Byla 2-770-485/2012
Dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir hipotekos lakšto dalies panaikinimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą M. Š., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. G., atsakovės UAB „Festina“ atstovei advokatei Neringai Milašienei, atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovui advokatui E. L., atsakovei D. B., atsakovui R. M., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. N., trečiojo asmens LR Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei L. M.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Festina“, R. M., D. B., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, LR Aplinkos apsaugos ministerijai, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei Rasai Inokaitienei, Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir hipotekos lakšto dalies panaikinimo,

Nustatė

3ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 4-10, t. 2, b. l. 68-74) prašo:

  1. panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ dalių, kuriomis R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5583 ha žemės sklypą, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )), dalis, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklype esantį 0,11 ha valstybinės reikšmės mišką;
  2. panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 7243 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. M.“, kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės į 2792/5583 dalis žemės sklypo, 0,5583 ha, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )), dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas;
  3. panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 7243 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste D. B.“, kuriuo D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2791/5583 dalis žemės sklypo, 0,5583 ha, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )), dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas;
  4. pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 tarp R. M. ir D. B. ir UAB „Festina“ dalį, kuria UAB „Festina“ buvo parduota žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas;
  5. pripažinti negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas ir panaikinti šios hipotekos registraciją;
  6. taikyti restituciją: valstybei grąžinti žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; R. M. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį; D. B. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį; UAB „Festina“ grąžina AB Nordea Bank Finland Plc sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - ) (įkeisto hipotekos lakštu Nr. 02120070007894, įkainuotas 1 230 000 Lt), ginčo 0,11 ha dalies vertę – 242 342,83 Lt.

4Ieškovas nurodė, jog 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr. 88-3306) buvo patvirtini valstybinės reikšmės miškų plotai. Į šių plotų teritoriją pateko ir žemės sklypo dalis kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )). 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 7244 D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio J. M. ( - ), turėto 4,0100 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies - 1,3360 ha dalį – 0,2791 ha. 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4661 D. B. buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha žemės sklypo turėtoje( - ), Kaune, dalis – 0,2791 ha (nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,8423 ha. žemės bus atkurta vėliau). 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 7243 R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio J. M. ( - ), turėto 4,0100 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies - 1,2180 ha dalį – 0,2792 ha. 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4661 R. M. buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha. žemės sklypo turėtoje ( - ), dalis – 0,2792 ha. (nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,6942 ha. žemės bus atkurta vėliau). 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. RI-4412 R. M. ir D. B. nuosavybės teise jiems priklausantį žemės sklypą 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) pardavė UAB „Festina“. Žemės sklypas parduotas už 1 339 920 Lt, t.y. R. M. ir D. B. jiems nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį pardavė po 669 960 Lt. 2007-05-23 UAB „Festina“ žemės sklypą 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) sutarine hipoteka (indentifikavimo nr. 02120070007894) įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 5 275 000 Lt. Prievolė užtikrinta hipotekos lakštu Nr.02120070007894. 2011-02-08 Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. P-1102-24266 matyti, kad žemės sklypo 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus. 2011-02-10 Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius nurodyta, kad žemės sklype kadastriniu Nr. 1901/0124:54 Lietuvos Respublikos valstybės kadastre yra registruotas 0,11 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „ Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr. 88-3306) buvo patvirtini valstybinės reikšmės miškų plotai. Ieškovo nuomone, Kauno apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką bei grąžindamas juos natūra, pažeidė Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimus, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus, Žemės įstatymo 6 straipsnio reikalavimus. Todėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimų Nr. 7243 ir Nr. 7244 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“, dalys kurių pagrindu R. M. ir D. B. privačion nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas, kurio 0,11 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus, yra neteisėti bei naikintini. Pirkdami žemės sklypą su mišku, pirkėjai galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija.

5Trečiasis asmuo LR Aplinkos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 58-61, t. 2, b. l. 80-83) su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, jog turėtų būti panaikintas Kauno apskrities viršininko 2007-05-08 įsakymas Nr. 02-01-4661, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-08 sprendimai 7243 ir 7244 dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką; pirkimo – pardavimo sutartis dalyje dėl valstybinės reikšmės miško pirkimo – pardavimo; hipotekos sandoris įformintas hipotekos lakštu bei panaikinta hipotekos registracija Hipotekos registre dėl valstybinės reikšmės miško įkeitimo, taikoma restitucija natūra.

6Trečiasis asmuo nurodo, jog žemės sklypo 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus, todėl Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-4661 ir sprendimai Nr. 7243, 7244 turėtų būti panaikinti proporcingai dalyje dėl valstybinės reikšmės miško.

7Atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į ieškinį (b. l. 68-75) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir nurodo, jog prokuroro reikalavimas pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto dalį yra atmestinas. Teismui patenkinus kitus prokuroro pareikštus reikalavimus, ginčo žemės sklypas turėtų būti padalintas į du atskirus nekilnojamuosius daiktus. Hipoteka privalo būti palikta galioti abiems po padalijimo suformuotiems žemės sklypams, nepažeidžiant imperatyvaus CK 4.172 str. 1 d. reikalavimo. Prokuroro reikalavimas dėl restitucijos taikymo turėtų būti atmestas, nes šio civilinių teisių gynybos būdo taikymas prieštarautų CK 6.153 str. 1 d., nepagrįstai pažeistų sąžiningo banko teises ir interesus. Ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, įtvirtintą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., pareikšti reikalavimams dėl 2007-05-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-4661 ir dėl 2007-05-08 Kauno apskrities viršininko sprendimo dalių, kadangi nors prokuroras teigia, kad prokuratūroje duomenys būtini galutinai nustatyti viešojo intereso pažeidimą buvo gauti 2011-03-25, kuomet centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo pateikė pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį, tačiau ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada prokuroras surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Teismas privalo vadovautis teisingumo ir teisėtų lūkesčių principu, patenkinus ieškinį, gali būti valstybei padaryta didesnė žala nei ieškinį atmetus.

9Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 114-117) prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

10Atsakovė nurodo, jog ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame atsispindi duomenys apie hipotekos įregistravimą registre, todėl ieškovas galėjo ir turėjo žinoti apie šį duomenų įregistravimą, o tai reiškia, jog ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ginčyti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, tarp jų nurodyta, kad yra „saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje“, tačiau jokių duomenų, kad žemės sklype būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemės ar būtų nustatyti miško naudojimo apribojimai, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, tol, kol nėra nuginčyti registrų centro duomenys, laikytina, kad žemės sklype nėra miškų ūkio paskirties žemės ir miško. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė pareigos apskričių viršininkams derinant žemės sklypo planą aiškintis, ar į žemės sklypo, kuris yra teisės aktų nustatyta tvarka paženklintas, ribas patenka miško žemė, kai atliekant kadastrinius matavimus, ženklinant žemės sklypo ribas nėra nustatyta esant miško žemės sklype, žemės sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, o pažymėtas kaip laisva žemė, t.y. teisės aktai nenumatė apskričių viršininkams pareigos pakartotinai nustatinėti laisvos, valstybės išperkamai nepriskirtinos žemės ribų ir tuo abejoti savivaldybės administracijos direktoriaus pažymėtomis laisvos žemės ribomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, „apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus“, savivaldybės administracijos direktorius nustatinėja, kuri žemė yra valstybės išperkama, o kuri laisva. Tame pačiame tvarkos punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius suformuoja žemės sklypus, organizuoja jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtina parengtus žemės sklypų planus, taip pat pasiūlo žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), nustatyto žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikia pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 3 d. raštu Nr. S2-551 „Dėl žemės sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypų ribas ir parengti žemės sklypų planus atliekant kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. sausio 31d. įsakymu Nr. A-312 „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“ patvirtino 5583 kv. m. laisvos žemės sklypo ( - ) planą. Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ buvo priimtas ir sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise R. M. ir D. B. priimti, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 31d. įsakymą Nr. A-312 „Dėl žemės sklypo ( - )plano patvirtinimo“.

11Atsakovai R. M. ir D. B. atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b. l. 135-139, 141-145) prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovai nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypo paskirtis buvo nurodyta ne miškų ūkio, sklypo naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, nustatytos specialios sklypo naudojimo sąlygos – saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje. Šie nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais. Taip pat atsakovai nurodo, jog iš byloje pateiktų planų matyti, jog ginčo sklype auga keli pavieniai medžiai, todėl tai nelaikytina mišku, o saugotinais želdiniais, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Atsakovų nuomone, šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžią reikėtų sieti su LR Aplinkos ministerijos 2011-03-02 rašto „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. (16-1)-D8-2088 gavimo Kauno apygardos prokuratūroje momentu. Minėtame rašte buvo išdėstytos visos aplinkybės bei pridėti visi reikalingo dokumentai, kurie laikytini pakankamais duomenimis, kuriais remdamasis prokuroras gali spręsti dėl būtinybės ginti galimai pažeistą viešąjį interesą.

13Atsakovė UAB „Festina“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 147-150) prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Atsakovė nurodo, jog atsakovei įsigyjant ginčijamą žemės sklypą, nei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, nei žemės sklypo, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, nei ginčijamuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodyta, jog šiame sklype yra miškas ar miškų ūkio paskirties žemė. Atsakovė, sudarydama sandorį, negalėjo žinoti, jog dalis įsigyjamos žemės sklypo yra valstybinės reikšmės miškas, todėl nepažeidė jokių teisės normų. Ieškovas atsakovės sąžiningumo taip pat neginčija. Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ buvo priimtas ir sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise R. M. ir D. B. priimti, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 31d. įsakymą Nr. A-312 „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“. Ieškovui neginčijant nurodytų savivaldybės sprendimų, ieškinio tenkinimas nesukels pasekmių. Pareikštas ieškinys pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius ir turtinius interesus. Už įsigytą žemės sklypą atsakovė atsakovams R. M. ir D. B. sumokėjo po 669 960 Lt. Atsakovas AB Nordea Bank Finland Plc finansavo UAB „Festina“ įsigyjant žemės sklypą, todėl atsakovė piniginę prievolę užtikrino įregistruodama hipoteką. Pagal ilgalaikio kredito sutartį bei papildomą susitarimą su banku, prie atsakovės patirtų nuostolių priskirtinos ir nuo 2007 m. gegužės mėnesio kreditoriui kiekvieną mėnesį mokamos sutartinės paimto kredito palūkanos. Norėdama pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, 2008-03-31 atsakovė sudarė su UAB „I.K.S“ studija sutartį dėl Žemės sklypo detalaus plano paruošimo. Pasirašius šią sutartį, atsakovė sumokėjo 15 000 Lt avansą. Prieš kreipiantis dėl detalaus plano paruošimo, pagal Inžinerinių tyrinėjimų darbų sutartį, sudarytą 2008-02-26 su J. K. IĮ, buvo atlikti Žemės sklypo inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, už kuriuos atsakovė sumokėjo 1 770 Lt. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovei atsirastų dideli nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti kaltas dėl jų atsiradimo asmuo, t.y. LR valstybė, kuri buvo įgaliojusi Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises atsakovams. Aplinkos apsaugos ministerija, turėdama pareigą koordinuoti valstybinės reikšmės miškus, turėjo sužinoti apie ginčijamų sprendimų priėmimą dar 2007 metais, kuomet ginčo sklypas, kuriame ieškovo teigimu, yra valstybinės reikšmės miškas, buvo įregistruotas viešame registre, t.y. 2007-05-09 nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisė atsakovams R. M. bei D. B.. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia priimti institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustatytas sutrumpintas 30 dienų terminas juos apskųsti teismui. Ieškinys turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kuomet Žemės sklypas buvo įregistruotas viešame registre, nenurodant jame miško žemės. Ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2011 m. balandžio 15 d., todėl terminas praleistas žymiai ir be svarbios priežasties.

15Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 32-35) prašo ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

16Trečiasis asmuo nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, tarp jų nurodyta, kad yra „saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje“, tačiau jokių duomenų, kad žemės sklype būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemės ar būtų nustatyti miško naudojimo apribojimai, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodoma, kad duomenys būtini galutinai nustatyti viešojo intereso pažeidimą buvo gauti 2011-03-25, kuomet Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo pateikė pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį. Pažymėjimas apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį, nėra dokumentas, patvirtinantis viešojo intereso pažeidimą, todėl minėtos informacijos gavimo datos negalima laikyti senaties termino pradžia. Paties ieškovo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą prokuratūra vėliausiai gavo jau 2011 m. kovo 4 d., todėl ši data laikytina termino ieškiniui paduoti eigos pradžia.

17Ieškovo atstovas savo ieškininius reikalavimus, išdėstytus ieškinyje ir patikslintame ieškinyje palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Kauno apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką bei grąžindamas juos natūra, pažeidė Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimus, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus, Žemės įstatymo 6 straipsnio reikalavimus. Todėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 8 d. sprendimų Nr. 7243 ir Nr. 7244 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“, dalys kurių pagrindu R. M. ir D. B. privačion nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas, kurio 0,11 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus, yra neteisėti bei naikintini. Atstovo nuomone, pirkdami žemės sklypą su mišku, pirkėjai galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., pripažinus sandorius negaliojančiais, prašo taikyti restituciją.

18A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, jog grąžintiname žemės sklype būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemės, ar būtų nustatyti miško naudojimo apribojimai. Tol, kol nėra nuginčyti registrų centro duomenys, laikytina, kad šiame žemės sklype nėra miškų ūkio paskirties žemės ir miško. Be to, jo nuomone, ieškovas praleido ieškininės senaties terminą. Prašo jį taikyti ir ieškovo ieškinį atmesti.

19Atsakovės UAB „ Festina“ atstovė adv. Neringa Milašienė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovei įsigyjant ginčijamą žemės sklypą, nei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, nei žemės sklypo, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, nei ginčijamuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodyta, jog šiame sklype yra miškas ar miškų ūkio paskirties žemė. Atsakovė, sudarydama sandorį, negalėjo žinoti, jog dalis įsigyjamos žemės sklypo yra valstybinės reikšmės miškas, todėl nepažeidė jokių teisės normų. Ieškovas atsakovės sąžiningumo taip pat neginčija. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia priimti institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustatytas sutrumpintas 30 dienų terminas juos apskųsti teismui. Ieškinys turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kuomet Žemės sklypas buvo įregistruotas viešame registre, nenurodant jame miško žemės. Ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2011 m. balandžio 15 d., todėl terminas praleistas žymiai ir be svarbios priežasties. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.

20Atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovas adv. E. L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad prokuroro reikalavimas pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto dalį turėtų būti atmestas. Teismui patenkinus kitus prokuroro pareikštus reikalavimus, ginčo žemės sklypas turėtų būti padalintas į du atskirus nekilnojamuosius daiktus. Hipoteka privalo būti palikta galioti abiems po padalijimo suformuotiems žemės sklypams, nepažeidžiant imperatyvaus CK 4.172 str. 1 d. reikalavimo. Prokuroro reikalavimas dėl restitucijos taikymo turėtų būti atmestas, nes šio civilinių teisių gynybos būdo taikymas prieštarautų CK 6.153 str. 1 d., nepagrįstai pažeistų sąžiningo banko teises ir interesus. Be to, atstovo nuomone, ieškovas praleidi ieškininės senaties terminą. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.

21Atsakovai D. B. ir R. M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jų nuomone, žemė jiems buvo grąžinta teisėtai, apie jokį valstybinį mišką šioje žemėje jiems nebuvo žinoma. Jie yra sąžiningi šios žemės įgijėjai. Be to, mano, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą. Prašo jį taikyti ir ieškovo ieškinį atmesti.

22Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše jokių duomenų, kad žemės sklype būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemės ar būtų nustatyti miško naudojimo apribojimai, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokie duomenys teismine tvarka nėra nuginčyti. Be to, informaciją apie galimai pažeistą viešą interesą prokuratūra gavo vėliausiai 2011-03-04, todėl šią datą reikėtų laikyti termino ieškiniui paduoti pradžia. Iš to seka, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, praleidi ieškininės senaties terminą. Prašo jį taikyti ir ieškovo ieškinį atmesti.

23Trečiojo asmens LR Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Jos nuomone, žemės sklypo 0,5583 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės miškus, todėl Kauno apskrities viršininko įsakymas ir sprendimai turėtų būti panaikinti proporcingai dalyje dėl valstybinės reikšmės miško. Taip pat palaiko visus savo argumentu, išdėstytus atsiliepime į ieškinį.

24Trečiasis asmuo Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė ir trečiojo asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nepareiškė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

25Ieškinys tenkintinas.

26Byloje nustatyta, jog 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 7244 D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio J. M. ( - ), turėto 4,0100 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies - 1,3360 ha dalį – 0,2791 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 183). 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4661 D. B. buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha žemės sklypo turėtoje( - ), dalis – 0,2791 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 190). 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 7243 R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio J. M. ( - ), turėto 4,0100 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies - 1,2180 ha dalį – 0,2792 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 184). 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-4661 R. M. buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5583 ha. žemės sklypo turėtoje( - ), dalis – 0,2792 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 189). 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. RI-4412 R. M. ir D. B. nuosavybės teise jiems priklausantį žemės sklypą 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) pardavė UAB „Festina“ (t. 1, b. l. 18-25). 2007-05-23 UAB „Festina“ žemės sklypą 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) sutartine hipoteka (indentifikavimo Nr. 02120070007894) įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (t. 1, b. l. 15-17). Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 5 275 000 Lt. Prievolė užtikrinta hipotekos lakštu Nr.02120070007894. 2011-02-08 Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. P-1102-24266 matyti, kad žemės sklypo 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis, pažymėta indeksu 24a patenka į valstybinės reikšmės miškus (t. 1, b. l. 11). 2011-02-10 Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taksacinius rodiklius nurodyta, kad žemės sklype kadastriniu Nr. 1901/0124:54 Lietuvos Respublikos valstybės kadastre yra registruotas 0,11 ha valstybinės reikšmės miškų plotas (t. 1, b. l. 12).

27Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties praleidimo. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo to momento, kai prokuratūroje 2011-03-25 buvo gauti duomenys būtini galutinai nustatyti viešojo intereso pažeidimą, t.y. kuomet centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo pateikė pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011-03-02 raštu Nr. (16-1)-D8-2088 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (t. 1, b. l. 24-25). Jau 2011-03-08 raštu Nr. (P-460)22-01935-11 Kauno apygardos prokuratūra ėmėsi veiksmų, t.y. ėmė rinkti duomenis apie prokuratūrai pateiktos informacijos patikimumą ir teisingumą - kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl informacijos ir medžiagos pateikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011-03-18 pateikė Kauno apygardos prokuratūrai jos prašomus duomenis (t. 1, b. l. 27). 2011-03-24 Centrinės hipotekos įstaiga pateikė prokuratūrai jos prašytą informaciją (t. 1, b. l. 28-29). Ieškovas, surinkęs visus duomenis į teismą kreipėsi 2011-04-18, t.y. nepraėjus 1 mėnesiui po to, kai 2011-03-25 buvo gauti duomenys būtini galutinai nustatyti viešojo intereso pažeidimą, t.y. kuomet centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo pateikė pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010 konstatavo, kad teisinių reikalavimų senatis nėra absoliuti: ji netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu. Pritartina ieškovo nuomonei, jog šiuo atveju konkrečiais reikalavimais ginamų ypatingų vertybių svarba nusveria teisinio stabilumo siekį. Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeistų valstybės interesų gynimas ir ieškinio senaties instituto normų taikymas yra viešojo intereso dalys, todėl teismas turi pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad pagal formuojamą teismų praktiką dėl administracinio pobūdžio reikalavimų, kai į teismą ginant viešąjį interesą kreipiasi prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. pagrindu, tai termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgiant į byloje nustatyta ieškovo duomenų, reikalingų ieškiniui pareikšti, rinkimo eigą, laikytina, jog ginčo atveju Kauno apygardos prokuratūroje duomenys būtini galutinai nustatyti viešojo intereso pažeidimą buvo gauti 2011-03-25. Šios bylos įrodymai atitinka teismo išvadą, kad, 2011-03-02 prokuratūroje gavus raštą apie galimus įstatymo pažeidimus atkuriant nuosavybės teises atsakovams, prokuroras aktyviai ir nuosekliai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, operatyviai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, gavęs duomenis, savalaikiai sprendė ar pakanka duomenų dėl viešo intereso pažeidimo, nedelsiant 2011-04-18 kreipėsi į teismą, todėl laikytina, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prokuroras, manydamas, kad, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra nesilaikyta nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo imperatyviųjų įstatymo nuostatų, turi teisę kreiptis į teismą remdamasis viešojo intereso gynimu (Konstitucijos 118 str. 2 d., CPK 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.).

28Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-14 raštu Nr. 222 pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Kauno miesto miškų 35 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 5 ir Nr. 24a, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr. 88-3306) (toliau - Nutarimas 765) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. 1901/0124:54 (t. 2, b. l. 2, 3, 10). Šis rašytinis įrodymas patvirtina, jog pagal Valstybinės miškų tarnybos disponuojamus VĮ „Registrų centras“ duomenis, nuosavybės atkūrimas į ginčo žemės sklypą nr. 1901/0124:54 buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimu jau po šio miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765. Atsižvelgiant į tokius turimus duomenis, darytina išvada, jog Kauno apskrities viršininko sprendimas, kuriuo atsakovams R. M. ir D. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimui Nr. 765. Nors atsakovai R. M. ir D. B. nesutinka, jog ginčo žemės sklype esanti 0,11 ha dalis laikytina mišku, pažymėtina, jog „miško“ bei „miestų miškų“ sąvokos yra išaiškintos Miškų įstatymo 2 straipsnyje. Pagal šį įstatymą mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Teismo nuomone, ginčo žemės plotas, atitinka įstatyme nurodyto apibrėžimo kriterijus, todėl pripažįstamas mišku. Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.) Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, išimtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pažymėjo, jog nepaisant to, ar mieste esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų ploto schema ar ne, pagal minėtą įstatymą bet koks miesto teritorijoje esantis žemės plotas, atitinkantis Miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą, yra laikytinas valstybiniu mišku. Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-10 pažyma Nr. 24265, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schema 2011-02-08 Nr. P1102-24266, patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 1901/0124:54 patenka 0,11 ha valstybinės reikšmės miškų plotas (t, 1, b. l. 11-12, t. 2, b.l. 3-30). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-17 nutartyje Nr. 2A-138/2009 yra nurodęs, kad abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Todėl manytina, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemės sklype yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo, kurio kadastriniai Nr. 1901/0124:54 nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas Kauno apskrities viršininko 2007-05-08 sprendimais Nr. 7243 ir Nr. 7244, t.y. po Nutarimo Nr. 765 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Ginčo sklype esantis miškas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintą miškų teisinį statusą, todėl nuosavybės teisė natūra į jį negalėjo būti atkuriama. Teismas konstatuoja, jog savivaldybės teritorijų planavimo bei detaliųjų planų dokumentai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų pakeisti negali. Valstybės išperkamų miškų plotai ir ribos šiuo atveju nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl nuosavybės teisės natūra į ginčo sklypą negalėjo būti atkuriamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir juo patvirtintos miškų schemos yra galiojantys, todėl teismas privalo jais vadovautis (CPK 3 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, 3 punktą privalėjo vadovautis valstybinės reikšmės miškų plotų schemomis, o to nepadariusi ir priėmusi prieštaringus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidė ieškovo nurodytus teisės norminius aktus bei jų reikalavimus, t.y. Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus aktus (įsakymus, sprendimą), pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, todėl šie aktai, t.y. Kauno apskrities viršininko 2007-05-08 įsakymas Nr. 02-01-4661 bei Kauno apskrities viršininko 2007-05-08 sprendimai Nr. 7243 ir Nr. 7244, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000 yra išaiškinęs, jog panaikinus neteisėto potvarkio dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalį, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Tokia kasacinio teismo suformuota praktika paneigia atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus argumentus, jog prokuroro reikalavimas dėl restitucijos taikymo turėtų būti atmestas, nes šio civilinių teisių gynybos būdo taikymas nepagrįstai pažeistų sąžiningo banko teises ir interesus. Kaip nustatyta, nuosavybės teisių atkūrimas, po to perleidimas buvo vykdomas pažeidžiant imperatyvias Miškų įstatymo 4 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės įstatymo 6 str. nuostatas. Pardavėjai nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jie neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Nors atsakovė UAB „Festina“ nurodo, jog ji yra sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja, o ieškovas neginčija jos sąžiningumo, pažymėtina, jog pirkdama žemės sklypą su mišku atsakovė galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, tuo labiau, kad Vyriausybės nutarimas, nustatantis žemės (miško) priklausomybę išimtinai valstybei, skelbiamas viešai. Nuosavybės teisių atkūrimas, po to perleidimas buvo vykdomas pažeidžiant Miškų įstatymo 4 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės įstatymo 6 str. nuostatas. Pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Net ir tai, kad atsakovė nežinojo ar netinkamai suprato Miškų įstatymo 4 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nereiškia, kad ji neturėjo ir negalėjo žinoti, kad pardavėjai nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus. Dėl to, teismo nuomone, šiuo atveju neturėtų būti taikomos LR CK 4.96 str. nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-08-01 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 konstatavo, kad kai administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio) nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklype Nr. 1901/0124:54 yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, pardavėjai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Taigi darytina išvada, kad pardavėjai pirkimo - pardavimo sutartimi pardavę atsakovei UAB „Festina“ ginčo žemės sklypą elgėsi neteisėtai. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 str., reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas, taigi atsakovė UAB „Festina“ privalo grąžinti žemės sklypą įgytą be teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, tenkintini ieškovo ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 tarp R. M. ir D. B. ir UAB „Festina“ dalį, kuria UAB „Festina“ buvo parduota žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. 1901/0124:54, unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas, pripažinti negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas ir panaikinti šios hipotekos registraciją bei taikyti restituciją. Nors atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ginčo žemės sklypas turėtų būti padalintas į du atskirus nekilnojamuosius daiktus ir hipoteka privalo būti palikta galioti abiems po padalijimo suformuotiems žemės sklypams, tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško plotai tik iš dalies patenka į ginčo sklypą, todėl pagal teisės aktus nuosavybės teisės į žemę galėjo būti atkurtos tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotiems žemės sklypams. Šiuo atveju tik ginčo žemės sklypų padalijimas turėtų įtakos klausimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo sprendimui. Be to, byloje nustatyta, jog 2007-05-23 UAB „Festina“ žemės sklypą 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) sutartine hipoteka (indentifikavimo Nr. 02120070007894) įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, užtikrindama 5 275 000 Lt prievolę. Šiuo atveju valstybei grąžinus žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. 1901/0124:54, unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas, laikytina, jog valstybė šiuo turtu nėra užtikrinusi jokios prievolės atsakovui.

29Pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu turi būti taikomos sandorio negaliojimo pasekmės – šalių atstatymas į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Pagal CK 1.80 straipsnio antrąją dalį – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.). Kadangi su ginčo žemės sklypu buvo atlikta eilė sandorių, šalims grąžintina tai, ką jos iš tų sandorių gavo, t.y. valstybei grąžintina žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; R. M. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį; D. B. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį; UAB „Festina“ grąžina AB Nordea Bank Finland Plc sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. 1901/0124:54, unikalus Nr. ( - ) (( - )) (įkeisto hipotekos lakštu Nr. 02120070007894, įkainuotas 1 230 000 Lt), ginčo 0,11 ha dalies vertę – 242 342,83 Lt. Restitucija taikytina, kadangi Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir kitiems asmenims negali nuosavybės teise priklausyti valstybinės reikšmės miškai.

30Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, teismas laiko, kad ieškovo ieškinys yra teisiškai pagrįstas, todėl jį tenkina.

31Tenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš atsakovų priteistina valstybei po 1 292 Lt žyminio mokesčio, nuo kuriuo mokėjimo ieškovas buvo atleistas bei po 19,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

32Vadovaudamasis CPK 268 ir 270 straipsniais , teismas

Nutarė

33ieškinį tenkinti visiškai.

34Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-4661 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ dalių, kuriomis R. M. ir D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5583 ha žemės sklypą, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )), dalis, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklype esantį 0,11 ha valstybinės reikšmės mišką.

35Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 7243 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. M.“, kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės į 2792/5583 dalis žemės sklypo, 0,5583 ha, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )), dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas.

36Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 7243 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste D. B.“, kuriuo D. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2791/5583 dalis žemės sklypo, 0,5583 ha, kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )), dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas.

37Pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 tarp R. M. ir D. B. ir UAB „Festina“ dalį, kuria UAB „Festina“ buvo parduota žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalis, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas.

38Pripažinti negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria UAB „Festina“ įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas ir panaikinti šios hipotekos registraciją.

39Taikyti restituciją: valstybei grąžinti žemės sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (( - )) dalį, kurioje yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miškas; R. M. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį; D. B. grąžina UAB „Festina“ 132 000 Lt, kuriuos gavo pagal ginčijamos 2007-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RI-4412 dalį; UAB „Festina“ grąžina AB Nordea Bank Finland Plc sklypo, 0,5583 ha kadastriniu Nr. 1901/0124:54, unikalus Nr. ( - ) (( - )) (įkeisto hipotekos lakštu Nr. 02120070007894, įkainuotas 1 230 000 Lt), ginčo 0,11 ha dalies vertę – 242 342,83 Lt.

40Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927, reg. Vilniuje, Gedimino pr. 19), UAB „Festina“ (į. k. 133752591, reg. Kaune, Ateities pl. 34), R. M. (a. k. ( - ) gyv. Panevėžyje, A. B. g. 22), D. B. (a. k. ( - ) gyv. Kauno r., Neveronių k., Ramučių g. 14), AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (į. k. 112025592, reg. Vilniuje, Didžioji g. 18/2) valstybei po 1 292 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio bei po 19,39 (devyniolika litų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Ramintai... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apygardos... 3. ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 4-10, t. 2, b. l.... 4. Ieškovas nurodė, jog 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 5. Trečiasis asmuo LR Aplinkos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį (t.... 6. Trečiasis asmuo nurodo, jog žemės sklypo 0,5583 ha kadastriniu Nr. ( - ),... 7. Atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į ieškinį (b.... 8. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir nurodo, jog prokuroro reikalavimas... 9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Atsakovė nurodo, jog ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nekilnojamojo turto... 11. Atsakovai R. M. ir D. B. atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b. l. 135-139,... 12. Atsakovai nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypo... 13. Atsakovė UAB „Festina“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 147-150)... 14. Atsakovė nurodo, jog atsakovei įsigyjant ginčijamą žemės sklypą, nei... 15. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 16. Trečiasis asmuo nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 17. Ieškovo atstovas savo ieškininius reikalavimus, išdėstytus ieškinyje ir... 18. A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su ieškiniu... 19. Atsakovės UAB „ Festina“ atstovė adv. Neringa Milašienė su ieškiniu... 20. Atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovas adv. E. L. su... 21. Atsakovai D. B. ir R. M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jų nuomone,... 22. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su... 23. Trečiojo asmens LR Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė su ieškiniu sutiko... 24. Trečiasis asmuo Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė ir... 25. Ieškinys tenkintinas.... 26. Byloje nustatyta, jog 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko... 27. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad tiek atsakovai, tiek trečiasis... 28. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011-02-14 raštu Nr. 222 pateiktus... 29. Pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu turi būti... 30. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, teismas laiko, kad ieškovo... 31. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi... 32. Vadovaudamasis CPK 268 ir 270 straipsniais , teismas... 33. ieškinį tenkinti visiškai.... 34. Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.... 35. Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 36. Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 37. Pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 11d. pirkimo – pardavimo... 38. Pripažinti negaliojančiu hipotekos lakšto Nr. 02120070007894 dalį, kuria... 39. Taikyti restituciją: valstybei grąžinti žemės sklypo, 0,5583 ha... 40. Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...