovei išdavė 2005 m. birželio 6 d. patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį R. D. pilnai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra pilnai grąžino paskolos sumą, taip pat pripažinta, kad šalys viena kitai neturi jokių teisių ir pareigų, neturi ir ateityje neturės pretenzijų. Toks patvirtinimo turinys reiškia atleidimą nuo neįvykdytos prievolės dalies įvykdymo (CK 6.129 str.). Šiuo atveju ieškovę nuo likusios prievolės įvykdymo atleido vienas iš solidariųjų kreditorių A. V. A. Jo reikalavimo dalis sudarė 70 768 Lt, nuo kurios vykdymo ieškovė buvo atleista ir ji neviršija tos dalies, nuo kurios įvykdymo kreditorius turėjo teisę ieškovę atleisti. Kadangi visos prievolės pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį yra pasibaigusios, o jų pasibaigimas reiškia, kad joks išieškojimas iš nekilnojamojo turto, įkeisto minėtos prievolės tinkamam įvykdymui garantuoti, yra nebegalimas, todėl turto hipoteka pripažintina pasibaigusia.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės R. D. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad ieškovės prievolė grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. V. A., Z. A. ir ieškovės R. D., yra įvykdyta 155 000 Lt sumai. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

8Teismas nustatė, kad 1998 m. vasario 20 d. tarp ieškovės R. D. ir A. V. A. sudaryta paskolos sutartis, kuria A. V. A. paskolino ieškovei 240 000 Lt (arba 60 000 JAV dolerių) iki 2004 m. vasario 20 d. su 13 procentų metinių palūkanų suma. 2001 m. birželio 20 d. A. V. A. ir Z. A., kaip solidarūs kreditoriai, bei R. D. pasirašė paskolos sutartį dėl 225 768 Lt, kurios 1.4 punkte nustatė, jog paskolos gavėjas visą paskolos sumą yra gavęs pagal 1998 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, pasirašytą tarp R. D. ir A. V. A., bei nurodė, kad įsigaliojus šiai sutarčiai, 1998 m. vasario 20 d. paskolos sutartis netenka galios. Sutarties 3.1 punkte buvo numatytas paskolos grąžinimo grafikas nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. vasario 20 d. Šalys 2002 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė dar vieną paskolos sutartį už tą pačią 225 768 Lt sumą, sutardamos dėl skolos grąžinimo termino iki 2005 m. kovo 1 d. Sutarties 1.4 p. šalys nurodė, kad paskolos pinigai yra gauti pagal 1998 m. vasario 20 d. paskolos sutartį. Šalys sutarties 1.5 punkte susitarė, kad įsigaliojus šiai sutarčiai, 1998 m. vasario 20 d. paskolos sutartis bei 2001 m. birželio 20 d. paskolos sutartis netenka galios. Nustatyta, kad pagal visas tris paskolos sutartis ieškovė, kaip paskolos gavėja, pinigus yra gavusi vienintelį kartą – iš A. V. A. pagal 1998 m. vasario 20 d. paskolos sutartį (dar nesant atsakovei Z. A. su A. V. A. santuokoje). Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2002 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino hipotekos lakštą, kuriuo ieškovė ir tretieji asmenys (jos vaikai) įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą paskolos grąžinimui užtikrinti.

9Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog iki 2005 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovams A. V. A. ir Z. A. grąžino 125 000 Lt, kad tarp ieškovės ir atsakovės Z. A. yra kilęs ginčas dėl likusių 30 000 Lt sumos mokėjimų, atliktų 2005 m. gegužės 27 d. (13 000 Lt pervesta į A. V. A. banko sąskaitą), 2005 m. birželio 17 d. (7 000 Lt pervesta į A. V. A. sąskaitą), 2006 m. kovo 15 d. (sumokėta 10 000 Lt grynaisiais P. L. A. ir T. A. A.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė Z. A. būtų pareiškusi ieškinį ieškovei dėl prievolės įvykdymo jai, kaip solidariajai kreditorei, jog pirminė priverstinio skolos išieškojimo procedūra buvo pradėta ir vykdoma abiejų kreditorių vardu, darė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kuriam iš dviejų solidariųjų kreditorių grąžinti paskolos dalį. Be to, solidarūs kreditoriai tuo metu buvo sutuoktiniai, todėl į A. V. A. banko sąskaitą pervestos lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams.

10Teismas, remdamasis tuo, kad po 2006 m. vasario 25 d. A. V. A. mirties tiek ieškovė laikė T. A. A. bei P. L. A. (A. V. A. vaikus) kreditoriaus A. V. A. įpėdiniais, tiek patys atsakovai T. A. A. ir P. L. A. laikė save tiesioginiais A. V. A. įpėdiniais, kad pastarieji, priimdami iš skolininkės (ieškovės) dalinį prievolės įvykdymą – 10 000 Lt sumos grąžinimą, nežinojo, jog A. V. A. visą turtą testamentu paliko atsakovei Z. A., sprendė, jog ieškovė sąžiningai klydo dėl šių asmenų buvimo tinkamais kreditoriais, todėl ieškovė atleistina nuo 10 000 Lt prievolės įvykdymo kreditorei Z. A. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė įrodytu ir tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovės prievolė grąžinti 225 768 Lt dydžio paskolą pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį yra įvykdyta 155 000 Lt sumos dalimi.

11Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2009 ieškovė R. D. ieškiniu prašė teismą pripažinti, jog prievolė grąžinti paskolintą 225 768 Lt sumą pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. V. A. ir Z. A., kaip solidarių kreditorių, ir ieškovės, yra įvykdyta (CK 6.123 str.), taip pat pripažinti hipoteką baigta. Faktiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė T. A. A. ir P. L. A. 2005 m. birželio 6 d. patvirtinimą, kurį teismo prašė vertinti kaip atleidimą nuo skolos CK 6.129 pagrindu. Teismo nuomone, minėtoje civilinėje byloje konstatuotos aplinkybės, kad 2005 m. birželio 6 d. patvirtinimu, išduotu T. A. A. ir P. L. A., ieškovė nebuvo atleista nuo likusios paskolos dalies grąžinimo (CK 6.21 str. 1 d., CK 6.129 str.), yra teismo nustatyti prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje byloje ir tokia aplinkybė yra neįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.). Šalių argumentai ir atsikirtimai jau buvo kitoje byloje teismų išanalizuoti, įvertinti ir jie yra identiški, todėl teismas ieškinio dalį dėl prievolės grąžinti likusią neįvykdytą paskolos dalį, lygią 70 768 Lt, pripažinimo pasibaigusia, kreditoriui atleidus skolininkę nuo prievolės įvykdymo, atmetė. Nenustačius aplinkybės, kad ieškovės prievolė pagal paskolos sutartį yra įvykdyta, nėra pagrindo laikyti hipoteką baigta ir ją išregistruoti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Ieškovė R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas (atmesta ieškinio dalis dėl prievolės pasibaigimo atleidimu nuo jos įvykdymo) ir: a) dėl šios dalies grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba b) dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų tenkintas (visiškai ar iš dalies). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo išvada, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2009 buvo nustatytos kokios nors aplinkybės, turinčios prejudicinio fakto reikšmę šioje byloje, pažeidžia CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą ir neatitinka suformuotos teismų praktikos tuo klausimu. Išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1615-450/2009 ir šios bylos įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, jis nesutampa. Civilinės bylos Nr. 2-1615-450/2009 įrodinėjimo dalyką sudarė tik ta aplinkybė, ar prievolė pagal paskolos sutartį visa apimtimi pasibaigė jos įvykdymu

    13(CK 6.123 str.). Teismas toje byloje ieškinį atmetė tik dėl to, jog nustatė aplinkybę, kad ne visa prievolė pasibaigė jos įvykdymu, tai yra, jog ne visa paskolos suma faktiškai buvo grąžinta kreditoriams. Tačiau faktai, tiek susiję su konkrečiu prievolės dydžiu, kuris pasibaigė jos dalies įvykdymu, tiek susiję su konkrečiu prievolės dydžiu, kuris pasibaigė vienam iš solidariųjų kreditorių atleidus ieškovę nuo pastarosios dalies įvykdymo (CK 6.21, 6.129 str.), nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ir neįėjo į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Kitų šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų dalies nepagrįstumo (atmetimo) motyvų nėra nurodyta, todėl byla dėl šios reikalavimų dalies pirmosios instancijos teisme liko neišnagrinėta, o tai sudaro pagrindą dėl šios dalies reikalavimų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimas tiesiogiai nulėmė neteisingą šios bylos išsprendimą. Teismas, netenkindamas ieškovės R. D. ieškinio dalies dėl prievolės pasibaigimo atleidimu nuo jos įvykdymo, pažeidė CK 6.21 straipsnio 1 dalies, 6.129 straipsnio 1, 3 ir 6 dalių nuostatas, nepagrįstai jų netaikydamas ginčo teisiniams santykiams.

  2. Laikydamas, jog Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2009 teismų padarytos išvados ieškovės atleidimo nuo prievolės vykdymo klausimais yra privalomos šioje byloje, teismas ieškovės ieškinį dėl šios dalies turėjo tenkinti bent iš dalies. Sprendime nurodyta, jog ankstesnėje byloje teismas neva tai nustatė, kad „Patvirtinimu ieškovė R. D. nebuvo atleista nuo likusios paskolos dalies grąžinimo“. Tokia teismo išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neatitinka išnagrinėtoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio. Priešingai nei sprendė teismas, ankstesnėje byloje teismai nenustatė aplinkybės, jog ieškovė apskritai nebuvo atleista nuo prievolės vykdymo (tai yra, kad nebuvo atleista nuo jokios neįvykdytos prievolės dalies vykdymo). Teismai ne tik nenustatė pirmiau minėtos aplinkybės, bet ir padarė priešingą išvadą, tai yra pripažino, kad išduotu patvirtinimu ieškovė buvo atleista nuo prievolės įvykdymo. Ankstesnėje byloje teismas iš esmės pripažino, kad patvirtinimas laikytinas ieškovės atleidimu nuo tokį patvirtinimą išdavusio solidaraus kreditoriaus reikalavimo dalies vykdymo. Tokiu būdu išnagrinėtoje byloje padarytos dvi išvados, jog: 1) ieškovė buvo atleista nuo prievolės vykdymo; 2) ieškovė nebuvo atleista nuo visos prievolės vykdymo, o tai reiškia teismų išnagrinėtoje byloje padarytą išvadą, kad ieškovė buvo atleista nuo dalies prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas, nusprendęs vadovautis ankstesnės bylos teismų išvadomis ieškovės atleidimo nuo prievolės vykdymo klausimu bei taikydamas CK 6.17, 6.21 ir 6.129 straipsnių nuostatas, turėjo pripažinti, kad išduoto patvirtinimo pagrindu ieškovės R. D. prievolė grąžinti 225 768 Lt paskolą pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi CK 6.129 straipsnio pagrindu dėl 35 384 Lt paskolos sumos grąžinimo.

14//t/

15Atsakovai T. A. A. ir P. L. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) prašymus tenkinti. Pažymi, kad 2005 m. birželio 6 d. patvirtinime yra aiškiai nurodyta, jog R. D. „pagal 2002 m. rugpjūčio 07 d. paskolos sutartį, pasirašytą tarp A. V. A., Z. A., ir R. D., pilnai įvykdė sutartimi prisiimtus skolinius įsipareigojimus“ ir kad „šalys viena kitos atžvilgiu nebeturi jokių teisių ir pareigų, pretenzijų neturi ir ateityje neturės“. Šis tekstas reiškia patvirtinimą, kad prievolė yra pasibaigusi, kreditoriaus A. V. A. globėjai ir turto administratoriai nereikalaus skirtumo taip sumokėtos ir 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartyje nurodytos sumos, taigi R. D. yra atleidžiama nuo šios dalies reikalavimo įvykdymo. Patvirtinime esanti formuluotė „grąžino“ turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinti, kad R. D. nebeturi skolinio įsipareigojimo. 1998 m. vasario 20 d. paskolos sutarties sudarymo metu Z. A. nebuvo skolinamų pinigų savininke (bendrasavininke), todėl tik kreditorius A. V. A. turėjo teisę gauti pinigus iš R. D. asmeninės nuosavybės teise. Tai, ką Z. A. būtų gavusi kaip kreditorė pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutarties redakciją, turėtų perduoti A. V. A. jo asmeninėn nuosavybėn, jeigu nebūtų sutarta kitaip. Nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų kitaip nuspręsta dėl grąžintinų sumų nuosavybės teisės. Sutartyje nurodyta kreditorė Z. A. turėjo tik reikalavimo teisę, kad R. D. prievolę įvykdytų tinkamai, tai yra grąžintų pinigus A. V. A. (asmeninėn nuosavybėn). Atsakovai T. A. A. ir P. L. A. buvo paskirti kreditoriaus A. V. A. globėjais ir turto administratoriais, jų teisių apimtis atitiko kreditoriaus A. V. A. teisių apimtį. A. V. A. kreditorinių teisių apimtis kyla iš realinio paskolos sandorio ir apima ne tik teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę, bet ir gauti pinigus. Šio kreditoriaus turto administratoriai turėjo teisę atleisti skolininkę nuo prievolės vykdymo pilna apimtimi, nes kreditorė Z. A., nebūdama materialinio teisinio santykio dalyvė bei panaikinus visus jai išduotus įgaliojimus, neturėjo teisės nuspręsti dėl asmeninės A. V. A. nuosavybės apimties pakeitimo. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinta 2006 m. spalio 4 d. taikos sutarties dalis dėl 2006 m. gegužės 25 d. turto apyrašo yra neteisinga ir klaidinanti. Ginčas dėl paveldimo turto buvo sprendžiamas nesant jokio reikalavimo pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį. Teismas turėtų išspręsti ginčą taikant ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą.

16Atsakovė Z. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismai, nagrinėję ankstesnę bylą, jau pasisakė tiek dėl prievolės ir hipotekos pasibaigimo visišku įvykdymu, tiek dėl prievolės ir hipotekos pasibaigimo skolininkės atleidimu nuo dalies prievolės ir jau įvertino visas šiame ieškinyje iš naujo išdėstytas aplinkybes. Ieškovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių ankstesnėje byloje teismai nebūtų įvertinę. Teismai jau buvo nustatę, kad prievolė nepasibaigė CK 6.129 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir padarė teisingą išvadą, kad ankstesnėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1615-450/2009) nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurių iš naujo nereikia įrodinėti. Ieškovės ieškinio dalis dėl prievolės pripažinimo baigta atleidimu nuo dalies prievolės įvykdymo ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia negalėjo būti priimta, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi ieškinys pagal šiuos reikalavimus buvo priimtas, civilinė byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta. Teismai jau yra išnagrinėję aptariamus ieškovės reikalavimus ir dėl jų priėmę sprendimą, pateikdami išsamius teisinius motyvus.

17Kiekvienas kreditorius skolininką gali atleisti nuo prievolės įvykdymo, bet tik nuo tos dalies, kuriai šis kreditorius turi neginčijamą reikalavimo teisę. Atleidimas nuo prievolės turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Byloje nėra įrodyta, jog A. V. A. sūnūs ir jo globėjai bei turto administratoriai T. A. A. bei P. L. A. atleido ieškovę R. D. nuo likusios negrąžintos paskolos dalies pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, o tuo labiau nėra įrodymų apie aiškiai ir neabejotinai pareikštą šitokią valią. 2005 m. birželio 6 d. patvirtinime nėra aiškiai išreikštos T. A. A. bei P. L. A. valios atleisti ieškovę nuo likusios prievolės dalies įvykdymo. Be to, byloje yra nustatytos aplinkybės, paneigiančios ieškovės atleidimą nuo dalies prievolės įvykdymo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies esmės ir todėl netinkamai išnagrinėjo byloje pareikštą reikalavimą dėl neįvykdytos prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia.

19Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, tai yra pripažino, kad ieškovės prievolė grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. V. A., Z. A. ir ieškovės R. D., yra įvykdyta 155 000 Lt suma, o kitą ieškinio dalį atmetė, atitinkami paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia atleidimu nuo prievolės įvykdymo. Tai reiškia, jog ginčo dėl įvykdytos prievolės dalies dydžio byloje nebėra.

20Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia, konstatavęs, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2009 buvo nustatyta aplinkybė, jog 2005 m. birželio 6 d. patvirtinimu, išduotu T. A. A. ir P. L. A., ieškovė nebuvo atleista nuo likusios paskolos dalies grąžinimo (CK 6.21 str. 1 d., 6.129 str.), ir kuri yra teismo nustatytas prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo nebeįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.).

21Iš civilinės bylos Nr. 2-1615-450/2009 matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti įvykdyta jos prievolę grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, taip pat pripažinti pasibaigusia hipoteką pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintą hipotekos lakštą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinio teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog visa ieškovės prievolė yra įvykdyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėtu atveju neįrodyta, kad visa ieškovės prievolė pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį yra įvykdyta. Pirmesnėje civilinėje byloje dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo baigta dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje dėl įvykdytos prievolės dalies dydžio nustatymo, neįvykdytos prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pripažinimo baigta. Pirmesnėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės reikšmingos šiai bylai tiek, kiek jos yra susijusios su nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui būtinomis nustatyti aplinkybėmis: tą bylą nagrinėję teismai nustatė, kad prievolė nebuvo visiškai įvykdyta, tačiau aplinkybės dėl likusios neįvykdytos prievolės dalies dydžio, konkretaus prievolės dalies dydžio, nuo kurio įvykdymo ieškovė galėjo būti atleista 2005 m. birželio 6 d. išduotu patvirtinimu, nebuvo tos pirmesnės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams Z. A., T. A. A., P. L. A. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo baigta įrodinėjimo dalykas buvo aplinkybės, ar ieškovės prievolė pagal paskolos sutartį buvo visiškai įvykdyta, ar ne. Tai yra aiškiai pažymėta ankstesnėje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toje ankstesnėje civilinėje byloje nurodytos aplinkybės ir apie tai, kad 2005 m. birželio 6 d. patvirtinimu, išduotu T. A. A. ir P. L. A., ieškovė ne/galėjo būti atleista nuo likusios paskolos dalies grąžinimo, laikytinos teismo nustatytais prejudiciniais faktais pagal apibrėžtą įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo minėta, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, o šiuo atveju situacija yra kitokia.

22Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

23Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl neįvykdytos prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia atmetė vien tik argumentais dėl prejudicinių faktų buvimo, tačiau teismo išvada dėl egzistavimo aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta nepagrįsta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime nėra daugiau jokių motyvų dėl šio ieškinio reikalavimo atmetimo, byla dėl reikalavimo neįvykdytą skolinės prievolės dalį pripažinti pasibaigusia pirmosios instancijos teisme neišnagrinėta iš esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais (dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neįvykdytą prievolės dalį pasibaigusia). Susidarius tokiai situacijai bylos dalis dėl reikalavimo neįvykdytą prievolės dalį pripažinti pasibaigusia turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kadangi šio reikalavimo (ne)patenkinamas būtų reikšmingas ir ieškinio reikalavimui dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia (pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė todėl, kad nenustatė aplinkybės, jog ieškovės prievolė pagal paskolos sutartį yra visiškai įvykdyta), teismo sprendimo dalis dėl šio reikalavimo taip pat naikintina, perduodant bylą dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės pagal visas ieškinio dalis (CPK 93 str.).

24Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, šalių turėtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė R. D. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2 242,50 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 2 123,04 Lt žyminis mokestis). Atsakovė Z. A. taip pat prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 500 Lt atsiliepimas į apeliacinį skundą), pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalis, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, naikinama ir byla dėl šių reikalavimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą pagal visus ieškinio reikalavimus (CPK 93 str., 98 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai, taip pat iš atsakovės Z. A. ieškovei R. D. priteista 900 Lt žyminio mokesčio, 1 960 Lt atstovavimo teisme išlaidų, iš ieškovės R. D. atsakovei Z. A. priteista 1 248 Lt atstovavimo teisme išlaidų, iš ieškovės R. D. į valstybės biudžetą priteista 24,30 Lt pašto išlaidų.

27Bylos dalį pagal ieškovės R. D. ieškinio reikalavimus dėl neįvykdytos prievolės dalies pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pripažinimo baigta perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog ieškovės R. D. prievolė grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. V. A., Z. A. ir R. D., yra įvykdyta 155 000 Lt sumai.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. A., T. A. A. ir... 5. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 7 d. tarp A. V. A. (šiuo metu jau... 6. Be 125 000 Lt paskolos sumos grąžinimo (iki 2005 m. kovo 1 d.) ieškovė yra... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės R. D.... 8. Teismas nustatė, kad 1998 m. vasario 20 d. tarp ieškovės R. D. ir A. V. A.... 9. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog iki 2005 m. kovo... 10. Teismas, remdamasis tuo, kad po 2006 m. vasario 25 d. A. V. A. mirties tiek... 11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje... 12. Ieškovė R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį,... 13. (CK 6.123 str.). Teismas toje byloje ieškinį atmetė tik dėl to, jog... 14. //t/... 15. Atsakovai T. A. A. ir P. L. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 16. Atsakovė Z. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą... 17. Kiekvienas kreditorius skolininką gali atleisti nuo prievolės įvykdymo, bet... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį... 20. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl... 21. Iš civilinės bylos Nr. 2-1615-450/2009 matyti, kad ieškovė kreipėsi į... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 23. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pareikštą... 24. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti prašymai priteisti... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalis,... 27. Bylos dalį pagal ieškovės R. D. ieškinio reikalavimus dėl neįvykdytos... 28. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo...