Byla 2-685-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Romerus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kurioje patvirtintas padidintas kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH finansinis reikalavimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų ALBA FERROUS TRADING GmbH ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Resota“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Danske bank, A/S, Lietuvos filialas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorė ALBA FERROUS TRADING GmbH kreipėsi į teismą su prašymu priteisti jos naudai 8 516,44 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pagal teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, pagrindžiančius kreditorės prašymą (t. V, b. l. 157–158).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Resota“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir padidino kreditorės ALBA Ferrous Trading GmbH kreditinį reikalavimą BUAB „Resota“ bankroto byloje iki 1 393 992,44 Eur ir vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos į BUAB „Resota“ kreditorių sąrašą įrašė VĮ Turto banką su 415 595,54 Eur kreditiniu reikalavimu.
  1. Teismas nustatė, kad kreditorė tinkamais rašytiniais įrodymais pagrindė advokato išlaidas byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorė neteikė prieštaravimų dėl jų dydžio. Kadangi byla sudėtinga, didelės apimties, kreditorės vardu buvo rengiami keli procesiniai dokumentai, byla buvo nagrinėjama ir apeliacinės instancijos teisme, todėl kreditorė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (t. 5, b. l. 160–169). Tačiau šios išlaidos, kaip ir pagrindinė skola, atlyginama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl 2016-09-08 nutartimi buvo patvirtintas kreditorės ALBA Ferrous Trading GmbH 1 385 476 Eur kreditinis reikalavimas, kuris buvo padidintinas iki 1 393 992,44 Eur (ĮBĮ 26 str. 1 d., CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 185 str.).
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atskiruoju skundu BUAB „Resota“ kreditorė UAB „Romerus“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį dalyje, kurioje patvirtintas patikslintas kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH finansinis reikalavimas ir perduoti klausimą dėl kreditoriaus ALBA FERROUS TRADING GmbH kreditorinio reikalavimo tikslinimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismo nutartis turi būti panaikinta, nes buvo priimta pažeidžiant civilinio proceso kodekso normas, nes teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi sprendė kreditorių sąrašo tikslinimo klausimą, o išlaidos susidarė nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, t.y. nagrinėjant ieškovo ieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimą, todėl išlaidos apskritai yra nepagrįstos, nes ieškinio klausimas išspręstas 2016 m. kovo 21 d., o ir kreditorės išlaidos nėra pakankamai detalizuotos bei pagrįstos ir prašymas dėl pateiktas pažeidžiant civilinio proceso teisės normas.
    2. Kadangi kreditorė ALBA FERROUS TRADING GmbH prašė iš esmės tikslinti savo reikalavimą, todėl teismas turėjo peržiūrėti šio kreditoriaus reikalavimą iš esmės, nes bankroto paskirtis ir esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, o šio proceso kontrolė pavesta teismui. Todėl teismas turėjo išsamiai patikrinti šio kreditoriaus reikalavimo struktūrą ir pagrįstumą, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai šio kreditoriaus reikalavimą padidino.
  2. Kreditorė ALBA FERROUS TRADING GmbH atsiliepime į kreditorės UAB „Romerus“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
    1. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas laiku, nes bankroto bylos iškėlimo klausimas nesudaro atskiros civilinės bylos, kuri baigtųsi teismo nutartimi iškelti bakroto bylą. Ta pati byla tęsiasi toliau ir baigiasi tik galutiniu teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Tai patvirtina tiek CPK, tiek ĮBĮ nuostatos, taip pat Aukščiausiojo teismo išaiškinimai.
    2. Teismas neturėjo pareigos ex officio peržiūrėti bankroto byloje jau patvirtintą ir niekieno neginčijamą kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH reikalavimą. Pažymėjo, jog kreditorė UAB „Romerus“ nekėlė jokių prieštaravimų dėl kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH reikalavimo dydžio ir pagrįstumo, o teiginiai dėl reikalavimo mažinimo yra grynai deklaratyvūs ir pareiškėjas neteikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
  3. BUAB „Resota“ atsiliepime į kreditorės UAB „Romerus“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus ALBA FERROUS TRADING GmbH kreditorinis reikalavimas padidintas 8 516,44 Eur panaikinti, o atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu pagrindinius argumentus:
    1. Ieškovas prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo bankroto byloje turi teisę pateikti bet kuriame etape, kai sprendžiamas klausimas, dėl kurio jos ir patirtos. Teismas turi spręsti ir svarstyti, ar egzistuoja visos teisinės prielaidos ir sąlygos priteisti ieškovui tokias išlaidas advokato pagalbos išlaidas atlygina tas subjektas, kuris teisine ir faktine prasme pralaimi procesą (atskirą materialinio pobūdžio klausimą). Bankrutuojanti įmonė neturi teisinės pareigos atlyginti kiekvienam subjektui jo patirtų advokato pagalbos (bylinėjimosi) išlaidų. Teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, kuris dalyvaujantis byloje asmuo ginčija atskirą klausimą laimėjusio subjekto iškeltus subjektus ir iš pastarojo, o ne iš bankrutuojančios įmonės, kurios interesas savaime nėra priešingas ieškovo interesams, priteisti šias išlaidas.
    2. BUAB „Resota“ per epp pateikė pirmosios instancijos teismui išsamius rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus) dėl ieškovo prašymo priteisti tokias išlaidas, tačiau teismas apelianto skundžiamos nutarties dalyje dėl jų pagrįstumo apskritai nepasisakė.
    3. Ieškovas kartu su prašymu dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo pateikė 6 sąskaitas faktūras ir jų pagrindu atliktus pavedimus bendrai 8 516,44 Eur sumai. Iš mokestinių dokumentų matyti, kad patirtos išlaidos, įskaitant teisines, nedetalizuotos. Be to, pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą įskaičiuotos ir 5 procentų dydžio administravimo išlaidos, kurios taip pat patenka į prašomų priteisti išlaidų turinį. Nėra pateikta nei mokestinių, nei kitokių su klientu suderintų dokumentų, kurie patvirtintų, jog būtent bankroto byloje Nr. B2-310-513/2016 yra patirtos advokato pagalbos išlaidos. Nesant tokių įrodymų negalima daryti išvados, jog klientas advokatui atliko mokėjimus būtent už procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje, o ne už kitokius (teisinius) veiksmus. Juo labiau, kad tie mokėjimai atliekami sistemiškai, reguliariai (paprastai kas mėnesį) galimai pagal šalių susitarimą dėl bet kokių teisinių paslaugų klientui teikimo. Visais atvejais prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma, net ir esant jos pagrindimui, ženkliai viršija Rekomendacijose patvirtintus dydžius.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria buvo patenkintas kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH prašymas ir patvirtintas padidintas kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH finansinis reikalavimas.
  3. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  4. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su tiek su apelianto atskirojo skundo argumentais, tiek su bankroto administratoriaus pozicija, kad kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra pakankamai detalizuotos bei pagrįstos. Sutiktina su bankroto administratoriaus argumentais, kad iš pateiktų mokestinių dokumentų matyti, kad patirtos išlaidos, įskaitant teisines, nedetalizuotos, o pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą įskaičiuotos ir 5 procentų dydžio administravimo išlaidos bei dar transporto, korespondencijos siuntimo, telekomunikacijos, kurios taip pat patenka į prašomų priteisti išlaidų turinį. Svarbu pažymėti ir tai, kad teisinės išlaidos yra daug didesnės, negu yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Antra, bankroto administratorius pateikė į bylą pirmos instancijos teismui išsamius rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus) dėl kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH prašymo priteisti tokias išlaidas (t. 6, b. l. 28-30), tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog bankroto administratorė neteikė prieštaravimų dėl jų dydžio ir skundžiamos nutarties dalyje dėl jų pagrįstumo apskritai nepasisakė. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, nevertino bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, dydžio, nepasisakė ir neįvertino BUAB „Resota“ paaiškinimų, kuriuose buvo pateikti prieštaravimai dėl bylinėjimosi išlaidų.
  5. Atmestinas kreditorės UAB „Romerus“ atskirojo skundo argumentas, kad apygardos teismas turėjo peržiūrėti kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH reikalavimą iš esmės ir patikrinti šio kreditoriaus reikalavimo struktūrą ir pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH 1 385 476 Eur reikalavimą. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties kreditorė UAB „Romerus“ neskundė ir nutartis yra jau įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis), todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo veikti ex officio ir savarankiškai dar kartą patikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą.
  6. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
  7. Apeliacinio teismo vertinimu, kreditorė ALBA FERROUS TRADING GmbH turėjo per 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pateikti kreditorės reikalavimą ne tik dėl pagrindinės skolos, bet ir pateikti procesinį dokumentą pagrindžiantį bylinėjimosi išlaidų priteisimą, kuris turėjo būti išspręstas nutartimi iškeliant bankroto bylą arba vėliau priimta papildoma nutartimi. Pažymėtina, kad kreditorės ALBA FERROUS TRADING GmbH nurodytos išlaidos de facto yra patirtos ir susijusios su įmonės bankroto bylos iškėlimu, todėl minėtos išlaidos atsirado iki bankroto bylos iškėlimo ir remiantis ĮBĮ nuostatomis nėra atlyginamos iš įmonės administravimo lėšų, o atlyginamos bendra kaip ir visiems kreditoriams ĮBĮ 21, 26, 35 straipsniuose numatyta tvarka. Todėl ši kreditorė, kaip jau buvo minėta, pirmiausia turėjo pateikti bankroto administratoriui savo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir kartu pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantį procesinį dokumentą. Bankroto administratorius kreditorės pareikštą reikalavimą, patikrinęs jų pagrįstumą, turėjo pateikti teismui tvirtinti arba ginčyti kaip nepagrįstą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
  8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3-207/313/2015, ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo (nutarties) institutą.
  9. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra ne kartą pažymėta, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-557/2013). Aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai, o turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-969-241/2016; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus nebuvo pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui tvirtinti padidintą kreditorinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs šioje nutartyje išdėstytus motyvus, daro išvadą atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį iš dalies ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį šio klausimo negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

8Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį dalyje, kuria padidintas kreditorės ALBA Ferrous Trading GmbH kreditorinis reikalavimas BUAB „Resota“ bankroto byloje iki 1 393 992,44 Eur panaikinti ir klausimą dėl kreditorės ALBA Ferrous Trading GmbH kreditorinio reikalavimo tikslinimo BUAB „Resota“ bankroto byloje perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai