Byla 2-717-241/2018
Dėl bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ atstatydinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ bei kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ ir akcinės bendrovės „Invalda privatus kapitalas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1172-619/2018 pagal kreditorės „Swedbank“, akcinės bendrovės prašymą dėl bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ atstatydinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Broner“ iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Broner“ bankroto administratore paskirta UAB „VANTOLINA“.
  2. Kreditorė „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) pateikė teismui 2017 m. gruodžio 8 d. prašymą atstatydinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Broner“ bankroto administratorę UAB „VANTOLINA“ ir paskirti kitą BUAB „Broner“ bankroto administratorių.
  3. Kreditorė nurodė, kad ji yra didžiausia BUAB „Broner“ kreditorė, kurios teismo patvirtinti reikalavimai sudaro 70,08 proc. visų BUAB „Broner“ kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia netoleruotina situacija, kad nors bankroto procesas vyksta jau daugiau nei 7 metus, tačiau nėra parduotas joks BUAB „Broner“ priklausantis turtas ir net negalima prognozuoti, kada bus pasiektas bankroto proceso tikslas. Dėl bankroto proceso vilkinimo neabejotinai yra kalta ir bankroto administratorė, kuri, jau turėdama galiojančią nuobaudą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V4-243 buvo pripažinta administruodama BUAB „Broner“ pažeidusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.3 ir 6.4 punktų reikalavimus. Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. D4-1648 yra detaliai išdėstytos aplinkybės, susijusios su BUAB „Broner“ bankroto proceso vilkinimu nesiimant jokių veiksmų realizuoti niekam neįkeistą BUAB „Broner“ turtą. Tarnybos padarytos išvados patvirtina, kad bankroto administratorė neatlieka būtinųjų BUAB „Broner“ bankroto proceso veiksmų, kurie priskirti jos kompetencijai, neužtikrina nei BUAB „Broner“, nei šios įmonės kreditorių teisių.
  4. Kreditorės teigimu, nors buvo paskelbtos dvejos BUAB „Broner“ turto varžytynės, tačiau jos neįvyko, nes bankroto administratorė vienas varžytynes savavališkai atšaukė, o kitų varžytynių paskelbimas buvo pripažintas neteisėtu dėl to, kad dėl nežinomų priežasčių bankroto administratorė paskelbė, jog kartu su BUAB „Broner“ nuosavybės teise priklausančiu turtu bus parduodamas valstybei priklausantis turtas. Be to, nors 2017 m. balandžio 14 d. įvykusiame BUAB „Broner“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta dėl BUAB „Broner“ nuosavybės teise turimo turto, esančio ( - ), pardavimo, tačiau iki šiol bankroto administratorė nėra paskelbusi šio turto varžytynių. Bankroto administratorė vietoj to, kad vykdytų BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimus, pavyzdžiui, dėl BUAB „Broner“ turto apsaugos, juos sistemingai ir nepagrįstai skundžia teismui, o teismo priimtas nutartis – dar ir aukštesnės instancijos teismui, nors tai sukelia neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, ginčo laikotarpiu BUAB „Broner“ turtas nėra tinkamai saugomas. Analogiškai buvo apskųstas ir BUAB „Broner“ kreditorių 2017 m. sausio 9 d. surinkimo nutarimas dėl apmokėjimo už bankroto administratorės savavališkai užsakytas teisines paslaugas. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimuose kelia analogiškus klausimus, kurie jau buvo nagrinėti ir kuriems nebuvo pritarta, pavyzdžiui, dėl poilsio namų bendrijos „Trakų liepsnelė“ išregistravimo bei jos pirmininko atleidimo iš užimamų pareigų, dėl trišalės sutarties tarp iš BUAB „Broner“ įsigijusių namus gyventojų, UAB „TRAKŲ VANDENYS“ ir BUAB „Broner“ nutraukimo.
  5. Kreditorė pabrėžė, kad tai tik dalis aplinkybių, kurios patvirtina, jog bankroto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, dar daugiau aplinkybių turėtų būti žinoma bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi atstatydino BUAB „Broner“ bankroto administratorę UAB „VANTOLINA“ ir BUAB „Broner“ bankroto administratoriumi paskyrė V. J..
  2. Teismas pažymėjo, kad sisteminė ĮBĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bankrutuojančios įmonės administratorius privalo užtikrinti greitą ir operatyvų bankroto proceso tikslų pasiekimą bei yra už tai atsakingas.
  3. Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 teismas nustatė, kad teismas pripažino bankroto administratorės 2016 m. kovo 23 d. paskelbtas turto varžytynes neteisėtomis, nes skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas turtas (žemės sklypai), kuris įmonei nepriklauso nuosavybės teise, nors akivaizdu, kad bankroto administratorė negalėjo organizuoti pardavimo iš varžytynių turto, kuris įmonei nepriklausė nuosavybės teise. Teismo vertinimu, netinkamas varžytynių organizavimas vilkina bankroto procesą.
  4. Kreditorių susirinkimų nutarimų skundimo aspektu teismas nurodė, kad įsiteisėjusioje 2017 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1846-619/2017 Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas BUAB „Broner“ skundą dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 10 ir Nr. 11 panaikinimo, be kita ko, konstatavo, jog yra bankroto administratorės neveikimas šios įmonės bankroto procese. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1817-619/2017 buvo atmestas BUAB „Broner“ skundas dėl 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „TRAKŲ VANDENYS“ nesutinka pasirašyti panaudos sutarties, todėl nėra prasmės rengti tokios sutarties projektą ir tam skirti kreditorių lėšas. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su „Swedbank“, AB pozicija, kad bankroto administratorė nevykdo pagrįstų kreditorių susirinkimų nutarimų, tokiu būdu nesiekdama operatyvaus bankroto proceso.
  5. Dėl turto, esančio ( - ), pardavimo procedūrų vilkinimo teismas atkreipė dėmesį, kad dėl šio turto pardavimo buvo nuspręsta 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkime. Nors dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo kilęs ginčas teisme, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi skundas dėl šio nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Kadangi teismas neįsiteisėjusia nutartimi įvertino kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, bankroto administratorei nebuvo kliūčių jį vykdyti ir taip siekti operatyvaus bankroto proceso.
  6. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. išvada bankroto administratorei buvo paskirta nuobauda (įspėjimas), teismas sprendė, jog bankroto administratorė savo funkcijas atlieka aplaidžiai, todėl „Swedbank“, AB prašymas dėl bankroto administratorės atstatydinimo tenkintinas.
  7. Teismas atmetė bankroto administratorės prašymą dėl bylos stabdymo tol, kol Vyriausiojoje administracinių ginčių komisijoje bus išnagrinėtas jo skundas dėl įsakymo skirti nuobaudą panaikinimo, nurodydamas, kad jo atstatydinimas grindžiamas įrodymų visumos vertinimu.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Bankroto administratorė UAB „VANTOLINA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – „Swedbank“, AB prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nevertino ginčijamam klausimui išspręsti itin svarbių aplinkybių, ignoravo bankroto administratorės paaiškinimus, skundžiamą nutartį grindė išimtinai „Swedbank“, AB samprotavimais, realybės neatitinkančiomis aplinkybėmis ir neįsiteisėjusių teismo nutarčių argumentais.
    2. Turtas 2016 m. kovo 23 d. paskelbtose varžytynėse, kurias teismas pripažino neteisėtomis, buvo parduodamas tokiomis sąlygomis, kokios buvo nurodytos kreditorių susirinkimo nutarime dėl šio turto pardavimo, kurio teisėtumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, ir būtent tokio turinio varžytynes reikalavo kuo skubiau paskelbti pati „Swedbank“, AB, t. y. bankroto administratorė, paskelbdama varžytynes, vykdė kreditorių susirinkimo nutarimą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 neteisėtomis buvo pripažintos varžytynės, o ne bankroto administratorės veiksmai (reikalavimas dėl bankroto administratorės veiksmų pripažinimo neteisėtais buvo paliktas nenagrinėtas). Bankroto administratorės veiksmus, susijusius su šių varžytynių paskelbimu, yra įvertinusi Tarnyba, kuri jokių ĮBĮ pažeidimų ar turto pardavimo vilkinimo požymių nenustatė. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tuos pačius bankroto administratorės veiksmus įvertino kaip esminį bankroto procedūrų pažeidimą.
    3. Tiek kreditoriai, tiek ir bankroto administratorė turi teisę teismui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir teismo nutartis, su kuriomis nesutinka, tačiau nei skundų padavimas, nei jų atmetimas pats savaime negali vilkinti bankroto procedūrų. Jeigu skundo teismui pateikimas būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, būtų paneigta bankroto administratorės teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismas, konstatuodamas bankroto procedūrų vilkinimą, kuris būtų pakankamas pagrindas atstatydinti bankroto administratorę, privalėjo konkrečiai nurodyti, kokie veiksmai, kokiu būdu ir kokiam laikui užvilkino bankroto procedūras, tačiau tai nebuvo padaryta.
    4. Bankroto administratorė siūlė kreditoriams priimti nutarimus, kuriais būtų užtikrinta įmonės turto apsauga, nes savo lėšomis ir jėgomis saugoti įmonės turtą nėra tiesioginė bankroto administratorės pareiga, tačiau dėl „Swedbank“, AB nepritarimo siūlytiems turto apsaugos būdams šis klausimas nebuvo tinkamai išspręstas, dėl to bankroto administratorė ir toliau turi pati rūpintis įmonės turto apsauga. „Swedbank“, AB argumentai, kad turto apsauga nebuvo tinkamai vykdoma, niekuo nepagrįsti.
    5. 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę kitam susirinkimui pateikti teisinę išvadą dėl trišalės sutarties nutraukimo pasekmių. Bankroto administratorė užsakė teisinę išvadą ne savavališkai, kaip tvirtina „Swedbank“, AB, o vykdydama nurodytą kreditorių įpareigojimą, tačiau kreditoriai 2017 m. sausio 9 d. susirinkime nepatvirtino pasiūlymo skirti lėšas apmokėti už gautas teisines paslaugas, taip padidindami pačios bankroto administratorės išlaidas.
    6. Neaišku, dėl kokių priežasčių teismas sprendė, kad bankroto administratorė nevykdė kreditorių susirinkimų nutarimų, nes vien tai, jog bankroto administratorė juos skundė, nereiškia, kad ji jų nevykdė. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl finansavimo teisinėms paslaugoms neskyrimo pagal savo pobūdį iš viso negali būti vykdomas ar nevykdomas. 2017 m. balandžio 14 d. įvykusiame BUAB „Broner“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta dėl BUAB „Broner“ nuosavybės teise turimo turto, esančio ( - ), pardavimo, tačiau kilus ginčui dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, pastebėjus įvairiuose dokumentuose nurodomus turto ploto neatitikimus ir esant abejonių dėl ekspertizės akto, kuris buvo pagrindas priimti nurodytą nutarimą, tikslumo, šio turto varžytynių paskelbimas nėra galimas, nes gali keistis jo pardavimo kaina. Apie šias aplinkybes buvo informuoti BUAB „Broner“ kreditoriai.
    7. Prieš skelbiant turto, esančio ( - ), varžytynes turi būti išspręstas hipotekos išregistravimo klausimas dėl to, kad dalis objektų yra nugriauti. Išregistravus hipoteką, pasikeistų kreditorių eilė, t. y. sumažėtų „Swedbank“, AB pirmumo teise tenkinamų reikalavimų dydis, tačiau „Swedbank“, AB nepateikia jokio atsakymo šiuo klausimu.
    8. Bankroto administratorė nėra suinteresuota vilkinti BUAB „Broner“ bankroto procedūras, nes tik pardavus turtą, bus gauta lėšų jos išlaidoms apmokėti, tačiau taip pat supranta, kad visos procedūros turi būti vykdomos teisėtai, derinant visų kreditorių interesus, tarp kurių ginčai nuolat kyla nuo pat bankroto procedūrų pradžios.
    9. Pirmoji Tarnybos bankroto administratorei skirta nuobauda yra panaikinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, o dėl antrosios nuobaudos panaikinimo dar vyksta ginčas teisme, todėl bankroto administratorė neturi jokių galiojančių nuobaudų. Teismas, atmesdamas bankroto administratorės prašymą dėl bylos stabdymo iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl įsakymo skirti nuobaudą panaikinimo, ir tuo pačiu remdamasis nuobaudos galiojimo aplinkybe, pats sau prieštarauja.
    10. Bankroto administratoriaus atstatydinimas yra išimtinė priemonė, taikytina tik tais atvejais, kai bankroto administratorius akivaizdžiai ir sąmoningai netinkamai vykdo bankroto procedūras, jas vilkina, neužtikrina visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių ar interesų, veikia tik savo ar kažkurio kreditoriaus naudai, padaro esminius teisės aktų pažeidimus. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų apie bankroto administratorės padarytus pažeidimus, bankroto procedūrų vilkinimą, kreditorių interesų pažeidimus ir nenustatyta esminių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą atstatydinti bankroto administratorę. Netoleruotinas bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, kad to nori didžiausia kreditorė, kaip yra nagrinėjamu atveju.
  2. Kreditorės UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti „Swedbank“, AB prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas bankroto administratorės atstatydinimo klausimą išnagrinėjo pažeisdamas teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotą procedūrą, pagal kurią turėjo būti išklausyta raštu ar žodžiu pareikšta visų BUAB „Broner“ kreditorių nuomonė. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
    2. Skundžiama teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nes iš jos nėra aišku, kokius esminius pažeidimus padarė bankroto administratorė ir kokie jos veiksmai turėjo įtakos bankroto procedūrų eigai ir trukmei. Skundžiamoje nutartyje pateikti abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie padarytus pažeidimus leidžia teigti, kad bankroto administratorė buvo atstatydinta tik dėl to, jog to norėjo didžiausia įmonės kreditorė, tačiau tai pagal teismų praktiką netoleruotina situacija.
    3. Teismas neįvertino savo sprendimo pasekmių tolesnei bankroto procedūrų eigai, t. y. to, kad bankroto administratoriaus pakeitimas šioje bankroto procedūrų stadijoje dėl didelės dokumentų, su kuriais turėtų susipažinti naujas bankroto administratorius, apimties turėtų neigiamą įtaką bankroto procedūrų eigai, jų trukmei, padidintų administravimo išlaidas. Dėl bankroto administratorės pakeitimo pagrindinė įmonės kreditorė, kuri nuolat daro spaudimą bankroto administratorei dėl skubesnio turto pardavimo, nenustos piktnaudžiauti savo padėtimi (ši aplinkybė jau ne kartą buvo konstatuota įsiteisėjusiose nutartyse) ir tai savaime nepadės išspręsti tarp jos ir smulkiųjų kreditorių kilusių ginčų. Tačiau teismas to neįvertino, visą kaltę dėl „Swedbank“, AB veiksmų (neveikimo) perkeldamas bankroto administratorei.
    4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo joje nurodytos teismų praktikos. Teismas nustatė tik formalius bankroto administratorės veiklos trūkumus, neturėjusius realios įtakos bankroto procedūrų eigai ar trukmei, kurie nesudaro pagrindo atstatydinti bankroto administratorę. Nei vienas teismo nurodytas administratorės veiklos trūkumas negali būti laikoma esminiu pažeidimu, sąmoningu, tyčiniu ar aplaidžiu (ne)veikimu. Šiuo atveju nebuvo nustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas atstatydinti bankroto administratorę.
    5. Sprendimas paskelbti varžytynes, kurios teismo buvo pripažintos neteisėtomis, buvo priimtas „Swedbank“, AB balsais, todėl nėra pagrindo atsakomybę už tai perkelti bankroto administratorei, nes turtas nebuvo parduotas dėl „Swedbank“, AB kaltės.
    6. UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ nėra žinoma, kad bankroto administratorė būtų nevykdžiusi kokių nors kreditorių susirinkimų nutarimų.
    7. Yra pakankamai duomenų, kad turto, esančio ( - ), varžytynių paskelbimas būtų neteisėtas, sukeltų kreditoriams žalą ir naujus ginčus.
    8. „Swedbank“, AB priėmė pakartotinį, tačiau kitokio turinio nutarimą dėl turto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nors kilęs ginčas dėl anksčiau nustatytos šio turto pardavimo tvarkos ir kainos dar nėra išnagrinėtas. Tai patvirtina „Swedbank“, AB siekį kuo greičiau ir tik jai naudingomis sąlygomis parduoti įmonės turtą.
    9. „Swedbank“, AB sąmoningai jau daugiau kaip 5 metus vilkina svarbaus klausimo dėl pasibaigusios hipotekos išregistravimo išsprendimą, nors tam egzistuoja teisės aktuose įtvirtintas pagrindas, nes 18 nekilnojamojo turto objektų yra nugriauti, t. y. žuvę.
    10. Jau 2013 metais „Swedbank“, AB buvo pateikęs teismui iš esmės tais pačiais argumentais pagrįstą prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, tačiau jis nebuvo tenkintas.
  3. Bankroto administratorė UAB „VANTOLINA“ atsiliepime į kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė iš esmės sutinka su visais kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ argumentais, išskyrus argumentus, susijusius su „Swedbank“, AB piktnaudžiavimu, kuriuos prašo vertinti teismo nuožiūra, nes bankroto administratorė gina visų kreditorių interesus. Bankroto administratorė papildomai nurodo, kad pagal imperatyvias ĮBĮ nuostatas bankroto procedūrų metu privaloma pirma parduoti būtent įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, nes iš neįkeisto turto pardavimo gautos pajamos negali būti paskirstytos tol, kol nėra aiški įkeisto turto pardavimo kaina.
  4. Kreditorės UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ atsiliepime į bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Kreditorių teigimu, bankroto administratorės atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
  5. Kreditorė „Swedbank“, AB atsiliepime į bankroto administratorės bei kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ atskiruosius skundus prašo jų netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šiuo atveju susiklostė tokia netoleruotina situacija, kad daugiau kaip per 7 metus nėra parduotas joks BUAB „Broner“ turtas, neįvyko nei vienos ir šiuo metu nėra paskelbtos jokios BUAB „Broner“ turto pardavimo varžytynės, nors, pavyzdžiui, dėl turto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos ir kainų sprendimas buvo priimtas daugiau kaip prieš 10 mėnesių, dėl šio turto pardavimo vykę ginčai pasibaigė 2018 m. vasario 1 d., o netgi jiems ir vykstant jokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Netinkamas varžytynių organizavimas parodo bankroto administratorės nekompetenciją ir bankroto procedūrų vykdymo nesupratimą.
    2. Kreditorės UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ nepagrįstai nurodo, kad teismas bankroto administratorės atstatydinimo klausimą išnagrinėjo pažeisdamas procedūrinius reikalavimus. Bankroto administratorė bei kreditorės UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ buvo pateikusios savo atsiliepimus į prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ šiuo aspektu nurodyta teismų praktika nepatvirtina jų argumentų pagrįstumo.
    3. Nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad BUAB „Broner“ turtas nepardavinėjamas ne dėl bankroto administratorės, o dėl „Swedbank“, AB kaltės. Būtent dėl bankroto administratorės veiksmų (neveikimo) bankroto procedūros vyksta jau ilgiau kaip 7 metus. Vietoj to, kad operatyviai vykdytų kreditorių susirinkimų nutarimus, bankroto administratorė juos sistemingai ir nepagrįstai skundžia teismui.
    4. Bankroto administratorė BUAB „Broner“ bankroto procese veikia išimtinai kreditorių UAB „Inreal valdymas“ ir AB „Invalda privatus kapitalas“ naudai, su šiomis kreditorėmis derina savo veiksmus.
    5. Teismas tinkamai įvertino bankroto administratorės veiksmus.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atstatydinta BUAB „Broner“ bankroto administratorė UAB „VANTOLINA“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1666-241/2017).
  3. Teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą, turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių. Bankroto administratoriaus atstatydinimas net ir tais atvejais, kai to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai dėl šių kreditorių konfliktiškų santykių su administratoriumi, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1705-370/2017).
  4. Byloje nėra ginčo, kad kreditorė „Swedbank“, AB yra tinkamas subjektas reikšti prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, nes ji atitinka ĮBĮ tokį prašymą reiškiančiam subjektui keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratorė savo funkcijas atlieka aplaidžiai, todėl „Swedbank“, AB prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo tenkintino. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tam tikrus bankroto administratorės veiklos trūkumus, kuriais grindė bankroto administratorės atstatydinimą: 1) netinkamą varžytynių Nr. 119031 organizavimą; 2) turto, esančio ( - ), pardavimo procedūrų vilkinimą; 3) pagrįstų kreditorių susirinkimų nutarimų nevykdymą; 4) nuobaudos (įspėjimo) paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga atskirai pasisakyti dėl nurodytų pagrindų, kurie lėmė bankroto administratorės atstatydinimą.
  5. Varžytynių Nr. 119031 organizavimo aspektu pažymėtina, kad jos susijusios su kreditorei „Swedbank“, AB įkeisto turto, esančio ( - ), pardavimu.
  6. 2015 m. liepos 2 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu 3 darbotvarkės klausimu buvo nutarta: turtą, esantį ( - ), pardavinėti kaip kompleksą; organizuoti ir vykdyti 4 turto, esančio ( - ), varžytynes; pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 100 proc. UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11–21 d. surašytoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodytos turto rinkos vertės, t. y. 2 707 000 Eur su PVM; antrose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 90 proc. UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11–21 d. surašytoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodytos turto rinkos vertės, t. y. 2 436 300 Eur su PVM; trečiose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 80 proc. UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11–21 d. surašytoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodytos turto rinkos vertės, t. y. 2 165 600 Eur su PVM; ketvirtose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 70 proc. UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11–21 d. surašytoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodytos turto rinkos vertės, t. y. 1 894 900 Eur su PVM; nustatyti 3 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse; nustatyti 30 Eur mokestį varžytynių žiūrovams; nepardavus turto po kiekvienų nurodytų varžytynių, pasiūlyti perimti hipotekos kreditorei – „Swedbank“, AB; „Swedbank“, AB atsisakius perimti, nedelsiant skelbti kitas varžytynes; apie turto pardavimą nuolat papildomai skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt, www.domoplius.lt ir administratorės pasirinkimu kituose tinklapiuose).
  7. Dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo kreditorė UAB „Inreal valdymas“ padavė skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5395-619/2015 atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Inreal valdymas“ atskirąjį skundą, 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-577-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkime „Swedbank“, AB balsais priimto nutarimo dėl turto, esančio ( - ), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo teisėtumą jau yra patikrinęs teismas, kuris nenustatė pagrindo panaikinti šį nutarimą. Vykdydama 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, bankroto administratorė 2016 m. kovo 23 d. paskelbė turto varžytynes. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs skelbimo apie varžytynėse parduodamą turtą turinį, 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 pripažino bankroto administratorės 2016 m. kovo 23 d. paskelbtas turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 119031) neteisėtomis, nes parduodamas turtas įmonei nepriklauso nuosavybės teise. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad skelbime apie vyksiančias varžytynes nurodoma, jog parduodamas turtas – žemės sklypai, o ne BUAB „Broner“ priklausančios turtinės teisės į Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.
  8. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytu sprendimu reikalavimą pripažinti bankroto administratorės veiksmus paskelbiant 2016 m. kovo 23 d. BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 119031) neteisėtais paliko nenagrinėtą, reiškia, jog teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl bankroto administratorės veiksmų paskelbiant 2016 m. kovo 23 d. BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 119031) (ne)teisėtumo. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo diskrecijos įvertinti administratorės veiksmus šiame kontekste sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
  9. Varžytynes dėl ( - ) turto pardavimo, kurios teismo buvo pripažintos neteisėtomis, paskelbė bankroto administratorė, kuriai šiuo atveju tenka atsakomybė už skelbimo dėl turto pardavimo turinį, nes kreditorių susirinkimas tik priėmė nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, tačiau konkretaus skelbimo dėl turto pardavimo turinio, kurį turėtų paskelbti bankroto administratorė, nenurodė. Bankroto administratorė nepagrįstai bando atsakomybę už varžytynių pripažinimą neteisėtomis perkelti „Swedbank“, AB, nurodydama, kad ši kreditorė reikalavo paskelbti būtent tokio turinio varžytynes, kokios buvo paskelbtos. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratorė, vykdydama 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl varžytynių paskelbimo, turėjo elgtis pagal jos veiklai keliamus profesionalumo standartus ir nepasiduoti Swedbank“, AB įtakai, jeigu tokia iš tikrųjų buvo daroma, nes bankroto administratorė turi vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus, o ne atskirų kreditorių reikalavimus, juolab, jeigu jie yra neteisėti.
  10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4462-619/2016 įsiteisėjimo kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiama dėl turto, esančio ( - ), pardavimo ir buvo skelbiamos šio turto varžytynės.
  11. 2016 m. birželio 28 d. įvyko BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimas, kuriame 9 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl BUAB „Broner“ nuomos teisės į žemės sklypus, esančius ( - ), įvertinimo, tačiau pasiūlymas kreiptis į turto vertintojus dėl paslaugų pirkimo nebuvo patvirtintas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė UAB „Inreal valdymas“ skundą dėl šio BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2105-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
  12. 2016 m. spalio 24 d. bankroto administratorė paskelbė žemės sklypų, esančių ( - ), varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 128976). Šios varžytynės buvo atšauktos. 2016 m. spalio 27 d. bankroto administratorė dar kartą paskelbė žemės sklypų, esančių ( - ), varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129123). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bankroto administratorei vykdyti 2016 m. spalio 27 d. paskelbtas BUAB „Broner“ turto pardavimo varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129123). Šios varžytynės buvo atšauktos.
  13. 2016 m. lapkričio 15 d. bankroto administratorė paskelbė apie BUAB „Broner“ turto (perėjimo posto, esančio ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisės, transformatorinės, esančios ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisės ir žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisės) varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129787). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1802-619/2017 pagal kreditorės UAB „Inreal valdymas“ skundą dėl varžytynių paskelbimo neteisėtomis ir atšaukimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bankroto administratorei vykdyti 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas BUAB „Broner“ turto pardavimo varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129787). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1802-619/2017 pripažino bankroto administratorės 2016 m. lapkričio 15 d. paskelbtas BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr. 129787) neteisėtomis, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.
  14. 2017 m. gruodžio 20 d. įvyko BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo priimtas nutarimas praėjimo postą, esantį ( - ), ir transformatorinę, esančią ( - ), pardavinėti kaip vieną objektą; organizuoti ir vykdyti 4 turto varžytynes; pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą 2 707 000,00 Eur, įskaitant PVM; antrose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą 2 436 300,00 Eur, įskaitant PVM (90 proc. nuo pirmų varžytinių kainos); trečiose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą 2 165 600,00 Eur, įskaitant PVM (80 proc. nuo pirmų varžytinių kainos); ketvirtose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą 1 894 900,00 Eur, įskaitant PVM (70 proc. nuo pirmų varžytinių kainos); nustatyti 3 000 Eur kainos didinimo intervalą varžytynėse; nepardavus turto po kiekvienų nurodytų varžytynių pasiūlyti perimti hipotekos kreditorei – „Swedbank“, AB; „Swedbank“, AB atsisakius perimti, nedelsiant skelbti kitas varžytynes; apie turto pardavimą nuolat papildomai skelbti interneto svetainėse (www.aruodas.lt, www.domoplius.lt ir administratorės pasirinktuose kituose tinklalapiuose. Dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo kreditorė UAB „Inreal valdymas“ pateikė skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1172-619/2018 šio skundo nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1802-619/2017.
  15. Įvertinusi bankroto administratorės veiksmus, susijusius su įkeisto turto, esančio ( - ), pardavimu, Tarnyba 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje nurodė, kad bankroto administratorės veiksmuose nenustatyta šio turto pardavimo vilkinimo požymių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė iš esmės priešingą išvadą, nors įvertino ne visas šio turto pardavimo procedūras, o tik varžytynių Nr. 119031 organizavimo aspektą.
  16. Tarnyba nurodytoje išvadoje taip pat bankroto administratorės veiksmuose nenustatė ir įkeisto turto, esančio ( - ), pardavimo vilkinimo požymių, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nebuvo kliūčių vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šio turto pardavimo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl turto, esančio ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo buvo nuspręsta 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkime (3 ir 4 darbotvarkės klausimai), šiame kreditorių susirinkime 11 darbotvarkės klausimu bankroto administratorė siūlė pritarti, kad ji galėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl leidimo parduoti BUAB „Broner“ vardu registruotą turtą, esantį ( - ), nurodant unikalius Nr., tačiau šiam bankroto administratorės pasiūlymui nebuvo pritarta. „Swedbank“, AB nuomone, toks NŽT leidimas turtui parduoti yra nereikalingas ir nėra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose.
  17. Dėl šių kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo buvo kilęs ginčas teisme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1817-619/2017 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl turto, esančio ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo nebuvo panaikinti, tačiau pirmosios instancijos teismas panaikino 11 darbotvarkės klausimu priimtus nutarimus, susijusius su nesikreipimu į NŽT dėl leidimo parduoti BUAB „Broner“ vardu registruotą turtą, esantį ( - ). Apeliacine tvarka kilo ginčas dėl 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų dėl turto, esančio ( - ), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, o ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo panaikinti 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 11 darbotvarkės klausimu, apeliacine tvarka net nekilo. Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį dėl bankroto administratorės atstatydinimo ginčas apeliacine tvarka dar nebuvo išnagrinėtas, nes Lietuvos apeliacinis teismas tik 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-798/2018 išsprendė dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas panaikinti 2017 m. balandžio 14 d. BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 9 darbotvarkės klausimu, panaikino 2017 m. balandžio 14 d. BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus darbotvarkės 9.1. 9.2, 9.3 klausimais, ir 9 darbotvarkės klausimą dėl Poilsio namų savininkų bendrijos „Trakų liepsnelė“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
  18. Atsižvelgęs į 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkime 3, 4 ir 11 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, kurie turi būti vertinami kartu sprendžiant dėl turto, esančio ( - ), pardavimo galimybių, į tai, kada ir kaip buvo išspręstas dėl šių nutarimų teisėtumo kilęs ginčas teisme, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jau po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo nebuvo kliūčių vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto, esančio ( - ), pardavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bankroto administratorė vilkina turto, esančio ( - ), pardavimo procedūras, kaip vieną iš pagrindų ją atstatydinti.
  19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bankroto administratorė nevykdo pagrįstų kreditorių susirinkimų nutarimų, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1846-619/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1817-619/2017.
  20. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1846-619/2017buvo atmestas bankroto administratorės skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 10 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atmesti bankroto administratorės pasiūlymą iki apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos arba elektros stebėjimo įrengimo ( - ), turto apsaugai užtikrinti įdarbinti BUAB „Broner“ 2 darbuotojus, ir 11 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atmesti bankroto administratorės pasiūlymą perkant apsaugos paslaugą iš juridinio asmens, pasirinkti paslaugos teikėją UAB „Inservis“, kaip pasiūliusį mažiausią kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-933-241/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Nors Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje nurodė, kad tai, jog bankroto administratorė nėra pateikusi įrodymų apie priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įrengimą, patvirtina jos neveikimą įmonės bankroto procese, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, kada iš tikrųjų buvo įvykdytas kreditorių susirinkimo nutarimas, susijęs su priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įrengimu, kokios priežastys tai lėmė. Kaip nurodo bankroto administratorė, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad turto apsauga buvo vykdoma netinkamai ar kad turtui būtų padaryta kokia nors žala.
  21. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1817-619/2017 buvo atmestas bankroto administratorės skundas, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl piniginių lėšų skyrimo apmokėti už teisines paslaugas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1020-370/2017 apeliacinį procesą pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo nutraukė. Bankroto administratorės argumentas, kad šio kreditorių susirinkimo nutarimo dėl finansavimo teisinėms paslaugoms neskyrimo vykdymas dėl jo pobūdžio iš viso nėra reikalingas, yra pagrįstas, todėl bankroto administratorė nepagrįstai kaltinama jo nevykdymu. Be to, nors 2016 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas pasiūlymas dėl trišalės sutarties tarp BUAB „Broner“, UAB „TRAKŲ VANDENYS“ ir parduotų namų gyventojų nutraukimo, protokole pažymėta, kad kreditoriai valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė komentarą – įpareigojo bankroto administratorę kitam susirinkimui pateikti teisinę išvadą dėl trišalės sutarties nutraukimo pasekmių. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad bankroto administratorė visiškai savavališkai užsakė teisines paslaugas, kurioms apmokėti kreditorių susirinkimui neskyrus lėšų, tokį kreditorių susirinkimo nutarimą jį apskundė teismui.
  22. Sutiktina su bankroto administratorės atskirojo skundo argumentu, kad tiek kreditoriai, tiek ir bankroto administratorė turi teisę teismui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir teismo nutartis, su kuriomis nesutinka, todėl skundų ar atskirųjų skundų padavimas ir jų atmetimas pats savaime nereiškia netinkamo bankroto administratorės pareigų vykdymo, ne visada reiškia bankroto procedūrų vilkinimą ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to atstatydinti bankroto administratorę. Be to, būtent aptartų kreditorių susirinkimų apskundimą vertino ir Tarnyba 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje, kurioje konstatavo, kad nenustatyta, jog bankroto administratorės pateikti skundai būtų užvilkinę įmonės bankroto procesą ar užkirtę kelią vykdyti esmines bankroto procedūras.
  23. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog bankroto administratorė nevykdo kreditorių susirinkimų nutarimų, kurių teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. kovo 27 d. nutartimis, nepagrindžia to, kad bankroto administratorė savo funkcijas atlieka aplaidžiai, nes vienas iš nutarimų net nereikalauja vykdymo, o kito nutarimo, susijusio su priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos įrengimu, vykdymo aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės net nevertino.
  24. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-309 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Vantolina“ skyrimo“ bankroto administratorei skirta nuobauda buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d. Iš kreditorės „Swedbank“, AB pateiktų įrodymų matyti, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V4-243 bankroto administratorė buvo pripažinta administruodama BUAB „Broner“ pažeidusia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.3 ir 6.4 punktų reikalavimus. Tačiau Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. išvados turinys patvirtina, kad Tarnybos nustatytas pažeidimas susijęs tik su įmonės neįkeisto turto pardavimo procedūrų vilkinimu ir neatlikimu, kurio pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso neanalizavo ir nevertino bankroto administratorės atstatydinimo pagrindo aspektu, o dėl įmonės įkeisto turto pardavimo procedūrų vilkinimo bei neatlikimo ir dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo (pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino aplinkybes, susijusias būtent su šiais aspektais) jokių bankroto administratorės pažeidimų nenustatė. Be to, kaip teisingai nurodo bankroto administratorė, dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V4-243 bankroto administratorei paskirtos nuobaudos (įspėjimo) panaikinimo vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1985-815/2018, kuri dar nėra išnagrinėta. Taigi ši Tarnybos bankroto administratorei skirta nuobauda, dėl kurios teisėtumo dar vyksta ginčas, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvaciją, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad bankroto administratorė savo funkcijas atlieka aplaidžiai.
  25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo nurodytų bankroto administratorės atstatydinimo pagrindų, įrodymais pagrįstas ir tinkamai motyvuotas tik netinkamas varžytynių Nr. 119031 skelbimo turinys, tačiau vien tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo atstatydinti bankroto administratorę, nes, kaip teisingai atkreipia dėmesį apeliantės, būtų sutrikdyta ilgai besitęsianti bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, o tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą. Bankroto administratorės atstatydinimas šiuo atveju nepadėtų išspręsti tarp „Swedbank“, AB ir smulkiųjų kreditorių nuolat kylančių ginčų dėl turto pardavimo, kurie yra viena iš priežasčių, dėl kurių užsitęsė BUAB „Broner“ bankroto procesas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Broner“ bankroto administratorė UAB „VANTOLINA“ buvo atstatydinta, panaikinama dėl netinkamo įrodymų įvertinimo ir padarytų išvadų nepagrįstumo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditorės „Swedbank“, AB 2017 m. gruodžio 8 d. prašymas atstatydinti BUAB „Broner“ bankroto administratorę UAB „VANTOLINA“ atmetamas (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės „Swedbank“, akcinės bendrovės 2017 m. gruodžio 8 d. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VANTOLINA“ atstatydinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai