Byla e2A-676-236/2016
Dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovę nutraukti viešąjį konkursą (atvirą konkursą) „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius pirkimas“. Ieškinyje nurodoma, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ yra Lietuvoje veikiančios licencijuotos organizacijos, turinčios teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, o atliekų tvarkymo sistemą visoje Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje administruoja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Ieškovių teigimu, atsakovė pažeidė Pakuočių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, taip pat ieškovių bei trečiojo asmens UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. gegužės 13 d. sudarytų bendradarbiavimo sutarčių Nr. PTO/RATC/13-002 ir Nr. ŽTM/2013/05/1 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartys) VII skyriaus 1 punkto ir 4 punkto nuostatas, nes apie 2015 m. spalio 27 d. atvirą konkursą „Komunalinių atliekų surinkimas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimas į apdorojimo ar naudojimo įrenginius“, kuriuo ketina įsigyti mišrių komunalinių atliekų bei stambiagabaričių atliekų, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų sutvarkymo Mažeikių rajono savivaldybėje paslaugas, paskelbė neinformavusi ieškovių, nesuderinusi su jomis pirkimo dokumentų, nesilaikydama Bendradarbiavimo sutartyse nurodytos tiekėjų atrankos tvarkos. Ieškovių manymu, pirkimą turėtų vykdyti trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, o ne atsakovė. Ieškovės 2015 m. spalio 01 d. ir 2015 m. spalio 20 d. atsakovei pateikė konkursui reikalingą medžiagą, tačiau atsakovė pažeidė įstatymuose įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su ieškovėmis organizuojant rūšiuojamajame komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir naudojimą. Taip pat atsakovė neįgyvendino Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 30 straipsnio 16 dalies reikalavimo sudaryti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą bendradarbiavimo sutartį (kurioje būtų šalių patvirtinta pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo tvarka). Paskelbtas konkursas užkerta galimybę gamintojams ir importuotojams įvykdyti savo pareigą – dalyvauti organizuojant rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus LR vidaus rinkai supakuotus gaminius, tvarkymą atsakovės organizuojamame komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad pirkimo sąlygos riboja tiekėjų konkurenciją, jose nurodyta kainodara iškreipia skaidrumo principą, o atsakovės teikiami pirkimo sąlygų paaiškinimai klaidinantys. Teigiama, kad pirkimo laimėtojui suteikiama nuosavybės teisė į surinktas pakuočių atliekas ir panaikinami atskaitomybės dokumentai, kuriais vadovaujantis ieškovės galėtų pretenduoti į mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą, todėl pirkimu pažeidžiami VPĮ įtvirtinti principai. Pirkimo kainodara pažeidžia skaidrumo principą, nes komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų ir pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai skaičiuojami pagal skirtingą metodiką, o geriausiu pasiūlymu būtų pripažintas tiekėjas, kurio bendra paslaugos kaina būtų mažiausia. Ieškovių atstovai nebuvo įtraukti į pirkimo komisiją, todėl pirkimu sukuriamos pareigos, su kuriomis nesutikdamos ieškovės gali atsisakyti sudaryti sutartį ir taip sukelti nuostolius pirkimo laimėtojui.

5Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 31 punktą, ATĮ, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 14 straipsnį tik savivaldybė yra atsakinga už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema laikytina papildanti savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o tam, kad tokia sistema galėtų funkcionuoti konkrečios savivaldybės teritorijoje - apie tai turi būti informuota savivaldybė ir gautas jos pritarimas, nes būtent savivaldybė yra atsakinga už atliekų tvarkymo organizavimą, atliekų surinkimo vietovėje kontrolę; nepriklausomai nuo to, ar su pakuočių gamintojais bei importuotojais yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis ar jos nėra, savivaldybė privalo užtikrinti nuolatinį viešosios paslaugos teikimą ir garantuoti, kad atliekos ne tik bus surenkamos, tačiau ir sudaromos sąlygos gyventojams vykdyti jų rūšiavimą. Nors savivaldybėms ir pakuočių gamintojams bei importuotojams nustatyta pareiga sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl papildomos pakuočių atliekų surinkimo sistemos (ATĮ 30 str. 16 d., PPATĮ 10 str. 4 d. 1 ir 2 p.), tačiau už tinkamą atliekų sistemos, kaip viešosios paslaugos, funkcionavimą yra atsakinga tik savivaldybė. Sutartį dėl bendradarbiavimo galima pasirašyti tiek prieš, tiek ir po atliekų tvarkytojo parinkimo, nes savivaldybė privalo užtikrinti, kad tiek mišrios, tiek pakuočių atliekos jos teritorijoje būtų sutvarkytos, neatsižvelgiant į tai, ar savivaldybėje veikia papildoma pakuočių atliekų surinkimo sistema ar ne, o gamintojai ir importuotojai už šią paslaugą privalo sumokėti. Bendradarbiavimo sutartimis Nr. PTO/RATC/13-002 ir Nr. ŽTM/2013/05/12013-05-13 tarpusavio santykius, tame tarpe ir pirkimo komisijos sudarymo bei atliekų tvarkytojo parinkimo tvarką, dokumentų pateikimo terminus nusistatė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ieškovės, todėl šios nuostatos atsakovei negali būti taikomos; minėtos Bendradarbiavimo sutartys negali būti laikomos aukštesnės galios aktu nei Savivaldos įstatymas ar Atliekų tvarkymo įstatymas; pirkimas susijęs išskirtinai su viešojo intereso tenkinimu, todėl Bendradarbiavimo sutartys, kuriose aptariamos išskirtinių ūkio subjektų dalyvavimas pirkimo procedūrose, negali būti laikomas didesne vertybe nei viešasis interesas. Atsakovė teisę atlikti viešojo pirkimo procedūras, parenkant paslaugos teikėją, buvo pavedusi UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, tačiau bendrovės valdyba 2015-06-17 protokolu Nr. V-4 nusprendė, kad atliekų tvarkytojų parinkimo konkursus atskirai rengs visos savivaldybės, esančios trečiojo asmens veiklos teritorijoje. Tuo pagrindu Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2015-09-25 sprendimu Nr. 246 atsiėmė pavedimą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti pirkimo procedūras ir pirkimą ėmėsi vykdyti pati. Atsakovė dar 2015-07-09 raštu informavo ieškoves, jog pirkimas bus vykdomas atsakovės ir kad apie tai ieškovės bus informuotos centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje. 2015-11-26 vykusio susitikimo su ieškovių atstovais metu buvo nuspręsta, kad pirkimas gali būti vykdomas tokioje formoje, kokią ją parinko atsakovė. Atsakovė parengė pirkimo dokumentų pakeitimus ir pateikė juos ieškovėms, tačiau ieškovės nurodė, kad su tokiais pakeitimais nesutinka. Pirkimas vykdomas atviro konkurso būdu, apie jį paskelbta viešai tarptautinėje rinkoje dalyvaujantiems ūkio subjektams, todėl teiginiai, kad pirkimu ribojama tiekėjų konkurencija laikytini nepagrįstais. Aiškindama pirkimo dokumentus atsakovė nurodė, kokiu pagrindu bus bendraujama su ieškovėmis, bei nurodė, kokios galimos pasekmės įvyktų, jei sutarties sudaryti nepavyktų (Pirkimo sąlygų 5.6. punktas, Pirkimo dokumentų 4 priedo 5.5 ir 5.6 punktai). Visiems tiekėjams tiek minėtų pirkimo sąlygų nuostatomis, tiek 2015-12-08 ir 2015-12-22 ir kitais paaiškinimais buvo pateikta informacija, kad trišalę sutartį sudaryti dėl antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo perkančiąją organizaciją įpareigoja Pakuočių įstatymas ir kad šiuo metu derybos dar nėra baigtos. Mažiausios kainos kriterijus pasirinktas dėl to, kad vykdant pirkimą pagal šį kriterijų, kiekvienas suinteresuotas dalyvis, siekdamas laimėti, pasiūlys mažiausią įkainį atskiram atliekų srautui, t.y. vieną įkainį pasiūlys komunalinių atliekų tvarkymui, o kitą įkainį pasiūlys jau pakuočių atliekų tvarkymui. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad viešoji paslauga bus teikiama už priimtiną visiems gyventojams kainą, o pasiūlymuose bus aiškiai nurodyti įkainiai kiekvienam atliekų srautui, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovė aiškiai atskirs koks įkainis, kuriam atliekų srautui bus taikomas ir už kurį srautą kokį įkainį jie turės mokėti. Bendra pasiūlymo kaina (t.y. mišrių atliekų tvarkymo kainos ir pakuočių atliekų tvarkymo kainos suma) naudojama tik tam, kad būtų galima nustatyti laimėtoją ir bendrą viso pirkimo vertę, kurios vykdant sutartį nebus galima viršyti. Pirkimo dokumentuose atsakovė nustatė papildomus saugiklius, kuriais vadovaujantis ieškovės nebus įpareigotos už paslaugą mokėti daugiau nei yra rinkos situacija, o kartu ir užtikrinama, kad ieškovės tinkamai dalyvaus atliekų tvarkymo sistemoje. Pirkimo sąlygose ieškovėms palikta teisė parinkti tiekėją savo iniciatyva ir, jeigu pastarasis teiks paslaugą pigiau, atsakovė nebepirks pakuočių atliekų tvarkymo paslaugos iš pirkimo laimėtojo, o pirks tik mišrių atliekų / ne pakuočių atliekų tvarkymo paslaugą. Ši sąlyga viešai paskelbta visiems rinkoje esantiems tiekėjams, suformuluota aiškiai, tiksliai ir įtraukta į pirkimo sutarties projektą. Nei pirkimo dokumentuose, nei jų paaiškinimuose neįtvirtinta nuostata, kad tiekėjas laikomas surinktų pakuotės atliekų savininku. Šias atliekas tiekėjas privalo surinkti ir sutvarkyti įstatymų nustatyta tvarka bei perduoti tai patvirtinančius dokumentus ieškovams, kad pastarieji galėtų apmokėti tiekėjo patirtas išlaidas ir atitinkamai galėtų pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata.

6Trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Mažeikių rajono savivaldybės taryba teisę atlikti viešojo pirkimo procedūras, parenkant paslaugos teikėją, buvo pavedusi UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimu Nr. T1-146 “Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo 1.8.2 p.), tačiau 2015-09-25 sprendimu Nr. T-246 minėtas sprendimo punktas pakeistas ir panaikintas pavedimas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovių ir trečiojo asmens sudarytos Bendradarbiavimo sutartys teisinės reikšmės neturi, o ieškovių argumentas, kad viešąjį pirkimą turi vykdyti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis teisiniu reglamentavimu (ATĮ, PPATĮ) komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus turi išrinkti savivaldybės, taigi atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos statusą ir atsakovės teisė vykdyti viešuosius pirkimus kylą iš VPĮ nuostatų.

10Teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmus ginčijančios ieškovės nėra tiekėjos. Spręsdamas ieškovių procesinio subjektiškumo klausimą teismas įvertino tai, kad ieškovių esminis interesas yra dalyvauti organizuojant rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą, visų pakuočių atliekų tvarkymą Mažeikių rajono savivaldybėje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siekia to paties pirkimo tikslo ir vadovaujasi taip pačiais principais, kaip ir atsakovė, o ne konkuruoja dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismo manymu, ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, t. y. ieškoves ir atsakovę sieja ne viešojo pirkimo santykiai, o pareigos, nustatytos kituose įstatymuose. Nustačius, kad įstatymo leidėjas nenumato ieškovių teisės reikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, teismas sprendė, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės ginčyti vykdomos pirkimo procedūros teisėtumo. Teismas konstatavo, kad ieškovės nėra tinkama bylos šalis ir neturi teisės reikalauti teismo įpareigoti atsakovę nutraukti viešąjį pirkimą. Teismas nurodė, kad nesant reikalavimo teisės, neturi pagrindo svarstyti kiekvieną ieškovių nurodytą pažeidimą ir pasisakyti dėl jų teisėtumo. Be to, teismas nurodė, kad ATĮ 30 straipsnio 16 dalis numato, jog savivaldybės, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą, privalo su organizacijomis, turinčiomis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo galiojančias licencijas, sudaryti PPATĮ 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Savivaldybės, kaip perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi VPĮ, išrenka pakuočių atliekų surinkėją ir su dalyviu, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaro dvišalę pirkimo sutartį. Minėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos trišalės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys, kurias pasirašo savivaldybės, VPĮ nustatyta tvarka išrinkti pakuočių atliekų surinkėjai ir organizacijos, sudaromos iš karto po to, kai pasirašomos minėtos pirkimo sutartys tarp savivaldybių ir pakuočių atliekų surinkėjų. Politiką, kaip įgyvendinti didžiųjų atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų, pasirenka perkančioji organizacija įgyvendindama savo diskrecijos teisę, nes būtent perkančioji organizacija yra atliekų tvarkymo sistemos diegėjas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė viešai paskelbė apie pirkimą ir jo sąlygas, visi tiekėjai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su pirkimo sąlygomis, jas įvertinti bei skųsti VPĮ nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, jog kiekvienas tiekėjas apie konkursą buvo informuotas tinkamai ir tai reiškia, kad VPĮ įtvirtinti tikslai nebus pažeisti, nes konkurso sąlygas turi teisę ginčyti kiekvienas konkursu suinteresuotas asmuo ir potencialus tiekėjas. Teismo vertinimu, neišlaikius ikiteisminės ginčo tvarkos, nagrinėti konkurso sąlygų teisėtumo šioje byloje nėra pagrindo, nes būtų nepagrįstai iškeliami ieškovių interesai ir pažeidžiami lygiateisiškumo ir operatyvumo principai. Teismo manymu, viešasis interesas šiuo atveju nėra pažeidžiamas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo centras“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, spręsdamas apie atsakovės teisę skelbti ir vykdyti ginčo pirkimą, nevertino ieškovių teisių ir pareigų organizuojant atliekų tvarkymo sistemą ir paskelbto pirkimo neteisėtumo iš esmės. Spręsti apie atsakovės veiksmų teisėtumą organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą remiantis vien tik atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos statuso turėjimu pagal VPĮ ir Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. nuostatas, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Teismas neanalizavo ieškovių nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovių teisių pažeidimą organizuojant viešąjį pirkimą. Be to, ieškovės nagrinėjamoje byloje kėlė klausimą ir dėl konkurso sąlygų turinio bei dėl atsakovės teisės paskelbti savavališkai ginčo konkursą apskritai. Atsakovė savavališkai nusprendė dėl trečiųjų asmenų, kurie nedalyvauja konkurse, teisių ir pareigų. Pavesdama pakuočių atliekų sutvarkymą savo pasirinktam tiekėjui, atsakovė iškreipia atliekų tvarkymo teisinį reguliavimą.
  2. Teismas, ieškovių teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį susiejęs išimtinai su VPĮ nuostatomis, nenagrinėjo ieškinio pagrindo iš esmės. Vien tai, jog byla susijusi su viešojo pirkimo teisiniais santykiais, nereiškia, kad ieškovės, nebūdamos tiekėjomis VPĮ prasme, neturi teisinio suinteresuotumo dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Ieškovių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas nėra tiesiogiai kildinamas iš VPĮ nuostatų. Ieškovės neginčija aplinkybės, kad jos nėra tiekėjos VPĮ prasme, tačiau pažymi, kad ieškinį reiškia vadovaudamosi ne VPĮ numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka. Perkančioji organizacija, skelbdama ir vykdydama pirkimą įsigyti paslaugoms, kurių vykdymo organizuoti neturi teisės, savaime pažeidžia VPĮ nuostatas. Tačiau atsakovės pirkimo neteisėtumas negali būti įvertintas sistemingai neanalizuojant atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymo nuostatų. Neįvertinus atliekų tvarkymo reguliavimo iš esmės, nėra galimybės spręsti ir apie ieškovių teisių pažeidimą bei reikalavimo teisės turėjimą.
  3. Teismas nevertino pirkimo dokumentų turinio, neanalizavo pirkimo sutarties projektuose ieškovėms tenkančių teisių ir pareigų, netyrė ieškovių pateiktų įrodymų ir argumentų dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo. Teismas vertino pavienius įrodymus, o ne jų visetą, todėl teismo išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

13Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime prašė palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nors ieškovės teigia, kad ginčo pirkimas vykdomas neteisėtai ir turėtų būti nutrauktas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė pastabas pirkimo dokumentams ir leido tęsti pirkimo procedūras, pataisius pirkimo dokumentus pagal išvadoje nurodytas pastabas. Pažymėtina, kad pastabos visiškai nesusijusios su ieškovių ieškinyje ir skunde nurodytais pažeidimais. Jeigu ginčo pirkimas būtų vykdomas neteisėtai, neskaidriai ar grubiai pažeidžiant kitų teisės aktų nuostatas, tai Viešųjų pirkimų tarnyba teikiamoje išvadoje apie tai būtų pranešusi atsakovei. Pažymėtina, kad šiuo metu ginčo pirkimo procedūros yra sustabdytos, nes atsakovė nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytomis pastabomis ir ruošia skundą administraciniam teismui.
  2. Teismas atsižvelgė tiek į Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, tiek į Atliekų tvarkymo įstatymo, tiek į kitų įstatymų nuostatas, jas vertino ginčo pirkimo kontekste ir pasisakė dėl pirkimo vykdymo teisėtumo siejant jį tiek su tarp ieškovių ir atsakovės nesudaryta bendradarbiavimo sutartimi, tiek su Bendradarbiavimo sutartimis, sudarytomis su ieškovėmis ir trečiuoju asmeniu. Taip pat teismas įvertino visas teisines, faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas pagrįstai nurodė, kad Bendradarbiavimo sutartys, kuriomis ieškovės grindė ieškinį, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovei šios Bendradarbiavimo sutartys neturi teisinės galios, atsakovė vykdyti pirkimą yra įpareigota įstatymų, pirkimas susijęs išskirtinai su viešojo intereso tenkinimu, todėl Bendradarbiavimo sutartys, kuriose aptariamas išskirtinių ūkio subjektų dalyvavimas pirkimo procedūrose, negali būti laikomos didesne vertybe nei viešasis interesas.
  3. Ieškovės ginčija pirkimo sąlygų, kurioms Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi visus pirkimą sudarančius dokumentus, esminių pastabų nepareiškė, turinį. Taigi, kompetentinga institucija patikrinusi pirkimo sąlygas, esminių pažeidimų nenustatė ir leido tęsti pirkimą patikslinus pirkimo dokumentus. Atsakovės teigimu, pirkimo sąlygos laikytinos užtikrinančiomis visų rinkos dalyvių sąžiningą ir skaidrią konkurenciją, o taip pat neužkertančios kelio tretiesiems asmenims įgyvendinti jiems priskirtų pareigų ir teisių.
  4. Teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl teisės aktų nuostatų taikymo ginčo pirkimui, sistemiškai sprendė ginčo klausimus ir taikė teisės aktų nuostatas, bei tinkamai jas aiškino, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18Dėl naujų įrodymų pateikimo į bylą

19Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016-03-03 Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadą dėl ginčo pirkimo. Teisėjų kolegija pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus sprendžia, kad atsakovės pateiktas įrodymas priimtinas į bylą ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

20Dėl ginčijamo pirkimo organizavimo

21Byloje nustatyta, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius“, kuriuo ketina įsigyti mišrių komunalinių atliekų ir stambiagabaričių atliekų bei antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų sutvarkymo Mažeikių rajono savivaldybėje paslaugas.

22Dėl ginčo esmės

23Ieškovių manymu, atsakovė, vykdydama šį pirkimą, pažeidžia jų interesus, todėl ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę nutraukti šį konkursą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įstatymų leidėjas nenumato ieškovių teisės reikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, todėl sprendė, jog ieškovės neturi reikalavimo teisės ginčyti vykdomos pirkimo procedūros teisėtumo, tačiau, kita vertus, teismas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog ieškovių teisės jų pažeidimo atveju negalės būti apgintos, nes viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos (VPĮ 21 1 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės nagrinėjamu atveju nėra tinkama bylos šalis ir neturi teisės reikalauti teismo įpareigoti atsakovę nutraukti viešąjį pirkimą. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad neįvertinus atliekų tvarkymo reguliavimo iš esmės, nėra galima spręsti apie jų teisių pažeidimą bei reikalavimo teisės turėjimą. Apeliančių manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo PPATĮ nuostatų, siejant jas su ATĮ ir neįsigilino į pirkimo dokumentų turinį. Be to, apeliančių teigimu, teismas apskritai netyrė ir nevertino jų pateiktų įrodymų ir argumentų dėl pakuočių ir pakuočių tvarkymo teisinio reguliavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šalių pateiktus argumentus bei įrodymus ir pasisakė dėl ieškinyje nurodytų esminių teiginių. Dėl byloje nurodytų teisės aktų taikymo vykdant ginčo pirkimą teismas padarė išvadą, kad pagal ATĮ 30 straipsnio 16 dalį ir PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus turi išrinkti savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka ir su organizacijomis, turinčiomis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo galiojančias licencijas sudaryti PPATĮ 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Savivaldybės, kaip perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi VPĮ nurodytomis viešųjų pirkimų procedūromis, išrenka pakuočių atliekų surinkėją ir su dalyviu, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaro dvišalę pirkimo sutartį. Pirkimo sutartyse ir (ar) kituose pirkimo dokumentuose gali būti nurodoma, kad organizacijos apmokės pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat gali būti nurodomos kitos organizacijų teisės ir pareigos, o PPTĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos trišalės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys, kurias pasirašo savivaldybės, VPĮ nustatyta tvarka išrinkti pakuočių atliekų surinkėjai ir organizacijos, sudaromos iš karto po to, kai pasirašomos minėtos pirkimo sutartys tarp savivaldybių ir pakuočių atliekų surinkėjų. Išanalizavęs ir išaiškinęs teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio ir politiką, kaip įgyvendinti didžiųjų atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (būdus ir priemones), pasirenka perkančioji organizacija įgyvendindama savo diskrecijos teisę, nes būtent perkančioji organizacija yra atliekų tvarkymo sistemos diegėjas. Be to, teismas nurodė, kad VPĮ yra specialusis įstatymas, kuriuo vadovaujantis turi būti vykdomas ginčo pirkimas ir būtent šis įstatymas yra svarbus tinkamam bylos išsprendimui, o jo normos yra specialiosios ATĮ ir PPTĮ atžvilgiu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, teismas atsižvelgė tiek į PPTĮ, tiek į ATĮ, tiek į kitų, tame tarpe ir VPĮ, įstatymų nuostatas, jas aiškino ir taikė ginčo pirkimo kontekste, išsamiai pasisakė dėl atliekų tvarkymo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su šioje byloje sprendžiamu ginču.

24Apeliantės nurodo, kad atsakovė, organizuodama ginčo pirkimą, yra įpareigota laikytis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir jų pagrindu sudarytų sutarčių. Ieškovės taip pat nurodo, kad savivaldybės įpareigotos gyventojams teikti geros kokybės komunalinių atliekų (įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekas) tvarkymo paslaugą, užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams, o nagrinėjamu atveju atsakovė šia savo pareigas buvo perdavusi trečiajam asmeniui, su kuriuo 2013-05-13 buvo sudarytos Bendradarbiavimo sutartys. Apeliančių teigimu, šios Bendradarbiavimo sutartys yra galiojančios ir vykdytinos, tačiau atsakovė, nesuderinusi su ieškovėmis, paskelbusi ginčo konkursą dėl komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius, į šias paslaugas įtraukiant ir pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, pažeidė PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei Bendradarbiavimo sutarčių nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovių ir trečiojo asmens sudarytos Bendradarbiavimo sutartys, kuriomis remiasi ieškovės, byloje neturi teisės reikšmės. ATĮ 30 straipsnyje, reglamentuojančiame komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą, numatyta kokias funkcijas gali atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, viena jų – organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti (ATĮ 30 str. 3 d. 1 p.). Vadovaujantis VPĮ 14 straipsniu, kiekvienai perkančiajai organizacijai leidžiama pavesti viešojo pirkimo procedūrą atlikti kitai perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos gali susigrąžinti šią teisę atsiimdamos pavedimą ir pirkimą vykdyti pačios arba jį pavesti kitoms perkančiosioms organizacijoms. Taigi, įstatyme trečiajam asmeniui įtvirtinta ne pareiga, o teisė vykdyti atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio subjekto parinkimo procedūrą, jei yra gautas pagrindinės perkančiosios organizacijos (šiuo atveju – atsakovės) pavedimas. Teisę atlikti viešojo pirkimo procedūras parenkant paslaugos teikėją atsakovė buvo pavedusi trečiajam asmeniui (2005-04-28 atsakovės tarybos sprendimu Nr. T1-146), tačiau trečiojo asmens UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybai 2015-06-17 protokolu Nr. V-4 nusprendus, kad atliekų tvarkytojų parinkimo konkursus atskirai rengs visos savivaldybės, esančios trečiojo asmens veiklos teritorijoje, atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė tarybos 2015-09-25 sprendimu Nr. T-246 atsiėmė pavedimą trečiajam asmeniui vykdyti pirkimo procedūras ir pirkimą ėmėsi vykdyti pati. Taigi, atsakovės veiksmai organizuojant ginčo pirkimą yra teisėti ir pagrįsti, o apeliančių argumentas, kad ginčo pirkimas yra neteisėtas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad ATĮ, PPTĮ, VPĮ ir kitų įstatymų reikalavimų Bendradarbiavimo sutartys negali paneigti bei pašalinti, būtent minėtuose įstatymuose įtvirtinta atsakovės pareiga užtikrinti viešosios paslaugos (atliekų tvarkymo organizavimo) savalaikį suteikimą ir vykdymą. Bendradarbiavimo sutartys negali paneigti VPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kurios privalo būti taikomos vykdant ginčo pirkimą. Dėl to atmestinas ieškovių teiginys, kad ginčo pirkimas turi būti vykdomas pagal Bendradarbiavimo sutartyse nustatytą tvarką, nes tvarka nustatyta VPĮ, o atsakovė privalo juo vadovautis.

25Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija ir ginčo konkurso sąlygų turinį, nurodydamos, kad atsakovė į perkamų paslaugų objektą įtraukdama ir pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą suteikė surinkėjui nuosavybės teisę į surinktas pakuočių atliekas ir dėl to ieškovės negalės pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo dokumentuose nėra įtvirtinta nuostata, jog tiekėjas laikomas surinktų pakuotės atliekų savininku. Pirkimo sąlygose numatyta, kad antrinės žaliavos ir pakuočių atliekos surenkamos pagal Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir kitų teisės aktų reikalavimus. Dėl to ieškovių argumentai, kad būsimam tiekėjui bus suteikta nuosavybės teisė į pakuočių atliekas ir dėl to ieškovės negalės pasinaudoti mokesčių lengvatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, jog konkurso sąlygose nustatyta kainodara iškreipia skaidrumo principą vertinant pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų, viešųjų pirkimų tikslą, sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų. Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamai VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atlikusi visų su ginčo pirkimo susijusių dokumentų ir procedūrų vertinimą, 2016-03-03 pateikė išvadą, kurioje nurodė pastabas pirkimo dokumentams, tačiau šios pastabos nėra susiję su apeliančių ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytais pažeidimais. Viešųjų pirkimų tarnyba esminių aplinkybių ir pažeidimų, kurių pagrindu ginčo pirkimas turėtų būti nutrauktas, nenustatė.

26Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl kitiems apeliacinio skundo argumentams neturint jokios teisinės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui atskirai dėl jų nepasisako.

27Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

28Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovių apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo reikalavimų, iš jų priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė dokumentus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1016,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinusi atsakovės advokato, dalyvavusio ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje suteiktos teisinės pagalbos mastą, teisėjų kolegija atsakovės prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkina iš dalies, t. y. iš apeliančių atsakovei priteistina po 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kompensuotinų išlaidų dydis nustatytas remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11 punktais (CPK 98 str. 2 d.).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovių VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (juridinio asmens kodas 302755513) ir VšĮ „Žaliasis taškas“ (juridinio asmens kodas 110884687) atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis... 5. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 6. Trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 9. Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų... 10. Teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo centras“ ir VšĮ „Žaliasis... 13. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime prašė palikti... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo... 18. Dėl naujų įrodymų pateikimo į bylą... 19. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016-03-03... 20. Dėl ginčijamo pirkimo organizavimo... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija... 22. Dėl ginčo esmės... 23. Ieškovių manymu, atsakovė, vykdydama šį pirkimą, pažeidžia jų... 24. Apeliantės nurodo, kad atsakovė, organizuodama ginčo pirkimą, yra... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija ir ginčo konkurso sąlygų turinį,... 26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 27. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo ... 28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 30. Netenkinus ieškovių apeliacinio skundo reikalavimų, iš jų priteisiamos... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti iš ieškovių VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“...