Byla 2-960/2012
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-458-544/2012 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal V. J. ieškinį atsakovams D. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. J., UAB „Omnitel“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 5, 27 straipsnio 2 dalies, 129 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.264, 6.250 straipsnio pagrindais prašė pakeisti jo darbo sutarties su atsakovu UAB „Omnitel“ nutraukimo pagrindą, nutraukiant darbo sutartį su atsakovu DK 129 str. pagrindu (darbdavio iniciatyva) nuo 2008 m. gegužės 21 d.; priteisti iš atsakovo UAB „Omnitel“ 240 000 Lt turtinės žalos; priteisti iš atsakovės D. J. jo naudai 30 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 1998 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. dirbo pas atsakovą regiono atstovybės vadovo pareigose. Dirbant pas atsakovą paskutiniais darbo metais vienas iš vadovų įvairiais būdais darė spaudimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Tuo pačiu metu jo buvusi sutuoktinė taip pat darė jam spaudimą, nurodydama, kad jis, ieškovas, turi sveikatos problemų, dėl kurių nebegali dirbti pas atsakovą. Psichologinis spaudimas tęsėsi. Atsakovas pažadėjo, kad bus išmokėta piniginė kompensacija už komercinės paslapties saugojimą. Kadangi nebepajėgė būti nuolatinėje įtampoje, buvo priverstas nutraukti darbo sutartį su atsakovu šalių susitarimu. Nurodė, kad pagal faktines aplinkybes darbo sutartis turėjo būti nutraukta ne šalių susitarimu, bet darbdavio iniciatyva (DK 129 str.1 d.). Apie tai, kad buvo pažeistos jo, ieškovo, teisės sužinojo pasikonsultavęs su advokatu.

7Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu DK 125 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu) buvo nutraukta pagrįstai, ieškovas su atsakovo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį sutiko. Teismas nurodė, kad ieškovas su darbdaviu 2008 m. gegužės 20 d. pasirašyto susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo neginčija, darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra atitinka DK 125 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Pabrėžė, kad ieškovo raštu išdėstytas pasiūlymas nutraukti darbo teisinius santykius šalių susitarimu yra pagrindas kitai sutarties šaliai įvertinti susiklosčiusią situaciją, galimus elgesio variantus ir pasekmes bei nuspręsti, priimtinas jai toks pasiūlymas ar yra kitų, labiau šios šalies interesus atitinkančių situacijos sprendimo būdų. Be to, teismas pabrėžė, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo daromas psichologinis spaudimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, bylos rašytiniai įrodymai įrodo, kad ieškovas išreiškė savo tikrąją valią dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Taigi teismas konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai.

8Pasisakydamas dėl atsakovės D. J. atsakomybės, teismas nurodė, kad ieškinys atsakovei pareikštas nepagrįstai, nes ieškovas nenurodė įstatyminio pagrindo, kuris suteiktų teisę jam reikalauti iš atsakovės D. J. neturtinės žalos atlyginimo.

9Pareiškėjas V. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011, bylą išspręsti iš esmės, atnaujinti senaties terminą, CPK 36, 136 straipsnio 4 dalies pagrindu apjungti bylas Nr. 2-375-198/2011, Nr. I-863-355/2011 ir AS 873-11 bei patenkinti visus šiose bylose nurodytus reikalavimus. Prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011 grindė šiais faktiniais ir teisiniais pagrindais: 1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes byloje nebuvo pateikti visi įrodymai, neapklausti liudytojai, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios gali turėti esminės ir lemiamos reikšmės bylai Nr. 2-375-198/2011: 2007 metų UAB „Omnitel“ vadovų kompetencijos vertinimo duomenys; duomenys, kad jam nuo 2008 m. balandžio 1 d. už gerus darbo rodiklius pakeltas darbo užmokestis, kad apie jį neigiamai atsiliepė tik Ž. S., neapklausta liudytoja gydytoja A. D., nebuvo atsižvelgta į nepriklausomo gydytojo pažymą apie tai, kad pakitimai atitinka amžiaus normą, neapklaustas liudytojas V. J., kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimas nebuvo įvertintas kišimasis į jo asmeninį gyvenimą, kuriuos atliko darbdavys ir jo žmona, versdami jį važiuoti pas gydytoją, šmeiždami dėl psichinės būsenos, paaiškėjo faktai apie jam valstybės paskirto advokato nepakankamą kompetenciją, o kito atstovo skyrimo (neskyrimo) klausimo sprendimas truko nepagrįstai ilgai; kol nebuvo pasibaigusios administracinės bylos Nr. I-863-355/2011 ir AS-873-11, savo veiksmų galimybių negalėjo žinoti; 2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto pagrindais, nes byloje I-863-355/2011 esančiame 2011 m. spalio 3 d. paaiškinime yra pateikta įvykių chronologija, patvirtinanti minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Panevėžio miesto apylinkės teisme ilgai buvo sprendžiami procesiniai klausimai, iš bylos dingo dalis dokumentų, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas byloje truko virš 7 mėnesių, advokatai atsisakė jį atstovauti dėl interesų konflikto su UAB „Omnitel“, vėliau buvo paskirtas nekompetentingas advokatas V. Ž., dėl ko kreipėsi dėl jo pakeitimo kitu advokatu, ir tai užtruko 16 mėnesių. Atsakovas UAB „Omnitel“ apmokėjimą atliko pagal 2008 m. gegužės 19 d. sąskaitą, t. y. dvi dienos iki susitarimo nutraukti darbo sutartį pasirašymo; 3) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, o sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Proceso įvykių eiga ir pažeidimai, taip pat įrodymai, kurie nebuvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011, yra pateikti civilinėse bylose I-863-355/2011 ir AS-873-11, kurias reikia sujungti CPK 7 straipsnio pagrindu; teismas be pagrindo iš jo, gaunančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteisė kompensuoti visas atsakovo, kuris yra stipri finansinė institucija, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jos turi būti sumažintos. Teismas pažeidė DK 226 straipsnio reikalavimus, nes, nors UAB „Omnitel“ dokumente nurodyta, kad pagal 2008 m. gegužės 22 d. sąskaitą 21556,80 Lt išskaityti Vilniaus miesto VMI naudai, tačiau teismo sprendime apie tai neužsimenama, kas vertintina kaip bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos aplaidumas ir šališkumas; teismas neįvertino, kad pagal Nekonkuravimo sutartį TR-2200-70-90 išmokėta kompensacija turėjo būti vertinama kaip išmoka pagal autorinę sutartį, apmokestinta 15 proc. mokesčio tarifu, dėl ko jam nebuvo išmokėta 8 000 Lt; teismas nevertino, nes sprendime apie tai nenurodė, darbdavio padarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimų.

10Dėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. teismo sprendimo ieškinį atmesti neapskundė ir prašymo atnaujinti procesą laiku nepateikė dėl to, kad jam 2010 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.2)-SP2-064P buvo paskirtas nekompetentingas jį teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011 atstovavęs advokatas V. Ž., vėliau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas šioje byloje buvo nutrauktas, kas pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą, nes neturėjo finansinių galimybių pasisamdyti advokato. CPK reikalauja, kad norint paduoti skundą reikia turėti teisinį išsilavinimą, kurio jis neturi. 2011 m. kovo 14 d. kreipėsi su prašymu į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato pakeitimo, tačiau jo nesulaukė iki 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kurioje buvo nurodyta, kad advokatas nebus skiriamas. Bylinėjimasis nuo 2010 m. balandžio 28 d. truko 9 mėnesius, o visos advokato paieškos laikas užtruko 16 mėnesių, byla buvo vilkinama. Todėl teigė, jog, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principu, teismas turi suteikti galimybę terminą pratęsti, o vadovaujantis CPK 7 straipsniu – prijungti prie bylos rašytinius įrodymus iš bylų Nr. I-863-355/2011 ir AS-873-11.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011, nes prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir jis yra paduotas praleidus terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

13Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjas apie aplinkybes, kurias jis nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą (2007 metų UAB „Omnitel“ vadovų kompetencijos vertinimo duomenis, nuo 2008 m. balandžio 1 d. už gerus darbo rodiklius pakeltą darbo užmokestį, apie liudytojus Ž. S., A. D., V. J., 2008 m. sausio 9 d. pažymą apie galvos smegenų tomografiją), žinojo bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas šiuos įrodymus turėjo, juos teikė į bylą, paaiškinimus apie juos teikė pareiškėjas ir liudytojai. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo Panevėžio apygardos teismui 2011 m. vasario 21 d. paskelbiant sprendimą civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, tą pačią dieną jam įteiktas sprendimo nuorašas, be to, iš 2011 m. kovo 14 d. pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis susipažinęs su procesinio sprendimo turiniu ir sieks pateikti apeliaciją. Todėl pareiškėjui apie, jo nuomone, teismo padarytas aiškias taikymo klaidas neabejotinai tapo žinoma jei ne 2011 m. vasario 21 d. sprendimo paskelbimo metu, tai 2011 m. kovo 14 d., kada jis jau tikrai buvo susipažinęs su sprendimo turiniu, argumentais ir motyvais. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad prašymas procesui atnaujinti paduotas beveik 8 mėnesius praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti.

14Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, kad terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti pratęstas, nes visos advokato paieškos užtruko 16 mėnesių, kad jis neturėjo finansinių galimybių pasisamdyti advokato, kuris būtinas paduodant skundą, konstatavo, kad minėtos priežastys nebuvo tokios, kurios galėjo objektyviai sutrukdyti ir atimti galimybę pareiškėjui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011 pagal 2010 m. birželio 23 d. sprendimą su vėlesniais pakeitimais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui nutrauktas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ne dėl advokato nekompetencijos, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai padarius išvadą, kad reikalavimas apskųsti sprendimą nepagrįstas, o tolesnis atstovavimas neperspektyvus. 2011 m. rugsėjo 6 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu tokią pagalbą pareiškėjui teikti atsisakyta ne byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, o administracinėje byloje dėl to, kad turimas turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nutarimu nustatytus lygius nemokamai teisinei pagalbai gauti. Be to, teismas pažymėjo, kad pateikiant prašymą atnaujinti procesą įstatymas nenumato, kad asmenį privalomai atstovautų advokatas. Pareiškėjas pats pateikė prašymą procesui atnaujinti, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys objektyviai netrukdė ir neatėmė galimybės pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo įstatymo nustatytu terminu.

15Teismas, nepaisant to, jog nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų atnaujinti procesą pagrindų egzistavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (paaiškėjo naujos esminės aplinkybės), nes visos aplinkybes, kurias jis nurodo kaip naujai paaiškėjusias, buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. vasario 21 d.

16Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą), nes pareiškėjas nenurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyti žinomai melagingi paaiškinimai, parodymai ar kiti minėtuose straipsniuose nurodyti faktai.

17Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida). Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė ir tinkamai neargumentavo, kad taikant tuo metu galiojusio CPK 93 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo Ministro įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ieškinio juridiniu ir faktiniu pagrindu nebuvo nurodytas DK 226 straipsnio pažeidimas, taip pat nebuvo ginčijama Nekonkuravimo sutartis TR-2200-70-90 ir pagal šiuos dokumentus išmokėtų išmokų teisėtumas ir pagrįstumas bei šiais pagrindais nebuvo reikalaujama grąžinti (priteisti) tam tikras išskaitas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad teismas bylą nagrinėjo pagal ieškinio ribas, todėl, nesvarstydamas ieškinio pagrindu nesančio DK 226 straipsnio taikymo ir nevertindamas ginčo dalyku nesančios sutarties, negalėjo padaryti ir aiškios taikymo klaidos.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201) Procesas turi būti atnaujintas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimais, nes buvo pažeista Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta teisė į privatų gyvenimą (kišimasis į pareiškėjo asmeninį gyvenimą, priverstinis vežimas pas konkretų gydytoją, skambinėjimas buvusiai sutuoktinei). Nekonkuravimo sutartis Nr. TR-2200-7090 pažeidė Konstitucijos 48 straipsnį, nes joje buvo nurodyta, kad metus nebus galima dirbti konkurentų bei jų akcininkų valdomose įmonėse. Tuo metu UAB „Eurocom“ priklausė UAB „Vilniaus prekyba“ įmonių grupei, kuri užėmė ženklią darbo rinkos dalį Lietuvoje ir nebuvo bei nėra tiesioginis UAB „Omnitel“ konkurentas. Be to, buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis, nes daugiau nei 16 mėnesių buvo prašoma skirti advokatą, bet jis nėra skirtas iki šiol.

212) Teismas neįvertino, kad pagal nekonkuravimo sutartį išmokėta kompensacija turėjo būti vertinama kaip išmoka pagal autorinę sutartį, apmokestinta 15 proc. mokesčio tarifu, dėl ko pareiškėjui nebuvo išmokėta 8 000 Lt. Pareiškėjui išeitinė kompensacija dar turėtų būti išmokėta pagal DK numatytą tvarką, darbo sutarties nutraukimo statusas turėtų būti keistinas į „darbdavio iniciatyva“, nes atleidimas buvo iš anksto planuojamas (išmoka sumokėta 2 dienom anksčiau nei pareiškėjas buvo informuotas apie atleidimą iš darbo). Jeigu pareiškėjui vis tik buvo išmokėta išeitinė kompensacija, tai pažymėtina, kad išskaitos iš kompensacijų draudžiamos. Iš UAB „Omnitel“ pateiktos pažymos matyti, kad buvo atlikta išskaita į Vilniaus VMI sąskaitą, taip padarant pareiškėjui 21 556,80 Lt žalą. Pareiškėjui padaryta žala yra 240 000 Lt, skaičiuojant po 10 000 Lt kas mėnesį už 24 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos.

223) Terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pratęstas. I-863-355/2011 ir AS-873-11 bylų medžiagoje pateikiama informacija apie dokumentų dingimą Panevėžio miesto apylinkės teisme. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, neturėdamas teisės priimti ieškinio, viršijančio 100 000 Lt, tai atliko, tokiu būdu pažeisdamas teisės normos taikymą. Neaiškiomis aplinkybėmis dingo dalis dokumentų originalų. Be to, nebuvo apklaustas liudytojas V. J., matęs pareiškėjo vairuojamo tarnybinio automobilio valstybiniame numeryje šautinę skylę, kas yra realus grasinimas, psichologinis smurtas, nebuvo analizuota UAB „TMD partners“ ataskaita apie pareiškėjo darbą. Pareiškėjo vertimas važiuoti pas konkretų gydytoją yra psichologinis spaudimas ir realus grasinimas, be to buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą ir slaptumą, todėl turi būti atlygintina 30 000 Lt žala.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Omnitel“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo aplinkybės visiškai nesusijusios su prašymo atnaujinti civilinį procesą parengimu ir pateikimu, nes ieškovui atsisakyta teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ne dėl bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, o administracinėje byloje.

252) Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kurių žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų lėmęs visai kitokio sprendimo priėmimą, nenurodė. Pareiškėjas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde ginčija nekonkuravimo sutarties sąlygas bei gyventojų pajamų mokesčio išskaitymus, kas nebuvo civilinės bylos Nr. 2-375-198/2011 ir ieškovo ieškinio nagrinėjimo dalykas. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą.

263) Pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusių teismo sprendimų (nuosprendžių), kuriais nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti faktai, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti civilinę bylą šiais pagrindais yra nepagrįstas.

274) Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų civilinės bylos atnaujinimo pagrindų. Teismas teisingai nurodė, kad ieškinio pagrindu nebuvo nekonkuravimo sutarties ir pagal šią sutartį išmokėtų išmokų teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo reikalaujama DK 226 straipsnio pagrindu grąžinti tam tikras išskaitas, todėl akivaizdu, kad teismas negalėjo padaryti aiškios teisės taikymo klaidos. Tuo labiau, kad iš nekonkuravimo sutarties turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti kompensaciją už nekonkuravimą, kuri lygi 89 920 Lt, įskaitant gyventojų pajamų mokestį. Gyventojų pajamų mokestį iš darbuotojui skirtų sumų tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai sumoka darbdavys, todėl akivaizdu, kad ginčijamo gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai nelaikytinas išskaita pagal DK 226 straipsnį.

285) Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011, priteisęs iš pareiškėjo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atmetęs pareiškėjo ieškinį jam priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 9 punktų pagrindais, pagrįstumu.

31Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

32Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

33Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas.

34Remiantis Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras); b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas; c) ši teisės taikymo klaida turi būti esminė, t. y. tokia, kuri sprendimą daro neteisėtą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti. Klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. prieš A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. R. N. v. Utenos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-7/2005).

35Pareiškėjas V. J. prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iš esmės grindė tuo, kad teismas neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikalingų aplinkybių – neapklausė liudytojų (gydytojos A. D., V. J. ir kitų), kurių parodymai būtų palankūs ieškovui, neįvertino to, jog atsakovai – ieškovo sutuoktinė ir darbdavys kišosi į ieškovo privatų gyvenimą, šmeižė ieškovą dėl jo blogos psichinės sveikatos būklės. Kolegija pažymi, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas ir dėl naujų įrodymų, kurie turi atitikti naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Tačiau pareiškėjo nurodyti įrodymai – liudytojų parodymai galėjo būti pateikti ir įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės. Juo labiau, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis dirbo atsakovo atstovybės regiono vadovu, t. y. turėjo didelę ir įvairiapusę profesinę patirtį, be to, jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Duomenų apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu šių liudytojų nebuvo galimybės apklausti, ieškovas nepateikė. Be to, ieškinio dalykas byloje yra reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo (pagrindinis reikalavimas) ir žalos atlyginimo (išvestinis reikalavimas), o jis nėra kildinamas iš ieškovo psichinės sveikatos būklės. Iš Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas sprendimo atmesti ieškinį negrindė ieškovo bloga psichine sveikatos būkle, o tyrė su šalių darbo teisiniais santykiais susijusias aplinkybes, nurodė, kad ieškovas charakterizuojamas kaip geras darbuotojas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios gali būti nustatytos naudojant naujas įrodinėjimo priemones, jam buvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės, be to, neegzistuoja ir sąsajumo bei esmingumo su byla sąlyga. Todėl jo nurodyti liudytojai negali paneigti to, kas nėra susiję su byla ir ko nenustatė teismas (b. l. 114-117).

36Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais taip pat nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Šiais pagrindais procesas gali būti atnaujintas tik tuomet, jeigu bylą nagrinėjusiam teismui, kurio prašoma atnaujinti procesą, yra pateikiami baudžiamojoje byloje priimti ir įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriuose nustatytos aplinkybės gali sudaryti pagrindą kitaip vertinti civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad iš bylos dingo dalis medžiagos, nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis, nepateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje būtų nustatytos ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas taip pat nepateikė baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytos nusikalstamos pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusių advokatų veikos, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai, kad V. J. ilgą laiką bylinėjosi administracinio proceso tvarka dėl valstybės garantuojamos pagalbos teikimo tinkamumo neturi teisinės reikšmės civilinės bylos teisingam išsprendimui. Klausimai, susiję su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tinkamumu taip pat nesudaro nagrinėjamos bylos dėl darbo teisinių santykių dalyko. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka ir kituose proceso atnaujinimo pagrinduose įtvirtintų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos byloje.

37Nepagrįstas ir atsakovo prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl teisės taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės dėl bylos nesujungimo su administracinio proceso tvarka nagrinėtomis bylomis yra susijusios su atskirų procesinių sprendimų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo. Todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip teisės taikymo aiški klaida ir negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjo nesutikimas su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendime nustatytu bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu yra procesinis klausimas, dėl kurio apskritai negali būti atnaujintas procesas. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, teismui atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti bylą laimėjusios šalies patirtas įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Negali būti vertinama kaip esminis proceso teisės pažeidimas ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teismas netinkamai vertino įrodymą dėl 21 556,80 Lt išskaitymo Vilniaus miesto VMI naudai. Bylos dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo teisingam išsprendimui šis įrodymas neturi teisinės reikšmės.

38Kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas nevertino, jog pagal nekonkuravimo sutartį išmokėta kompensacija turėjo būti vertinama kaip išmoka pagal autorinę sutartį. Pirma, bylą nagrinėjęs teismas ištyrė ir įvertino visus bylai teisingai išspręsti teisiškai reikšmingus įrodymus. Antra, šis įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su byla dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo. Trečia, šie apelianto argumentai susiję su įrodymų netinkamu tyrimu bei vertinimu, o šiuo klausimu ieškovas galėjo paduoti apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. teismui paduotas prašymas pratęsti 2011 m. vasario 21 d. sprendimo apskundimo terminą taip pat patvirtina, kad jis suprato apie tai, jog jo netenkina sprendimas ir ketino pasinaudoti apeliacijos teise, kurios įgyvendinimui taip pat nėra būtina advokato pagalba (b. l. 119). Proceso atnaujinimas nėra ir negali būti laikomas teismo sprendimo kontrolės forma ir šio instituto normos negali būti naudojamos siekiant įgyvendinimo apeliacijos institutu keliamus tikslus – patikrinti neįsiteisėjusio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

39Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti (to neginčija ir pats pareiškėjas). Kolegijos nuomone, terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, nes civilinėje byloje pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą su vėlesniais pakeitimais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui šios tarnybos 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ne dėl advokato nekompetentingumo, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai padarius išvadą, kad reikalavimas apskųsti sprendimą nepagrįstas, o tolesnis atstovavimas neperspektyvus. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės pagalbos suteikimo civ. byloje Nr. 2-375-198/2011, tačiau tokią pagalbą 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. SP-3299-(7.2406) buvo atsisakyta suteikti, o Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Šią administracinio teismo nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą (administracinės bylos Nr. AS858-873/2011). Taigi teismų įsiteisėjusiais sprendimais administracinėse bylose nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas turi teisę į privalomą advokato dalyvavimą civ. byloje Nr. 2-375-198/2011 apeliacinės instancijos teisme ar proceso atnaujinimo stadijoje, taip pat nenustatyta, kad advokatas netinkamai įgyvendino subjektines teises, teikdamas ieškovui teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas pagrįstai nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu tokią pagalbą pareiškėjui teikti atsisakyta ne byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, o administracinėje byloje dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, nes turimas turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nutarimu nustatytus lygius nemokamai teisinei pagalbai gauti (b. l. 57-59). Remdamasis vien tuo, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas galėjo nenagrinėti prašyme išdėstytų argumentų iš esmės. Tačiau žemesnės instancijos teismas to nepadarė ir iš esmės pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, teisėtai juos pripažindamas nepagrįstais.

40Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

41Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su darbo sutarties nutraukimo pagrindo... 5. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą,... 6. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. J., UAB... 7. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo V. J.... 8. Pasisakydamas dėl atsakovės D. J. atsakomybės, teismas nurodė, kad... 9. Pareiškėjas V. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio... 10. Dėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo nurodė, kad... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė... 13. Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjas apie... 14. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, kad terminas paduoti... 15. Teismas, nepaisant to, jog nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas... 16. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą... 17. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 20. 1) Procesas turi būti atnaujintas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9... 21. 2) Teismas neįvertino, kad pagal nekonkuravimo sutartį išmokėta... 22. 3) Terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo būti... 23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Omnitel“ prašo... 24. 1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo... 25. 2) Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas esminę reikšmę... 26. 3) Pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusių teismo sprendimų... 27. 4) Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje neegzistuoja CPK 366... 28. 5) Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo, kad pareiškėjas... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 30. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties,... 31. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 32. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 33. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios... 34. Remiantis Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu... 35. Pareiškėjas V. J. prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių... 36. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1... 37. Nepagrįstas ir atsakovo prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl... 38. Kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas nevertino, jog... 39. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas... 40. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 41. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas,... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti...