Byla 2-20716-934/2014
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankroto administratoriaus Dr. S. H. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,

Nustatė

2Pareiškėjas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo –areštuoti UAB „Meyer & John“, UAB „Wavin Lietuva“, UAB „Limega“, UAB „Agava“ priklausančias pinigines lėšas ne mažesnei nei 1 635 147,36 Lt, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis arba priklausančias gauti iš kitų asmenų, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti; nesant pakankamai piniginių lėšų šių atsakovų sąskaitose, esančiose kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, areštuoti kitą šių atsakovų turtą: nekilnojamus bei kilnojamus daiktus, akcijas, obligacijas, turtines teises ir kitą turtą, iš jų ir bendrą su kitais asmenimis, esantį pas trečiuosius asmenis ar priklausantį gauti iš kitų asmenų, uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Nurodė, jog Hamburgo apylinkės teismas 2014-02-06 nutartimi iškėlė „Tief- und Rohrleitungsbau Meyer & John GmbH Co. KG“ bendrovei bankroto bylą dėl nemokumo ir įsiskolinimo bei bankroto proceso administratoriumi paskyrė advokatą dr. S.-H. U. Hamburgo apylinkės teismas 2014-02-06 nutartyje nurodė, jog skolininkės „Tief- und Rohrleitungsbau Meyer & John GmbH Co. KG“ (įskaitant ir šios bendrovės filialą Lietuvoje) sprendimai dėl jos turto galioja tik tuomet, jeigu jiems pritaria laikinasis bankroto proceso administratorius. Tačiau nepaisant Hamburgo apylinkės teismo 2014-02-06 nutarties, nors ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo informuoti apie pradėtą bankroto procedūrą, „Tief- und Rohrleitungsbau Meyer & John GmbH Co. KG” filialo Lietuvoje vadovas U. L. (tiek ir filialo buhalterė E. B.), nepaisydamas disponuoti turtu Tief- und Rohrleitungsbau Meyer & John GmbH Co. KG filialas Lietuvoje, atliko daug piniginių pavedimų. Didžiausi pavedimai atlikti: UAB „Meyer & John“ pervesti 645 000 litai, UAB „VVavin Baltic“ pervesti 500 000 litų, UAB „Limega" pervesti 300 000 litų, UAB „Agava“ pervesti 190 147,36 litai. Atsakovams pareikštų reikalavimų suma labai didelė, kas savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl turi būti taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, jog priėjimą prie sąskaitų turėjo tiek buhalterė E. B., tiek vadovas U. L. Pareiškėjo įsitikinimu, jis susidūrė su nesąžiningais trečiaisiais asmenimis ir bendrovės filialo darbuotojais (tikėtina buhaltere E. B. ir vadovu U. L.), kurie neteisėtai atliko mokėjimus ir pažeidė taikytus draudimus, todėl atlikti piniginiai pavedimai yra negaliojantys ir privalės būti sugrąžinti. Šiuo tikslu bankroto administratorius artimiausiu metu pateiks ieškinį dėl atliktų pavedimo pripažinimo negaliojančiais. Pažymėjo, jog kreditorius siekia atkurti skolininko buvusią padėtį iki neteisėtų pavedimų atlikimo, susigrąžinti tai, ką bendrovės filialas nesąžiningai perleido kitiems asmenims ir taip apginti savo pažeistas teises. Nurodė, jog patenkinus ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis.

3Prašymą atsisakytina priimti.

4Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį.

5Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsižvelgdamas į reikalavimų atskiriems subjektams sumą, prašo areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtą ne mažesnei nei 1 635 147,36 Lt sumai. Prašyme nurodoma, jog artimiausiu metu pareiškėjas ketina reikšti ieškinį dėl atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, siekiant apginti kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ginčas neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi ieškinio suma, kurią ieškovas (kreditoriai) sieks prisiteisti iš atsakovų, viršija 150000 Lt, todėl toks ieškinys bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtinas apygardos teisme, o ne apylinkės teisme (CPK 27 straipsnio 1 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jis ateityje reikš neturtinį reikalavimą, neatitinka prašyme dėstomų aplinkybių bei ketinimų, todėl remiantis vien pareiškėjo nurodytu subjektyviu susidariusios situacijos interpretavimu, teismas negali daryti išvados, jog ginčas pagal prašyme nurodytas aplinkybes gali būti teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6Papildomai teismas pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t.y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1424/2013 ir kt.). Be to, nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tokio teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-874/2012). Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka procesinė našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio priėmimo, turėtų atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką.

7Teismas, vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290 – 291 straipsniais,

Nutarė

8Atsisakyti priimti pareiškėjo Dr. S. H. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir grąžinti jį pareiškėjui.

9Išaiškinti pareiškėjui, kad pagrįstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

10Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai