Byla e2-337-302/2018
Dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Infes“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Hidraulikos pasaulis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STREFA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5717-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STREFA“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Infes“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Hidraulikos pasaulis“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STREFA“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (perkančiosios organizacijos) 2017 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. (6.20)-13-2606 nurodytą sprendimą dėl UAB „STREFA“ kartu su jungtinės veiklos partneriais (toliau – Tiekėjas) pasiūlymo viešojo pirkimo „Pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių įsigijimo, pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių aikštelių projektavimo bei įrengimo statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 188234, (toliau – Pirkimas) III dalyje atmetimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. (6.20)-13-2630 nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo Pirkimo III dalyje.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo III dalies procedūras, uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
  3. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje yra nurodyti išsamūs argumentai, dėl kurių galima laikyti, jog yra tikimybė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl Tiekėjo pasiūlymo atmetimo gali būti panaikintas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, o po Pirkimo sutarties sudarymo ir (ar) jos įvykdymo šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų itin apsunkintas ir (ar) neįmanomas. Būtent galimybės taikyti restituciją užtikrinimas apsaugotų ieškovės teises ir interesus šioje byloje, o tokia galimybė būtų įmanoma tik jeigu būtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nes Pirkimo III dalies objektas yra prekės (konteineriai) ir statybos darbai (konteinerių aikštelių įrengimo darbai). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų žalos nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, nes pirkimo objektas nėra neatidėliotinai būtinas dėl to, kad atliekų surinkimas ir tvarkymas Širvintų rajone šiuo metu yra vykdomas. Nėra skubos sudaryti ir įvykdyti Pirkimo sutartį, nes Pirkimo sąlygose nėra nustatytas terminas, iki kada turėtų būti sudaryta Pirkimo sutartis.
  4. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškovės prašymą atmesti, o jeigu teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 729 196 Eur sumai.
  5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo, teisingumo, šalių pusiausvyros ir proporcingumo principus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovės UAB „STREFA“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti išimtis, kurios taikymą privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo. Teismo vertinimu, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, susiję su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.
  3. Įvertinęs Pirkimo objektą (pusiau požeminiai ir antžeminiai konteineriai, pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių aikštelių projektavimo bei įrengimo statybos darbai), teismas sprendė, kad jis yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei, visam Širvintų miestui ir rajonui bei jo gyventojams, nes Pirkimas yra skirtas Širvintų miesto ir rajono gyventojų kokybei ir aplinkai pagerinti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ji šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė ne tik patirtų didesnę žalą negu ieškovė, tačiau būtų padaryta ir didelė žala Širvintų miesto bei rajono gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, tai prieštarautų ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principams. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei ir pačiai atsakovei, nei jų netaikymas.
  4. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „STREFA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas.
    2. Ieškovė siekia būti sugrąžinta į Pirkimą ir į pasiūlymų eilę. Ieškinio tenkinimo atveju būtent ieškovė taptų Pirkimo laimėtoja, nes jos kaina yra mažesnė, ir būtent su ieškove būtų sudaryta bei įvykdyta Pirkimo sutartis. Tačiau jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos ir atsakovė iki bylos išnagrinėjimo bus sudariusi Pirkimo sutartį bei ją pradėjusi vykdyti, ieškinio tenkinimo atveju nebus galimybės grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį.
    3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pirkimo objektas yra strategiškai svarbus perkančiajai organizacijai, tačiau iš tiesų jis niekuo neišsiskiria iš visų kitų viešųjų pirkimų objektų. Kiekvienas viešasis pirkimas yra svarbus tiek perkančiajai organizacijai, tiek viešajam interesui (gyventojams, visuomenei, žmonėms), tačiau laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos tam, kad būtų užtikrintas ne mažiau svarbus viešasis interesas – viešojo pirkimo skaidrumas ir teisėtumas. Aplinkybė, kad viešasis pirkimas yra svarbus, negali būti pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sustabdytų tik dalį vykdomo projekto.
    4. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką viešųjų pirkimų bylose tais atvejais, kai konkretus pirkimo objektas yra skirtas tik pagerinti gyvenamąją aplinką ar kitus išorinius faktorius, jis nėra neatidėliotinos būtinybės, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos (2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1853/2012; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1253-236/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-180/2017; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1572-180/2017; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1677-180/2017). Šiuo atveju Pirkimas, kurio didžioji dalis bus skirta tik atnaujinti konteinerių aikšteles, nėra neatidėliotinai būtinas perkančiajai organizacijai ir (ar) visuomenei, nes dėl Pirkimo procedūrų nukėlimo atliekos toliau bus tvarkomos taip, kaip ir iki šiol, t. y. viešasis interesas, kad atliekos būtų tvarkomos ir surenkamos iš gyventojų, yra užtikrinamas ir jis būtų užtikrintas net jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos.
    5. Laikinosios apsaugos priemonės jokios žalos Europos Sąjungos lėšoms įsisavinti ir projektui užbaigti laiku nepadarys, nes Pirkimo sutartis turėtų būti sudaryta iki 2018 m. balandžio mėnesio, o byla turėtų būti išnagrinėta pakankamai greitai. Dėl trumpalaikio Pirkimo procedūros sustabdymo perkančiajai organizacijai neturėtų kilti jokių neigiamų pasekmių, tačiau jeigu ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs nuostolių, tokie nuostoliai galės būti atlyginti pagal nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą arba pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad Pirkimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, tik patvirtina būtinybę įsitikinti Pirkimo procedūrų skaidrumu ir teisėtumu, t. y. tam, jog būtų išvengta dar didesnių nuostolių (paramos grąžinimo, baudų ir pan.), pirmenybė turėtų būti teikiama pirkimo procedūrų skaidrumui ir teisėtumui.
  2. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo pozicija šioje byloje netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką (2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e21314-236/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1378-236/2017).
    2. Iš preliminaraus ieškinio įvertinimo akivaizdu, jog nėra tikimybės, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nes ieškovės pasiūlymas akivaizdžiai neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų (ieškovės pasiūlytas konteineris ne tik kad nesusideda iš atskirų požeminės ir antžeminės dalių, tačiau ši vientisa konstrukcija taip pat neužtikrina, jog konteinerio konstrukcija būtų nesunkiai remontuojama ar keičiama) ir tai patvirtina pačios ieškovės pateikti įrodymai, todėl nėra ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
    3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir Pirkimo procedūrų sustabdymas yra naudingas išimtinai tik ieškovės interesams, tačiau laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apginti ieškovės interesus, kurie ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju galėtų būti apginti teisės aktuose nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principai.
    4. Padariniai, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos ir ieškinys būtų atmestas, būtų daug sunkesni už padarinius, kurie kiltų tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos ir ieškinys būtų patenkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.
    5. Dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo visai visuomenei reikšmingo projekto, kurio tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose įtvirtintas konstitucines vertybes, įgyvendinimas nusikeltų neapibrėžtam terminui ir pažeistų viešąjį interesą, kurio apsauga susijusi su kuo skubesniu Pirkimo objekto įsigijimo užtikrinimu. Ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sukeltų žalą atsakovei, kuri negalėtų tinkamai įgyvendinti jai priskirtų funkcijų, ir tuo pačiu realiai numatomą žalą visuomenei, taip pat gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių, jeigu atsakovė nespės laiku įgyvendinti projekto ir praras jam skirtą finansavimą (889 771,50 Eur), kuris privalo būti įsisavintas ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 28 d. Tam, kad projektas pagal Lietuvos klimato sąlygas būtų įgyvendintas laiku, būtina kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad po Pirkimo sutarties sudarymo restitucija negalėtų būti taikoma, nes dėl Pirkimo objekto projektavimo, gaminimo ir esamo metų laiko (žiemos) statybos darbai net nebus pradėti iki šios bylos išnagrinėjimo.
    6. Pirkimu bus sprendžiamos esamos komunalinių atliekų infrastruktūros problemos: nepakankamas konteinerių kiekis, tūris, konteinerių aikštelių įrengimo trūkumai, estetiškai netvarkingos aikštelės. Šiuo metu esama atliekų tvarkymo sistema neskatina atliekų naudojimo ir perdirbimo, ne visiems atliekų turėtojams sudarytos galimybės rūšiuoti atliekas, atskiriant antrines žaliavas ir kitas perdirbti ar panaudoti tinkamas atliekas, netgi ne visiems Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims yra užtikrintos sąlygos naudotis viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Dėl Pirkimo objekto įgyvendinimo būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią teršti gamtą ir antisanitarinėms sąlygoms. Atsakovė privalo nedelsdama imtis priemonių užtikrinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo prieinamumą, o tam Pirkimas yra ypač svarbus.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau kadangi pasisakė dėl kitos taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinos sąlygos, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą.
    2. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4237 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais, pagrįstai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių galimas neigiamas pasekmes, kurios akivaizdžiai viršytų jų teikiamą naudą, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
    3. Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde neįrodė ir nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tokį reikalingumą grįsdama tik deklaratyviais teiginiai, taip pat nepateikė jokių pagrįstų motyvų, įrodančių, kad jos privatus interesas turėtų būti ginamas labiau, negu visuomenės interesas. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ieškinio atmetimo atveju atsakovei būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principai.
    4. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prioritetas turi būti suteikiamas viešajam visuomenės suinteresuotumui pirkimo objektu, greitam pirkimo procedūrų užbaigimui, o ne pavienių tiekėjų teisei dalyvauti ir varžytis viešajame pirkime (nutartys civilinėje bylose Nr. e2-685-236/2016 ir Nr. e2-519-236/2016). Atsakovė pagrindė aplinkybę, kad Pirkimo neįvykdymas laiku neabejotinai pažeistų viešąjį interesą, o dėl Pirkimo procedūrų užbaigimo nukėlimo kiltų didelė rizika laiku neužbaigti statybos darbų, jeigu oro sąlygos tam būtų nepalankios, todėl šiuo atveju turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti Pirkimą.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Dėl pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to, viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  1. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių įsigijimo, pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių projektavimo bei įrengimo statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr.188234); perkančioji organizacija 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (6.20)-13-2606 pranešė apie sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo III Pirkimo dalyje atmetimo, o 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (6.20)-13-2630 pranešė apie sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo III Pirkimo dalyje. Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovės sprendimais, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jų panaikinimo. Be to, ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo III dalies procedūras, uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą. Teismas sprendė, kad Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus tiek atsakovei, tiek visam Širvintų miestui ir rajonui bei jo gyventojams, nes Pirkimas yra skirtas Širvintų miesto ir rajono gyventojų kokybei ir aplinkai pagerinti. Tai reiškia, jog teismas nustatė neegzistuojant vienai iš šios nutarties 15 punkte nustatytų aplinkybių (laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos), dėl ko sprendė egzistuojant pagrindui taikomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliantė skunde tokią teismo poziciją ginčija, nurodo, kad turi būti saugomas ir kitas ne mažiau svarbus viešasis interesas – viešojo pirkimo skaidrumas ir teisėtumas, kuris gali būti išsaugojus tik sustabdžius pirkimo procedūras, o jas tęsti pripažinus ieškovės pasiūlymą tinkamu Įvertinęs bylos medžiagą bei Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
  3. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei, Širvintų miestui ir jo gyventojams, siekiant, jog Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurios esmė yra pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą pereinant prie rinkliavos pagrindu veikiančio mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos. Nuo 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo Nr. XII-1590 įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius (2 str.). Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydį, privalo atsižvelgti į su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurias, be kita ko, sudaro ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos. Tai reiškia, kad tam, jog savivaldybės teritorijoje būtų įvykdyta atliekų tvarkymo sistemos reforma ir būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina pertvarkyti atliekų surinkimą, o tam reikia įvykdyti ginčo Pirkimą. Todėl pritartina pirmos instancijos teismui, kad pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę žalą negu ieškovas, bet būtų padaryta ir didelė žala Širvintų miesto bei rajono gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
  4. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nors to ir neakcentavo, tačiau įvertino ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą.
  5. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškovės UAB „STREFA“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  6. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).
  7. Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
  8. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai