Byla e2-1572-180/2017
Dėl viešojo pirkimo dalies sąlygų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis asmuo AB Telia Lietuva, dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e24783-345/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB Telia Lietuva, dėl viešojo pirkimo dalies sąlygų panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtomis bei panaikinti viešojo pirkimo „Judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos“ (pirkimo numeris 347849) sąlygų 10.2 punktą ir priede Nr. 2 įtvirtintą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų; pripažinti viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis ir viešojo pirkimo procedūras nutraukti. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, nes tai, jos įsitikinimu, vienintelė ir efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apribotos galimybės ieškovei apginti jos pažeistas teises.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas ieškovės UAB „Bitė Lietuva” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovės UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vykdomo viešojo pirkimo „Judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 347849, procedūras.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinyje yra nurodyti argumentai ir teismų praktika, siekiant pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškinį pripažino tikėtinai pagrįstu.
  3. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, kadangi viešasis pirkimas pasibaigia sudarius pirkimo sutartį, tai nesustabdžius pirkimo procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, kad konkurso procedūros bus baigtos, ir ieškovė neteks galimybės dalyvauti viešame pirkime. Tikėtina, kad tokiu atveju, gal būt palankaus ieškovei teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta.
  4. Teismo įsitikinimu, iš perkamų paslaugų pobūdžio galima spręsti, kad pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes nėra neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą ir įgyti paminėtas paslaugas, o dėl jų sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.
  5. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus sutrikdyta jos veikla, o judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos būtinos nedelsiant bei šiuo metu nėra užtikrinamos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros būtų sustabdytos neilgam laikui, ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kartu būtų užtikrinta, kad vykdant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, naudojant viešajam pirkimui skirtas lėšas ekonomiškai.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atskirajame skunde prašo panaikinti teismo. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės veikla sustos, jeigu bus nutrauktas ryšio paslaugų teikimas. Ieškovė, reikalaudama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgiasi nesąžiningai ir teismo neinformavo, kad teikia tapačias paslaugas atsakovei, ir teismo nutartis dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo iš esmės bus naudinga ieškovės privatiems interesams. Tolesnis sutarties su ieškove pratęsimas yra nenaudingas atsakovei, nes ieškovės teikiamos paslaugos yra netinkamos kokybės.
    2. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad ieškiniu neprašoma, kaip nors pakeisti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, o juos tiesiog panaikinti, paliekant tik mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Taigi akivaizdu, kad ieškiniu siekiama nepagrįstų ir neteisėtų tikslų, o ne konkurencijos sąlygų užtikrinimo, kai mažiausios kainos kriterijus neturi jokios reikšmės laimėtojo išrinkimui.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimas yra nuolatinio ir tęstinio pobūdžio, todėl net ir tenkinus ieškinį, ieškovės interesas nebus ypatingai suvaržytas, nes teismas sprendimu gali sutrumpinti sudarytos pirkimo sutarties terminą ir tokiu atveju atsakovė bus priversta vykdyti naują pakartotinį viešąjį pirkimą, t. y. šalys faktiškai operatyviai bus grąžintos į padėtį, buvusią iki tariamai padaryto pažeidimo.
  2. Trečiasis asmuo AB Telia Lietuva pareiškime prisidėjo prie atsakovės atskirojo skundo ir prašo atsakovės atskirąjį skundą tenkinti.
  3. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės ieškinio prima facie pagrįstumą patvirtina tuo, kad viešojo pirkimo sąlygų 10.2 punkto ir 2 priedo „Pasiūlymų vertinimas“ lentelėje įtvirtinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies principų ir 39 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Perkančioji organizacija neteisingai ir netinkamai aiškina Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. kovo 28 d. Įsakymu Nr. 1S-24 patvirtintas „Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų viešuoju judriojo ryšio tinklu, viešojo pirkimo dokumentų rengimo rekomendacijas“, kurios kaip tik įvirtina, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymų vertinimo kriterijus turėtų būti pasirinktas tik išimtiniais atvejais. Perkančioji organizacija nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė pretenziją ir nepagrindė pasirinktų pasiūlymų vertinimo kriterijų / reikalavimų pagrįstumo, tokiu būdu pažeisdama pareigą motyvuoti tiek sprendimą atmesti pretenziją, tiek parinktus vertinimo kriterijus.
    2. Atsakovė į bylą nepateikė jokių realių argumentų ir įrodymų dėl to, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų neekonomiška ir neproporcinga. Atsakovė į bylą nepateikė taip pat jokių realių argumentų, kokius faktinius nuostolius ji patirtų, taikius laikinąsias apsaugos priemones. Byloje pateikti duomenys aiškiai patvirtina, kad nėra jokių priežasčių pirkimo objektą įsigyti kaip įmanoma greičiau.
    3. Ieškovė nesiekia, kaip teigia perkančioji organizacija, priversti atsakovę toliau tęsti sutartį su ieškove, o siekia, kad pirkimo sąlygos būtų pakoreguotos taip, jog būtų užtikrinta sąžininga konkurencija, tiekėjai nevaržomai galėtų teikti pasiūlymus. Būtent efektyvi konkurencija užtikrina geriausios kainos pasiūlymus, o ne rinkos ribojimas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas netenkintinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
  2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. liepos 10 d. ieškovės ir atsakovės susitarimą Nr. 13MF-17-47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikiamas įrodymas susijęs su atskirajame skunde nurodytais argumentais, o galimybė jį pateikti atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu įrodymu bei pateikti savo nuomonę dėl jo reikšmės nagrinėjamai bylai, atsakovės naujai pateiktą įrodymą priima, prideda prie bylos ir vertins (CPK 314 str.).

6Dėl ginčo esmės

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
  2. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  3. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas ir siekia nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, pareikštas tinkamais teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 4233 reikalavimus. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, sprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
  4. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų dėl to, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų neekonomiška ir neproporcinga. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdys jos veiklą, dėl ko bus pažeistas viešasis interesas. Atsakovė pripažino, kad ryšio ir duomenų paslaugos jai yra užtikrinamos, paslaugų užtikrinimo sąlygos nepakito. Tai patvirtina 2017 m. liepos 10 d. ieškovės ir atsakovės susitarimas Nr. 13MF-17-47. Atsakovės teiginiai dėl netinkamos paslaugų kokybės yra deklaratyvūs. Sutiktina su ieškove ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog nėra jokių objektyvių priežasčių pirkimo objektą įsigyti kaip įmanoma greičiau.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad pirkimo objektas nėra neatidėliotinos būtinybės, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimo procedūros nusikels santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukels jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui. Priešingai, nestabdant pirkimo procedūrų, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovės sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl viešojo pirkimo sutarties pasekmių, restitucijos taikymo. Tokiu būdu iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
  6. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai