Byla 1A-84-290/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam M. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus prie Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 26 (dvidešimt šešioms) dienoms. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6M. G. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. vasario 24 d. 23.30 val. iki 2019 m. vasario 25 d. 00.30 val., viešoje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,41 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: daužydamas į nukentėjusiojo T. B. buto Nr. ( - ) duris ir garsiai keikdamas necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, rankoje laikydamas buitinį peilį ir juo grasindamas nukentėjusiajam T. B. „pamokyti“ jį bei ragindamas jį išeiti iš savo buto į koridorių, tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais sutrikdė nukentėjusiųjų T. B. ir jo draugės S. T. poilsį bei ramybę, dėl ko į įvykio vietą buvo kviečiama policija.

72.

8Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. G. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta, kad jo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai, todėl jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

93.

10Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o pripažinus kaltu – taikyti BK 37 arba 38 straipsnių nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o neatleidus – paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

113.1.

12Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas teisingai neidentifikavo ir nekvalifikavo jo veiksmų, neteisingai vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimus, nesugebėjo teisingai įvertinti inkriminuojamos veikos būtinųjų požymių ir jų neaprašė, todėl priėmė neteisingą ir teisiškai ydingą nuosprendį šioje byloje. Teismas labai abstrakčiai citavo nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimus, visai nesigilino į jų turinį, nevertino neatitikimų, todėl yra būtina labai išsamiai išnagrinėti šiuos įrodymus. Pirmas įrodymas, nuo kurio prasidėjo nukentėjusiojo T. B. bendravimas su pareigūnais, yra jo 2019 m. vasario 25 d. 00.31 val. skambutis Bendrojo pagalbos skyriaus telefonu 112, kuomet jis nurodė, kad „Čia su peiliu vienas grasina“, „Girtas žmogus pas kaimyną atėjo ir dabar raunasi. Čia dar daužosi, trankosi, dabar grasina“, „Pas mus, nes pas mus bendras butas. Kadangi pas kaimyną, tai ir pas mus“, ,Ne. Tiktais policijos, kad jį išvarytų iš čia“. Tai yra pirminė informacija, kurią pats išsakė nukentėjusysis ir kuri buvo užfiksuota, todėl yra objektyvus įrodymas, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis siekė tik to, kad jam kliudantį gyventi asmenį išvarytų. 2019 m. vasario 25 d., 2.06 val. buvo surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolas, kur matomai iš T. B. žodžių buvo priimtas pareiškimas, kuriame jau nurodoma, kad nukentėjusysis T. B. neva pasakė: „...bendro naudojimo koridoriuje vyriškis rankoje laikydamas buitinį peilį artinosi prie manęs ketindamas mane sužaloti ir įbauginti. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti mano sveikatą, nes bijau jo neadekvačių veiksmų“, paskui pasakoja apie kaimyno veiksmus ir nurodo „Tuomet išgirdau, kaip jis pasakė kaimynui V., kad jis atneštų peilį, tam kad mane pamokytų. Tuomet užsirakinęs duris iškviečiau policijos pareigūnus“, „...pats išėjau pasitikti policijos pareigūnų. Tik išėjus pro duris, pamačiau prie kaimyno durų Nr. ( - ) stovintį tą patį vyriškį, kuris veržėsi ir trankė mano duris. Jis rankoje laikė buitinį peilį. Aš skubiai išėjau iš buto į koridorių“. Akivaizdu, kad nukentėjusysis peilį pamatė tik išeidamas pasitikti policijos pareigūnų, kas leidžia daryti išvadą, kad jokios grėsmės savo gyvybei jis nejautė ir grasinimų nelaikė realiais, nes, priešingu atveju, jis būtų nedrįsęs išeiti iš savo buto. 2019 m. vasario 26 d. 8.16 val. T. B. buvo apklaustas dar kartą ir dar kartą papasakojo kas įvyko, kad nuteistasis trankė į duris, tampė už buto durų rankenos, keikėsi, taip pat ieškojo V., kad trankė ir kitas duris, galimai vonios ar tualeto, prašė įleisti į vidų ir klausė, kur yra V., pasakė „paduok peilį, aš tą vaiką pamokysiu“. Tada apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad pamatė, kaip minėtas vyras stovėjo prie V. B. buto durų, kurios yra visai netoli jo buto durų ir dešinėje rankoje laikė peilį, kuris buvo ruda, galimai medine rankena. Nukentėjusysis įsitikinęs nurodė, kad rankena buvo tvirta, peilis buvo didelis, viena geležtės pusė buvo tiesi, lygi, o kita su įvairiais išlinkimais“. Pasak apelianto, T. B. apskritai negalėjo matyti, kokia peilio rankena ir kokie išlinkimai vienoje ar kitoje geležtės pusėje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis nenurodė jokių grasinimų iš nuteistojo pusės. Tai, kad nukentėjusysis galėjo aprašyti peilį, kurį jis neva laikė rankoje, kelia didelių abejonių, tačiau šia abejones paaiškina tai, kad policijos pareigūnai, radę kažkokį peilį, jį parodė nukentėjusiajam, todėl, tikėtina, kad peilio aprašymas nukentėjusiojo galvoje susiformavo ne įvykio metu, o po to, kai jis buvo jam parodytas.

133.2.

14Abejones nukentėjusiojo T. B. paaiškinimo teisingumu sustiprina ir liudytoja S. T., kuri apklausta 2019 m. vasario 26 d. 7.27 val. nurodė, kad: „koridoriuje buvęs vyras pasakė, kad jis dabar pamokys šitą vaiką“, „Po poros minučių ..., taip pat išgirdau minėto vyro balsą ir jis pasakė „duok man peilį“. Taigi S. T. parodymai apie nuteistojo grasinimus skiriasi nuo T. B.. Ji nenurodo, kad nuteistojo grasinimai buvo siejami su peilio panaudojimu. Yra labai didelis skirtumas taip teiginio „paduok peilį, aš tą vaiką pamokysiu“ ir „paduok man peilį“. S. T. paaiškinimai atskleidžia aplinkybes, dėl ko kilo konfliktas. Ji nurodė: „girdėjau, kaip vyras, kuris trankė mūsų duris, sakė, kad tas vaikas d... (necenzūrinis žodis) su jo V.“. Kaip savo paaiškinimuose nurodo ir pats nuteistasis, jis pagalvojo, kad yra prie savo buto durų ir, kad vaikinas, esantis už durų, yra kartu su jo sugyventine V.. Mano, kad visą nesusipratimą sustiprino ir tas faktas, kad nukentėjusiojo T. B. motinos, kuriai, beje, priklauso butas, ir nuteistojo sugyventinės vardai yra vienodi – V.. Skaitant pirmos instancijos teismo nuosprendį susidarė įspūdis, kad teismas visai nebuvo išsikvietęs nukentėjusiųjų liudyti į teismo posėdį ir tokio liudijimo nebuvo, nes visa nuosprendžio motyvuojamoji dalis grindžiama parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie akivaizdžiai surašyti policijos pareigūnų užaštrinant detales, kurios yra svarbios jiems, kad galėtų lengviau pradėti ir pabaigti tyrimą. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis T. B. žymiai aiškiau, be tik policijos pareigūnams būdingų frazių, paaiškino visas aplinkybes dar kartą ir jos skyrėsi nuo to, kas buvo surašyta ikiteisminio tyrimo metu. Jis pasakė, kad iš pradžių išgirdo triukšmą lyg kas kristų, po ko išėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė du neblaivius asmenis, ir tik po to buvo beldžiama į duris, prašoma pakviesti V.. Nuteistojo rankose peilį pamatė tik išėjęs pasitikti policijos pareigūnų, po to, kai iškvietė policiją ir pasakė policijos pareigūnams, kad asmuo turi daiktą panašų į peilį, todėl akivaizdu, kad jis net negalėjo aprašyti peilio, kaip tai buvo padaryta apklausos metu, nes matė tik aštrų daiktą, kurį nuteistasis laikė prispaudęs prie krūtinės, todėl nelabai galėjo matyti, kas tai yra, jo peiliu negąsdino, bet jam tuo metu buvo stresas, nežinojo, ką daryti, ir kvietė policiją tik dėl baladojimo. Taip pat nurodė, kad kambaryje buvo daug peilių, o ne vienas, kaip nurodyta apklausoje, kad pareigūnas rodė visus ir vienas buvo panašus. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad nuteistasis jo atsiprašė, taip pat patvirtino, kad jo draugė išgirdo žodį peilis, todėl taip sureagavo. Jis pats net pareiškimo nenorėjo važiuoti rašyti, o norėjo, kad triukšmaujantį asmenį paprasčiausiai išvežtų, grasinimo nebuvo. Jo policijos pareigūnai prašė, kad parašytų pareiškimą. Tame pačiame teismo posėdyje buvo apklausta ir S. T., kuri iš esmės pasakė tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu, bet akcentavo, kad girdėjo keiksmus, tačiau jie nebuvo nukreipti į ją, ir jokių pretenzijų ji neturi bei nereiškia civilinio ieškinio.

153.3.

16Išsamiai išanalizavus pirminius nukentėjusiųjų ir jo paaiškinimus, galima susidaryti teisingą įvykių vaizdą bei nustatyti, dėl ko ir tarp kokių asmenų kilo konfliktas. Akivaizdu, kad jis kilo tik tarp jo ir nukentėjusiojo T. B.. Jis galvojo, kad yra prie savo namų durų, į jas beldė ir jas atidarė nukentėjusysis T. B., tada buvo klausiama, kur V., bet nukentėjusysis nesuprato, apie kokią V. kalbama, nes V. yra jo motina ir jis mano, kad motinos jis negali žinoti, todėl paprasčiausiai pasakė, kad nustotų trankytis, nes iškvies policiją, ir uždarė duris. Jis, nesuprasdamas situacijos, ir vis dar manydamas, kad už durų yra jo sugyventinė V., ir jam atrodo, kad vyras, atidaręs jam duris, d... (necenzūrinis žodis) su jo V. (S. T. liudijimas), todėl jis keikiasi, tęsia durų trankymą ir bando išsiaiškinti situaciją, nes pagal jo supratimą, už durų yra jo sugyventinė V. su svetimu vyru. Akivaizdu, kad būtent šis faktas iššaukė nuteistojo pyktį ir susierzinimą ir visi jo veiksmai buvo nukreipti būtent į tą vyrą, t. y. nukentėjusįjį T. B., o ne į viešosios tvarkos sutrikdymą. Grasinimo peiliu nukentėjusysis nepatvirtino. Tai buvo asmeninis konfliktas, kurį įtakojo, be abejo, ir nuteistojo girtumas, tačiau girtumas nėra pagrindas teisti asmenį pagal BK 284 straipsnį, nes girtas asmuo gali padaryti ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Jo veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Teismo argumentas, kad peilio panaudojimas yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, yra kritikuotinas, nes jokių objektyvių įrodymų dėl peilio panaudojimo ir grasinimo juo nėra, ką beje patvirtino ir specialisto išvada, kuri konstatavo, kad ant rasto peilio nėra jo pirštų antspaudų, grasinimo nepatvirtino ir nukentėjusioji S. T., be to, veiksmai nebuvo atlikti viešoje vietoje, nes buto su bendrais komunaliniais patogumais, jo nuomone negalima priskirti viešai vietai, nes patekimas į jį yra apribotas, t, y., kiekvienas asmuo negali patekti į butą, o tik buto kambarių savininkai, todėl tai negali būti pripažinta vieša vieta, o nekonstatavus įvykio vietos viešumo, negali būti ir viešosios tvarkos pažeidimo, tuo labiau, kad konfliktas buvo asmeninis ir visi nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į T. B., o apie nukentėjusiosios S. T., kuri su T. B. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl nėra atsitiktinis asmuo, kurio rimtis buvo sutrikdyta, buvimą jis apskritai nežinojo ir jo veiksmai į ją nebuvo nukreipti. Viena esminių aplinkybių, kuri akcentuojama apeliaciniame skunde, yra ta, kad nagrinėjamoje situacijoje nuteistasis neturėjo tiesioginės tyčios, siekio pažeisti viešąją tvarką ar trikdyti rimtį. Jo veiksmus, t. y. bandymą išsiaiškinti su T. B., kodėl jis yra su nuteistojo sugyventine V., išprovokavo paties nukentėjusiojo T. B. situacijos nesuvokimas ir nebandymas jos išsiaiškinti, o paprasčiausias durų uždarymas ir pagrasinimas iškviesti policiją, kas iššaukė dar didesnį jo susierzinimą ir dar didesnį norą išsiaiškinti situaciją ir surasti sugyventinę V.. Pradžioje jis tik daužė duris ir ieškojo V., kadangi įsivaizdavo, kad yra prie savo buto durų, t. y. net nebuvo keiksmų, kurie atsirado iš susierzinimo po to, kai aiškinantis situaciją buvo uždarytos durys, tada ir kilo keiksmai, kurie buvo nukreipti išimtinai į T. B. asmenį, nes jis, jo supratimu, kažką darė su jo sugyventine V.. Vienintelis jo siekis buvo išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tuo metu (streso būsenoje ir paveiktas alkoholio) jis pasirinko būtent tokį elgesio būdą, tačiau jokiais būdais neturėjo tiesioginės tyčios nei pažeisti viešąją tvarką, nei juo labiau ką sužaloti. Toks jo elgesio motyvas ir kitos aplinkybės nepatvirtina jo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką, todėl pirmos instancijos teismui nenustačius BK 284 straipsnyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir jo tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Jį šioje byloje teismas dėl veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, turėjo išteisinti jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

173.4.

18Jei teismas konstatuos, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką pagal BK 284 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo taikyti BK 37 straipsnį „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo“, nes konfliktas savo esme buvo buitinis, nėra padaryta žala, o nesant galimybės jį taikyti, prašo taikyti BK 38 straipsnį „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko“. Yra pagrįstas manymas, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes per visą probavimo laikotarpį jis nepadarė jokių kitų pažeidimų, tik šį, tačiau jis padarytas susipykus su sugyventine ir neteisingai supratus kitų asmenų veiksmus, todėl vertintinas kaip atsitiktinis. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jo veiksmai pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y., ultima ratio) taikymas.

193.5.

20Skunde taip pat nurodo, kad teismas net nesvarstė galimybės jam skirti švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą, todėl, pripažinus jį kaltu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagal BK 284 straipsnį apeliacinės instancijos turėtų būti keistinas, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

213.6.

22Teismas neteisingai taikė ir BK 64 straipsnio „Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika“ ir nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Jis buvo paleistas lygtinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi neatlikęs 2 metų 6 mėnesių ir 26 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš Lietuvos probacijos tarnybos registro jis buvo išbrauktas 2019 m. gegužės 8 d., pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, sumokėjęs 15 MGL dydžio įmoką į asmenų nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, t. y. jis bausmę pilnai atliko 2019 m. gegužės 8 d. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2019 m. spalio 7 d. jam jau faktiškai atlikus Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Asmuo, atlikęs bausmę, negali būti dar kartą teisiamas už tą patį nusikaltimą, kaip atsitiko jo atveju. Bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo terminas. Šioje byloje teismas sprendė su nuosprendžio vykdymu susijusį klausimą, t. y. neatliktos bausmės subendrinimą, tačiau bausmė yra atlikta ir negali būti subendrinta, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas.

234.

24Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą teisme negauta.

255.

26Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

276.

28Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

297.

30Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o, nustačius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taikyti BK 37 ar 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, parenkant bausmės rūšį, nesusijusią su realiu terminuotu laisvės atėmimu.

318.

32Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuteistojo skundą nagrinėja jo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

339.

34Nagrinėjamoje byloje pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas M. G. pritaikytas tinkamai, jo veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, o pagrindo taikyti BK 37 ar 38 straipsnius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą jam nutraukti ar sušvelninti jam paskirtos bausmės rūšį, nėra. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

3510.

36Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliaciniame skunde nuteistasis neigė grasinęs T. B. peiliu, tvirtino, jog šio asmens bei kitos nukentėjusiosios S. T. gyvenamosios vietos duris trankė, kadangi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio klaidingai manė, jog yra prie savo durų ir namuose su jo sutuoktine V. G. (įvykio metu V. K.) buvo nukentėjusysis T. B.. Taip nuteistasis neigė turėjęs tikslą pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai nenurodomi nei veikos motyvas, nei tikslas, todėl šiame BK straipsnyje aptartos veikos konstatavimui šie požymiai nėra būtini ir neturi reikšmės jos teisiniam vertinimui. Taigi aplinkybė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl suvartoto alkoholio kiekio būdamas apsvaigęs, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, bei kaip tai numatyta BK 19 straipsnio 1 dalyje, nepašalina M. G. baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus, kuriais jis įgyvendino jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

3711.

38Be to, kaip pagrįstai teigiama skunde, taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika vertinama kaip padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje, be kita ko, viešąja vieta pripažįstami tokie objektai kaip daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos (koridorius, laiptinė, rūsys, balkonas), nuosavos gyvenamosios valdos teritorija, įkalinimo įstaigos nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos ir pan.

3912.

40Šioje byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame procesiniame sprendime konstatuota, kad įvykio vieta – ( - ) daugiabučio ( - ) buto, kuris padalytas į dvi gyvenamąsias patalpas Nr. ( - ) ir ( - ), su bendro naudojimo higienos patalpomis, bendro naudojimo koridorius. Priešingai nei teigiama skunde, nukentėjusieji, būdami savo bute Nr. ( - ), su nuteistuoju nekonfliktavo, o būtent jis, būdamas bendro naudojimo koridoriuje, trankydamas pastarųjų būsto duris, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir sukurdamas grėsmingą situaciją, be kita ko, tam tikru momentu rankose laikydamas peilį, tokiu būdu sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, kurie siejami su nukentėjusiųjų dėl jo priešingo teisei iššaukiančio elgesio kilusiais neigiamais išgyvenimais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis ( - ) lankėsi ne pirmą kartą. Jame gyveno jo dėdė V. B.. Būtent į dėdės gyvenamąją patalpą Nr. ( - ) jo kvietimu nuteistasis buvo atvykęs ir nagrinėjamo įvykio dieną – 2019 m. vasario 24 d. Taigi, nepaisant to, kad, kaip teigė pats nuteistasis, įvykio dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko negalėjo tinkamai kontroliuoti savo veiksmų ir klydo erdvėje, jam neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinoma aplinkybė, jog aptariamas koridorius yra bendro naudojimo patalpa, kurioje be V. B. bei į jo butą atvykusių asmenų gali lankytis ir pašaliniai asmenys – buto Nr. ( - ) gyventojai, į šį butą atvykstantys kiti asmenys ir pan. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įvykio vietos viešumo nagrinėjamu atveju nepaneigia ir tai, jog pagrindinės durys į bendro naudojimo patalpą Nr. ( - ) buvo rakinamos, o įvykio metu kitų asmenų, išskyrus nukentėjusiuosius, V. B. bei patį nuteistąjį joje nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buto su dviem gyvenamosiomis patalpomis bendrojo naudojimo koridorius yra viešoji vieta, nes ši vieta atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus.

4113.

42Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su kaltinime nurodytomis jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybėmis. Jis teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tvirtino, kad peilio rankoje jis nelaikė, kad juo nukentėjusiajam T. B. negrasino. Su tokia nuteistojo dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, nesutinka.

4314.

44Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų T. B. ir S. T. parodymus, rėmėsi aplinkybėmis, kurias jie nurodė teisiamojo posėdžio metu, o ne duodami parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nors skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, grįsdamas motyvus dėl M. G. kaltės įrodytumo, pažymėjo, kad analogiškas aplinkybes apie tai, jog nuteistasis ne tik beldė, trankė jo buto duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, trukdė miegoti (ilsėtis), bet ir grasino peiliu, nukentėjusysis nurodė tiek savo pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentacija, siekiant patikrinti nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumą ir patikimumą, nevertintina kaip ydinga.

4515.

46Baudžiamojoje byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas nukentėjusiojo T. B. 2019 m. vasario 25 d. 00.31 val. skambučio telefono Nr. 112 garso įrašas, patvirtina, kad T. B. atsiliepusiai operatorei nurodė, jog pas jo kaimyną atėjęs nepažįstamas apsvaigęs nuo alkoholio asmuo daužosi, trankosi, jam grasina peiliu. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, taip pat pareiškime dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis teisme patvirtino, jog būdamas namuose 2019 m. vasario 24 d. vakarą visų pirma prieškambaryje išgirdo triukšmą, po ko atidaręs duris pamatė prie komodos nukritusį M. G.. Po kiek laiko, uždaręs savo buto duris, jis išgirdo beldimą, daužymą į jas. Nukentėjusiajam atidarius duris, jis vėl pamatė nuteistąjį. M. G. prašė pakviesti V., sakė norintis pasikalbėti. Uždarius duris, po kiek laiko jis vėl pradėjo belsti, garsiai plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis nurodė išgirdęs nuteistąjį sakant „duok peilį, reikia jį pamokyti“, iškvietė policijos pareigūnus. Analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji S. T.. Ji paaiškino, jog pirmą kartą triukšmą už durų, lyg kažkas kristų, ji išgirdo apie 23 val. Po kurio laiko prasidėjo beldimas į jos ir T. B. buto duris, reikalaujant pakviesti V.. Netrukus po to, kai nukentėjusysis atidaręs duris paprašė triukšmavusio asmens leisti jiems ilsėtis, ji beldimą išgirdo antrąkart. Tuomet ji girdėjo daug necenzūrinių žodžių, taip pat girdėjo žodžius „duok peilį, reikia tą vaiką pamokyti“. Įvertinus tai, jog be nukentėjusiųjų, nuteistojo ir V. B. bute Nr. ( - ) kitų asmenų nebuvo, akivaizdu, jog nuteistojo ketinimai „pamokyti“, panaudojant peilį, buvo nukreipti būtent į nukentėjusįjį T. B.. Nukentėjusioji patvirtino, jog būtent po šių žodžių T. B. iškvietė policijos pareigūnus.

4716.

48Kaip matyti iš policijos pareigūnų Č. P. ir D. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagarsino byloje esantiems įrodymams patikrinti, nukentėjusysis T. B. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, kad juos pasitiko prie daugiabučio laiptinės, jiems einant iki įvykio vietos – buto Nr. ( - ). Jau būtent tuo metu nukentėjusysis pareigūnams patvirtino, kad nepažįstamas asmuo jam grasino peiliu. Kaip matyti iš policijos pareigūno D. N. parodymų, tuo metu, kai sulaikant M. G., prie jo peilis nebuvo rastas, pasiteiravus nukentėjusiojo T. B. apie įvykio aplinkybes, šis kategoriškai patvirtino aiškiai matęs peilį nuteistojo dešinėje rankoje tuo metu, kai ėjo pasitikti policijos pareigūnus. Pasak D. N., nukentėjusysis jau M. G. sulaikymo metu, tai yra pareigūnams dar nepatekus į butą Nr. ( - ), apibūdino peilio skiriamąsias savybes, jog jis buvo didelis, medine ruda rankena. Būtent šiuos nukentėjusiojo jau nurodytus požymius atitinkantis peilis ir buvo rastas, pareigūnui užėjus į butą Nr. ( - ), ant netoli durų buvusios spintelės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais iki įvykio nuteistojo nepažinojusių nukentėjusiųjų ir liudytojų – policijos pareigūnų, kurie nesuinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, parodymais. Juolab, kad šias aplinkybes patvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas nuteistojo dėdė V. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog nuteistasis, išėjęs iš jo buto, daužė kaimyno duris, tampė už rankenos, ieškojo V., keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, prašė paduoti jam peilį, ketindamas pamokyti kaimyną. Įvertinus visų aptartų parodymų nuoseklumą dėl esminių bylai reikšmingų aplinkybių, tarpusavio neprieštaringumą, pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nepaneigia ir skunde nurodomas argumentas, kad ant bute Nr. ( - ) rasto peilio nebuvo nustatyti M. G. pirštų antspaudai, juolab kad ant rasto ir paimto peilio nebuvo nustatyti ne tik nuteistojo, tačiau ir jį naudojusio peilio savininko – V. B. pirštų antspaudai.

4917.

50M. G. inkriminuoti du alternatyvūs BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai – įžūlus elgesys ir grasinimai. Nuteistojo elgesys nagrinėjamu atveju pakartotinai beldžiant, trankant nukentėjusiųjų buto duris nakties metu, plūstantis necenzūriniais žodžiais neabejotinai vertinamas kaip įžūlus. Tuo tarpu grasinimais pagal teismų praktiką pripažįstamas žmonių bauginimas žodžiais, veiksmais, be kita ko, garsiu rėkimu, pavojų keliančių daiktų demonstravimu ir pan. Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybes, kad nuteistasis, laikydamas rankoje peilį, nukentėjusiojo teigimu, besiartindamas link jo, einančio pasitikti policijos pareigūnus, jam su M. G. būnant ribotoje erdvėje – bendrojo naudojimo koridoriuje – prieškambaryje, net ir nuteistajam neišreiškus jokių grasinimų žodžiu, tačiau akivaizdžiai demonstruojant rankoje laikytą peilį, tokia situacija T. B. neabejotinai atrodė grėsminga. tai patvirtino ir liudytojas D. N., kuris nurodė, jog nukentėjusysis, juos pasitikęs, atrodė labai išsigandęs, sunkiai rinko žodžius. Tuo tarpu nuteistojo skundo teiginiai, kad nukentėjusysis peilį pamatė tik išeidamas pasitikti policijos pareigūnų leidžia daryti išvadą, kad jokios grėsmės savo gyvybei jis nejautė ir grasinimų nelaikė realiais, nes, priešingu atveju, jis būtų nedrįsęs išeiti iš savo buto, vertinami kaip subjektyvi prielaida.

5118.

52Atsižvelgiant į aptartus motyvus, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio išvada, kad nuteistojo įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, yra pagrįsta. Byloje nustatytas įvykio pobūdis, M. G. elgesys su nukentėjusiuoju T. B., plūdimasis necenzūriniais žodžiais, peilio demonstravimas patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. To nepaneigia ir skundo teiginiai, jog nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti į S. T. asmenį, kadangi, kaip jau aptarta anksčiau, BK 284 straipsnyje numatytai materialiąja sudėtimi konstruojamai veikai kvalifikuoti būtina nustatyti jame numatytus padarinius – būtent viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą, kurie gali būti pažeidžiami ir nenukreipiant kaltininko veiksmų tiesiogiai į konkretų asmenį. Aprašyti nuteistojo veiksmai, net jeigu juos išprovokavo suvartotas alkoholio kiekis ir apsvaigimo nuo jo būsena, prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms, rodo akivaizdų nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, yra įžūlūs ir grėsmingi aplinkiniams (peilio laikymas). Nuteistojo baudžiamosios atsakomybės nešalina ir jo skunde dėstoma aplinkybė, jog jis, būdamas apsvaigęs, nesuprato kitų asmenų veiksmų ir elgėsi nusikalstamai dėl tarp jo ir sugyventinės įvykusio konflikto. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, M. G. aprašytais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, jo veikoje yra visi būtinieji BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai, konstatuoti ir įrodyti padariniai, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas juos kvalifikavo teisingai. Konstatavus, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurias dar kartą įvertino ir apeliacinės instancijos teismas, M. G. nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apelianto manymas, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis neapima visų M. G. padaryto nusikaltimo sudėties požymių ir jo veiksmų pavojingumo, nepagrįstas.

5319.

54Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuodamas baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės jam taikymą, akcentuoja, kad girtumas nėra pagrindas teisti asmenį pagal BK 284 straipsnį, nes girtas asmuo gali padaryti ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens apsvaigimas nuo alkoholio esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiksmus atitinkamai kaip administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, neturi. Ši aplinkybė tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisenoje, esant nustatytiems pagrindams viešosios tvarkos pažeidimo kontekste gali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti, tačiau nesudaro nei administracinio nusižengimo, nei BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veiksmais sukeliamus padarinius.

5520.

56Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip konstatuojama nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimą, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

5721.

58Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. G. įvykio metu ne tik plūdosi necenzūriniais žodžiais nakties metu, būdamas bendrojo naudojimo patalpoje, tačiau pakankamai intensyviai, pakartotiniais veiksmais trankė nukentėjusiųjų gyvenamosios patalpos duris, siekė, kad T. B. išeitų su juo pasikalbėti. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai, kad nukentėjusysis tokio kontakto nakties metu su akivaizdžiai apsvaigusiu agresyviai nusiteikusiu jam nepažįstamu asmeniu vengė ir išsiaiškinti dėl asmens, vardu V., apie kurį nuteistasis norėjo pasikalbėti, nėjo, nesudaro pagrindo M. G. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus BK 284 straipsnio kontekste. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, didesnį nei administracinio nusižengimo pavojingumą suponuoja nuteistojo veikimo būdas – peilio laikymas, siekiant „pamokyti“ nukentėjusįjį. Aptarti byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigiama skunde, nepaneigia šios nukentėjusiųjų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodomos aplinkybės. Nors teisiamojo posėdžio metu abu nukentėjusieji neigė, jog grasinimas ar įžeidimai buvo nukreipti tiesiogiai į jų asmenį, tačiau kaltinamojo veikimo būdas įvykio metu nukentėjusiesiems atrodė toks pavojingas, jog jie, siekdami, kad viešąją tvarką pažeidžiantis asmuo pasišalintų, kreipėsi Bendrojo pagalbos centro telefonu, kviesdami policijos pareigūnus. Taigi byloje nustatyta tai, kad dėl M. G. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Dėl šios priežasties jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

59Dėl BK 37 straipsnio taikymo

6022.

61Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. G. padarytą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje, turėjo pripažinti mažareikšme ir, taikydamas BK 37 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra.

6223.

63Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ,,ad hoc“ (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

6424.

65Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pagrindo atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nėra. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.) sąlygų pripažinti nuteistojo veiką mažareikšme, nėra. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, jog BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Nustačius, kad nuteistasis įžūliai elgdamasis, pasitelkė peilį – įrankį, kuris gali būti pritaikomas žmogui žaloti, išreikšdamas liudytojui V. B. ketinimus „pamokyti“ nukentėjusįjį, tai atliko viešoje vietoje – buto, kuriame gyveno nukentėjusieji, bendrojo naudojimo patalpoje, nakties metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl jo veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

66Dėl BK 38 straipsnio taikymo

6725.

68Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

6926.

70Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

7127.

72M. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, todėl, vien jau nesant šio formalaus pagrindo, galimybės jam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra. Be to, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog nuteistasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Naują tyčinį nesunkų nusikaltimą jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, neatlikęs bausmės už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas lygtinio paleidimo metu jam skirtas pareigas, be kita ko, būti namuose nustatytu metu. Dėl to daroma išvada, jog neįvykdyta būtinoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aptartos aplinkybės neleidžia svarstyti galimybės atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį, nepaisant to, kad nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, todėl žalos atlyginimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo keliamas.

7328.

74Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisės taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 37 ir 38 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai.

75Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

7629.

77Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti šią M. G. apeliacinio skundo dalį nėra.

7830.

79Apeliantas, nurodydamas, kad BK 284 straipsnio sankcijoje, be laisvės atėmimo, nustatytos ir švelnesnės bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas), ginčija laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą.

8031.

81Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 284 straipsnį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, skundžiamame procesiniame sprendime pagrįstai įvertintos ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstama veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog šį nusikaltimą padarė recidyvistas.

8232.

83Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje du kartus teistas, taip pat esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir naują nusikalstamą veiką jis padarė lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių ir 26 dienų už šią nusikalstamą veiką jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, jog įvykdydamas nesunkų tyčinį nusikaltimą nagrinėjamoje byloje, jis pažeidė probacijos (jam taikyto lygtinio paleidimo) sąlygas, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 00.30 val., nuteistajam pažeidžiant pareigą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

8433.

85Nors nuteistasis sudarė santuoką, lygtinio paleidimo laikotarpiu vykdė individualią veiklą, tačiau šios aplinkybės, parenkant nuteistajam bausmės rūšį, nenusveria neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, kurie suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nepateisino ankstesniais procesiniais sprendimais teismo jam parodyto pasitikėjimo. Tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė likus maždaug apie trims mėnesiams iki lygtinio paleidimo pabaigos, priešingai nei teigiama skunde, jo teisinės padėties nešvelnina, kadangi ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesys visu jam taikytos probacijos laikotarpiu nebuvo pakankamai koreguojamas tinkama linkme, jog jis laikytųsi įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarytų. Tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kuomet probuojamas asmuo turi itin atidžiai vertinti savo veiksmus, siekdamas savo kryptingu elgesiu įrodyti, jog savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, suponuoja manymą, jog jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

8634.

87BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo, kurio sankcijoje numatytas maksimalus dvejų metų griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis, buvo paskirta artima minimaliai – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, šią bausmę bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja, prie didesnės (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir iš dalies atliktos) bausmės dalies buvo pridėtas minimalus BK 50 straipsnyje bei 64 straipsnyje numatytas terminas – 3 mėnesiai.

8835.

89Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas neskirti jam apylinkės teismo parinktos bausmės rūšies (terminuoto laisvės atėmimo) dėstė argumentus, jog BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos ir kitos švelnesnio pobūdžio alternatyvios bausmės, tačiau aptartų aplinkybių visumoje teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog jomis bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

9036.

91Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, artimą minimaliam, bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

92Dėl M. G. paskirtos subendrintos bausmės

9336.

94Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 6 mėnesiams, subendrinimo su ankstesniu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šias bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis subendrino nepagrįstai, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir probacijai pasibaigus, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas jam jau buvo pasibaigęs, taigi bausmę jis jau buvo atlikęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

9537.

96Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis to paties įstatymo 31 straipsniu, probacijos vykdymas baigiamas, be kita ko, suėjus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, tuo atveju, jei nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. PĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad probacijos, tai yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, vykdymo pabaiga taip pat yra teismo nuosprendis (nutartis), kuriuo paskirta bausmė subendrinta su kita bausme probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką. Asmuo, kuriam probacijos vykdymas pasibaigia, išregistruojamas iš probuojamųjų registro. Kompleksiškai analizuojant šias įstatymo nuostatas akivaizdu, kad, kaip pagrįstai pažymėjo nuteistasis skunde, probacijos terminas priimant Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendį jau buvo pasibaigęs, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam naują nusikalstamą veiką padarius lygtinio paleidimo metu bausmių bendrinimo nuostatos (BK 64 straipsnis) neturi būti taikomos.

9738.

98BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

9939.

100Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. G. pagal BK 284 straipsnį paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo iš dalies sudedant subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, kurios pabaiga buvo nustatyta 2019 m. gegužės 23 d. Taigi, jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, iš probacijos registro jis buvo išbrauktas 2019 m. gegužės 23 d.

10140.

102Aptarti duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 24–25 d. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios M. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Taigi apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu M. G. paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagrįstai subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie šios neatliktos dalies pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis).

10341.

104Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. G. subendrintą bausmę, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

10542.

106Kadangi skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jo nei keisti, nei tuo labiau naikinti, nuteistojo skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

107Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

108atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalį šiuo nuosprendžiu... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1.... 6. M. G. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis nuo 2019 m. vasario 24... 7. 2.... 8. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. G. inkriminuota... 9. 3.... 10. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų... 11. 3.1.... 12. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas teisingai neidentifikavo ir... 13. 3.2.... 14. Abejones nukentėjusiojo T. B. paaiškinimo teisingumu sustiprina ir liudytoja... 15. 3.3.... 16. Išsamiai išanalizavus pirminius nukentėjusiųjų ir jo paaiškinimus, galima... 17. 3.4.... 18. Jei teismas konstatuos, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką pagal BK 284... 19. 3.5.... 20. Skunde taip pat nurodo, kad teismas net nesvarstė galimybės jam skirti... 21. 3.6.... 22. Teismas neteisingai taikė ir BK 64 straipsnio „Bausmės skyrimas, kai... 23. 4.... 24. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą teisme negauta.... 25. 5.... 26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 27. 6.... 28. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.... 29. 7.... 30. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 31. 8.... 32. Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo... 33. 9.... 34. Nagrinėjamoje byloje pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 35. 10.... 36. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje... 37. 11.... 38. Be to, kaip pagrįstai teigiama skunde, taikant BK 284 straipsnį būtina... 39. 12.... 40. Šioje byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 41. 13.... 42. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su kaltinime nurodytomis jam... 43. 14.... 44. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio,... 45. 15.... 46. Baudžiamojoje byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 47. 16.... 48. Kaip matyti iš policijos pareigūnų Č. P. ir D. N. parodymų, duotų... 49. 17.... 50. M. G. inkriminuoti du alternatyvūs BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti... 51. 18.... 52. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio... 53. 19.... 54. Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuodamas baudžiamosios, o ne... 55. 20.... 56. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip konstatuojama nuosekliai formuojamoje... 57. 21.... 58. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. G. įvykio metu ne tik... 59. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 60. 22.... 61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M.... 62. 23.... 63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų... 64. 24.... 65. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pagrindo atleisti... 66. Dėl BK 38 straipsnio taikymo ... 67. 25.... 68. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 69. 26.... 70. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 71. 27.... 72. M. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino,... 73. 28.... 74. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisės taikymo aspektu pirmosios... 75. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų... 76. 29.... 77. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės... 78. 30.... 79. Apeliantas, nurodydamas, kad BK 284 straipsnio sankcijoje, be laisvės... 80. 31.... 81. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl... 82. 32.... 83. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui,... 84. 33.... 85. Nors nuteistasis sudarė santuoką, lygtinio paleidimo laikotarpiu vykdė... 86. 34.... 87. BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat įpareigoja bausmę skiriantį... 88. 35.... 89. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas neskirti jam apylinkės... 90. 36.... 91. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos... 92. Dėl M. G. paskirtos subendrintos bausmės... 93. 36.... 94. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl jam pirmosios instancijos... 95. 37.... 96. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 2 straipsnio 5... 97. 38.... 98. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos... 99. 39.... 100. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. G. pagal BK 284 straipsnį... 101. 40.... 102. Aptarti duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 24–25 d. naują... 103. 41.... 104. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 105. 42.... 106. Kadangi skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jo nei... 107. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 108. atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą....