Byla 2A-1610-603/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, sekretoriaujant Almai Jokužytei, dalyvaujant ekspertei Z. K., ieškovo atstovui D. G., atsakovo attsovams advokatui D. Ž. ir N. P., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,General Financing“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,General financing“ ieškinį atsakovui Č. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Č. K. priešieškinį ieškovui UAB ,,General Financing“, trečiasis asmuo T. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,General Financing“ ieškiniu atsakovui Č. K. prašė teismo priteisti iš atsakovo 9877,16 Lt mokėtinų įmokų, 26,64 Lt delspinigių, iš viso 9903,80 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-19 šalys sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandorį Nr. 1, 2012-08-01 – finansavimo sandorį Nr. 2. Pagal sutartį atsakovui iš viso buvo suteiktas 8627,55 Lt vartojimo kreditas iki 2017-08-11, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, todėl sutarties 6.4 p. pagrindu ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas.

4Atsakovas Č. K. priešieškiniu ieškovui UAB ,,General Financing“ prašė pripažinti tarp šalių 2012-08-01 sudarytą sutartį negaliojančia CK 1.89 str. pagrindu, netaikyti restitucijos bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartį sudarė būdamas tokios būsenos, dėl kurios nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, nuo 2005 metų serga psichikos liga – jam diagnozuota metabolinė smegenėlių degenaracija, buvo gydomas ne vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje: VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centre, VšĮ Švenčionių r. PSPC Psichikos sveikatos centre, Vilniaus rajono poliklinikos psichikos sveikatos centre. 2014-08-12 pareiškimu jis atsisakė savo priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-05-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp UAB „General Financing“ ir Č. K..

5Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovas sutarties sudarymo metu neturėjo galimybių įvertinti atsakovo psichinės būklės, tačiau teismui nusprendus pripažinti sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija, nustačius, jog atsakovas sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prašė taikyti CK 6.268 str. 4 d. priteisiant iš atsakovo giminaičių ieškovo patirtą žalą.

6Trečiasis asmuo T. K. atsiliepimo nepateikė.

7Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu ieškovo UAB ,,General Financing“ ieškinys atmestas ir priešieškinis tenkintas. Teismas sprendimu pripažino tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandorį Nr. 2 negaliojančiu nuo sudarymo momento. Teismas sprendime nustatė, kad tarp ieškovo UAB ,,General Financing“ ir atsakovo Č. K. 2010-05-19 buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties ( - ) finansavimo sandoris Nr. 1 ir 2012-08-01 finansavimo sandoris Nr. 2, pagal kuriuos ieškovas atsakovui iš viso suteikė 8627,55 Lt vartojimo kreditą iki 2017-08-11. CK 1.89 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens, kuris ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Iš bylos nagrinėjimo metu paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės - Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto (2014-03-25- 2014-06-06 Nr.778TPK-80/2014) išvados teismas nustatė, kad Č. K. sandorio Nr. 2 sudarymo dienai sirgo (serga ir šiuo metu) lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - mišrios kilmės (neurosifilinės, alkoholinės, kraujagyslinės) demencija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šią išvadą patvirtina ir 2008-11-20 VĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus 2008-11-20 Č. K. epikrizė, tos pačios klinikos Dermatovenerologijos centro dermatovenerologijos skyriaus 2008-12-03 epikrizė, 2013-01-17 Č. K. nedarbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, kad Č. K. yra nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (ligos kodas-27.1.), specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad Č. K. nustatytas toks poreikis iki 2030-07-02 bei išrašai iš medicininių dokumentų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutarties finansavimo sandorio Nr. 2 sudarymo metu (2012-08-01) negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės, savo veiksmų negalėjo valdyti, todėl šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

8Pagal CK 6.268 str. 1 d. veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Teismas konstatavo, kad finansavimo sandorius atsakovas su ieškovu sudarė būdamas tokios būsenos, kuomet negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės, savo veiksmų negalėjo valdyti. Tokios būsenos jis tapo ne dėl savo kaltės, o dėl psichikos sutrikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad esant tokioms aplinkybėms restitucijos taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas verčiasi suteikdamas paskolas fiziniams asmenims, tai susiję su finansine rizika, todėl ieškovas turi būti pasirengęs patirti nuostolius (pagal vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) sandorį Nr. 2 ieškovas patyrė 5539,16 Lt nuostolį). Įstatyme numatyta, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu (CK 6.268 str. 4 d.).

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažinus tarp UAB ,,General Financing” ir Č. K. sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandorį Nr. 2 negaliojančiu, taikyti restituciją, įpareigojant grąžinti apeliantui tai, ką atsakovas Č. K. gavo pagal sutartį (5539,16 Lt). Nurodė, kad teismas, pagal CK 1.89 str. pripažinęs sutartį negaliojančią nuo sudarymo momento, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pripažinus sandorį negaliojančiu teismas privalėjo vadovautis CK 1.89 str. 2 d., 1.80 str. 2 d. ir 6.145 str. 1 d., o ne deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.268 str. 1 d.).

10Pagal CK 6.145 str. 1 d. restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtų, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (LAT 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011). Tuo atveju, kai reikalavimo dalyku esantis turtas yra gautas sandorio pagrindu, pripažinus tokį sandorį negaliojančiu (nuginčijus ar konstatavus, kad jis niekinis) ab initio, taikomos CK šeštosios knygos X skyriuje įtvirtintos restitucijos taisyklės; šios sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės tiesiogiai įtvirtintos įstatyme (CK 1.80 str. 2, 3 d., 6.145 str. 1 d.). CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai - jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (LAT 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 355/2009). Atsižvelgiant į nurodytą LAT praktiką ir sisteminį civilinio kodekso nuostatų aiškinimą, teismas pripažinęs sutartį negaliojančia privalėjo vadovautis CK 1.80 str. 2, 3 d., 6.145 str. l d. ir taikyti restituciją.

11CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, kad tam tikrais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba išvis jos netaikyti. LAT suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad toks restitucijos netaikymas turi būti išimtinis, pagrįstas, atitinkantis CK 6.145 str. 2 d. nustatytas sąlygas. LAT 2008-04-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J. su UAB „Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008, akcentavo, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė netaikyti restitucijos, turi būti išimtinė ir teismo tinkamai argumentuota. Jei šalių faktinė situacija atitiktų CK 6.145 str. 2 d. numatytas sąlygas, tokiu atveju teismas galėtų daryti išimtį ir netaikyti restitucijos. Būtinumą vadovautis CK 6.145 str. 2 d., įtvirtintomis sąlygomis, kurioms esant galimas išimtinis restitucijos netaikymas, patvirtina ir LAT formuojama teismų praktika.

12Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Apie tą pačią išimtinę galimybę netaikyti restitucijos, esant CK 6.145 str. 2 d. nustatytoms sąlygoms, nurodyta LAT 2008-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 229/2008, LAT 2011-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir kitose bylose. LAT 2012-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 taip pat akcentavo CK 6.145 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų būtinumą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant restituciją, konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką (LAT 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

13Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė nei į CK 6.145 str. 2 d. nustatytas būtinas sąlygas išimties dėl restitucijos taikymui, nei į pažeistą šalių teisių pusiausvyrą. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.145 str. 1 d., kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra (LAT 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009). Teismui nusprendus apskritai netaikyti restitucijos šalių turtinės padėties pusiausvyra buvo visiškai pažeista ir neatstatyta.

14Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo argumentas, kad restitucijos taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams yra teisiškai nepagrįstas. LAT pažymėjo, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (LAT 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 93/2012). Šiuo aspektu teismas nevertino šalių tarpusavio interesų pusiausvyros, o aplinkybė, kad atsakovas sutarties sudarymo metu ne dėl savo kaltės, dėl psichikos sutrikimo negalėjo pilnai suvokti ir valdyti savo veiksmų ar ta aplinkybė, kad apeliantas, kaip finansų įstaiga turėtų prisiimti nuostolius, negalėjo būti pagrindu teismui sprendžiant, kad restitucijos taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas privalėjo vadovautis LAT suformuota praktika ir remdamasis sąžiningumo principu įvertinti restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą, t. y., ar taikant restituciją vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Akivaizdu, kad teismui sandorį pripažinus negaliojančiu ir nepritaikius restitucijos, atsakovo padėtį būtų galima vadinti pagerėjusią, o apelianto, kaip nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjusią. Šiuo atveju akivaizdus šalių tarpusavio interesų pusiausvyros atvirkštinis disbalansas.

15Sprendžiant dėl restitucijos taikymo nėra svarbi net ir ta aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti restitucijos dalyko (teismas sprendime nepasisakė dėl restitucijos dalyko valdymo). Jau minėtoje LAT 2008-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, nepaisant skirtingo restitucijos dalyko, nurodyta, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Minėtoje byloje LAT pasisakė, kad ta aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti restitucijos dalyką, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją. LAT minėtoje byloje buvo kategoriškas, kad išimtinis restitucijos netaikymas įmanomas tik tuo atveju, jei nustatomos restitucijos negalimumo sąlygos (CK 6.145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad atsakovo psichinės sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl jo kaltės ar kad apeliantas, kaip finansų įstaiga, turėtų būti pasirengęs patirti nuostolius (nors tokios rizikos ar galimos žalos nėra galimybių apskaičiuoti), nėra ir negali savaime suponuoti restitucijos netaikymo situacijos. Kaip jau nurodyta aukščiau, būtinas restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros vertinimas sąžiningumo aspektu (CK 6.145 str. 2 d.).

16Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CK 1.80 str. 2 d. numatyta galimybė taikyti ir kitokias įstatymuose numatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmes. Bet kuriuo atveju CK 6.268 str. 1 d. taikymas nėra ir negali būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniu. CK 6.268 str., 1 d. reglamentuotas ne sandorių negaliojimo padarinių taikymas, o prievolinių santykių, atsiradusių dėl deliktinės atsakomybės (nesusijusius su sutartiniais santykiais iki teisės pažeidimo), reglamentavimas, todėl minėtoje byloje CK 6.268 straipsnio 1 dalis, kaip teisinis pagrindas, spręsti dėl restitucijos taikymo negalėjo būti taikomas.

17Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje esantis Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas šios bylos kontekste yra ypatingai svarbus, kadangi į klausimą: ar Č. K. sandorio Nr. 2 sudarymo dienai 2012-08-01 (t. y. vartojimo kredito sutarties Nr. 2 sudarymo tarp UAB ,,General Financing“ ir Č. K. dienai) sirgo kokia nors psichine liga, o jei taip, tai dėl ligos pobūdžio jis galėjo suprati savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo atsakyta: Č. K. sandorio Nr. 2 sudarymo dienai - 2012-08-01 (t. y. vartojimo kredito sutarties Nr. 2 sudarymo tarp UAB ,,General Financing“ ir Č. K. dienai) sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - mišrios kilmės (neurosifilinės, alkoholinės, kraujagyslinės) demencija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmu reikšmės ir jų valdyti. Į klausimą: ar Č. K. sandorio Nr. 2 sudarymo dienai 2012-08-01 (t. y. vartojimo kredito sutarties Nr. 2 sudarymo tarp UAB ,,General Financing“ ir Č. K. dienai) suvokė galimybę ar būtinybę gautomis pagal sandorį lėšomis pasinaudoti, buvo atsakyta: Č. K. sandorio Nr. 2 sudarymo dienai - 2012-08-01 (t. y. vartojimo kredito sutarties Nr. 2 sudarymo tarp UAB ,,General Financing“ ir Č. K. dienai) sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - mišrios kilmės (neurosifilinės, alkoholinės, kraujagyslinės) demencija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Galiausiai ekspertizės akto 8 lape teismo ekspertai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl to, kad vertinant atsakovo psichikos būklę 2012-08-01 vartojimo kredito sutarties pasirašymo metu, galima teigti, kad tuo metu jis irgi sirgo demencija (įgyta silpnaprotyste), dėl kurios nesugebėjo visapusiškai ir kritiškai įvertinti bei valingai įsisąmoninti šio sandorio esmės, apsvarstyti argumentų už ir prieš, galutinai apsispręsti priimant tokį sprendimą, įvertinti šio veiksmo socialinių ir teisinių pasekmių, t. y. laisvai išreikšti tikrosios savo valios. Pastarųjų išvadų pagrindu galima nedviprasmiškai susiformuoti poziciją, kad atsakovas sudarydamas ginčo sandorį ne tik nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti kalbant apie suvokimą galimybės ar būtinybės gautomis pagal sandorį lėšomis pasinaudoti.

18Pažymi, kad vien tai, jog asmuo nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, nereiškia, kad kiti civilinės apyvartos dalyviai gali naudotis tokia asmens būsena piktnaudžiaudami teise. Pagrįstai manytina, kad kiti asmenys negali pasinaudoti sudariusio sandorį asmens būsena, juo labiau, kai ta būsena sukelta ne dėl asmens kaltės, o dėl psichikos sutrikimo. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime motyvavo restitucijos netaikymą įvertindamas tai, kad atsakovas suprasti savo veiksmų reikšmės negalėjo ne dėl savo kaltės pasisakydamas, kad „<...> finansavimo sandorius atsakovas su ieškovu sudarė būdamas tokios būsenos, kuomet negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės, savo veiksmų negalėjo valdyti. Tokio būsenos jis tapo ne dėl savo kaltės, o dėl psichikos sutrikimo. Esant tokioms aplinkybėms restitucijos taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams". Kaip bebūtų keista, ieškovas, siekdamas, kad teismas taikytų restituciją ignoruoja imperatyvias įstatymo normas. Omenyje turima CK 6.268 str. 1 d., nustatanti, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalos tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. CK komentare (372 1.) pastaroji norma atleidžiant nuo atsakomybės veiksnų asmenį (negalėjusį suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti) išaiškinta kaip apimanti ir neapsiribojanti atvejais, kuomet <...> pvz., asmuo serga psichikos liga, neteko sąmonės, dėl kitokių sveikatos sutrikimų, stipriai susijaudinus (esant afekto būklės) ir panašiai. Tokiu atveju asmuo negali valdyti savo veiksmų, todėl nėra jo kaltės. Dėl šios priežasties jis tokiais atvejais neatsako už padarytą žalą". Visa tai liudija, kad asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo, neatsako už padarytą žalą. Tai reiškia, kad jei asmuo (šiuo atveju atsakovas) nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir nesugebėjo jų valdyti sandorių sudarymo metu, tai atsakovas nė negalėjo žinoti, kad pinigai bus pervesti į jo asmeninę sąskaitą banke ir negalėjo žinoti ar numatyti būtinybės ar galimybės pasinaudoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tuo pagrindu apeliantas iš esmės neteisus teigdamas, jog CK 6.268 str. 1 d. kaip teisinis pagrindas negali būti svertu sprendžiant klausimą dėl restitucijos netaikymo šioje byloje.

19Sistemiškai aiškinant civilinį kodeksą, CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nurodo, kad restitucijos netaikymo klausimas yra vertinamojo kriterijaus ir paliktas išimtinai teismo diskrecijai. Pažymi, kad šiuo atveju restitucijos taikymas nepagrįstai pagerintų apelianto turtinę padėtį, be pagrindo pablogindamas atsakovo turtinę padėtį (priteisus skolą iš atsakovo, kuris pinigų negavo, jais nepasinaudojo).

20Ieškovas iš esmės neteisus teigdamas, kad „<...> teismui nusprendus apskritai netaikyti restitucijos šalių turtinės padėties pusiausvyra buvo visiškai pažeista ir neatstatyta. Atsakovas gavo ekonominę naudą, šiuo atveju apeliantas už atsakovo naudojimąsi vartojimo kreditu negavo palūkanų, atsakovui nebuvo atlygintos sutarties sudarymo išlaidos, su sutarties vykdymu susijusios išlaidos <...>". Visų pirma akcentuotina, kad jokios ekonominės naudos atsakovas ginčo sandorio pagrindu negavo, kadangi, kaip nustatė ekspertai, atsakovas nesuvokė galimybės bei būtinybės gautomis pagal sandorį lėšomis pasinaudoti. Antra, teismas sprendimu neužkirto apeliantui išsiieškoti jo patirtą žalą. Restitucija šioje byloje netaikytina, nes tai iš tiesų yra išimtinis atvejis (turi būti ginamas sąžiningas asmuo). Atsakovas buvo ir yra sąžiningas asmuo. Atsakovo būklė sandorio sudarymo metu tik patvirtina sąžiningumo prezumpciją, kadangi negalėdamas suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmuo negali atsakyti už savo veiksmų pasekmes. Priešingu atveju, kaip minėta, atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o apelianto - pagerėtų. Apeliantas negali ginti savo teisių sąžiningo asmens sąskaita, kai jis gali padaryti tai nukreipdamas reikalavimus į žalą padariusį asmenį (šiuo atveju - tretįjį asmenį).

21Galiausiai kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ieškovas prašo taikyti restituciją reikalaudamas skolos priteisimo iš atsakovo, tuo tarpu, kai ieškovas jokia apimtimi nepateikė teismui duomenų, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas sandoris, kokie asmenys dalyvavo sudarant sandorį, kokių veiksmų ėmėsi ieškovas tikslu įsitikinti sudarančiojo sandorį asmens valia. Ieškovo ginčo sandorio sudarymo metu atsakovui pateiktas užpildyti klausimynas (su tokio pobūdžio klausimais, kaip antai: kiek nepilnamečių vaikų turite, kokia Jūsų šeimyninė padėtis, kokiu adresu esate deklaravę gyvenamąją vietą?) jokia apimtimi nepatvirtina apdairios kredito įstaigos veiksmų siekiant užsitikrinti, kad paskolos būtų išduodamos savo veiksmų reikšmę, jų pasekmes, sudaromo sandorio rizikas suvokiančiam asmeniui. Visa tai liudija, kad pats apeliantas buvo nerūpestingas ir neatidus sudarydamas sandorį su asmeniu, prieš tai iki galo neįsitikinęs to asmens visapusišku suvokimu dėl sandoriu esmės, pasekmių ir rizikų. Tuo pagrindu logiška ir pagrįsta teismo išvada, jog "<...> Ieškovas verčiasi suteikdamas paskolas fiziniams asmenims, tai susiję su finansine rizika, todėl Ieškovas turi būti pasirengęs patirti nuostolius <...>".

22Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

24Ieškovas UAB ,,General Financing“, gindamas savo teises, pareiškė ieškinį atsakovui Č. K. ir prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 9877,16 Lt mokėtinų įmokų, 26,64 Lt delspinigių, viso 9903,08 Lt, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas Č. K. priešieškiniu ieškovui UAB ,,General Financing“ prašė teismo pripažinti nuo sudarymo momento tarp šalių sudarytą 2010-08-01 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) ir netaikyti restitucijos.

25Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro klausimai, susiję su restitucijos taikymu, teismui ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento pagal CK 1.89 str. 1 d., kai sandoris buvo sudarytas fizinio asmens, kuris ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

26Byloje nustatyta, kad 2012-08-01 finansavimo sandorio Nr. 2 dėl paskolos suteikimo metu atsakovas Č. K. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – mišrios kilmės (neurosifilinės, alkoholinės, kraujagyslinės) demencija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento, tačiau sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka byloje nutatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir leidžia maksimaliai apsaugot abiejų šalių interesus, siekiant išlaikyti jų pusiausvyrą. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, sistemiškai aiškinant civilinį kodeksą, CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 1.5 str. įtvirtintas sąžiningumo principas svarbus ir tais atvejais, kai sprendžiamas restitucijos klausimas tarp sandorio šalių. Todėl restitucijos taikymas taip pat turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-15 nutartis civilinėjė byloje Nr. 3K-7-874; Teismų praktika Nr. 17, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-23 nutartis civilinjė byloje Nr. 3-3K-1066/2002). Bylos medžiaga patvirtina, jog 2014-03-26 atliktos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 78TPK-80/2014 išvadoje konstatuota, jog atsakovas Č. K. sandorio sudarymo dienai, t. y. 2012-08-01, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – mišrios kilmės (neurosifilinės, alkoholinės, kraujagyslinės) demencija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to, išvadoje atsakant į teismo nutartimi užduotą klausimą, ar atsakovas Č. K. sandorio sudarymo dieną (2012-08-01) suvokė galimybę ar būtinybę gautomis pagal sandorį lėšomis pasinaudoti, nurodyta, jog atsakovas sirgo minėtu psichikos sutrikimu, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad vertinant atsakovo Č. K. psichikos būklę 2012-08-01 finansinio sandorio sudarymo metu, galima teigti, kad tuo metu jis irgi sirgo demencija (įgyta silpnaprotyste), dėl kurios nesugebėjo visapusiškai ir kritiškai įvertinti bei valingai įsisamoninti šio sandorio esmės, apsvarstyti argumentų už ir prieš, galutinai apsispręsti priimant tokį sprendimą, įvertinti šio veiksmo socialinių ir teisinių pasekmių, t. y. laisvai išreikšti tikrosios savo valios. Taip pat teismo posėdžio metu ekspertė Z. K., patvirtinusi ekspertizės išvadą, pažymėjo, jog atsakovas Č. K. buitiname lygmenyje gali bendrauti, tačiau juridinių sandorių negalėjo suvokti. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas yra profesionalas finansinių sandorių sudarymo sferoje, ir jam tenka pareiga sudarant su vartotoju prisijungimo būdu sandorį, supažindinti su sandorio esme ir pasekmėmis, ir sutiktina su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, jog prieš sudarant sandorį raštu užpildytame klausimyne nėra nė vieno klausimo, susijusio su sandorio esme. Teismo ekspertė taip pat pažymėjo, jog tikėtina, kad sandorio sudarymo metu atsakovui tiksliai ir kryptingai užduodant klausimus dėl sandorio esmės, jis negalėjo atsakyti adekvačiai į klausimus, be to, pažymėjo, jog atsakovas kelis metus buvo priklausomas nuo aplinkinių ir toks asmuo yra lengvai įkalbamas. Teismas pažymi, kad ieškovas byloje iš esmės nepateikė jokių duomenų, susijusių su ginčo sudarymo aplinkybėmis, būtent kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas sandoris, kokie asmenys dalyvavo sudarant sandorį, kokių veiksmų ėmėsi ieškovas tikslu įsitikinti sudarančiojo asmens valia, todėl sutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, jog ieškovas būdamas profesionalu, neįrodė tinkamai atliktos pareigos būti apdairiam išduodant paskolas savo veiksmų reikšmę, jų pasekmes, sudaromo sandorio rizikas suvokiančiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, jog atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo sąžiningas asmuo, nes būtent negalėdamas suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmuo negali atsakyti už savo veiksmų pasekmes, ir tokiu būdu taikant restituciją, atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovo (apelianto) – pagerėtų.

27Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

28Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba (b. l. 18 – 19, 2 t.), todėl jos yra priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.

Nutarė

30Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš ieškovo UAB ,,General Financing“ atsakovo Č. K. naudai 318,58 Eur bylinėjimois išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas UAB ,,General Financing“ ieškiniu atsakovui Č. K. prašė teismo... 4. Atsakovas Č. K. priešieškiniu ieškovui UAB ,,General Financing“ prašė... 5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą,... 6. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepimo nepateikė.... 7. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu ieškovo UAB... 8. Pagal CK 6.268 str. 1 d. veiksnus fizinis asmuo, padaręs... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti arba panaikinti pirmosios... 10. Pagal CK 6.145 str. 1 d. restitucija taikoma tada, kai asmuo... 11. CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, kad tam tikrais atvejais... 12. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos... 13. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė nei į CK 6.145... 14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo argumentas, kad... 15. Sprendžiant dėl restitucijos taikymo nėra svarbi net ir ta aplinkybė, kad... 16. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CK 1.80 str. 2 d.... 17. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį... 18. Pažymi, kad vien tai, jog asmuo nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali... 19. Sistemiškai aiškinant civilinį kodeksą, CK 6.145 str. 2... 20. Ieškovas iš esmės neteisus teigdamas, kad „<...> teismui nusprendus... 21. Galiausiai kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ieškovas prašo taikyti... 22. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje... 24. Ieškovas UAB ,,General Financing“, gindamas savo teises, pareiškė... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro klausimai, susiję su... 26. Byloje nustatyta, kad 2012-08-01 finansavimo sandorio Nr. 2 dėl paskolos... 27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 28. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325... 30. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimą palikti... 31. Priteisti iš ieškovo UAB ,,General Financing“ atsakovo Č. K. naudai 318,58...