Byla 2A-98-157/2015
Dėl dovanojimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės,

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Eglei Bučinskaitei,

4atsakovei V. M. ir jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

5trečiojo asmens V. G. atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1052-264/2014 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei V. M., trečiasis asmuo V. G., dėl dovanojimo panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovė O. V. 2013-10-10 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti 2008-06-06 ir 2009-05-27 dovanojimo sutartis, sudarytas tarp jos kaip dovanotojos ir dukters V. M. kaip apdovanotosios dėl nekilnojamojo turto neatlygintino perleidimo, taikyti restituciją, grąžinti ieškovei turtą natūra bei pripažinti jai nuosavybės teisę į atsakovei šiuo metu priklausančią privatizuotą žemės sklypo dalį prie / po gyvenamuoju namu ir statiniais, esančiais ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė nurodė, kad 2008-06-06 sutartimi (notarinio registro Nr. 1-3647) ji padovanojo savo dukrai atsakovei V. M. 50 a ploto žemės sklypą Kaune, o 2009-05-27 sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2822) jai padovanojo 60 proc. gyvenamojo namo (pirmąjį aukštą), esančio ( - ), su priklausiniais. Kita dalis šio gyvenamojo namo, tai yra antrasis jo aukštas (mansarda), 2009-07-29 buvo padovanotas kitai dukrai trečiajam asmeniui V. G.

11Ieškovė teigė, kad dukrai Virginijai padovanojo didesnę dalį turto, nes ji buvo prisižadėjusi ja rūpintis, padėti finansiškai, pasirūpinti namu, tačiau savo pažado netesėjo. Šiuo metu ja rūpinasi tik trečiasis asmuo dukra V. G., kuri su šeima gyvena namo mansardoje. Ji pati gyvena pirmajame namo aukšte, yra 91 metų amžiaus, serga širdies ligomis, Parkinsono liga, cukriniu diabetu, dėl to negali kraustytis gyventi į antrąjį aukštą pas dukrą V. Tuo tarpu atsakovė, turėdama nuosavybės teisę į namo pirmąjį aukštą, siekia ją iškeldinti ir šią namo dalį parduoti, palikdama ją – savo senutę motiną, be prieinamo būsto. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė ją psichologiškai terorizuoja – skundžia šeimą policijai, be perspėjimo veda į patalpas galimus pirkėjus, atvykusi ją plūsta. Savo seseriai V. adresuotame laiške pati pripažino ieškovę iškeldinsianti. Teigė, kad apie būsto ir žemės sklypo pardavimą ir gresiantį iškeldinimą ji sužinojusi 2013 m. rugpjūčio mėnesį iš atsakovės viešų skelbimų.

12Ieškovė nurodė, kad dėl savo dukros atsakovės V. M. smerktino elgesio ji nebeturinti fiziškai, finansiškai ir teisėtai prieinamo būsto, yra terorizuojama, gąsdinama ir netgi ignoruojama, o tokie veiksmai atitinka CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas panaikinti dovanojimą. Be to, atsakovė neišlaiko jai priklausančios namo dalies, nemoka mokesčių (visus komunalinius mokesčius moka ieškovė ir dukra V. G.), neprižiūri žemės sklypo, visiškai neprisidėjo prie griūvančio stogo perdengimo, jai priklausanti namo dalis neremontuojama, tik siekia kuo greičiau pasipelnyti iš jai padovanoto turto. Ieškovės teigimu, tokie atsakovės veiksmai prieštarauja gerai moralei bei sudaro pagrindą naikinti dovanojimo sutartis.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovės O. V. ieškinį patenkino iš dalies, panaikino 2009-05-27 sutartį (notarinio registro Nr. 1-2822), kuria ieškovė padovanojo dukrai V. M. 60/100 dalių gyvenamojo namo su kitais statiniais bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visą garažą, esančius ( - ); taikė restituciją natūra ir šį turtą grąžino ieškovei, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 925/1541 dalis (0,0925 ha ploto) žemės sklypo, esančio ( - ), įregistruoto atsakovės vardu; įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovei 555,60 Lt, sumokėtus už šios žemės sklypo dalies privatizavimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 325 Lt, o iš ieškovės atsakovei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. M. atžvilgiu paliko galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė atsakovei 2008-06-06 sutartimi padovanojo 50 a ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Kaune, šalių įvertintą 170 231 Lt, o 2009-05-27 sutartimi – 60/100 dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo (pirmąjį namo aukštą), esančio ( - ), ir kiemo statinių, garažą 2G1p, šalių įvertintą 93 576 Lt, ir perleido nuomos teisę ½ žemės sklypo dalies, taip pat pastarosios sutarties 4. 3 punktu nustatė apdovanotajai gyvenamojo namo dalies (67,91 kv. m ploto) naudojimosi tvarką. Atsakovė šį nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu. Kita 40/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais 2009-07-29 dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. 3243) yra trečiojo asmens atsakovės sesers V. G. nuosavybė, pagal kurią ieškovei O. V. suteikiama teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis šioje dalyje esančiomis patalpomis.

16Remdamasis pateikta policijos medžiaga, internete esančiais viešaisiais duomenimis, liudytojų A. T., Marijos B. A., K. G. paaiškinimais, atsakovės rašytais laiškais, pranešimais ir kt., teismas nustatė, kad atsakovė, kuriai, pasak ieškovės, didesnė turto dalis buvo padovanota, nes ši buvo pasižadėjusi ja rūpintis, padėti finansiškai, pasirūpinti namu, kuriam jau tuo metu reikėjo remonto, tai yra tikintis iš jos didesnės pagalbos ir paramos, – ne tik neprižiūri, neremontuoja, neišlaiko gyvenamojo namo dalies, kurioje ieškovė iki šiol gyvena, bet ir siekia ją iš ten iškeldinti, turėdama tikslą šį turtą parduoti, psichologiškai terorizuoja ją ir seserį V. G., sistemingai iškviesdama policiją, rašydama nepagrįstus skundus, į ieškovės kambarį atvesdama galimus pirkėjus, savavališkai pasiimdama ieškovės ir sesers užaugintas daržoves.

17Remdamasis ieškovės medicininiais dokumentais ir kt. teismas nustatė, kad ji yra itin garbaus 91 m. amžiaus ir ligota moteris, kad jos gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro apie 653 Lt ir jokio kito turto ji neturi, kad moka už elektrą, perka malkas namui šildyti, – ir sprendė, jog yra tikėtina, kad ji neturi fizinių galimybių laipioti laiptais bei gyventi namo mansardoje su kita dukra.

18Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad sesuo ir jos sutuoktinis trukdo atsakovei naudotis jai priklausančia namo dalimi bei rūpintis motina, dėl to ji ne kartą kreipėsi į policiją, teismas nurodė, jog ji pati, būdama nenuosekli, tvirtina, kad pareigą apgyvendinti motiną turi sesuo V. G., kad motina gali lipti laiptais ir gyventi mansardoje, kad turi susiremontavusi vieną kambarį, kuriuo pati naudojasi ir laiko užrakintą, kad neturi lėšų nei motinos priežiūrai, nei dovanoto turto išlaikymui, todėl ketina šį turtą išnuomoti tretiesiems asmenims ar kitu būdu iš jo gauti pajamas. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl trukdymo naudotis priklausančia namo dalimi pagrįsti, kad jos ketinimai parduoti turtą ar jį išnuomoti yra realūs, kad tokiu būdu ji siekia naudos tik sau (CPK 185 str.).

19Teismas, nurodęs, kad rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatyminė kiekvieno asmens pareiga, priėjo prie išvados, kad tokie atsakovės (apdovanotosios) veiksmai rodo ypatingą nedėkingumą ir neabejotinai smerktini žmogiškumo, padorumo, geros moralės požiūriu, neatitinka minimalaus teisingumo, protingumo ir padorumo suvokimo bei įrodo ieškovės interesų nepaisymą. Sprendė, kad atsakovės konfliktai su savo seserimi negali būti pateisinama priežastimi nevykdyti dukters pareigos, rūpintis savo sena, ligota motina.

20Tuo remdamasis, teismas laikė, kad atsakovės veiksmai pripažintini prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti ginčijamą 2009-05-27 sutartį (notarinio registro Nr. 1-2822) (CK 6. 472 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

21Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti kitą – 2008-06-06 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-3647), teismas nurodė, jog ieškovė savo interesų pažeidimą ir faktines aplinkybes sieja tik su naikintina 2009-05-27 sutartimi, o jos valia dėl panaikinimo dovanojimo sutarties, kuria atsakovei padovanotas Kaune esantis 0,50 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), nėra aiškiai išreikšta ir nenukreipta į šio sandorio panaikinimą, todėl sprendė, kad ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

22Ieškovė O. V. pareiškė ieškinį pagrindu, t. y. griežtai moralės požiūriu smerktinais apdovanotojo (atsakovės) veiksmais prieš dovanotoją.

23Atmesdamas atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad CK 6. 472 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienerių metų terminas reikalavimui pareikšti, skaičiuotinas nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovė sužinojo apie ketinimą ją iškeldinti, todėl nėra praleistas.

24Pripažinęs minimą sandorį negaliojančiu CK 6. 472 straipsnio 1 dalies pagrindu ir vadovaujamasi CK 6. 472 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, o taip pat bendrosiomis restituciją reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.146-153 str.), teismas sprendė, kad restitucijos pagrindu šis turtas natūra grąžintinas ieškovei (CK 6. 145 str.), o atsakovei iš ieškovės priteistinos lėšos – 555,60 Lt, sumokėtos už 0,0925 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) privatizavimą (CK 6. 237 str. 1 d., 2 d., 1. 138 str. 1 p.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92/2010 ir kt.).

25Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 procentų) priteisė iš atsakovės ieškovei 325 Lt, o iš ieškovės atsakovei 200 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 4 d., 99 str., 88 str. 1 d. 9 p.), o teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. M. atžvilgiu – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei įpareigojimą netrukdyti ieškovei naudotis ginčo turtu, paliko galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27Atsakovė V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šio Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies yra patenkinti ieškovės O. V. ieškininiai reikalavimai ir šią ieškinio dalį atmesti. Skunde teigiama, kad:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo panaikinimo pagrindus, taip pat neteisingai įvertino aktualias faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, todėl be pagrindo sprendė, jog ji nevykdo įstatyminės pareigos rūpintis motina, kad jos veiksmai vertintini kaip smerktini geros moralės požiūriu ir atitinkantys CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytus dovanojimo panaikinimo pagrindus. Teismų praktikoje nurodyta, kad šioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui. Pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį griežtai moralei smerkiami veiksmai pripažintini ne bet kokie, todėl, sprendžiant dėl tokių veiksmų vertinimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tuo tarpu teismas vienašališkai vertino mano veiksmus ieškovės atžvilgiu, visiškai nevertino objektyvių priežasčių, dėl kurių aš buvau priversta atlikti vienus veiksmus, o nuo kitų – susilaikyti. Teismas šališkai įvertino psichologinio spaudimo faktą ieškovei tik iš mano pusės mano gynybai nuo neteisėtų trečiojo asmens V. G. veikimo teisėtą policijos pagalbos naudojimą, bet visiškai nevertino aplinkybių, kad būtent jos veiksmai buvo šių mano veiksmų priežastis (CPK 185 str. 1 d., CK 6.247 str.); neteisingai vertino bylos duomenis, susijusius su mano ketinimu išsiaiškinti dovanoto turto rinkos kainą, ar atsirastų pirkėjų dovanotam turtui, mano pastangas įstatymų nustatyta tvarka ginti savo įstatymų saugomus interesus, mano 2013-08-19 pareiškimą policijai prašant imtis atitinkamų drausminių priemonių V. G. atžvilgiu, kuri naudoja prieš mane psichologinį smurtą ir trukdo naudotis mano nuosavybe, bet joks reikalavimas iškeldinti ieškovę nepareikštas (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Tuo tarpu teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra panašios, bet nesutampa, todėl negali būti teismo precedentu šioje byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010, 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013) (CPK 4 str.). Priešingai nei sprendė teismas, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad aš būčiau naudojusi psichologinį ar fizinį smurtą prieš ieškovę, kaip dovanotoją, žeminusi jos orumą ir pan. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad pagal 2009-07-29 dovanojimo sutarties sąlygą ieškovė iki gyvos galvos turi gyvenamąją vietą pas dukrą V. G.
  2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.472 straipsnio 4 dalį bei vertino faktus, susijusius su ieškinio senaties termino praleidimu, nes nepateikta įrodymų, kad šis imperatyvus vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ji sužinojo arba turėjo sužinoti apie nurodomus dovanojimo panaikinimo pagrindus. Be to ieškinyje nenurodyta ir teismas nenustatė, nuo kada prasidėjo šio termino eiga (CK 1.127 str. 1 d.).
  3. Teismas be pagrindo tenkino reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei nuosavybės teise priklausančią 925/1541 ha ploto žemės sklypo dalį adresu ( - ), nes ji nėra šio turto pirkimo–pardavimo sutarties civilinių teisinių santykių dalyvė, o pats žemės sklypas yra pirkimo–pardavimo sutarties, o ne ginčijamų dovanojimo sutarčių objektas. Todėl ginčo teisiniams santykiams negalėjo būti taikomi CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 1.138 straipsnio 1 punkte numatyti teisių gynybos būdai bei teismo nurodyta teisminė praktika, o šis ieškinio reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., CK 6.189 str. 1 d.).

28Ieškovė O. V. atsiliepime prašo atsakovės V. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog apeliantės pateikti paaiškinimai yra prieštaringi, grindžiami nepagrįstais, absurdiškais kaltinimais kitiems asmenims ir noru gauti sau naudos iš jai dovanoto turto. Atsiliepime teigiama, kad:

  1. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyto imperatyvaus vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo, nes teismas teisingai nustatė, kad šio termino eigos pradžia – 2013 m. rugpjūčio mėn.
  2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai – kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu ir pažeidžiančius dovanotojos O. V. teisėtus interesus CK 6.472 str. 1 d.), įvertino jos ketinimus parduoti dovanotą turtą ar jį išnuomoti, 2013-08-19 policijoje registruoto jos pareiškimo turinį ir kt.
  3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-162/2010) ir 2013 m. birželio 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-350/2013) pateiktais išaiškinimais, nes nesutampa šiose bylose bei nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės.
  4. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškininis reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo žemės sklypo dalį (CK 6.237 str. 1 d., 2 d., 3 d., 1.138 str. 1 p., 5 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).

    29

30Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į atsakovės V. M. apeliacinį skundą, su juo nesutikdama nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje aktualios aplinkybės bei faktai yra tinkamai nustatyti ir įvertinti, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

33Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, seserų atsakovės V. M., trečiojo asmens V. G., jų atstovų apeliacinės instancijos teismo žodinio proceso metu pateiktais papildomais paaiškinimais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės O. V. ieškininius reikalavimus, netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatė nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes, išaiškino bei pritaikė dovanojimo panaikinimą reglamentuojančias CK 6.472 straipsnio normas bei teismų praktikos nurodymus šiais klausimais ir dėl šios priežasties priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

34Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu; kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, jog geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

35Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškininiame pareiškime nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo grindžiamas reikalavimas taikyti minėtas CK 6.472 straipsnio nuostatas, bei kuriuo savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, suteikia pagrindą spręsti, jog iš esmės minimi konfliktai kilo bei kyla ne tarp ieškovės O. V. bei dukters atsakovės V. M., o tarp nurodyto namo bendrasavininkių seserų atsakovės V. M. bei trečiojo asmens V. G., kurioms ieškovė, kaip nurodyta šioje nutartyje aukščiau, yra padovanojusi visą namą ir kurios abi tiek pagal įstatymą, tiek pagal geros moralės bei susiklosčiusių papročių nuostatas abi turi pareigą rūpintis savo itin garbaus – šiuo metu beveik 93 metų, amžiaus, ligota mama, kuri kas mėnesį gauna apie 653 Lt pajamų, o visą savo turtą yra padovanojusi joms. Beje, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal paskutinę, tai yra 2009-07-29 sutartį (notarinio registro Nr. 3243), kuria ieškovė dukrai V. G. padovanojo 40/100 dalis minimo gyvenamojo namo su priklausiniais, ir jai teko šio namo patalpos: 1/2 (R-1/5,5,41 kv. m), 1/2 (R-2/11,65 kv. m), 1/2 (R-3/13,06 kv. m), 1-1/10,29 kv. m), 2-2/2,88 kv. m, 2-3/10,35 kv. m, 2-4/7,39 kv. m), apdovanotoji V. G. įsipareigojo leisti savo motinai dovanotojai O. V. iki gyvos galvos gyventi šiame pastate ir naudotis jai priklausančiomis patalpomis bei visomis bendromis patalpomis (1 t., b. l. 99-101).

36Pirmiau jau minėta, kad tiek ieškininiame pareiškime, kituose byloje esančiuose dokumentuose, o taip pat teikiant paaiškinimus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodomos faktinės aplinkybės, kad atsakovė neprižiūri, neremontuoja, neišlaiko savo gyvenamojo namo dalies, savavališkai pasiima ieškovės ir sesers užaugintas daržoves, kad pati ieškovė moka už elektrą, perka malkas namui šildyti, kad policijos pareigūnų pagalbos yra telkiamasi dėl konfliktų, kylančių tarp atsakovės bei trečiojo asmens (jos šeimos narių), kad namo pirmojo aukšto patalpomis naudojasi ne tik ieškovė bet ir trečiojo asmens dukra S. J. ir kt. – tik patvirtina kolegijos išvadą. Iš tiesų, į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė viešai skelbė informaciją apie jai priklausančios namo dalies pardavimą, tuo klausimu susirašinėjo su trečiuoju asmeniu ir kt. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad V. M., šiuo klausimu būtų ėmusis teisines pasekmes sukeliančių veiksmų (CK 4.79 str. 2 d.). Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minimi faktai taip pat vertintini, kaip patvirtinimas tarp seserų tvyrančios konfliktinės situacijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvados dėl CK 6.472 straipsnio nuostatų taikymo, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, taip pat nepatvirtina byloje apklaustų liudytojų A. T., M. B. A., K. G. paaiškinimai, kad atsakovė motiną lankė retai, kad ieškovė skundėsi, kad atsakovė nori ją ,,iškraustyti“ ir kt.

37Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dalyvaujančių byloje asmenų, kurie, beje, yra atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, dėmesį į tai, kad visi tarp nekilnojamojo turto bendrasavininkių kylantys klausimai, o taip pat ginčai dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo (naudojimasis šiuo turtu, jo išlaikymas, mokesčiai, jo remontas etc., privalo būti sprendžiami tarpusavio susitarimais arba įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtoji knyga, CPK 5 str.).

38Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su apeliantės V. M. skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo remtis nurodytos teismų praktikos išaiškinimais, nes, priešingai nei tvirtina savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė O. V., minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių aktualios faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėms, – minėtose kasacinio teismo bylose teismų nustatyti faktai akivaizdžiai patvirtino apdovanotojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą tiesiogiai dovanotojo atžvilgiu (turto naikinimas, civilinės bylos dėl iškeldinimo inicijavimas etc.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010, 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013) (CPK 4 str.).

39Taigi remdamasi bylos medžiaga bei vadovaudamasi civiliniame procese taikytina įrodymų pakankamumo taisykle, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad minėti atsakovės veiksmai savo motinos dovanotojos O. V. atžvilgiu atitinka CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytą bei teismų praktikoje atskleistą elgesį (CPK 178 str., 185 str.).

40Todėl naikinama teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovės O. V. ieškininiai reikalavimai ir panaikinta 2009-05-27 sutartis (notarinio registro Nr. 1-2822) dėl 60/100 dalių gyvenamojo namo ir kt. dovanojimo bei pritaikyta restitucija natūra (CK 6.472 str. 1 d., 3 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat naikina teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinus ieškovės O. V. ieškinį, jos asmeninėn nuosavybėn priteista 925/1541 dalis (0,0925 ha) žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), įpareigojant ieškovę per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovei 555,60 Lt, sumokėtus už šios žemės sklypo dalies privatizavimą.

41Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

42Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo klausimu (CK 6.472 str. 4 d.). Priešingai nei teigia apeliantė, teismas, remdamasis faktiniu ieškinio pagrindu, teisingai sprendė, jog ieškovė šio termino pradžią siejo su sužinojimu apie pirmiau paminėtus atsakovės V. M. veiksmus, jos žodžiais tariant, siekiant ją iškeldinti iš namo pirmojo aukšto patalpų, tai yra su atsakovės 2013 m. rugpjūčio mėn. laišku trečiajam asmeniui V. G. Todėl sutiktina su teismu, kad ieškovė O. V., 2013-10-10 pateikdama teismui šį ieškinį, CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos nepažeidė (CPK 185 str.).

43Kitų atsakovės V. M. apeliaciniame skunde bei ieškovės O. V. ir trečiojo asmens V. G. atsiliepimuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja kaip neturinčių teisinės reikšmės, ir dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

44Teisėjų kolegija, pažymi, ir tai jau ne kartą šioje nutartyje buvo minėta, kad ieškovės O. V. esminis faktinis ieškinio pagrindas – atsakovės V. M. veiksmai, jos tvirtinimu, siekiant parduoti namo pirmojo aukšto patalpas, kuriose ji gyvena ir taip atimant iš jos galimybę gyventi šiame namo aukšte. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliantė atsakovė V. M. teismo posėdyje pareiškė, jog neprieštarauja, kad jos motina ieškovė O. V. iki savo dienų pabaigos gyventų jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje – pirmajame jo aukšte. Tokios pozicijos atsakovė laikėsi taip pat ir apeliacinės instancijos teismo šalims pasiūlytame procese baigti šį teisminį ginčą taikiu būdu (2 t., b. l. 200-217). Taip pat nurodyta, kad 2009-07-29 sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. 3243) kitai ieškovės dukrai atsakovės seseriai trečiajam asmeniui V. G. likusios 40/100 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais ieškovės O. V. padovanotos su sąlyga, kad ji iki gyvos galvos galės gyventi ir naudotis šioje dalyje esančiomis patalpomis bei visomis bendromis patalpomis (1 t., b. l. 99-102).

45Taigi remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus ieškovės O. V. ieškininius reikalavimus dėl dovanojimo panaikinimo, tačiau neišeinant už pareikto ieškinio faktinio pagrindo ir siekiant užtikrinti itin garbaus amžiaus ieškovės orų gyvenimą bei atsižvelgiant į šiame bylos nagrinėjimo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, – jos teisė gyventi pirmajame namo aukšte apgintina taikant kitas, tai yra uzufrukto instituto normas (CK 1.138 str. 1 d. 8 p.). Todėl sprendžia, kad ieškovei O. V. nustatytinas uzufruktas – teisė iki gyvos galvos naudotis V. M. priklausančiomis 60/100 dalių ginčo gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) patalpomis (CK 4.141 str. 1 d., 4.147 str. 1 d., ).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Nagrinėjamu atveju patenkinus atsakovės V. M. apeliacinį skundą, ieškovės O. V. ieškinys iš esmės yra atmetamas (CPK 98 str.). Apeliantė prašė iš ieškovės valstybei priteisti 650 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 str. 4 d., 99 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, neperskirto pirmosios instancijos teismo iš ieškovės O. V. atsakovei V. M. priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 1.5 str., CPK 2, 185 str.).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

49Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.

50Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinus O. V. ieškinį, panaikinta 2009 m. gegužės 27 d. sutartis (notarinio registro Nr. 1-2822), kuria O. V. padovanojo V. M. 60/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) su priklausiniu – kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )) bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visą garažą 2Glp (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ir taikyta restitucija natūra, grąžinant šį turtą O. V. asmeninėn nuosavybėn; priteista O. V. asmeninėn nuosavybėn 925/1541 dalis (0,0925 ha ploto) žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), nekilnojamojo turto registre įregistruoto V. M. vardu, įpareigojant O. V. per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti V. M. 555,60 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 60 ct), sumokėtus už šios žemės sklypo dalies privatizavimą. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – minimus ieškovės O. V. ieškininius reikalavimus atmesti.

51Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš V. M. ieškovei O. V. priteista 325 Lt bylinėjimosi išlaidų.

52Nustatyti O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą – teisę iki gyvos galvos naudotis V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiomis 60/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) patalpomis.

53Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. M. atžvilgiu.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Eglei Bučinskaitei,... 4. atsakovei V. M. ir jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,... 5. trečiojo asmens V. G. atstovui advokatui Elmarui Urbonui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Ieškovė O. V. 2013-10-10 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė... 10. Ieškovė nurodė, kad 2008-06-06 sutartimi (notarinio registro Nr. 1-3647) ji... 11. Ieškovė teigė, kad dukrai Virginijai padovanojo didesnę dalį turto, nes ji... 12. Ieškovė nurodė, kad dėl savo dukros atsakovės V. M. smerktino elgesio ji... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovės O. V.... 15. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė atsakovei... 16. Remdamasis pateikta policijos medžiaga, internete esančiais viešaisiais... 17. Remdamasis ieškovės medicininiais dokumentais ir kt. teismas nustatė, kad ji... 18. Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad sesuo ir jos sutuoktinis... 19. Teismas, nurodęs, kad rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatyminė... 20. Tuo remdamasis, teismas laikė, kad atsakovės veiksmai pripažintini... 21. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti kitą – 2008-06-06 dovanojimo sutartį... 22. Ieškovė O. V. pareiškė ieškinį pagrindu, t. y. griežtai moralės... 23. Atmesdamas atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad... 24. Pripažinęs minimą sandorį negaliojančiu CK 6. 472 straipsnio 1 dalies... 25. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas proporcingai patenkintų... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. Atsakovė V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šio Kauno apygardos... 28. Ieškovė O. V. atsiliepime prašo atsakovės V. M. apeliacinį skundą atmesti... 29. ... 30. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į atsakovės V. M. apeliacinį skundą, su... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, seserų atsakovės V. M.,... 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.472 straipsnio... 35. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškininiame pareiškime nurodytas... 36. Pirmiau jau minėta, kad tiek ieškininiame pareiškime, kituose byloje... 37. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dalyvaujančių... 38. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su apeliantės V. M. skundo... 39. Taigi remdamasi bylos medžiaga bei vadovaudamasi civiliniame procese taikytina... 40. Todėl naikinama teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovės... 41. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.... 42. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus... 43. Kitų atsakovės V. M. apeliaciniame skunde bei ieškovės O. V. ir trečiojo... 44. Teisėjų kolegija, pažymi, ir tai jau ne kartą šioje nutartyje buvo... 45. Taigi remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Nagrinėjamu atveju patenkinus atsakovės V. M. apeliacinį skundą, ieškovės... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.... 50. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinus O. V. ieškinį,... 51. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš V. M. ieškovei O. V. priteista 325 Lt... 52. Nustatyti O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą – teisę iki... 53. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 54. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytas...