Byla 2-1718/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalies, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5248-340/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Chemtransa“ ieškinį atsakovams A. B., V. J. ir V. D. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Artvivas“, nutarta atsakovų V. J. ir V. D. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas UAB „Chmtransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. B., V. J. ir V. D. 577 282 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškinio sumai atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudaro didelė ieškinio suma bei tai, kad atsakovai, sužinoję apie bylą, gali perleisti savo turtą, dėl to teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, be to, atsakovų turtinė padėtis nežinoma.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovams A. B., V. J. ir V. D. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 577 828 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o šio turto nesant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovų lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis. Teismas kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nurodė didelę ieškinio sumą ir realią grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Teismas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą parinko vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovai V. J. ir V. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių V. J. ir V. D. turtui taikymo atmesti. Apeliantai taip pat prašo, nepanaikinus jų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigoti ieškovą pateikti jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostata, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent dėl apeliantų kaltės UAB „Artvivas“ negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui.
  2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, vadovaujantis kuriais turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus.
  3. Ieškovas nenurodė jokių pagrįstų motyvų bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
  4. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantams ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Chemtransa“ prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais motyvais:

    1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
    2. Apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovo reikalaujama priteisti suma jiems nėra didelė.
    3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą, nes laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu ir šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkinamas.

13Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimų patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1260/2011, 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010).

14Atskiruoju skundu atsakovai V. J. ir V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi jų turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydami, kad ieškovas reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškinio suma jiems yra didelė, be to, laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

15Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik sprendžia, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Vadinasi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui.

17Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 577 282 Lt, tokia pinigų suma apeliantams, kaip fiziniams asmenimis, laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantai nenuginčijo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, kurį sudaro didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju egzistavimas. Apeliantai nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareikšto ieškinio suma jiems nėra didelė ir nėra grėsmės, kad, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 178 str., 314 str.).

18Taip pat nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį ir apeliantų argumentas, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis,

19145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti apeliantų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir, tik jo nesant, lėšas, todėl pirmosios instancijos teismo taikytas lėšų areštas, kaip paskutinė poveikio priemonė apeliantams, siekiant užtikrinti turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo ir taip pat proporcingumo principus, nevaržo apeliantų teisių daugiau negu to iš tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti.

21Nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl tų bylos aplinkybių, kurios buvo nustatinėjamos priimant skundžiamą nutartį (CPK 306 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui reikalavimas dėl apeliantų nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, pareikštas nebuvo, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo sprendžiamas ir todėl negali būti vertinamas kaip atskirojo skundo argumentas. Remiantis tomis pačiomis procesinio įstatymo normomis šis prašymas negali būti tenkinamas (nagrinėjamas) apeliacinės instancijos teisme, nes nebuvo nagrinėtas pirmojoje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliantų reikalavimas dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkinamas.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl apeliantams priklausančio turto arešto paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsakovų V. J. ir V. D. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.

25Prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų... 5. Ieškovas UAB „Chmtransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovai V. J. ir V. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Chemtransa“ prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas netenkinamas.... 13. Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių... 14. Atskiruoju skundu atsakovai V. J. ir V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas... 17. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 577 282 Lt, tokia pinigų... 18. Taip pat nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį ir... 19. 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti... 21. Nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas yra neįsiteisėję pirmosios... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria... 25. Prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti....