Byla eA-1995-624/2019
Dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vantolina“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. V4-243 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 3R-12(AG-352/02-2017) (toliau – ir Sprendimas).

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad jis paskirtas bankrutuojančios UAB „Broner“ (toliau – ir BUAB „Broner“) bankroto administratoriumi. Bendrovė 2017 m. birželio 21 d. gavo Tarnybos lydraštį, su kuriuo UAB „Vantolina“ pateiktas „Swedbank“, AB skundas ir kuriame nustatytas terminas iki 2017 m. liepos 5 d. pateikti išsamų paaiškinimą į „Swedbank“, AB skunde keliamus klausimus bei pateikti savo paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus. Vykdydama lydraštyje nustatytą įpareigojimą, Bendrovė 2017 m. liepos 5 d. Tarnybai pateikė išsamius ir motyvuotus papildomus paaiškinimus, rašytinius dokumentus. Tarnyba 2017 m. spalio 11 d. el. laišku paprašė Bendrovės pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, susijusią su atliekamu BUAB „Broner“ patikrinimu. Bendrovė 2017 m. spalio 18 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir pateikė Tarnybos nurodytus papildomus rašytinius įrodymus. Bendrovė 2017 m. spalio 30 d. gavo Tarnybos el. laišką, su kuriuo Bendrovei įteiktas Tarnybos išvados Nr. D4-1599 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ veiksmų, administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Broner““ projektas (toliau – ir Projektas). Nesutikdamas su Projekto dalimi dėl Bendrovės padarytų minėtų teisės normų pažeidimų, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 3 d. Tarnybai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog Bendrovė nepadarė Projekte nurodytų teisės aktų pažeidimų. Bendrovei 2017 m. lapkričio 10 d. buvo įteikti Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. D4-1648 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ veiksmų, administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Broner“ (toliau – ir Išvada), ir Įsakymas, kuriuose Bendrovė pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.4 punktą, jai (Bendrovei paskirta) nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvadoje nurodytais teisės aktų pažeidimais ir Įsakyme paskirta nuobauda, pateikė Komisijai skundą, kurį Komisija atmetė.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. liepos 29 d., vykdydamas BUAB „Broner“ 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, parengė išvadą dėl BUAB „Broner“ įkeisto turto hipotekos pabaigos ir išregistravimo, kurioje nurodyta, jog atlikus BUAB „Broner“ turto analizę, buvo nustatyta, kad dalis bankrutuojančios bendrovės apskaitoje esančių nekilnojamojo turto objektų, esančių Bukčių g. 64, Vilniuje, yra nugriauti. Visi šie nugriauti pastatai buvo 2008 m. gruodžio 4 d. sutartine hipoteka (hipotekos identifikavimo kodas 01120080030367) įkeisti kreditoriaus AB „Swedbank“ (tuo metu – AB bankas „Hansabankas“) naudai. Pareiškėjas gavo kreditoriaus UAB „Inreal valdymas“ 2017 m. gegužės 5 d. prašymą, kuriame bankroto administratoriaus reikalaujama kuo skubiau imtis reikiamų veiksmų pasibaigusiai BUAB „Broner“ hipotekai išregistruoti. Atsižvelgdamas į gautą kreditoriaus prašymą, pareiškėjas kreipėsi į kreditorių „Swedbank“, AB, prašydamas pateikti sutikimą administratoriui kreiptis į notarą dėl žuvusių nekilnojamojo turto objektų hipotekos išregistravimo, tačiau joks atsakymas į šį prašymą iki šiol negautas.

114.

12Pareiškėjas akcentavo, kad pasibaigusios įkeisto turto hipotekos išregistravimas yra būtinas, nes išregistravus hipoteką pasikeistų BUAB „Broner“ kreditorių eilė, t. y. sumažėtų „Swedbank“, AB pirmumo teise tenkinamų reikalavimų dydis, pakistų ir procedūrų eiga turto perdavimui hipotekos kreditoriui aspektu, t. y. pardavus BUAB „Broner“ turtą varžytynėse, gautos pajamos turėtų būti paskirstomos kita tvarka. Toks klausimas turėtų būti išspręstas iki pirmųjų BUAB „Broner“ turto varžytynių, tačiau kreditorius „Swedbank“, AB nėra aktyvus sprendžiant šį klausimą. Dėl iki šiol besitęsiančio ginčo dėl pasibaigusios kreditoriaus „Swedbank“, AB hipotekos naudai įregistruotos hipotekos pabaigos ir išregistravimo, nuo 2013 m. iki šiol nėra galimas BUAB „Broner“ nuosavybės teise priklausančio neįkeisto turto pardavimas. Užbaigus hipotekos išregistravimo procedūras, visos 5 BUAB „Broner“ priklausančių žemės sklypų nuomos teisės būtų neįkeistos ir galėtų būti parduodamos vienu metu kaip vientisas objektas (investicinis projektas), tokiu būdu padidinant galimą pardavimo kainą. Akivaizdu, kad neįkeisto turto nepardavimas ar pardavimo inicijavimo klausimo neiškėlimas šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių BUAB „Broner“ bankroto procedūrų trukmei neturėjo ir negalėjo turėti, nes dėl kreditorių ginčų dėl įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos, net ir pardavus neįkeistą turtą, iš pardavimo gautos pajamos negalėtų būti naudojamos kreditorių reikalavimams užtikrinti tol, kol nebūtų parduotas visas įkeistas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuolat besitęsiančių teisminių ginčų tarp kreditorių įkeistas turtas nėra parduotas, taip pat ir dėl ginčo dėl pasibaigusios hipotekos išregistravimo, pareiškėjo veiksmai (neveikimas) jokios neigiamos įtakos BUAB „Broner“ bankroto procedūroms neturėjo, bankroto proceso jis neužvilkino.

135.

14Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

156.

16Atsakovas nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo minėtas teisminis ginčas baigtas dar 2014 m. gegužės 19 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį. Pareiškėjas tiek Tarnybos atlikto patikrinimo metu, tiek skunde Komisijai nurodė, kad BUAB „Broner“ priklausančio neįkeisto turto pardavimo varžytynės buvo paskelbtos ir jo pardavimui nesiruošta tik todėl, kad patys kreditoriai per visą bankroto procedūrų eigą nekėlė šio turto pardavimo klausimo ir toks klausimas nekeliamas iki šiol. Pažymėjo, kad nuobauda Bendrovei skirta būtent dėl neįkeisto įmonės turto pardavimo neorganizavimo. Administratorius, kaip savo srities profesionalas, neturi perkelti kreditoriams savo pareigų, kurios priskirtinos bankroto administratoriaus kompetencijai, t. y. organizuoti būtinus bankroto proceso darbus; klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo yra teikiami kreditorių susirinkimui bankroto administratoriaus iniciatyva, ne kreditorių. Bankroto administratorius įmonės bankroto proceso metu turi užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų procedūrų, laiku svarstoma dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, savo veiksmais (neveikimu) nevilkinti bankroto proceso.

177.

18Atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl neįkeisto turto pardavimo kreditoriai neturi vieningos nuomonės, taigi neįkeisto turto pardavimo procedūra gali užsitęsti, Bendrovė, kuri yra atsakinga už įmonės bankroto procesą, matydama, jog kreditoriai dėl neįkeisto turto gali ginčytis, turėjo žymiai anksčiau ir savo iniciatyva pateikti kreditorių susirinkimui turto pardavimo klausimus. Be to, gavusi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį, kurioje panaikintas nutarimas dėl neįkeisto turto vertinimo, turėjo nedelsdama reaguoti ir šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės neįkeisto turto vertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos. Ginčas dėl būtinumo visą įmonės turtą pardavinėti kaip investicinį projektą baigtas 2017 m. gegužės 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-889-798/2017, o pareiškėjo nurodoma 2017 m. spalio 16 d. teismo nutartis su minėtu klausimu nėra tiesiogiai susijusi. Pareiškėjo argumentas, kad pagal ĮBĮ imperatyvias nuostatas bankroto procedūrų metu privaloma pirma parduoti būtent įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, yra nepagrįstas, nes ĮBĮ tokios tvarkios imperatyviai nenustato, o turto pardavimo klausimai siejami su teismo nutartimi likviduoti įmonę dėl bankroto (ĮBĮ 30 str., 31 str. 2 d.).

19II.

208.

21Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

229.

23Teismas nustatė, kad: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Broner“ bankroto bylą; Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Broner“ bankroto administratore paskyrė Bendrovę; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Broner“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tarnyba 2017 m. gegužės 31 d. gavo „Swedbank“, AB 2017 m. gegužės 29 d. skundą. Tarnyba 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. (10.4)D2-1893 „Dėl bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ veiksmų administruojant uždarąją akcinę bendrovę „Broner““ informavo Bendrovę apie pradėtą neplaninį patikrinimą, 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. (10.4)D2-1892 „Dėl bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ veiksmų, administruojant uždarąją akcinę bendrovę „Broner““ Tarnyba paprašė pareiškėjo iki 2017 m. liepos 5 d. pateikti išsamų paaiškinimą į „Swedbank“, AB skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. Pareiškėjas pateikė Tarnybai 2017 m. liepos 5 d. paaiškinimus, nurodydamas, kad jis tinkamai ir pagrįstai naudojasi jam įstatyme nustatyta teise skųsti administratoriaus teises pažeidžiančius kreditorių susirinkimų nutarimus, kad dėl tokių administratoriaus skundų pateikimo BUAB „Broner“ bankroto procedūros nėra vilkinamos, t. y. tokių skundų pateikimas savaime nėra kliūtis tęsti bankroto procedūras, pardavinėti BUAB „Broner“ turtą ar atlikti kitus veiksmus, kad skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų nuolat teikia ir BUAB „Broner“ kreditoriai. Bendrovė 2017 m. spalio 18 d. pateikė Tarnybai 2017 m. spalio 18 d. paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai 2) ir papildomus dokumentus (be kita ko, Įmonės kreditorių susirinkimų protokolų nuorašus), Tarnyba 2017 m. spalio 30 d. el. paštu pateikė Bendrovei Tarnybos išvados Nr. D4-1599 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ veiksmų, administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Broner“ projektą. Bendrovė 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus „Dėl 2017-10-30 išvados Nr. D4-1599 projekto“ (toliau – ir Nuomonė). Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. D4-1648 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ veiksmų, administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Broner““ konstatuota, jog neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad administratorius, administruodamas įmonę, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą, nes nesiėmė aktyvių veiksmų dėl neįkeisto turto pardavimo klausimo. Tarnybos direktorius, susipažinęs su Išvada ir pareiškėjo Nuomone, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius (pareiškėjas), administruodamas įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.4 punktą, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ginčijamu 2017 m. lapkričio 8 d. Įsakymu bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ skyrė nuobaudą – įspėjimą. Komisija, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Bendrovės skundą (dalyvaujant Bendrovės ir Tarnybos atstovams), 2018 m. sausio 11 d. Sprendime Nr. 3R-12(AG-352/02-2017) Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2410.

25Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis ėmėsi visų veiksmų dėl neįkeisto įmonės turto pardavimo, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti sprendimai, priimti dėl kilusių įmonės kreditorių ginčų dėl įkeisto turto, šioje administracinėje byloje nėra aktualūs. Teismas vertino, kad laikotarpis, kai bankroto byla įmonei iškelta 2010 m. balandžio 16 d., o klausimas dėl neįkeisto įmonės turto buvo sprendžiamas tik 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime, yra labai ilgas. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas pripažino, jog šis klausimas nebuvo anksčiau keliamas dėl to, kad patys kreditoriai jo nekėlė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kaip savo srities profesionalas neturi perkelti kreditoriams pareigų, kurios priskirtinos administratoriaus kompetencijai, t. y. organizuoti būtinus bankroto proceso darbus. Klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo yra teikiami kreditorių susirinkimui administratoriaus iniciatyva, ne kreditorių. Kreditoriai gali teikti savo pasiūlymus dėl turto pardavimo, tačiau tai nėra jų pareiga. administratorius įmonės bankroto proceso metu turi užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų procedūrų, laiku svarstoma dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, savo veiksmais (neveikimu) nevilkinti bankroto proceso.

2611.

27Teismas, įvertinęs pareiškėjo neveikimą bankroto procese neįkeisto turto pardavimo aspektu, sprendė, kad Tarnybos Įsakymo bei Komisijos Sprendimo nėra teisinio pagrindo naikinti, nes Tarnyba išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino bei skyrė proporcingą (minimalią) poveikio priemonę.

28III.

2912.

30Pareiškėjas UAB „Vantolina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

3113.

32Pareiškėjas teigia, kad jis, kaip administratorius, neturi teisės pradėti neįkeisto turto pardavimo tol, kol nėra užbaigtos įkeisto BUAB „Broner“ turto pardavimo procedūros, kadangi tokiu atveju būtų pažeistos IBĮ nuostatos. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo argumentus atmetė netinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis. Pabrėžia, kad teismas sprendime pateikia prieštaringus argumentus: nors nurodo, jog kad aplinkybės, susijusios su iki 2014 metais vykusiu teisminiu ginču, nėra aktualios nagrinėjant Komisijos Sprendimo teisėtumą, kadangi šios bylos nagrinėjimas baigtas dar 2014 metais, tačiau vėliau jau nurodo, jog nuobauda pareiškėjui pagrįstai paskirta už neįkeisto turto pardavimo procedūrų neatlikimą nuo pat BUAB „Broner“ bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kai neįkeisto turto pardavimo klausimas iškeltas BUAB „Broner“ kreditorių susirinkime. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo argumentai, susiję su iki 2014 m. gegužės 19 d. nagrinėtu teisminiu ginču, nėra aktualūs šioje administracinėje byloje nagrinėjamam ginčui, tuo pačiu sprendime prieštaringai konstatuodamas, kad pareiškėjas neteisėtai neinicijavo turto pardavimo nuo 2010 metų iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo vertinti iki 2014 m. gegužės 19 d. nagrinėto teisminio ginčo reikšmę šioje administracinėje byloje arba pareiškėjo pažeidimo trukmę apriboti iki minėtos datos. Tačiau teismas aplinkybių, susijusių su susijusios administracinės bylos nagrinėjimu nevertino, o pažeidimo trukmę nepagrįstai konstatavo nuo pat bankroto procedūrų pradžios. Pareiškėjo vertinimu, ginčo laikotarpis, kuomet pareiškėjas tariamai nepagrįstai neveikė neinicijuodamas neįkeisto BUAB „Broner“ turto pardavimo klausimo BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimuose, būtų nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., t. y. ne 6 metai, kaip nepagrįstai nurodyta teismo sprendime, o dveji metai.

3314.

34Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad minėtas teisminis ginčas nėra susijęs su neįkeisto BUAB „Broner“ turto pardavimu, kadangi minėtoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl galimybės atskirai pardavinėti įkeistą BUAB „Broner“ turto, esančio Bukčių g., Vilniuje, dalį. Teismas apskųstame sprendime yra konstatavęs, kad toks turto pardavimas nėra galimas, t. y. kad žemės sklypo nuomos teisės negali būti savarankišku pardavimo objektu. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės būtų galima spręsti, kad įkeistas turtas turi būti parduodamas kartu su neįkeistu turtu kaip vienas kompleksas (kaip investicinis projektas ar panašia forma, o ne kaip žemės sklypų nuomos teisės). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su negalėjimu inicijuoti neįkeisto turto pardavimo tol, kol nėra užbaigtas pasibaigusios hipotekos išregistravimo procedūros. Pareiškėjas nurodo, kad gavus neigiamą notaro atsakymą, jis inicijavo civilinę bylą dėl teisės pripažinimo (civilinė byla Nr. e2-14743-934/2018), kuria teismo prašo pripažinti BUAB „Broner“ bankroto administratoriaus teisę be atskiro hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB sutikimo vienašališkai išregistruoti pasibaigusią sutartinę hipoteką.

3515.

36Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, jog IBĮ nuostatos nenumato būtinybės pirmiau parduoti įkeistą bankrutuojančios bendrovės turtą, o tik po to pradėti neįkeisto turto pardavimo procedūras. Vertina, kad teismas tokią išvadą padarė netinkamai įvertinęs tiek ĮBĮ reglamentavimą, tiek ir faktinę BUAB „Broner“ bankroto procedūrų situaciją. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja ir teismų suformuotai IBĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo praktikai. Teismas sprendime dėl šių argumentų ir dėl cituojamos teismu praktikos apskritai nepasisakė. Taigi pareiškėjas tol, kol nėra parduotas BUAB „Broner“ įkeistas turtas, ne tik neturėjo galimybės, bet neturėjo ir teisės inicijuoti neįkeisto turto pardavimą, todėl tokie administratoriaus veiksmai nėra ir negali būti laikomi kokių nors teisės aktų nuostatų pažeidimu. Pažymi, kad ginčo byloje nėra dėl to, kad administratorius tinkamai vykdo visus teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su įkeisto turto pardavimu.

3716.

38Pareiškėjas pažymi, kad visas šis ginčas dėl tariamai netinkamų administratoriaus pareigų vykdymo, dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo pradėtas BUAB „Broner“ kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymo Tarnybai pagrindu. Analogiško turinio prašymu (nurodant tokias pačias faktines aplinkybes, tariamus pažeidimus) didžiausias BUAB „Broner“ kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi ir į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas administratorių atstatydinti. Nors Vilniaus apygardos teismo nutartimi administratorius buvo pripažintas pažeidęs teisės aktų reikalavimus ir atstatydintas iš BUAB „Broner“ bankroto administratoriaus pareigų, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-717-241/2018 minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo panaikinta, o apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad administratorius (pareiškėjas) tinkamai vykdo savo pareigas.

3917.

40Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

4118.

42Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį šio turto pardavimas nebuvo galimas, yra teisiškai nereikšmingas, nes Tarnybos atlikto patikrinimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad minėtas teisminis ginčas baigtas dar 2014 m. gegužės 19 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį. Pažymi, kad nuobauda pareiškėjui skirta būtent dėl neįkeisto įmonės turto pardavimo neorganizavimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad BUAB „Broner“ priklauso neįkeistas turtas. Pažymi, pareiškėjo argumentas, kad nuo 2016 m. iki šiol nagrinėjimas teisminis ginčas dėl būtinumo visą įmonės turtą pardavinėti kaip investicinį projektą, todėl jis negalėjo kreditorių susirinkimuose kelti klausimo dėl neįkeisto turto pardavimo, yra nepagrįstas, kadangi ginčas dėl būtinumo visą įmonės turtą pardavinėti kaip investicinį projektą baigtas 2017 m. gegužės 4 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-889-798/2017, o pareiškėjo nurodoma teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis su minėtu klausimu nėra tiesiogiai susijusi. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad BUAB „Broner“ likvidavimo terminas suėjo 2017 m. kovo 21 d., vertintina, jog nepagrįstai sustabdžius BUAB „Broner“ turto realizavimą dėl investicinio projekto parengimo ir įvertinimo, užsitęs ir pats bankroto procesas, bus sudarytos sąlygos ne tik vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, bet ir galimai su jais visa apimtimi neatsiskaityti, kas savaime reiškia vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų pažeidimą – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to, pareiškėjo argumentas, kad pagal imperatyvias ĮBĮ nuostatas bankroto procedūrų metu privaloma pirma parduoti būtent įkeistą bankrutuojančios bendrovės turtą, yra nepagrįstas, nes ĮBĮ nenumato tokių imperatyvių nuostatų.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

4519.

46Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Tarnybos 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. V4-243, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

4720.

48Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.).

4921.

50Apibrėžiant ginčo ribas, visų pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui, BUAB „Broner“ administratoriui, skirta už tai, kad jis, turėjęs žymiai anksčiau ir savo iniciatyva pateikti kreditorių susirinkimui neįkeisto BUAB „Broner“ turto pardavimo klausimus, to ilgą nesiėmė, dėl ko pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimus.

5122.

52ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Elgesio kodekso 6.2 ir 6.4 papunkčiuose taip pat nustatyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas; siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

5323.

54Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė konstatavęs, kad, įvertinus pareiškėjo neveikimą bankroto procese neįkeisto turto pardavimo aspektu, Įsakymo nėra teisinio pagrindo naikinti, nes Tarnyba išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino bei skyrė proporcingą (minimalią) poveikio priemonę.

5524.

56Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, be kita ko, pažymėdamas, jog jis neturi teisės pradėti neįkeisto turto pardavimo tol, kol nėra užbaigtos įkeisto BUAB „Broner“ turto pardavimo procedūros.

5725.

58Bylos duomenimis, Tarnyba atlikto patikrinimo metu, be kita ko, nustatė, jog: BUAB „Broner“ priklauso neįkeistas turtas – pastatas-pagalbinis pastatas, esantis Bukčių g., Vilniuje, unikalus numeris 1095-0000-3282; bankroto byla BUAB „Broner“ iškelta 2010 m. balandžio 16 d., o klausimas dėl neįkeisto BUAB „Broner“ turto pirmą kartą buvo sprendžiamas tik 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime; administratorius (pareiškėjas) teigė, kad šis klausimas nebuvo anksčiau keliamas dėl to, jog patys kreditoriai jo nekėlė; be to, gavęs 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikintas nutarimas dėl neįkeisto turto vertinimo, pareiškėjas turėjo nedelsdamas reaguoti ir šaukti kreditorių susirinkimą dėl neįkeisto turto vertinimo, pardavimo kainos ir tvarkos. Pasisakydamas dėl šių faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis ginčui reikšmingų aplinkybių nėra nurodyta: nors bankroto byla BUAB „Broner“ iškelta 2010 m. balandžio 16 d., vertinant pareiškėjos veikas, susijusias su likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimu, labiau reikšminga ne pastaroji data, bet teismo nutarties, kuria įmonę, pripažinus ją bankrutavusia, nutariama likviduoti dėl bankroto, įsiteisėjimo data, nuo kada likviduojamos dėl bankroto įmonės turtas nustatyta tvarka gali būti parduodamas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, kuria BUAB „Broner“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjo 2015 m. kovo 21 d.

5926.

60Nagrinėjamu atveju apibrėžiant teisinės atsakomybės taikymo bankroto administratoriui pagrindus, įtvirtintus ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte, aktualios yra nuostatos dėl turto pardavimo klausimų, kurie yra siejami su teismo nutartimi likviduoti įmonę dėl bankroto (ĮBĮ 30 str., 31 str. 2 p.). Be to, pažymėtina, kad atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose asmens teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar asmuo neveikimu padarė teisei priešingą veiką, būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-259-438/2019).

6127.

62Bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-650-823/2016).

6328.

64Byloje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo pozicija leidžia daryti išvadą, kad nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kuomet pirmą kartą kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl neįkeisto BUAB „Broner“ turto, nebuvo aplinkybių, kurios galėjo sudaryti objektyvias kliūtis pareiškėjui, esančiam likviduojamos dėl bankroto įmonės administratoriumi, teikti minėtą klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti anksčiau, o tai nulėmė subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kad bankroto procedūrų metu pirmiausia privaloma parduoti įkeistą bankrutuojančios bendrovės turtą ir klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo yra teikiami kreditorių susirinkimui kreditorių iniciatyva. Priešingas išvadas leidžiančių daryti aplinkybių iš esmės nenurodė pareiškėjas ir apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog: bankroto procedūrų metu pirmiausia privaloma parduoti įkeistą bankrutuojančios bendrovės turtą, kadangi tai suponuoja IBĮ nuostatos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, nėra pagrįsti, nes lėšų, gautų pardavus įmonės, likviduojamos dėl bankroto, turtą, paskirstymas yra vėlesnis bankroto procedūros etapas nei turto pardavimas; įrodymai, patvirtinantys teiginius, kad finansiškai naudingiau būtų parduoti neįkeistą BUAB „Broner“ turtą – pastatą-pagalbinį pastatą, esantį Bukčių g., Vilniuje, kartu su kitu čia esančiu šios bendrovės turto, dėl kurio vyksta ginčai teisme, nėra pateikti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-889-793/2017, nagrinėdamas, BUAB „Broner“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ skundus dėl 2016 m. gruodžio 6 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, be kita ko, pažymėjo, kad pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Šiame bankroto etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog: a) bankroto administratorius vykdo bankrutavusios įmonės turto realizavimo procedūras, o gautas lėšas paskirsto įmonės kreditoriams (ĮBĮ 31 str.), b) nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą; gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 str. 3 d.), c) tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgus į tai, jog BUAB „Broner“ likvidavimo procedūros terminas suėjo 2017 m. kovo 21 d., vertintina, kad nepagrįstai sustabdžius BUAB „Broner“ turto realizavimą dėl investicinio projekto parengimo ir įvertinimo, užsitęs ir pats bankroto procesas, bus sudarytos sąlygos ne tik vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, bet ir galimai su jais visa apimtimi neatsiskaityti, kas savaime reiškia vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų pažeidimą – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

6529.

66Apibendrinus, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 21 d. turėjo galimybę inicijuoti neįkeisto BUAB „Broner“ turto pardavimo procedūras bankroto procese, tačiau to nepadaręs iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kada pirmą kartą kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl neįkeisto BUAB „Broner“ turto, taip pat gavęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį, kuria buvo panaikintas nutarimas dėl neįkeisto turto vertinimo, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio nuostatas, o už šio pažeidimo padarymą pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas – savo griežtumu atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą, todėl jos pripažinti neproporcinga ar neadekvačia nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-717-241/2018 pagal pareiškėjo bei kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1172-619/2018 pagal kreditorės „Swedbank“, AB prašymą dėl pareiškėjo atstatydinimo BUAB „Broner“ bankroto byloje, tik konstatavo, kad Tarnybos nustatytas pažeidimas susijęs tik su įmonės neįkeisto turto pardavimo procedūrų vilkinimu ir neatlikimu, kurio pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso neanalizavo ir nevertino bankroto administratorės atstatydinimo pagrindo aspektu. Be to, dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V4-243 bankroto administratorei paskirtos nuobaudos (įspėjimo) panaikinimo vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1985-815/2018, kuri dar nėra išnagrinėta, dėl ko Tarnybos bankroto administratorei skirta nuobauda, dėl kurios teisėtumo dar vyksta ginčas, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvaciją, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad bankroto administratorė savo funkcijas atlieka aplaidžiai. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, priešingai nei teigia pareiškėjas, nevertino nei BUAB „Broner“ administratoriaus veiklos, susijusios su neįkeisto turto pardavimo procedūra, nei Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V4-243 skirtos pareiškėjui nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

6730.

68Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl BUAB „Broner“ bankroto proceso komplikuotumo, įtakoto skirtingų kreditorių interesų, nuolat besitęsiančių teisminių ginčų, nėra svarbūs nagrinėjamo ginčo dėl skirtos nuobaudos kontekste.

6931.

70Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ apeliacinį skundą atmesti.

73Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vantolina“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad jis paskirtas bankrutuojančios UAB „Broner“... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. liepos 29 d., vykdydamas BUAB... 11. 4.... 12. Pareiškėjas akcentavo, kad pasibaigusios įkeisto turto hipotekos... 13. 5.... 14. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie... 15. 6.... 16. Atsakovas nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo... 17. 7.... 18. Atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl neįkeisto turto... 19. II.... 20. 8.... 21. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d.... 24. 10.... 25. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą,... 26. 11.... 27. Teismas, įvertinęs pareiškėjo neveikimą bankroto procese neįkeisto turto... 28. III.... 29. 12.... 30. Pareiškėjas UAB „Vantolina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 31. 13.... 32. Pareiškėjas teigia, kad jis, kaip administratorius, neturi teisės pradėti... 33. 14.... 34. Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad minėtas teisminis ginčas nėra... 35. 15.... 36. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, jog IBĮ nuostatos nenumato... 37. 16.... 38. Pareiškėjas pažymi, kad visas šis ginčas dėl tariamai netinkamų... 39. 17.... 40. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo... 41. 18.... 42. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog visą ginčo nagrinėjimo... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. 19.... 46. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Tarnybos 2017... 47. 20.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose... 49. 21.... 50. Apibrėžiant ginčo ribas, visų pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu... 51. 22.... 52. ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 straipsnio 5 dalies 14... 53. 23.... 54. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo... 55. 24.... 56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios... 57. 25.... 58. Bylos duomenimis, Tarnyba atlikto patikrinimo metu, be kita ko, nustatė, jog:... 59. 26.... 60. Nagrinėjamu atveju apibrėžiant teisinės atsakomybės taikymo bankroto... 61. 27.... 62. Bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius... 63. 28.... 64. Byloje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo pozicija leidžia daryti... 65. 29.... 66. Apibendrinus, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog... 67. 30.... 68. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl BUAB „Broner“ bankroto... 69. 31.... 70. Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ apeliacinį... 73. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą... 74. Nutartis neskundžiama....