Byla Iv-2488-602/2011
Dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui N. K., atsakovo atstovui R. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. ir atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:

51) panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1T-324 „Dėl L. N. atleidimo“ ir pripažinti pareiškėjos atleidimą iš pareigų neteisėtu;

62) grąžinti į ankstesnes pareigas, o nesant tokios galimybės, priteisti šešių jos vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

73) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

84) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-4).

9Pareiškėja paaiškino, kad ji negalėjo būti atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl pareigybių panaikinimo, nes Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus (toliau – ir FKT skyrius) vedėjo pareigos panaikintos nebuvo – Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 pripažino netekusiu galios FKT skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą. Pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnio 4 dalį, atleisti darbuotojus, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, galima tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Atsakovas privalėjo taikyti minėtą DK normą. Atsakovas pranešime apie pareigybės naikinimą ir įsakyme dėl atleidimo iš pareigų nenurodė jokios svarbios priežasties ir ypatingo atvejo, dėl kurių pareiškėja turėjo būti atleista iš pareigų. Žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-164 patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos struktūros naują redakciją, kurioje buvęs Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyrius padalintas į du naujus skyrius: Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (toliau – ir FT laboratorija) ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją (toliau – ir APKT laboratorija). Atsakovas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, nesiūlė pareiškėjai užimti minėtų naujų skyrių vedėjos pareigų ar kitų laisvų to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigų. Vadovaujantis DK 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, pareiškėja turėjo pirmumo teisę likti darbe, nes jai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai ir ji yra išdirbusi pas atsakovą 32 metus.

10Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 8-14).

11Paaiškino, kad Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 pripažino netekusiais galios atitinkamus pareigybės aprašymus, tarp jų ir FKT skyriaus vedėjo. Žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-164 pakeitė Tarnybos struktūrą, nurodydamas, kad vietoj buvusio Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus nuo 2011 m. kovo 1 d. bus Fitosanitarinių tyrimų laboratorija ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija. Vidinės struktūros nustatymas yra išimtinė Žemės ūkio ministro kompetencija, todėl konstatuotinas pareiškėjos vadovaujamo skyriaus panaikinimo faktas. DK 129 straipsnio prasme ypatingais atvejais laikytini atvejai, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. A143-1086/2011, 2011 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. A756-346/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2006 m. sausio 4 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2006, 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005). Atsakovo nuomone, būtent toks ypatingas atvejis susiklostė nagrinėjamu atveju, nes buvo panaikintas tiek FKT skyrius, tiek šio skyriaus vedėjo pareigybė; šie pertvarkymai buvo realūs, pareiškėjos funkcijų neperėmė kiti asmenys. Pranešime apie pareigybės naikinimą nurodyta, kad FKT skyriaus vedėjo pareigybę ketinama panaikinti nuo 2011 m. kovo 1 d., o kadangi pareiškėjos apie tai nebuvo galima įspėti anksčiau, vadovaujantis DK 130 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjos atleidimo diena nukelta 4 mėnesiams. Atsakovo teigimu, pareiškėja neteisingai nurodo, kad FKT skyrius tariamai padalintas į du skyrius. Pareiškėjos vadovautame FKT skyriuje, be jos pačios, dirbo vienas darbuotojas. 2011 m. kovo 1 d. FKT skyrius buvo panaikintas, vietoj jo atsirado du skyriai, sukurti egzistavusių poskyrių pagrindu, jų vidinė organizacija, darbuotojų skaičius išliko, nepakito juose dirbusių asmenų darbo pobūdis. Antrasis darbuotojas, dirbęs kartu su pareiškėja, perkeltas į FT laboratoriją, nes augina vaiką iki 3 metų, todėl negalėjo būti atleistas iš pareigų, be to, iki 2010 m. liepos 1 d. dirbo laboratorijoje, todėl turi reikiamą darbo patirtį, kvalifikaciją ir specialiuosius įgūdžius. Pareiškėja nebuvo paskirta į kitas pareigas, nes neatitiko nustatytų specialiųjų išsilavinimo ir patirties reikalavimų: pareiškėja įgijusi agronomo išsilavinimą, tuo tarpu FT laboratorijos (skyriaus) vedėjui būtinas aukštasis universitetinis biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties ar jam prilygintas išsilavinimas, o Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjui būtinas aukštasis universitetinis ar jam prilygintas fizinių mokslų studijų srities chemijos krypties išsilavinimas. Be to, pareiškėja turi nepakankamai laboratorinio darbo patirties. Atsakovas pažymėjo, kad siūlė pareiškėjai užimti laisvas žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, tačiau ji atsakymo į siūlymus nepateikė.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 169-170).

13Paaiškino, kad Žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-164 pakeitė Tarnybos administracijos struktūrą: vietoj buvusio Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo įsteigta Fitosanitarinių tyrimų laboratorija (skyrius) ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija (skyrius). Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 pargrįstai pripažino netekusiais galios atitinkamus pareigybių aprašymus, tarp kurių buvo ir pareiškėjos pareigybė.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu (3 t., b. l. 149-159) pareiškėjos skundą patenkino: pripažino neteisėtu Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1T-324 „Dėl L. N. atleidimo“, kuriuo pareiškėja atleista iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorija) karjeros valstybės tarnautojo pareigų, ir šį įsakymą panaikino; nusprendė laikyti, kad pareiškėjos tarnybos santykiai nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė pareiškėjai iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 27 577 Lt (neatskaičius mokesčių).

16Teismas nustatė, kad pareiškėja yra baigusi Žemės ūkio akademiją ir 1979 metais įgijusi aukštąjį agronomės išsilavinimą (1 t., b. l. 161). Pareiškėja nuo 1972 m. birželio 18 d. iki 1980 m. sausio 2 d. dirbo vyr. laborante Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų biologijos sektoriuje (2 t., b. l. 22); nuo 1980 m. dirbo Valstybinėje augalų karantino inspekcijoje vyr. agronome (2 t., b. l. 56-57), nuo 1998 m., reorganizavus Valstybinę augalų karantino inspekciją, perkelta į Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų karantino skyriaus viršininkės pareigas, o 2010 m. liepos 1 d. panaikinus minėtą pareigybę, 2010 m. liepos 1 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 1T-151 paskirta į Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus vedėjos (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigas (1 t., b. l. 48, 121, 136).

17Teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 patvirtinta Tarnybos administracijos struktūra, pagal kurią Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyrių sudarė Fitosanitarinių tyrimų poskyris, Sėklų kokybės poskyris ir Grūdų kokybės poskyris. Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-210 nuo 2011 m. kovo 1 d. pakeistas atsakovo pareigybių sąrašas (1 t., b. l. 40-43). Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 nuo 2011 m. kovo 1 d. pripažino netekusiais galios FKT skyrių sudariusių pareigybių aprašymus, įskaitant FKT skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (1 t., b. l. 21-29). Žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-164 nuo 2011 m. kovo 1 d. pakeista Tarnybos administracijos struktūra (1 t., b. l. 18-20). 2011 m. vasario 28 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1T-324, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir Darbo kodekso 130 straipsniu, pareiškėja nuo 2011 m. kovo 1 d. atleista iš FKT skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorija) karjeros valstybės tarnautojo pareigų, atleidimo datą nukeliant į 2011 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 45). 2011 m. vasario 28 d. atsakovas raštu Nr. 1S-292 informavo pareiškėją, kad FKT skyriaus vedėjo pareigybė bus panaikinta 2011 m. kovo 1 d., o, laikantis Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalies, jos galimo atleidimo iš pareigų data bus nukelta 4 mėnesiams, mokant nustatytą darbo užmokestį (1 t., b. l. 16-17). 2011 m. kovo 15 d. atsakovas raštu Nr. 1S-356 informavo pareiškėją, jog jai siūloma užimti laisvas žemesnės kategorijos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialisto pareigas, prašoma informuoti iki 2011 m. kovo 17 d. (1 t., b. l. 37). 2011 m. kovo 31 d. atsakovas raštu Nr. 1S-453 pasiūlė pareiškėją jai užimti ir daugiau laisvų tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybių bei prašė informuoti per 10 kalendorinių dienų (1 t., b. l. 38-39).

18Teismas nustatė, kad pareiškėja yra atleista iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nevertinamas darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumas ir pagrįstumas, o tiriama, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2009 m. kovo 24 d. aprobuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos).

19Teismas nustatė, kad vietoj buvusio Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus įsteigti du skyriai: Fitosanitarinių tyrimų laboratorija (skyrius) ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija (skyrius). Atsakovo teigimu, minėti skyriai sukurti Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyrių sudariusių poskyrių pagrindu, darbo pobūdis ir darbuotojų skaičius liko nepakitęs. Atsakovas paaiškinimuose nurodė, kad Fitosanitarinių tyrimų laboratorija (skyrius) perėmė Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus Fitosanitarinių tyrimų poskyrio funkcijas ir pareigybes, o Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija (skyrius) – Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus Sėklų kokybės tyrimų poskyrio, Grūdų kokybės tyrimų poskyrio ir Grūdų skyriaus funkcijas ir pareigybes (2 t., b. l. 60-68). Remiantis FKT skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, šias pareigas einančio valstybės tarnautojo veiklos sritis – fitosanitarinių tyrimų, grūdų ir sėklų kokybės nustatymas (1 t., b. l. 50-52). FT laboratorijos (skyriaus) vedėjo veiklos sritis – laboratorinių tyrimų organizavimas ir kontroliavimas, o APKT laboratorijos (skyriaus) vedėjo – augalininkystės produktų kokybės kontrolė ir laboratorijos kokybės sistemos funkcionavimo užtikrinimas (1 t., b. l. 31-36). Tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010). Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 nuo 2011 m. kovo 1 d. pripažino netekusiais galios FKT skyrių sudariusių pareigybių aprašymus, o Žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 28 įsakymu Nr. 3D-164 nuo 2011 m. kovo 1 d. pakeista Tarnybos administracijos struktūra (1 t., b. l. 18-20). Ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo priimtas 2011 m. vasario 28 d. (1 t., b. l. 45). Remiantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490, 27 punktu, Tarnybos administracijos struktūrą tvirtina žemės ūkio ministras. Taigi pareiškėja buvo atleista nesant kompetentingo valdymo organo sprendimo dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo, o tik panaikinus šios pareigybės aprašymą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareigybė panaikinta neteisėtai ir pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos nesant Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo, kuris atsirado tik po pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos.

20Teismas nustatė, kad būtina spręsti, ar atsakovo veiksmai, kai pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta anksčiau nei suėjo pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Atsakovas reikalavimo dėl įspėjimo termino nesilaikė ir apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai pranešė įsakymo dėl atleidimo priėmimo dieną, t. y. 2011 m. vasario 28 d. Tačiau tuo pačiu įsakymu pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos diena perkelta į 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad esant minėtoms aplinkybėms, perkėlus atleidimo iš valstybės tarnybos datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, atleidimo tvarka nebuvo pažeista (2008 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. A39-1784/2008). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas visiškai netaikė pareiškėjai jokio įspėjimo termino, tačiau ginčijamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl būtino įspėjimo termino trukmės, o dėl tam tikro įspėjimo termino pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė minėtų įstatymo reikalavimų ir ginčijamu įsakymu pripažino šią aplinkybę bei perkėlė atleidimo datą.

21DK 130 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. DK 130 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta garantija darbuotojui, kurią taiko darbo ginčą nagrinėjanti institucija darbuotojo teisių pažeidimo atveju. DK 130 straipsnio 8 dalis negali būti aiškinama kaip taisyklė, leidžianti pažeisti kitos teisės normos nustatytą reikalavimą įspėti atleidžiamą darbuotoją ar valstybės tarnautoją. Ši norma negali būti aiškinama kaip institucijos, atleidžiančios valstybės tarnautoją, teisė pašalinti savo planuojamą ir daromą Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Atsakovui pritaikius šią normą taip, kad buvo visiškai netaikytas įspėjimo terminas, o pati institucija perkėlė atleidimo datą, sukūrė tokią situaciją, kad valstybės tarnautojui buvo sumokėtas darbo užmokestis už 4 mėnesius, kuriuos valstybės tarnautojas nedirbo, t. y. be pagrindo panaudojamos įstaigai skirtos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės institucijai nėra suteikta teisė siūlyti atleidžiamam valstybės tarnautojui sumokėti didesnę kompensaciją ar atlikti kitus veiksmus, siekiant užkirsti kelią atleisto tarnautojo teisių pažeidimo konstatavimui ar galimo tarnybinio ginčo atsiradimui. Todėl darytina išvada, kad ginčijamu atveju Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nesilaikymas yra vienas iš esminių pažeidimų, dėl kurio atleidimas pripažįstamas neteisėtu.

22Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įspėti atleidžiamą valstybės tarnautoją nesilaikymas yra susijęs su kitos šioje normoje nustatytos garantijos – esant galimybei, gauti pasiūlymą būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, taikymo tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atleidžiamas valstybės tarnautojas turi teisę gauti minėtą pasiūlymą, o institucija turi pareigą esant galimybei teikti tokį pasiūlymą nuo įspėjimo apie atleidimą iki atleidimo datos. Nagrinėjamu atveju institucija netinkamai įgyvendino ir savo pareigą pasiūlyti kitas pareigas pareiškėjai, nes nebuvo minėto laikotarpio, per kurį galima buvo įgyvendinti šią pareigą. Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai kitos pareigos buvo siūlomos po to, kai ji buvo atleista iš darbo. Jeigu pareiškėja būtų sutikusi užimti siūlomas pareigas, toks priėmimas į valstybės tarnybą būtų neteisėtas, nes pareiškėja minėta tvarka galėtų būti tik perkelta į kitas pareigas, bet ne priimta iš naujo į valstybės tarnybą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, dėl ko jos atleidimas pripažįstamas neteisėtu.

23Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. atsakovo įstaigoje buvo laisvų to paties lygio ir tos pačios ar žemesnės nei pareiškėjos kategorijos valstybės tarnautojo pareigybių (2 t., b. l. 2-17). Pareiškėja yra įgijusi aukštąjį universitetiniam prilygintą agronomijos išsilavinimą. Aleksandro Stulginskio universitetas pateikė rašytinį išaiškinimą, kad agronomijos studijų programa priklauso biomedicinos mokslo sričiai, kurios didesnė dėstomų dalykų yra priskiriama biologijos mokslų krypčiai, todėl agronomijos išsilavinimas prilygintinas biologijos mokslo krypties išsilavinimui (2 t., b. l. 21). Pareiškėjai negalėjo būti pasiūlyta dalis buvusių laisvų pareigybių, nes ji neatitinka atitinkamoms pareigybėms keliamų reikalavimų. Tačiau pareiškėja vienu iš esminių ginčijamų klausimų nurodė tai, jog jai nebuvo pasiūlytos įsteigtos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigos, nes, atsakovo tvirtinimu, pareiškėja neturėjo tinkamo išsilavinimo - biologijos mokslų krypties. Vadovaujantis Bendruoju studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorių ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368, agronomija ir biologija yra skirtingos studijų kryptys, abi priskiriamos biomedicinos mokslų studijų sričiai. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos motyvus, esą jos turimas išsilavinimas atitiko nustatytus specialius reikalavimus, nustatytus Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigoms užimti. Pareiškėja minėtai pareigybei nebuvo įgijusi tinkamo išsilavinimo, tačiau turėjo atitinkamo pobūdžio reikalaujamos darbo patirties, todėl ši pareigybė jai nebuvo siūloma užimti pagrįstai. Dėl tų pačių priežasčių pagrįstai nebuvo pasiūlyta ir Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) specialisto pareigybė. Vertindamas Kauno ir Marijampolės regioninio skyriaus specialistų, Augalų veislių skyriaus vedėjo, vedėjo pavaduotojo ir vyr. specialistų pareigybes, teismas nustatė, kad nors pareiškėja atitinka išsilavinimo reikalavimą, bet nėra duomenų apie turimą reikalaujamą darbo patirtį. Pareiškėjai buvo siūloma užimti laisvas Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialisto, Vilniaus regioninio skyriaus specialisto, Fitosanitarijos skyriaus Raigardo pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) vedėjo ir specialisto, Tauragės regioninio skyriaus vedėjo, Telšių regioninio skyriaus specialisto, Kauno regioninio skyriaus specialisto, Fitosanitarijos skyriaus Lavoriškių pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) specialisto, Fitosanitarijos skyriaus Šalčininkų pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) specialisto, Fitosanitarijos skyriaus Vaidotų pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) specialisto, Fitosanitarijos skyriaus Klaipėdos jūrų uosto pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) specialisto pareigybes, tačiau pareiškėja nepranešė apie savo sprendimą kurią nors iš jų užimti. Pareiškėjai galima buvo pasiūlyti Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) specialisto ir vedėjo pareigas, ji atitiko įstatyme nustatytus specialius reikalavimus.

24Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Šis klausimas yra reglamentuotas DK 135 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų darbuotojų pirmenybės teisė nėra absoliuti, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-631/2005, Nr. 3K-3-156/2008). Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 1 d., panaikinus FKT skyrių bei šio skyriaus poskyrius, į įsteigtos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vyr. specialisto pareigas, buvo perkelta buvusio FKT skyriaus Fitosanitarinių tyrimų poskyrio vedėjos pareigas ėjusi L. J. (3 t., b. l. 49). Konstatavus, kad pareiškėjai negalėjo būti siūlomos užimti įsteigtos FT laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigos, neturi būti vertinama, ar pareiškėja turi pirmenybės teisę eiti šias pareigas. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad atleidžiant pareiškėją iš darbo buvo lyginama pareiškėjos ir L. J. kvalifikacija ir padaryta išvada, kad L. J. kvalifikacija yra aukštesnė (3 t., b. l. 32, 33, 42, 43, 44, 106-117; 1 t., b. l. 118; 2 t., b. l. 22; 24-38, 56-57; 3 t., b. l. 15-31), Atsakovas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos kvalifikacija yra žemesnė nei L. J..

25Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. DK 129 straipsnio 4 dalis skirta reglamentuoti konkretų atleidimo iš darbo pagrindą – atleidimą darbdavio iniciatyva ir nustato apribojimą dėl darbuotojo, kuriam iki teisės gauti senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, darbo sutarties nutraukimui darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės. DK 129 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma valstybės tarnybos teisiniams santykiams.

26Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu tvarkos, todėl taikytinos Darbo kodekso normos. DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas, taikydamas DK 297 straipsnio 3 dalį, į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi įskaityti šio darbuotojo gautą išeitinę išmoką. Toks DK 297 straipsnio 3 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje nustatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Jų dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas, neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005).

27Vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

28Konstatavęs, jog pareiškėjos atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai, remiantis jos pačios paaiškinimais, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, laisvų, pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančių pareigybių atsakovo įstaigoje nėra, teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį, priteisiant pareiškėjai nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, pareiškėjos vidutinis mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 4 596,21 Lt, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 217,83 Lt (1 t., b. l. 175). Remdamasis byloje pateiktais dokumentais apie pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio dydį (1 t., b. l. 30, 175, 189), teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 10 d. pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką suma yra 15 095,61 Lt. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 27 577 Lt ir 19 033 Lt kompensacija už 124,83 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (1 t., b. l. 175). Apskaičiuojant vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį, išskaičiuojama išmokėtos išeitinės išmokos bei kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas suma. Atsižvelgiant į tai, gaunama priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį suma yra mažesnė, nei pareiškėjai išmokėta kompensacija bei išeitinė išmoka, t. y. 15 095,61 Lt – (27 577 Lt + 19 033 Lt) = -31 514,39 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, sumoka jam išeitinę išmoką, tačiau vėliau teismas tokį darbo sutarties nutraukimą pripažįsta neteisėtu, darbdaviui neturi būti grąžinta darbuotojo gauta išeitinė kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-417/2001).

29Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio, nepateikė turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis jos prašymas nenagrinėjamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ji turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

30III.

31Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 163-164) pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti pareiškėjai jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2011 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą išeitinę išmoką; pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo motyvuojamąją dalį nurodant, kad pareiškėjos išsilavinimas atitinka universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties ar jam prilygintą išsilavinimą ir pareiškėjos kvalifikacija nėra žemesnė nei L. J..

32Pareiškėja nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad, vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, kad, apskaičiuojant vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką, išskaičiuojama išmokėtos išeitinės išmokos bei kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas suma. Kadangi apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio suma už pareiškėjos priverstinės pravaikštos laiką yra mažesnė nei pareiškėjai išmokėta išeitinė išmoka, tai teismas nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tačiau vidutinis darbo užmokestis priteisiamas ne iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Todėl teismas turėjo pareiškėjai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (o ne priėmimo) iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą išeitinę išmoką.

33Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos turimas išsilavinimas neatitinka universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties ar jam prilygintą išsilavinimą. Tačiau teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateikto 2011 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rašto, 2011 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos prašymo A. Stulginskio universiteto rektoriui ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. Aleksandro Stulginskio universiteto rašto Nr. (01)-04-1299. 2011 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija nurodė, kad dėl išaiškinimo, ar agronomijos išsilavinimas prilyginamas biologijos mokslo krypties išsilavinimui, reikia kreiptis į universitetą. 2011 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja kreipėsi į A. Stulginskio universitetą su prašymu nurodyti, ar jos 1974-1979 įgytas agronomės išsilavinimas prilyginamas biologijos mokslo krypties išsilavinimui. 2011 m. rugpjūčio 22 d. Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius savo rašte nurodė, kad agronomijos išsilavinimas gali būti prilyginamas biologijos mokslo krypties išsilavinimui. Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos turimas išsilavinimas neatitinka universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties ar jam prilyginto išsilavinimo. Be to, pirmos instancijos teismas nustatė, kad, lyginant pareiškėjos ir L. J. kvalifikaciją, galima padaryti išvadą, kad pareiškėjos kvalifikacija yra žemesnė nei L. J.. Tačiau tiek pareiškėja, tiek L. J. yra įgijusios aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pareiškėja, kaip ir L. J., kėlė savo kvalifikaciją ir skirtingai nei L. J. dalyvauja kaip ekspertė Europos Sąjungos projektuose. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos kvalifikacija yra žemesnė nei L. J..

34Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 168-172) atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

35Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja buvo atleista nesant kompetentingo valdymo organo sprendimo dėl jos pareigybės panaikinimo, o tik panaikinus šios pareigybės aprašymą. Tarnybos direktoriaus kompetencija, be kita ko, apima pareigybių sąrašo, darbo reglamento, vidaus darbo tvarkos taisyklių, struktūrinių padalinių nuostatų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimą (žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D- 490 patvirtintų atsakovo nuostatų 13.10 punktas). Vadovaudamasis minėtais įgaliojimais, Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 pripažino netekusiais galios atitinkamus pareigybių aprašymus, tarp jų ir FKT skyriaus vedėjo. Taigi, atsakovo direktoriaus įsakymas yra teisėtas, priimtas nustatytos kompetencijos ribose. Žemės ūkio ministras Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų 15.8 punktas). Žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-164 pakeitė Tarnybos administracijos struktūrą, be kita ko, išdėstydamas, kad vietoj buvusio FKT skyriaus nuo 2011 m. kovo 1 d. bus FT laboratorija (skyrius) ir APKT laboratorija (skyrius). Taigi akivaizdu, kad žemės ūkio ministras veikė savo kompetencijos ribose. Minėtu žemės ūkio ministro įsakymu konstatuotas pareiškėjos (iki atleidimo iš pareigų) vadovauto FKT skyriaus panaikinimo faktas. Atsakovas nurodo, kad įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo buvo priimtas atsižvelgus į faktą, kad buvo panaikintas skyrius ir pripažintas netekusiu galios pareiškėjos užimtos pareigybės aprašymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigybės aprašymo panaikinimas laikomas ir pačios pareigybės panaikinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. A143 -1100/2011). Atsakovo nuomone, atleidžiant iš pareigų pareiškėją, nebuvo nusižengta teisės aktų reikalavimams, todėl teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog pareiškėja buvo atleista nesant kompetentingo valdymo organo sprendimo dėl jos pareigybės panaikinimo, o tik panaikinus šios pareigybės aprašymą, naikintina.

36Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. pranešimu apie pareigybės naikinimą pareiškėja buvo informuota, kad FKT skyriaus vedėjo pareigybė bus panaikinta 2011 m. kovo 1 d., taip pat buvo nurodyta, kad apie pareigybės panaikinimą dėl objektyvių priežasčių pareiškėjos nebuvo galima įspėti anksčiau, todėl, vadovaujantis DK 130 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjos atleidimo diena nukelta 4 mėnesiams. Tokie veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat - suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad DK 130 straipsnio 8 dalyje (kuri atitinka šiuo metu galiojančio DK 130 straipsnio 5 dalį) nenustatyta bendrųjų taisyklių išimčių, todėl ji nėra specialioji ir gali būti taikoma pagal analogiją. Be to, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo tik pažeidus įspėjimo terminą, darbdaviui nepadarius kitų pažeidimų, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai nėra besąlyginis pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu (2009 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos, „Teismų praktika“ Nr. 30). Teismai taip pat yra išaiškinę, kad atleidimas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui yra galimas, jei atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, ir atleidžiamam darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už laiką, kuriam perkeliama atleidimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-311/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-822/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-135/2009, buvo analizuota iš esmės identiška situacija šiai administracinei bylai.

37Atsakovo nuomone, pareiškėjos atleidimas iš pareigų, nukeliant jos atleidimo datą įspėjimo laikotarpiui, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, atitinka ir teismų praktiką, todėl teismo argumentas dėl tariamai be pagrindo panaudojamų įstaigai skirtų valstybės biudžeto lėšų laikytinas nepagrįstu. Kitoks minėtos situacijos sprendimo būdas, kai pareigybės panaikinimo būtinybė atsiranda staiga ir dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės apie būsimą atleidimą iš anksto įspėti tarnautoją, teisės aktuose nėra reglamentuotas. Kadangi pareigybės, kurią iki struktūrinių pertvarkymų užėmė pareiškėja, nuo 2011 m. kovo 1 d. nebeliko, natūralu, kad atsakovui tapo nebereikalingos ir pareiškėjos vykdytos funkcijos, todėl visus 4 mėnesius iki atleidimo dienos ji negalėjo dirbti, tuo tarpu atsakovas turėjo įstatyminę pareigą šį laikotarpį mokėti vidutinį jos darbo užmokestį ir šią pareigą vykdė tinkamai. Tarnyba nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismo sprendimas šia apimtimi laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.

38Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 179-180) trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija nurodo, kad su šiuo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

39Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 182-184) pareiškėja prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

40Pareiškėja nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta, jog 2011 m. vasario 22 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1T-212, kuriuo nuo 2011 m. kovo 1 d. pripažino netekusiu galios FKT skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą. Tuo tarpu Žemės ūkio ministras, kuris kompetentingas tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatus ir struktūrą, sprendimą pakeisti atsakovo struktūrą priėmė tik 2011 m. vasario 28 d. Tai patvirtina, kad Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą panaikinti pareigybės aprašymą nesant kompetentingo valdymo organo sprendimo pakeisti Tarnybos struktūrą. Be to, kompetentingas valdymo organas sprendimo dėl pareiškėjos užimtų FKT skyriaus vedėjo pareigų panaikinimo nepriėmė, o Tarnybos direktorius pripažino netekusiu galios tik pareigybės aprašymą, todėl pareiškėja negalėjo būti atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

41DK 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Tačiau remiantis teismų praktika ir doktrininiais teisės šaltiniais, perkelti atleidimo iš darbo datą nepasibaigus įspėjimo terminui galima tik dviem atvejais, kai to prašo pats darbuotojas arba teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, bet nustačius, kad darbuotojas negali būti grąžintas į pirmesnį darbą. Tuo tarpu jeigu darbuotojas buvo atleistas be įspėjimo, nors įstatymas įpareigoja darbdavį įspėti apie atleidimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Todėl atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš pareigų be įspėjimo, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje 1 dalyje numatytą pareigą asmenis, kuriems iki teisės gauti senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, įspėti apie pareigybės panaikinimą prieš keturis mėnesius. Be to, įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminas užtikrina valstybės tarnautojo teisės būti perkeltam į kitas laisvas pareigas įgyvendinimą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pas atsakovą buvo laisvų to paties lygio ir tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigybių. Tačiau atsakovas šias pareigybes pradėjo siūlyti pareiškėjai tik po to, kai ji buvo atleista iš valstybės tarnybos ir kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo. Todėl akivaizdu, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją be įspėjimo termino, pažeidė ir jos teisę būti perkeltai į kitas laisvas valstybės tarnautojo pareigas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, taikydamas atleidimo iš pareigų datos perkėlimą valstybės tarnyboje, atsakovas be pagrindo panaudojo įstaigai skirtas valstybės biudžeto lėšas.

42Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (3 t., b. l. 185-190) atsakovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

43Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, mokėtinos neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, paskirtis - socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą; iš šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis - tai yra kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta; kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams; įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Dėl to, tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintos kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (LAT 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 363/2011).

44Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjai jos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo, o ne įsigaliojimo dienos, nelaikytinas pažeidžiančiu DK 297 straipsnio 4 dalį, kadangi aiškinant šią teisės normą priešingai, būtų sudarytos sąlygos pareiškėjai piktnaudžiauti – dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo būtų priteisiama itin didelė suma. Be to, pažymėtina, kad dėl įvykdytų struktūrinių reformų pareiškėjos pareigybės neliko. Pareiškėja ir taip neatlikdama jokių darbo funkcijų 4 mėnesius gavo jos vidutinį darbo užmokestį, todėl teismui vis dėlto nusprendus, kad tik dėl formalaus pažeidimo pareiškėjos atleidimas iš darbo vis dėlto laikytinas neteisėtu ir patenkinus jos apeliacinio skundo reikalavimą priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Juolab, kad pareiškėjai jau buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už 124,83 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, iš viso – 46 610 Lt. Tokia suma laikytina pakankama kompensacija už patirtus netekimus ir nepatogumus.

45Atsakovo nuomone, bylai jokios teisinės reikšmės neturi pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymas A. Stulginskio universiteto rektoriui, kadangi jis nepatvirtina ir nepaneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. liepos 7 d. rašte Nr. SR-3139 taip pat nėra konstatuojamos jokios bylai reikšmingos aplinkybės, o tik iš esmės pareiškėjai siūloma kreiptis į Lietuvos žemės ūkio universitetą. Tuo tarpu Aleksandro Stulginskio universiteto raštu Nr. (01)-04-1299 negali būti vadovaujamasi. Šiame rašte dėstomos tik prielaidos, kad agronomijos studijų programa priklauso biologijos mokslų krypčiai, tačiau nepateikiamas kategoriškas atsakymas. Be to, šiuo atveju turi būti remiamasi oficialiu teisės aktu – Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 patvirtintu Bendruoju studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriumi ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi.

46FT laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigybės aprašyme yra nustatyta, kad FT laboratorijos (skyriaus) vedėjas privalo turėti 5 metų darbo laboratorijoje patirties nustatant, identifikuojant ir patvirtinant kenksmingus ir karantininius organizmus. Pareiškėjos nuo 1980 m. sausio 2 d. įgyta patirtis nebuvo susijusi su laboratorinių tyrimų atlikimu bei kenksmingų ir karantininių organizmų nustatymu. Tuo tarpu L. J. nuo 2001 m. kovo 3 d. dirbo pareigose, susijusiose su kenksmingųjų organizmų nustatymu, identifikavimu ir patvirtinimu. Įvertinus pareiškėjos ir L. J. kvalifikaciją, darytina išvada, kad L. J. kvalifikacija FT laboratorijos (skyriaus) vedėjos pareigoms užimti vertintina kaip aukštesnė nei pareiškėjos.

47Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

48IV.

49Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.

50Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.

51Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė dėl atleidimo iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) taikant Darbo kodekso 130 straipsnio 8 dalį ir nukeliant atleidimo datą.

52Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

53Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.461 nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu įsteigė biudžetinės įstaigą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir pavedė Žemės ūkio ministerijai patvirtinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus ir administracijos struktūrą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus (toliau – ir Tarnybos nuostatai) ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūrą (toliau – ir Tarnybos struktūra). Nagrinėjamai bylai yra aktuali 2011 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 3D-19 redakcija. Pagal minėtos redakcijos įsakymu patvirtintą Tarnybos struktūrą, galiojusią iki 2011 m. kovo 1 d., Tarnybos struktūroje buvo Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyrius (10 p.), kurį sudarė: Fitosanitarinių tyrimų poskyris (10.1 p.), Sėklų kokybės tyrimų poskyris (10.2 p.), Grūdų kokybės tyrimų poskyris (10.3 p.). Žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.3D-164 nuo 2011 m. kovo 1 d. patvirtino naują Valstybinės augalininkystės tarnybos struktūrą, kurioje nebeliko Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus, ir, be kita ko, numatyti Augalų apsaugos produktų kontrolės skyrius (20 p.) ir Fitosanitarinių tyrimų laboratorija (skyrius) (22 p.). Šiais įsakymais patvirtintoje Tarnybos struktūroje nėra nurodyta koks pareigybių skaičius yra atitinkamuose struktūriniuose padaliniuose. Tarnybos nuostatų 13 punkte, kuris nustato Tarnybos direktoriaus įgaliojimus, be kita ko, nurodyta, kad Tarnybos direktorius tvirtina pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus (13.10 p.), įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis (13.8 p.). Pagal minėtais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybos vadovui nesuteikta kompetencija tvirtinti Tarnybos struktūrą (tokią kompetenciją turi Žemės ūkio ministras), tačiau yra suteikta kompetencija tvirtinti pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, taip pat tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus (Nuostatų (13.10 p.).

54Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Tarnybos nuostatų 13.10 punktu, 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.210 pakeitė Tarnybos pareigybių sąrašą, kuriame nebenumatė Fitonistinių ir kokybės tyrimų skyriaus pareigybių. Šiame įsakyme nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2011 m. kovo 1 d. Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212 pripažino netekusiais galios FKT skyriaus ir jį sudariusių poskyrių (Fitosanitarinių tyrimų poskyrio, Sėklų kokybės tyrimų poskyrio ir Grūdų kokybės tyrimų poskyrio) pareigybių aprašymus, tarp jų ir FKT skyriaus vedėjo pareigybės, kurią užėmė pareiškėja, aprašymą. Pagal šiuos Tarnybos direktoriaus įsakymus juose išvardytoms pareigybėms (tarp jų - pareiškėjos) priskirtos funkcijos nebeturėjo būti vykdomos nuo 2011 m. kovo 1 d. Šiuos įsakymus Tarnybos direktorius priėmė neviršydamas teisės aktais jam suteiktos kompetencijos.

55Kadangi byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus pagal kompetenciją priimti įsakymai dėl Tarnybos pareigybių sąrašų pakeitimo ir kai kurių pareigybių (tarp jų – pareiškėjos) panaikinimo įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d., t.y. nuo tos pačios dienos kaip ir Žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymas Nr.3D-164, kuriuo buvo patvirtinta nauja Valstybinės augalininkystės tarnybos struktūra, kurioje nebeliko Fitonistinių ir kokybės tyrimų skyriaus pareigybių (tarp jų – pareiškėjos pareigybės), pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nesant kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl pareigybės panaikinimo. Prieidamas prie tokios išvados pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pirmiau minėti Tarnybos direktoriaus įsakymai įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d. kaip ir Žemės ūkio ministro įsakymas dėl Tarnybos struktūrinių pakeitimų patvirtinimo.

56Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu 1T-324 pareiškėją buvo atleista iš šios Tarnybos Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų skyriaus vedėjos (A lygio 14 kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. kovo 1 d. vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) taikant Darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas ir nukeliant atleidimo datą į 2011 m. liepos mėnesio 1 d. Dėl to, kad pareiškėjos pareigybė nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo realiai panaikinta, teisėjų kolegijai patikrinus bylą abejinių nekilo.

57Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimo įspėti valstybės tarnautoją apie pareigybės panaikinimą prieš šioje įstatymo normoje nustatytą terminą. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Kadangi pareiškėjos pareigybės panaikinimo metu jai iki pensijos buvo likę mažiau kaip penkeri metai, jai apie pareigybės panaikinimą turėjo būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Atsakovas pareiškėjai apie pareigybės panaikinimą pranešė 2011 m. vasario 28 d., t.y. tą pačią dieną, kurią priėmė įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos nuo 2011 m. kovo 1 d. nukeliant atleidimo datą į 2011 m. liepos 1 d. Pranešime apie pareigybės panaikinimą paaiškino kokios garantijos bus taikomos pareiškėjai iki 2011 m. liepos 1 d. kompensuojant tai, kad pareiškia dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti įspėta prieš 4 mėnesius (bus mokamas vidutinis darbo užmokestis, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi esant galimybei bus siūlomos kitos to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, pareiškėjai sutinkant, pareigos). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos datą nukėlė 4 mėnesiams, t.y. tokios trukmės laikotarpiui, kuris turėjo būti taikomas pranešant apie pareigybės panaikinimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Žemės ūkio ministro įsakymas dėl Tarnybos administracijos naujos struktūros patvirtinimo įsigaliojo po trijų dienų, todėl atsakovas objektyviai neturėjo realios galimybės įspėti pareiškėją apie jos pareigybės panaikinimą prieš 4 mėnesius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iki 2011 m. liepos 1 d. realiai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl kitų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – žemesnės kategorijos pareigų siūlymo. Pirmosios instancijos teismas ištyręs į bylą pateiktus įrodymus teisingai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 11 d. Tarnyboje buvo laisvų pareigybių ir atsakovas per minėtą laikotarpį pareiškėjai raštu pasiūlė užimti eilę (iš viso 10) pareigybių , tačiau pareiškėja į pasiūlymus neatsakė. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, esą atsakovas jai nepasiūlė kitų laisvų to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigų.

58Atleidimo iš tarnybos datos nukėlimo laikotarpiu (iš viso 4 mėnesius) atsakovas mokėjo pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį, nors pareiškėja nebedirbo. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovas nagrinėjamoje situacijoje pritaikęs Darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas ir perkėlęs pareiškėjos atleidimo datą, pažeidė pareiškėjos atleidimo valstybės tarnybos tvarką, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovui perkėlus pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas, atleidimo iš valstybės tarnybos tvarka nebuvo pažeista.

59Pareiškėjos nuomone, atsakovas jai turėjo pasiūlyti vietoj panaikinto Fitosanitarinių ir kokybė tyrimo skyriaus įsteigtų Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) ar Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigas. Atsakovo nuomone, šios pareigos pareiškėjai negalėjo būti pasiūlytos, kadangi ji neatitiko nustatytų specialiųjų išsilavinimo ir patirties reikalavimų: pareiškėja įgijusi agronomo išsilavinimą, tuo tarpu Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjui būtinas aukštasis universitetinis biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties ar jam prilygintas išsilavinimas, o Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjui būtinas aukštasis universitetinis ar jam prilygintas fizinių mokslų studijų srities chemijos krypties išsilavinimas. Be to, pareiškėja turi nepakankamai laboratorinio darbo patirties. Bendrajame studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorių ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąraše, patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 (bylai aktuali 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.107 redakcija) nurodyta, kad biomedicinos mokslų studijų sričiai, be kita, ko priskiriamos biologijos (kodas 01B1) ir agronomijos (kodas 06B1) studijų sritys ir kryptys. Taigi pareiškėja, turinti agronominį išsilavinimą, pagal patvirtintą Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigybės aprašymą neatitiko specialiojo reikalavimo turėti biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties ar jam prilygintą išsilavinimą, taip pat neatitiko Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą fizinių mokslų studijų srities chemijos krypties išsilavinimą. Pareiškėjos nurodytuose susirašinėjimo su A. Stulginskio universiteto ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administracija dokumentai, kuriuose pareikšta atitinkama nuomonė jos studijų kl,ausimu, negali būti pagrindas pareiškėjos išsilavinimą vertinti kitaip nei numato minėtas teisės aktas. Taigi darytina išvada, kad atsakovas, nepasiūlydamas pareiškėjai minėtų pareigų, teisės aktų ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Kaip jau buvo minėta, atsakovas pasiūlė pareiškėjai užimti eilę kitų pareigų, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo.

60Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas (ABTĮ 143 str.).

61Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir atmetant pareiškėjos skundą.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. N. skundą atmesti.

64Pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą atmesti.

65Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 5. 1) panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio... 6. 2) grąžinti į ankstesnes pareigas, o nesant tokios galimybės, priteisti... 7. 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės... 8. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-4).... 9. Pareiškėja paaiškino, kad ji negalėjo būti atleista iš pareigų pagal... 10. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir... 11. Paaiškino, kad Tarnybos direktorius 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1T-212... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 13. Paaiškino, kad Žemės ūkio ministras 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu (3... 16. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra baigusi Žemės ūkio akademiją ir 1979... 17. Teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra atleista iš pareigų Valstybės... 19. Teismas nustatė, kad vietoj buvusio Fitosanitarinių ir kokybės tyrimų... 20. Teismas nustatė, kad būtina spręsti, ar atsakovo veiksmai, kai pareiškėjos... 21. DK 130 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš... 22. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo... 23. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.... 24. Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai... 25. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės... 26. Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja atleidimo iš tarnybos... 27. Vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad... 28. Konstatavęs, jog pareiškėjos atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas,... 29. Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo... 30. III.... 31. Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 163-164) pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus... 32. Pareiškėja nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad,... 33. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos turimas išsilavinimas... 34. Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 168-172) atsakovas prašo panaikinti Vilniaus... 35. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja buvo... 36. Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. pranešimu apie pareigybės... 37. Atsakovo nuomone, pareiškėjos atleidimas iš pareigų, nukeliant jos... 38. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 179-180) trečiasis... 39. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 182-184) pareiškėja... 40. Pareiškėja nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta, jog 2011 m. vasario 22 d.... 41. DK 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš... 42. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (3 t., b. l. 185-190)... 43. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje... 44. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjai jos vidutinį... 45. Atsakovo nuomone, bylai jokios teisinės reikšmės neturi pareiškėjos 2011... 46. FT laboratorijos (skyriaus) vedėjo pareigybės aprašyme yra nustatyta, kad FT... 47. Teisėjų kolegija,... 48. IV.... 49. Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.... 50. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.... 51. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė dėl atleidimo iš... 52. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio... 53. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.461 nuo... 54. Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Tarnybos nuostatų... 55. Kadangi byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus pagal kompetenciją priimti... 56. Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d.... 57. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad pareiškėja buvo atleista... 58. Atleidimo iš tarnybos datos nukėlimo laikotarpiu (iš viso 4 mėnesius)... 59. Pareiškėjos nuomone, atsakovas jai turėjo pasiūlyti vietoj panaikinto... 60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. atsakovo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 64. Pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą atmesti.... 65. Sprendimas neskundžiamas....