Byla e2-13939-235/2018
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo UAB „Karoliniškių būstas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant D. Č.,

3dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K., trečiojo asmens UAB „Karoliniškių būstas“ atstovei B. P.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo patikslintą ieškinį atsakovui V. T. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo UAB „Karoliniškių būstas“.

5Teismas

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 345,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su draudėja J. J. (toliau – Draudėja) 2015-02-23 sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0163531, kuria apdraudė ( - ), Vilnius, esantį butą. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 368,90 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2015-08-18 dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu truko tualeto bakelio žarnelė, ir užliejo draudėjo butą. Nurodė, kad atsakovas tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už žalą padarytą draudėjai.

8Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

9Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2015-08-18 d. gavo pranešimą, kad V. V. g. 13 – 233, Vilnius, per lubas bėga vanduo. Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, UAB „Karoliniškių būstas“ nedelsiant organizavo bendros inžinerinės įrangos apžiūrą, avarinės tarnybos specialistai, net kelis kartus atvykę į įvykio vietą ir nustatė, kad vanduo į 233 butą bėga iš viršutiniame aukšte esančio buto dėl trūkusios 4 aukšte wc (tualeto) žarnelės, tačiau buto durų niekas neatidarė ir neradus defektų bendrojo naudojimo vamzdyne vanduo buvo atsuktas. Teigė, jog nurodyto buto savininkas privalo elgtis maksimaliai atidžiai rūpestingai, nuolat apžiūrėti, tikrinti visus jų objekte esančius prietaisus bei įrenginius. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog WC lanksti žarnelė nelaikytinas įrenginiu, susijusiu su viso namo inžinerine įranga bei jos funkcionavimu, todėl nėra ir pastato bendro naudojimo objektų administravimo objektu. Atsižvelgiant į tai, UAB „Karoliniškių būstas“ nėra atsakingas už žalą, o žala atsirado būtent dėl viršutinio aukšto savininko (naudotojo) neteisėtų veiksmų – neveikimo ir kaltės, nesugebant naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Dėl bute esančių vamzdynų yra atsakingas tik to buto savininkas. Tokiu būdu trečiasis asmuo daro išvadą, kad pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės išlieka pagrindine savininko pareiga numatyta CK 4.37 str. 1 d. nepriklausomai nuo to, ar yra paskirtas turto administratorius.

10Dublike ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

11Tribliko per teismo nustatytą terminą šalys nepateikė.

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

13Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

14Ieškinys tenkintinas.

15Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. J. su ieškovu 2015-02-23 sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0163531, kuria apdraudė ( - ), Vilnius, esantį butą. Draudėja patyrė 2015-08-18 dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu truko tualeto bakelio žarnelė, ir užliejo draudėjos butą. Byloje yra pateiktas Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 300-0163531, 2015 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas apie žalą, defektinis aktas, lokalinė sąmata ir dokumentai patvirtinantys ieškovo draudimo išmokos 368,90 Eur išmokėjimą J. J..

16Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovas į bylą atisliepimo nepateikė.

17Neteisėti atsakovo veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojos nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

18Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Civilinio kodekso 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pagal žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą užpylimo metu padarytų pažeidimų buto apdailai ištaisymo kaštai sudaro 345,29 Eur.

19Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

20Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Teismas konstatuoja, kad ieškinys įrodytas ir konstatuotina, kad butas esantis, ( - ), Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančio buto V. V. g. 13-248, Vilnius. Įvertinus visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, teismas daro išvadą kad šiuo atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda deliktinės atsakomybės pagrindais, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 345,29 Eur turtinės žalos atlyginimo.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas žyminis mokestis – 15 Eur, užmokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,84 Eur, užmokestis už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur.

23Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti.

26Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) 345,29 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 29 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,70 Eur (šešiolikos eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

27Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant D. Č.,... 3. dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K.,... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 345,29 Eur... 7. Nurodė, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE... 8. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.... 9. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2015-08-18 d. gavo pranešimą, kad... 10. Dublike ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes.... 11. Tribliko per teismo nustatytą terminą šalys nepateikė.... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje... 13. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad sutinka su... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. J. su ieškovu... 16. Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių,... 17. Neteisėti atsakovo veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje... 18. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto... 19. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso... 20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268,... 25. ieškinį tenkinti.... 26. Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...