Byla 1A-46-120-2011

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiai S. K., nuteistajai R. J., jos gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, civilinio atsakovo „If P& C Insurance AS“ atstovei Jurgitai Mikalauskienei, civilinio atsakovo „BTA“ draudimo bendrovės atstovei Viktorijai Vaitkutei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinio atsakovo „If P& C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, nustantant 2 (dvejų) metų terminą baudai sumokėti, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2Tenkintas civilinis ieškinys ir nukentėjusiajai S. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista iš UAB „BTA draudimas“ 5179 (penki tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt devyni) litai, 20 ct., o iš „If P& C Insurance AS“ - 25 000 ( dvidešimt penki tūkstančiai) litų.

3Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Nustatė

4R. J. pagal BK 281 str. 1d. nuteista už tai, kad 2010 m. sausio 29 d., apie 15.00 val., Kaune, Savanorių pr., vairuodama troleibusą „Solaris Trolino 12 AC“, v/n ( - ) ir važiuodama nuo Laisvės al. link Žemaičių g., ties namu Nr.12 Savanorių pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p. reikalavimus tuo, kad, būdama eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, pajudėdama iš sustojimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu ir neužtikrino saugaus tarpo tarp troleibuso šono ir ant šaligatvio stovinčios pėsčiosios, dėl ko galine troleibuso dalimi užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė bei sužalojo šaligatvyje stovėjusią pėsčiąją S. K., padarydama šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5Civilinio atsakovo „If P& C Insurance AS“ atstovė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-20 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir 25.000 lt priteismo iš jų bendrovės, pakeisti, nes, neatsižvelgus į sutartinius santykius, 25.000 lt draudimo suma iš jų bendrovės nukentėjusiajai priteista nepagrįstai, nes:

61) šioje situacijoje nukentėjusiosios S. K. veiksmai buvo emocingi ir priešingi teisei. Jiei sąlygojo arba padidino žalos atsiradimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 16 str. ir KET 57 punkte numatytus reikalavimus, ji pažeidė. Kiekvienam protingam ir objektyviai suvokiančiam asmeniui turėtų būti suprantama, kad, jei keleivinio troleibuso durys užsidarė, troleibusas pradeda judėti iš sustojimo stotelės, todėl bandyti stabdyti troleibusą beldžiant į galines troleibuso duris akivaizdžiai yra nesaugu ir pavojinga. CK 6.282 str. 1 d. numatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šių svarbių aplinkybių teismas ginčijamame nuosprendyje neįvertino ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu nukrypdamas nuo LAT formuojamos teismų praktikos (žr. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 - kai žala atsirado ar dalinai galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo veiksmų ir imperatyvių teisės normų pažeidimo).

72) CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Moralinės žalos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, neįmanoma sugrąžinti. O ir negalimumas jos materialiai visiškai atlyginti nereiškia, kad gali būti reikalaujama kompensacijos, kuri būtų beribė. Teismas turi nustatyti teisingą moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Teismų praktikoje yra pažymėta kad neturtinės žalos dydis nustatomas turi būti pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgus į ginamos vertybės specifiką, atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, elgesį prieš nelaimingą atsitikimą, turtinės žalos dydį, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų -sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų, tų kategorijų bylose. Formuojama teismų praktika rodo, kad net ir žiaurių nusikalstamų sveikatos sužalojimų ar gyvybės atėmimų atvejais žala dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į| konkrečias bylos aplinkybes, nepaneigiant konkrečios bylos ginčo santykio patyrusio (patiriančio) asmens individualumo. Šiuo atveju ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje tokiais atvejais priteisiamos žymiai mažesni neturtinės žalos dydžiai (žr. L AT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2007, civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, baudžiamoje byloje Nr. 2K-280/2010, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2009). Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iš IF P&C Insurance AS filialo 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, savo sprendimo niekaip nemotyvavo, nevertino ir nepasisakė dėl žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, tuo nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, priteisė žymiai didesnę sumą už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą.

8Tarp IF P&C Insurance AS filialo ir AB „Autrolis" buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis ( BCA serijos Nr. 00000974 polisas). Ši sutartis turėtų būti vertinama kaip papildoma (savanoriškas draudimas) draudimo sutartis pagrindinės sutarties atžvilgiu, kurios privalomumą numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 str., sakantis, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įvykus draudžiamajam įvykiui, žala turi būti atlyginama vadovaujantis pagrindine draudimo sutartimi, nes, remiantis BCA serijos Nr.00000974 sutartimi, franšizė lygi TPVCAPD įstatymo 11 str. 2 d. („Numatytos sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d., - 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui"). Kiekvieno eismo įvykio atveju draudiko franšizė yra lygi šiame įstatyme numatytiems dydžiams, o šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo atveju franšizė lygi - 8632 Lt (2500 eurams). Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti atlyginama žala pagal TPVCAPD sutartį, sudarytą tarp AB „Autrolis" ir UAB „BTA draudimas", todėl tik suma, viršijusi įstatymo nustatytą sumą (kas ir buvo individualiai aptarta draudimo sutartyje, sudarytoje tarp AB „Autrolis" ir IF P&C Insurance AS filialo), turi būti atlyginama. Taigi, AB „Autrolis" ir IF P&C Insurance AS filialas sudarė savanoriškąją draudimo sutartį perimdamas rizikas, kurios viršija įstatymo numatytas maksimalias išmokas, atlyginamas pagal pagrindinę (privalomąją) sutartį, sudarytą tarp AB „Autrolis" ir UAB „BTA draudimas". Teismas į šiuos sutartinius santykius neatsižvelgęs, nukrypo nuo susiklosčiusios praktikos ir todėl neteisingai interpretavo įstatymus bei priėmė neteisingą sprendimą.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismo nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas.

10CK 6.250 str. neturtine žala laiko asmens patirtus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt., teismo įvertinta pinigais. Šios žalos nei minimumo, nei maksimumo įstatymai nenumato, tad jąją tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Būtent dėl to, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi ir negali būti taikomas. Teismo pareiga yra už neturtinės žalos padarymą priteisiama pinigine kompensacija kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtus skausmą, išgyvenimus ir kt.

11Duomenys byloje rodo, kad nesunkaus sveikaros sutrikdymu jai padarytą neturtinę žalą nukentėjusi vertino 400.000 litų ir šią sumą teisme priteisti prašė (b.l. 43, 45, 120-121). Išsakydama savo nuomonę baigiamosiose kalbose, pareiškė sutinkanti su tuo, kad jai padarytai neturtinei žalai atlyginti pakaktų ir 50.000 lt (b.l. 122). Teismas nuosprendžiu nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos dydžio nenustatęs ir motyvuotai jo nepagrindęs, padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisė 5179 lt. iš UAB „BTA draudimas“ ir 25.000 lt iš „If P & C Insurance AS“, tokiu būdu faktiškai priteisdamas jai neturtinei žalai atlyginti 30.179 lt. ( b.l. 127-128).

12Teisingą padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia žalą padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, padarytos turtinės žalos dydžio, sukeltų pasekmių ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų nustatymas įvertinimas. nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant atlygintinos padarytos neturtinės žalos dydį. Šiuos reikalavimus teismas pažeidė.

132010 m. kovo 26 d. specialisto išvados aktu nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos metu padaryto dešinės pusės VII-IX šonkaulių ir dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, nukentėjusiai S. K. sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai (b.l. 38-39). Nors nukentėjusi tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme tvirtina jai padaryto sužalojimo pasekmes jaučianti iki šiol, jokių tai patvirtinančių duomenų, byloje nėra. Skundo nagrinėjimo metu nukentėjusios pateiktame 2011 m. vasario 19 d. išraše iš medicininių dokumentų įrašai apie tai, kad „šiuo metu ji skundžiasi kaklo, stuburo kaulų, kelių sąnarių skausmais, rankų tirpimu, dažnu širdies plakimu‘ bei tai, kad dėl to jai atliktais tyrimais konstatuota stuburo kaklinės dalies osteochondrozė ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, pagrindo šias ligas sieti su autoįvykio metu padarytais sužalojimais, neduoda, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad autoįvykio metu nukentėjusiai padaryti sužalojimai atsilieptų josios galimybei gyventi visavertį gyvenimą ateityje. Būtenr todėl nėra ir pagrindo abejoti, jog ji visiškai pasveiks.

14Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai, nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2.000 lt iki 10.000 lt (2K-64/2009, 2K- 401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt). Priteisdamas nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos piniginį dydį – 30.179 lt, teismas pagrindų, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nustatyti didesnį, nei kad 10.000 lt atlygintinos neturtinės žalos piniginį dydį, nekonstatavo ir jokių faktinių duomenų, kuriais remdamasis jis galėtų pagrįsti nukrypimą nuo formuojamos teismų praktikos, nuosprendyje nenurodė. Pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo teismų formuojamos prakktikos, nekonstatavo ir skundą išnagrinėjusi kolegija, tad, šiuo konkrečiu atveju, už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą teismo priteistas 30.179 lt neturtinės žalos piniginis dydis, akivaizdžiai neatitinka nei formuojamos teismų praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas ir, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistosios bei nukentėjusios veiksmus, nukentėjusios patirtą skausmą, išgyvenimus bei nepatogumus (ilgai turėjo gulėti lovoje ir būti aptarnaujama kitų), jai nustatomas 10.000 lt padarytos neturtinės žalos dydis ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas, teismo priteistą 30.179 lt sumą sumažinant iki 10.000 lt.

15Pagal 2009 m. gruodžio 23 d. vienerių metų laikotarpiui sudarytos draudimo sutarties (b.l. 75) metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 11 str., privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 2.500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2.500 eurų dėl neturtinės žalos), AB „BTA draudimas“ įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalą, neviršijančią 2.500 eurų sumos, t.y. neviršijančia 8.632 lt.

16Civilinei atsakomybei esant apdraustai, nukentėjusysis teisę pareikšti ieškinį draudikui, turi. Draudiko pareiga atlyginti konkretaus dydžio žalą atsiranda iš teisės normų, reglamentuojančių draudimo santykius ir pačios draudimo sutarties (3K-3-174/2005, 2K-410/2008). Šiuo konkrečiu atveju, UAB „BTA draudimas“ (2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu po reorganizacijos ji yra prijungta prie komercinės bendrovės „BTA“ ir vadinama „BTA“ draudimo akcine bendrove) nukentėjusiai padarytai neturtinei žalai atlyginti yra išmokėjusi 8.659,20 lt, t.y., 27,20 lt daugiau. Pretenzijų dėl to bendrovė neturi. Likusi neatlyginta 1.340,80 lt neturtinės žalos suma išieškotina iš „If P & C Insurance AS“, su kuria ši bendrovė su AB „Autrolis taip pat yra sudariusi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tad, tad ir šioje dalyje teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas ir iš bendrovės „If P & C Insurance AS“ nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteistina 1.340, 80 lt

17Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

18Civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

192010 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti.

20Nustatyti, kad 2010 m. sausio 29 d. autoįvykio metu dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiai padaryta buvo 10.000 lt (dešimties tūkstančių lt) neturtinė žala ir, civiliniam atsakovui „BTA“ draudimo bendrovei šiai dienai esant atlyginusia 8.659,20 lt. neturtinės žalos dalį, likusią neatlygintą 1.340,80 (tūkstančui trijų šimų keturiasdešimties lt 80 ct) lt dalį priteisti iš „If P & C Insurance AS“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Tenkintas civilinis ieškinys ir nukentėjusiajai S. K. padarytai neturtinei... 3. Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo,... 4. R. J. pagal BK 281 str. 1d. nuteista už tai, kad 2010 m. sausio 29 d., apie... 5. Civilinio atsakovo „If P& C Insurance AS“ atstovė apeliaciniu skundu... 6. 1) šioje situacijoje nukentėjusiosios S. K. veiksmai buvo emocingi ir... 7. 2) CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 8. Tarp IF P&C Insurance AS filialo ir AB „Autrolis" buvo sudaryta... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismo nuosprendis civilinio... 10. CK 6.250 str. neturtine žala laiko asmens patirtus fizinį skausmą, dvasinius... 11. Duomenys byloje rodo, kad nesunkaus sveikaros sutrikdymu jai padarytą... 12. Teisingą padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia žalą... 13. 2010 m. kovo 26 d. specialisto išvados aktu nustatyta, jog dėl nusikalstamos... 14. Teismų formuojama praktika rodo, kad faktiškai, nukentėjusiems, kurie eismo... 15. Pagal 2009 m. gruodžio 23 d. vienerių metų laikotarpiui sudarytos draudimo... 16. Civilinei atsakomybei esant apdraustai, nukentėjusysis teisę pareikšti... 17. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,... 18. Civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundą... 19. 2010 m. spalio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį civilinio... 20. Nustatyti, kad 2010 m. sausio 29 d. autoįvykio metu dėl padaryto nesunkaus...