Byla 2K-413-895/2016

Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį, V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nuteistajam V. D., jo gynėjui advokatui Jonui Korsakui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį, V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

3Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. D. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, jo veikoje nesant nusikaltimo sudėties.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

51. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. D. nuteistas už tai, kad jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą:

6V. D. 2008 m., siekdamas nutiesti elektros tiekimo liniją iki jam priklausančio žemės sklypo ir tuo tikslu gauti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Lesto“) leidimą pastatyti elektros stulpus gretimo sklypo savininkei J. P. priklausančiame žemės sklype, Trakų r. sav., ( - ), kuriam gauti buvo būtinas savininkės J. P. sutikimas, į 2008 m. datuotą pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų, skirtą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, įrašė eilutėse „Asmens kodas, paso Nr., gyvenanti (s)“ rankraštinius įrašus „( - )“, eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ – rankraštinį įrašą „J. P.“, tačiau negavęs J. P. parašo ir žinodamas, kad ne J. P. minėtą dokumentą pasirašė, žinomai suklastotą pareiškimą 2008 m. pateikė IĮ savininkui V. V., kuris rengė elektros tiekimo linijos projektą Nr.: ( - ). 2008 m. V. D. elektros tiekimo linijos projektą Nr.: ( - ), kuriame buvo 2008 m. datuotas žinomai suklastotas pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų, pateikė suderinti AB „Rytų skirstomieji tinklai“, o 2012 m. spalio 23 d. jis su AB „Lesto“, vadovaudamasis šiuo elektros tiekimo linijos projektu Nr.: ( - ), sudarė prijungimo paslaugos sutartį Nr. ( - ).

72. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai, konstatavo, kad šis teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog V. D. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.

83. Kasaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.

93.1. Kasatorius, visų pirma, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 95 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pasibaigus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nes šis teismas nustatė, jog jis J. P. neva žinomai suklastotą pareiškimą panaudojo tik vieną kartą ir tik 2008 m.

103.2. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Pasak jo, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, neįvertino to, kad V. V. parengė du projektus – dėl požeminės kabelinės linijos tiesimo ir dėl oro kabelinės linijos tiesimo. Sutikimą dėl požeminės kabelinės linijos tiesimo pasirašė Č. P., nukentėjusiosios sūnus, jam (kasatoriui) tvirtinęs, kad su broliu yra pasidalinęs žemę ir ši žemė priklauso jam; taigi, V. D. nebuvo žinoma, kam iš tikrųjų priklausė žemės sklypas. Kai dėl melioracijos griovio nebuvo galima po grioviu pravesti požeminės kabelinės linijos, tada jis (kasatorius) savo ranka perrašęs visus J. P. duomenis į kitą pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų, jį suderinimui, jei tokio reikėjo, padavė projektuotojui V. V.. Taigi, anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų už J. P. galbūt pasirašė ir liudytojas (projektuotojas) V. V., todėl nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis (kasatorius) pateikė šį pareiškimą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, žinodamas, jog J. P. parašas yra suklastotas.

113.3. Kasaciniame skunde dėl nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumo požymio nebuvimo pažymima, kad J. P. sutikimo reikėjo tik požeminės kabelinės linijos tiesimui, o iškilus problemai dėl kabelinės linijos pravedimo po melioracijos grioviu, buvo išimtos kitos techninės sąlygos oro kabelinės linijos tiesimui ir oro kabelinė linija buvo suprojektuota valstybinėje žemėje; tam sutikimą davė Trakų rajono žemėtvarkos skyrius. Kasatoriaus įsitikinimu, jokio J. P. sutikimo nereikėjo, sutikimas buvo perteklinis, į projektą įdėtas tik dėl atsargos. Kasatorius pažymi, kad kadastriniai matavimai 2008 m. nebuvo atlikti, buvo tik preliminarūs matavimai, o J. P. sklypo kadastriniai matavimai ir šiandien dar nėra atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, ar elektros linijos tiesimo darbai atlikti, laikantis projektinės dokumentacijos, jis (kasatorius) nebuvo informuotas apie elektros linijos tiesimo darbų pradžią ir pabaigą. Kad elektros linija yra nutiesta iki jo sodybos, jis pamatė tik atvykęs į savo sodybą, todėl galbūt AB „Lesto“ elektros stulpus pastatė ne pagal projektą. Kasatoriaus manymu, į projektą įdėtas J. P. sutikimas (pareiškimas) apskritai jokios teisinės reikšmės neturėjo ir jokių padarinių nesukėlė ir sukelti negalėjo, nes buvo perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, dėl šių aplinkybių nepasisakė, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį.

123.4. Anot kasatoriaus, 2008 m. elektros tiekimo linijos projektas Nr.: ( - ) buvo suderintas su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir tai paneigia, kad jis buvo derinamas 2012 m., sudarant prisijungimo paslaugos sutartį. Tai, pasak kasatoriaus, paneigia ir apeliacinės instancijos teismo, remiantis liudytojos A. D. parodymais, nustatytą aplinkybę, kad, jeigu nebūtų pateiktas su V. V. projektu kaimynės (J. P.) sutikimas, projektas nebūtų derinamas, nes apsaugos zona pateko į žemės sklypą. Kasatorius pažymi, kad 2008 m. parengtame ir suderintame projekte apsaugos zona nepateko į žemės sklypą (parengtas valstybinėje žemėje), o Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies nuostatos šiame įstatyme buvo įtvirtintos tik nuo 2012 m., todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė 2008 m. negaliojusias įstatymo nuostatas. Byloje yra dvi 2012 m. sutartys, viena jų – be jo (kasatoriaus) parašų, kita – neaišku su kieno parašais, prisijungimo įmoka nurodyta eurais, kai tuo tarpu ši valiuta Lietuvoje buvo įvesta tik nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl tai taip pat, kasatoriaus nuomone, paneigia, kad jis sudarė sutartį ir padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

133.5. Kasatorius dėl jam paskirtos bausmės baudos nurodo, kad toks dydis kaip MGL nuo 2015 m. sausio 1 d. yra panaikintas ir nustatytas dydis – bazinė socialinė išmoka, tačiau apeliacinės instancijos teismas jam, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, vis tiek paskyrė 30 MGL dydžio baudą. Paskirtos baudos dydis nemotyvuotas, paskirtas toks, kokį siūlė prokurorė.

14Kasatorius teigia, kad kasacinės instancijos teismas nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015), todėl šioje byloje, nepanaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 37 straipsnio taikymo (nors apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nekėlė). Kasatoriaus teigimu, jo veika teisinių pasekmių ar neigiamų padarinių nesukėlė, o jo veiksmai ir žala BK 300 straipsnio 1 dalies normomis saugomoms vertybėms (valdymo tvarkai) yra nereikšminga, dėl to jo padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų būtina jam taikyti baudžiamąją atsakomybę, priešingai, jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta.

154. Nuteistojo V. D. kasacinis skundas tenkintinas.

16Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

175. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

185.1. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje nuteistojo V. D. paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas, pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Antai nagrinėjamoje byloje nebus nagrinėjami kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama sumenkinti tam tikrų duomenų įrodomąją reikšmę, pavyzdžiui, duomenų, kad nuteistasis suvokė, jog dokumente (pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų) įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai (kad J. P. nedavė jam reikalingo sutikimo) ir tai suvokdamas šį dokumentą pateikė projektuotojui, kad jokio J. P. sutikimo nereikėjo, sutikimas buvo perteklinis ir į projektą įdėtas tik dėl atsargos. Taip pat šioje byloje nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti apeliacinės instancijos nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias kasatorius žinomai suklastotą dokumentą (pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų, skirtą AB „Rytų skirstomieji tinklai“) pateikė ne tik 2008 m., bet tą patį dokumentą jis pateikė ir 2012 m. spalio 23 d. sudarydamas su AB „Lesto“ prijungimo paslaugos sutartį. Remiantis šia apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybe, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas, pasibaigus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, yra nepagrįsti.

19Dėl iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų laikymosi

206. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas V. D. kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

216.1. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. D. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismo sprendimo turiniui. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

226.2. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriaus kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama specialisto išvada, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistojo ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Antai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas. Apskritai jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu.

23Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

247. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. D. nuteistas už tai, kad jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą: siekdamas nutiesti elektros tiekimo liniją iki jam priklausančio žemės sklypo ir tuo tikslu gauti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Lesto“) leidimą pastatyti elektros stulpus gretimo sklypo savininkei J. P. priklausančiame žemės sklype, tačiau negavęs J. P. parašo ir žinodamas, kad ne J. P. pasirašė pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų, skirtą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, šį žinomai suklastotą pareiškimą pateikė IĮ savininkui V. V., kuris rengė elektros tiekimo linijos projektą ir vėliau su AB „Lesto“, vadovaudamasis šiuo elektros tiekimo linijos projektu, sudarė prijungimo paslaugos sutartį,

257.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Antai apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius suvokdamas, jog dokumente – pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų yra objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai (kad J. P. nedavė jam reikalingo sutikimo), šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Taigi formaliai V. D. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo V. D. padarytą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip žinomai suklastoto dokumento panaudojimą.

268. Tačiau BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai, veikos pavojingumas nėra didelis.

278.1. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

288.2. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

298.3. Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, labai svarbu nustatyti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis. Svarbu išsiaiškinti, kiek reikšmingas teisinei apyvartai buvo suklastotas dokumentas, kurio panaudojimu buvo kaltinamas V. D.. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad kasatorius suvokdamas, jog dokumente –pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų yra objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai (kad J. P. nedavė jam reikalingo sutikimo), šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, siekdamas nutiesti elektros tiekimo liniją iki jam priklausančio žemės sklypo ir tuo tikslu gauti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Lesto“) leidimą pastatyti elektros stulpus gretimo sklypo savininkei J. P. priklausančiame žemės sklype. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad šį dokumentą būtų suklastojęs pats kasatorius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, žala valdymo tvarkai, į kurią kėsinamasi BK 300 straipsnyje numatyta veika, nagrinėjamu atveju nėra tokia reikšminga, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

308.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad V. D. padaryta veika pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

318.5. Taigi, kolegijos nuomone, V. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnio pagrindu.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

33Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžius panaikinti:

34V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnio pagrindu ir bylą nutraukti.