Byla 2-1424/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo bankrutuojančios prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo tenkintas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo bankrutuojančios prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo tenkintas.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirtas , palikti nepakeistą.

5Pareiškėjas BUAB kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą A. K. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

6Pareiškėjas nurodė, kad BUAB bankroto administratorius preliminariai patikrino bankrutuojančios bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir nustatė, kad 2012 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - ) dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), perleidimo buvo sudaryta nesant akcininko ir kreditoriaus pritarimo bei galimai pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Pareiškėjas pažymėjo, kad ieškinio parengimui ir dokumentų surinkimui yra būtinas laikas ir nurodė, kad siekiant išvengti sprendimo neįvykdymo ar jo apsunkinimo tuo atveju, jeigu būsimas atsakovas siektų ginčo turtą perleisti ar jį apsunkinti, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo BUAB prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo tenkinti, areštuoti būsimam atsakovui A. K. nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį ( - ), nustatyti pareiškėjui BUAB 14 dienų terminą nuo teismo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškiniui pateikti.

9Teismas nustatė, kad pareiškėjas rengia ieškinį būsimam atsakovui, kuriuo sieks nuginčyti buto, esančio ( - ), 2012 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria šio buto nuosavybės teisės buvo perleistos A. K.. Ieškinio parengimui yra būtina surinkti dokumentus, išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, todėl ieškinio pateikimas teismui gali užtrukti dėl objektyvių priežasčių (CPK 147 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo galimai pažeistų teisių apgynimui aktualu užtikrinti galimos restitucijos įvykdymą. Dėl to teismas konstatavo, kad yra tikslinga taikyti ginčo turto areštą ir tokiu būdu užkirsti galimybę ginčo turto perleidimui tretiesiems asmenims ar jo apsunkinimą kitokiu būdu (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu būsimas atsakovas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

        1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus būsimam atsakovui.
  1. Pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodomos priežastys, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pateisinamos, taip pat neįrodė aplinkybės, jog jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  2. Apelianto nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimui aktualu užtikrinti galimos restitucijos įvykdymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad jei teismo sprendimo vykdymo dieną areštuotas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims, tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovas būtų pajėgus atlyginti ieškovui areštuoto buto (restitucijos) vertę.
  4. Ieškininio pareiškimo suma, kaip tai nurodo pareiškėjas, tėra tik preliminari, paremta tik jo paties prielaida, nepateikiant jokių argumentų jai pagrįsti, todėl pareiškiant ieškinį iš esmės gali keistis. Be to, sprendžiant klausimą, ar ieškinio suma laikytina didele konkrečiam asmeniui, kartu su suma turi būti vertinamos ir kitos bylos aplinkybės, tokios kaip šalies finansinė padėtis, turimas turtas, vykdoma veikla ir kt. Reikalavimo dydis turi būti vertinamas proporcingai tiek ieškovo, tiek atsakovo finansinei padėčiai.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo BUAB bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto argumentas, kad pareiškėjas neįrodė, jog ieškinio nepateikimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones priežastys yra pateisinamos, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinio parengimas užėmė laiko, nes BUAB bankroto administratoriui iki šios dienos nėra tinkamai perduoti bendrovės dokumentai, todėl tinkamai parengti ieškinį reikėjo surinkti atitinkamus įrodymus ir duomenis, kuriais BUAB bankroto administratorius nedisponavo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo datai.
  2. Šiuo metu BUAB ieškinys yra pareikštas. Ieškiniu prašoma taikyti restituciją natūra, todėl nepritaikius arešto butui, atsakovas galėtų parduoti butą, o jį pardavus, teismo sprendimo, jei būtų patenkintas ieškovo ieškinys, įgyvendinimas būtų neįmanomas.
  3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė ekonomiškumo principo ir proceso šalių interesų pusiausvyros, laikinąsias apsaugos priemones taikė tik tiek, kiek būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino galimas neigiamas pasekmes tiek būsimo atsakovo, tiek pareiškėjo atžvilgiu ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepažeisdamas proporcingumo principo.
  5. Apelianto gera finansinė padėtis taip pat nėra tinkamai įrodyta, nes obligacijų turėjimas nepagrindžia stabilios finansinės padėties, o būsimo atsakovo gaunamos stabilios ir nuolatinės pajamos nėra įrodytos.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkinamas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

16Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija motyvuodamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus būsimam atsakovui, tačiau apeliacinis teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui pranešama, kai teismas mano, kad tai būtina. Teismas, nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs būsimam atsakovui, nepažeidė CPK normų. Šiuo atveju apeliantui suteikiama teisė būti išklausytiems vėliau, t.y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.

18Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK147 str. 3 d.). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Šių nuostatų tikslas - išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu. Kadangi galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra išimtinė, įstatymų leidėjas ją sieja ir su griežtu terminu – CPK 147 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustato pareiškėjui ne ilgesnį nei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, per kurį ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikinamos. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t.y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas rengia ieškinį būsimam atsakovui, kuriuo sieks nuginčyti buto, esančio ( - ), 2012 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria šio buto nuosavybės teisės buvo perleistos A. K.. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjo galimai pažeistų teisių apgynimui aktualu užtikrinti galimos restitucijos įvykdymą, ir konstatavo, kad yra tikslinga taikyti ginčo turto areštą ir tokiu būdu užkirsti galimybę ginčo turto perleidimui tretiesiems asmenims ar jo apsunkinimą kitokiu būdu. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims, būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, jei teismo sprendimo vykdymo dieną areštuotas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims, tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovas būtų pajėgus atlyginti ieškovui areštuoto buto (restitucijos) vertę. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiu apelianto teigimu. Bylos duomenys patvirtina, kad vienas iš ieškinio reikalavimų - restitucijos taikymas, t.y. turto grąžinimas natūra. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad ginčo objektą – butą, esantį ( - ), perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta taikyti restituciją natūra, įvykdymas taptų neįmanomas.

20Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais bei reiškia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti būsimo atsakovo teisių labiau negu objektyviai yra būtina. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi areštuotas nekilnojamasis turtas yra ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties dalykas, todėl darytina išvada, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą.

21Apelianto teigimu, ieškininio pareiškimo suma, kaip tai nurodo pareiškėjas, tėra tik preliminari, paremta tik jo paties prielaida, nepateikiant jokių argumentų jai pagrįsti, todėl pareiškiant ieškinį iš esmės gali keistis. Be to, sprendžiant klausimą, ar ieškinio suma laikytina didele konkrečiam asmeniui, kartu su suma turi būti vertinamos ir kitos bylos aplinkybės, tokios kaip šalies finansinė padėtis, turimas turtas, vykdoma veikla ir kt. Reikalavimo dydis turi būti vertinamas proporcingai tiek ieškovo, tiek atsakovo finansinei padėčiai. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas, atskiruoju skundu skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Apeliacinio teismo nuomone, vien obligacijų turėjimo faktas nepagrindžia stabilios finansinės padėties.

22Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas BUAB „SNORAS Development“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

23Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

24Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

25Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Apeliacinio teismo vertinimu, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Pareiškėjas BUAB kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė taikyti... 6. Pareiškėjas nurodė, kad BUAB bankroto administratorius preliminariai... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo... 9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas rengia ieškinį būsimam atsakovui, kuriuo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu būsimas atsakovas A. K. prašo apeliacinės instancijos... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo BUAB bankroto administratorius... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas netenkinamas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija motyvuodamas tuo, kad... 18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas... 20. Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis... 21. Apelianto teigimu, ieškininio pareiškimo suma, kaip tai nurodo pareiškėjas,... 22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad... 23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus... 25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą....