Byla e2-8-464/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Admivita“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės BUAB „FF Lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5276-450/2016 pagal ieškovės BUAB „FF Lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „FF Lizingas“ 2016-07-11 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovo Z. V. 141 270,87 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui Z. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis pareikšto ieškinio reikalavimo, t. y. 141 270,87 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o atsakovui ieškinio suma laikytina didele, nes šis neturi jo vardu registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių, savo reikalavimo teises bando perleisti tretiesiems asmenims. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-13 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  3. Ieškovė 2016-07-22 pateikė Vilniaus apygardos teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė areštuoti atsakovui Z. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ieškinio reikalavimo sumai 141 270,87 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-22 nutartimi ieškovės BUAB „FF Lizingas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir jo nemotyvavo (CPK 178 str.), padaręs išvadą, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas ir neįrodyta grėsmė jo įvykdymui, jeigu sprendimas būtų palankus ieškovei.
  3. Teismas nurodė, kad sprendimai už akių, kuriais priteistos piniginės sumos ieškovei iš trečiųjų asmenų, yra priimti 2016 metais, o ieškovės argumentai, kad išieškojimas pagal juos iš trečiųjų asmenų nėra galimas, nepagrįsti, kadangi trečiųjų asmenų turtinė padėtis gali pasikeisti.
  4. Teismas pažymėjo, kad formalus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja civiliniame procese įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių tikslams ir pagrindams. Aplinkybė, kad kitose bylose atsakovui jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pagrindo ir nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kiekviena situacija yra vertinama individualiai.
  5. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma taip pat nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, neleidžia vertinti situacijos ieškovės atžvilgiu palankiau.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė BUAB „FF Lizingas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „FF Lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Z. V. patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įvertinus faktines aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą ir kartu su ieškiniu bei prašymu pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė tikėtinai pagrindė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir nėra aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų vertinti, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovei negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
    2. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau su tokiu teismo vertinimu būtų galima sutikti tik tokiu atveju, jeigu būtų neabejotinų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, patvirtinančių tai, jog pareikšto ieškinio reikalavimo suma, lyginant su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, jam nėra didelė. Byloje esantys duomenys, kuriuos teismas ignoravo, neabejotinai patvirtina, kad ieškinio suma, kurios dydis 141 270,87 Eur, atsakovui yra labai didelė, todėl laikinąsias apsaugos priemones yra būtina taikyti. Aplinkybę, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, patvirtina kartu su ieškiniu bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pateikti rašytiniai įrodymai.
    3. Teismas nevertino, kad atsakovas, siekdamas sumažinti savo turtą, į kurį būtų galimą nukreipti išieškojimą, tretiesiems asmenims perleidžia savo reikalavimo teises, o tai patvirtina jo nesąžiningumą.
    4. Ieškinys atsakovui pareikštas, siekiant apginti ne tik ieškovės, bet ir visų jos kreditorių, kurių nepatenkintų reikalavimų suma šiuo metu yra 1 536 500 Eur, interesus, todėl šioje byloje egzistuoja viešasis interesas. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui yra būtinas.

      4

5Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl atsakovo Z. V. prašymo

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-02 gautas atsakovo prašymas, kuriame prašoma: 1) apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimą atidėti; 2) pateikti atsakovui apeliantės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą ir nustatyti jam terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Prašyme nurodoma, kad atsakovas dėl patirtų sudėtingų sužalojimų ir trijų chirurginių operacijų negavo apeliantės atskirojo skundo ar laiku nesusigaudė gausybėje teismo dokumentų ir negalėjo pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą. Prie prašymo pateikia įrodymus, pagrindžiančius prašyme išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovo sveikatos būkle.
  2. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad apeliantė 2016-07-29 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Atskirasis skundas teisėjo 2016-08-01 rezoliucija priimtas, kartu nustatant atsakovui terminą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atskirasis skundas su teismo pranešimu apie galimybę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į jį atsakovui ir kitiems nagrinėjamoje byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųstas 2016-08-03. Kadangi atsakovui jau buvo nustatytas terminas atsiliepimui į apeliantės atskirąjį skundą pateikti pirmosios instancijos teisme ir šis terminas yra akivaizdžiai praleistas, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktą prašymą suteikti jam galimybę parengti atsiliepimą į šį atskirąjį skundą vertina kaip prašymą dėl termino atnaujinimo atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti.
  3. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d., 302 str.). Nagrinėjamu atveju svarbių priežasčių, lemiančių pakartotinį atskirojo skundo išsiuntimą atsakovui ir / ar termino atsiliepimui į jį pateikti atnaujinimą bei, tuo pačiu, paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme atidėjimą nenustatyta.
  4. Pirma, ši byla pradėta nagrinėti elektronine forma. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota, kad po civilinės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme, atsakovui 2016-07-14 buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio nuostatomis, jam buvo pasiūlyta prisijungti prie teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyros. Jokių kliūčių tą padaryti ir operatyviai, t. y. bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, susipažinti su visais byloje esančiais šalių bei teismo procesiniais dokumentais atsakovas neįvardija.
  5. Antra, apeliantei 2016-07-29 pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-07-22 nutarties, kuria buvo netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, atsakovui 2016-08-03 buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodytas14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šio pranešimo išsiuntimo, atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti ir pateikti teismui (CPK 335 str. 2 d.). Pažymėtina, kad prisijungus prie EPP, atsiliepimą į skundą galima buvo pateikti ir elektroniniu būdu. Aplinkybę, kad būtent šiuo laikotarpiu atsakovas gaudavo jam adresuotus procesinius dokumentus iš teismo ir atlikdavo atitinkamus procesinius veiksmus, liudija paties atsakovo 2016-08-12 pateiktas pirmosios instancijos teismui prašymas dėl ligos pratęsti jam terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tačiau pratęsti termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti nebuvo prašoma. Atsakovo prašymas dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį pateikti teisėjos 2016-08-16 rezoliucija patenkintas ir šis terminas pratęstas 30 dienų. Dar kartą analogišką prašymą pratęsti atsakovui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti 2016-10-10 padavė atsakovo sutuoktinė R. V., nurodžiusi, kad atsakovas Z. V. dėl ligos pateikti atsiliepimo kol kas negali. Ir šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 nutartimi patekintas, pratęsiant procesinį terminą iki 2016-10-31 bei kartu pasiūlant atsakovui pasirūpinti atstovavimu šios bylos procese. Atsiliepimą į ieškinį atsakovas pateikė tik 2016-11-04, o 2016-12-08 Vilniaus apygardos teismo jau prašė pratęsti terminą triplikui pateikti. Patenkintas buvo ir šis jo prašymas, teisėjos rezoliucija nustatant terminą minėtam procesiniam dokumentui pateikti iki 2017-01-06.
  6. Įvertinus po 2016-08-03 išsiųsto atskirojo skundo su teismo pranešimu paties atsakovo arba, jo pavedimu, kitų asmenų atliktus procesinius veiksmus, nėra prielaidų spręsti, kad apie prasidėjusį šios bylos procesą, ar apie teismo nutartis, kuriomis buvo sprendžiami apeliantės ieškinyje ir vėliau pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar apie tokių prašymų išnagrinėjimo rezultatus, ar apie apeliantės paduotą atskirąjį skundą ir galimybę teikti savo atsikirtimus į jį (atsiliepimą) atsakovui nebuvo žinoma iki pat paskirto teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme momento. Nepagrįsti ir 2017-01-02 prašymo argumentai, kad apeliantui susigaudyti teismo dokumentuose (t. y. suvokti jų turinį bei nustatytus terminus) sukliudė sveikatos būklė, nes ji nesukliudė inicijuoti kitų procesinių dokumentų parengimo terminų pratęsimo.
  7. Pažymėtina ir tai, kad be įstatyme nustatytų šalių procesinių teisių, atsakovas taip pat turi ir pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Be to, atsakovas, negalėdamas vesti bylos teisme pats (dėl ligos, procesinių dokumentų kiekio ir kt.), gali vesti bylą per atstovą ir tokią teisę pirmosios instancijos teismas jam buvo išaiškinęs (CPK 51 str.).
  8. Ir trečia, CPK 78 straipsnio 3 dalis nustato, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Atsakovas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą (nustatyti naują) atsiliepimui į apeliantės atskirąjį skundą pateikti ir dėl šios priežasties atidėti teismo posėdį, kartu su prašymu atsiliepimo į atskirąjį skundą neteikė. Išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrindo atnaujinti beveik 5 mėnesiais praleistą terminą atsiliepimui į apeliantės atskirąjį skundą pateikti vien dėl atsakovo ligos šiuo konkrečiu atveju nėra. Toks pavėluotas atsakovo prašymas akivaizdžiai nesuderinamas ir su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 str.).

7Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

    82) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šių sąlygų aktualumas išlieka per visą civilinės bylos procesą, juolab kad įstatymų leidėjas neriboja įvairių prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonės, pateikimo viso proceso metu – tiek dėl taikytų priemonių būdo, formos, masto pakeitimo, didinimo ar mažinimo, tiek dėl taikytų priemonių panaikinimo ar dėl taikymo pasikeitus aplinkybėms, kai teismas jas buvo atsisakęs taikyti. Įstatymo numatytais atvejais teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali spręsti ir savo iniciatyva.

9Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

  1. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovės reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  3. Nagrinėjamu atveju pritartina apeliantės atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus nepagrįstumas neatitinka vertinimo šioje procesinėje bylos stadijoje kriterijų bei šio vertinimo aiškinimo teisminėje praktikoje. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu dėl jo, kaip vadovo, fiduciarinių pareigų dabar jau bankrutavusiai UAB „FF Lizingas“ netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus prima facie vertinimo išaiškinimus, padarė nepakankamai pagrįstą išvadą dėl įrodymų nepakankamumo ieškinio pagrįstumui preliminaraus vertinimo metodu nustatyti. Tokia teismo pozicija nėra teisinga, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti. Toks materialusis reikalavimas (dėl žalos bankrutavusiai įmonei atlyginimo) taip pat gali būti teisme reiškiamas, o reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas negali identifikuoti.
Dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo
  1. Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio teisės instituto, taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą.
  2. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Tačiau ir didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių, kuri savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pripažįstant, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalavimo suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014).
  3. Atskirajame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinio suma, nepaisant to, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių atsakovui nėra laikytina didele. Remiamasi ir tokiais procesiniais faktais, kaip Vilniaus apygardos teismo 2016-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-46-881/2016) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-553-466/2016 atsakovui pirmiau taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiems skundo argumentams. Viena vertus, aplinkybė, kad atsakovas neturi registruojamo turto, pati savaime nepatvirtina apeliantės teiginių, kad atsakovo turtinė padėtis tikrai yra sunki (byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo darbo santykius, apie gaunamas pajamas, turimas santaupas ar finansinį turtą, vertybinius popierius ir pan., apie šio turto teikiamą naudą – gaunamus dividendus ir t. t.), o taikomos papildomos arešto priemonės, kai jos jau yra taikytos kitose bylose, galėtų objektyviai pagerinti turtinę padėtį ar išlaikyti tokią pačią. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad kiekviena situacija vertinama individualiai. Taigi šiuo aspektu grėsmė būsimo galimai palankaus apeliantei sprendimo įvykdymui nenustatyta.
  4. Tokios grėsmės buvimo ar atsakovo nesąžiningumo, siekiant ateityje išvengti sprendimo, priimto galimai apeliantės naudai, įvykdymo nepatvirtina ir atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovo elgesiu, perleidžiant jam priklausančias turtines reikalavimo teises. Šiuos savo teiginius apeliantė grindžia 2016-04-29 jai pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi į ją pačią, kuria atsakovas dalį reikalavimo teisės į BUAB „FF Lizingas“ perleido trečiajam asmeniui, nurodydama, kad nors reikalavimo teisių perleidimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo dar nėra patvirtintas, jai yra akivaizdu, kad atsakovas jau dabar siekia sumažinti savo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą civilinėse bylose, apimtis. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2016-05-03 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo Nr. 01-124 matyti, kad UAB „FF Lizingas“ kreditorius Z. V. perleido dalį savo pirmos eilės I etapo (9 990 Eur) kreditinio reikalavimo, patvirtinto įsitesėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1680-560/2014, naujajam kreditoriui V. S.. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtinė teisė, kurios realus įgyvendinimas yra labai abejotinas dėl skolininko (apeliantės įmonės) bankroto, iš esmės nepablogina atsakovo turtinės padėties ją perleidus kitiems asmenims, ir neleidžia tikėtinai vertinti, kad šio perleidimo tikrasis tikslas yra noras išvengti būsimo sprendimo įvykdymo šios turtinės teisės sąskaita. Kadangi į nagrinėjamą bylą nėra pateikta jokių duomenų apie BUAB „FF Lizingas“ turtą, kuris galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimams bent iš dalies patenkinti, atsakovo veiksmai, perleidžiant turėtų turtinių teisių dalį apeliantės bankroto procese, negali būti vertinami kaip atsakovo nesąžiningumas, sukeliantis grėsmę apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kitų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie perleidžiamą / siekiamą apsunkti kitomis prievolėmis turtą, juolab kad jis yra areštuotas kitose civilinėse bylose, byloje nepateikta.
  5. Kitokių svarių argumentų bei motyvų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, apeliantė nenurodė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai