Byla e2-287-241/2020
Dėl bankroto bylos atsakovei viešajai įstaigai „Meno kubas“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4754-340/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei viešajai įstaigai „Meno kubas“ iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Meno kubas“ bankroto bylą.

82.

9Ieškovė nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš L. P. 226,50 Eur reikalavimo atsakovei VšĮ „Meno kubas“ teisę. Antstolis vykdė Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 226,50 Eur išieškojimo iš VšĮ „Meno kubas“ ir nustatė, kad skolininkė jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, veiklos nevykdo, todėl 2019 m. lapkričio 21 d. grąžino vykdomąjį dokumentą ieškovei su išieškojimo negalimumo aktu.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pasiūlė ieškovei UAB „Legal Balance“ ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

144.

15Iš ieškovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė VšĮ „Meno kubas“ neturi turto kreditorių reikalavimams, teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalimi, nustatė ieškovei terminą įmokėti 1 000 Eur dydžio pinigų sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

16III. Atskirojo skundo argumentai

175.

18Ieškovė UAB „Legal Balance“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

195.1.

202017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-6808 darbo byloje Nr. APS-36-23561 nusprendė išieškoti iš atsakovės VšĮ „Meno kubas“ ieškovo L. P. naudai 226,50 Eur dalį darbo užmokesčio už 2017 m. spalio 23 d. – 2017 m. lapkričio 15 d. laikotarpį.

215.2.

222018 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi L. P. perleido ieškovei 226,50 Eur dydžio reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias papildomas teises į VšĮ „Meno kubas“ pagal 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6808 darbo byloje Nr. APS-36-23561. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir neatsižvelgė į subjektą, pateikusį pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą, todėl be teisėto pagrindo pasiūlė jam sumokėti 1 000 Eur sumą.

235.3.

24Ieškovė yra kreditorė, perėmusi reikalavimo teisę iš VšĮ „Meno kubas“ darbuotojo dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, todėl turėtų būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktas, pagal kurį ieškovė neturi mokėti teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Be to, teismo siūlymas sumokėti 1 000 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

25Teismas

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

276.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos.

297.

302020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei VšĮ „Meno klubas“ iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. gruodžio 4 d. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos. Dėl ginčo esmės

318.

32Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą, nes antstolis vykdydamas išieškojimą, atsiuntė ieškovei patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei į teismo sąskaitą įmokėti 1 000 Eur depozitą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, priimtos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės tuo, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktas, nes ieškovės iš pradinio kreditoriaus (darbuotojo) perimtas reikalavimas yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir susijęs su neišmokėtu darbo užmokesčiu.

339.

34ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Siūlymas įmokėti nustatytą sumą teikiamas pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo padavusiam asmeniui (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

3510.

36Taigi tuo atveju, jeigu įmonė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, ĮBĮ bankroto bylos iškėlimui nustato esminę sąlygą – depozito įmokėjimą teismo ir administravimo išlaidų apmokėjimui. Šią pareigą turi įvykdyti asmuo, teikiantis pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3711.

38ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Jeigu dėl prisiėmusio tokią riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA.

3912.

40Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius (įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai) pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.

4113.

42Sistemiškai aiškinant minėtas ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; įmonės darbuotojai ir jų įpėdiniai – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju; Vyriausybės įgaliota institucija – žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; Finansų ministerija – paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju; valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas – iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi tokiu atveju yra sprendžiamas administratoriaus, prisiimančio riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, paskyrimo klausimas. Tuo tarpu, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia neprivilegijuotas kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, rizika, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai, tenka būtent šiam kreditoriui, o ne bankroto administratoriui. Taip nurodytos teisės nuostatos nuosekliai aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1800-330/2017).

4314.

44Toks aiškinimas reiškia, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą, supaprastintas bankroto procesas gali būti iškeliamas tuo atveju, kai pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą pateikė įmonės darbuotojas (ar jo įpėdinis), kurio reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių. Tokia įstatymo leidėjo nustatyta išimtis yra skirta apsaugoti silpnesniosios šalies – darbuotojo interesus atgauti nesumokėtą darbo užmokestį, kuris bankroto teisiniuose santykiuose laikomas privilegijuotu kreditoriumi. Tokiu būdu darbuotojas nepatiria papildomų kaštų, susijusių su bankroto proceso pradėjimu.

4515.

46Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei perėmus darbuotojo reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, ir teikiant pareiškimą dėl reikalavimą nevykdančios atsakovės bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatyta taisyklė.

4716.

48Minėta, kad šioje teisės normoje nustatyta taisyklė skirta apsaugoti silpnesnę šalį – darbuotoją (jo įpėdinį), inicijuojantį darbdaviui bankroto procesą. Taigi, minėta išlyga siejama su konkrečiu teisės subjektu ir teisiniu santykiu, iš kurio kyla reikalavimas. Be to, įstatymų leidėjas nenustatė, kad minėta išimtis galėtų būti taikoma asmeniui, kitais pagrindais perėmusiam darbuotojo reikalavimą dėl darbo užmokesčio nemokėjimo.

4917.

50Apeliantė nepagrįstai remiasi CPK 48 straipsnyje įtvirtintu procesinių teisių perėmimo institutu. Materialinių subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias teises iš pradinio kreditoriaus naujasis kreditorius negali perimti pradinio kreditoriaus teisinio statuso, kadangi asmens teisinis statusas (pavyzdžiui, darbuotojo statusas) yra išimtinai susijęs su tuo asmeniu. Todėl sprendžiant dėl materialinių subjektinių teisių perėmimo, reikia įvertinti ir teisinio santykio, iš kurio kylančios materialinės teisės yra perimamos, ypatumus. Minėta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatyta speciali taisyklė, siejama su konkretaus teisės subjekto (darbuotojo) reikalavimais dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo. Tokia specifinė, privilegijuota kreditoriaus padėtis, kuri siejama išimtinai su jo asmeniu (teisiniu statusu) ir teisinio santykio, iš kuriuo kyla reikalavimas (darbo santykiai), pobūdžiu, negali būti perimama kito asmens, išskyrus darbuotojo įpėdinius.

5118.

52Nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip atsakovės kreditorė, nepatenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl ieškovės įpareigojimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumą administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, padarius pagrįstą prielaidą, jog atsakovė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti.

5319.

54Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, tokia teise kreditorius naudojasi savo nuožiūra (CPK 5 straipsnis). Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nustatyta įmokėti suma yra didesnė už reikalavimo sumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ĮBĮ numatyta ir kreditoriaus, įmokėjusio į teismo depozitinę sąskaitą lėšas teismo ir administravimo išlaidoms, interesų apsauga – ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taip pat remiantis ĮBĮ 131 straipsnio 8 dalimi, patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus (teismo ir administravimo išlaidas bei su darbo santykiais susijusius kreditorių reikalavimus), iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma. Dėl bylos procesinės baigties

5520.

56Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo pasiūlyti ieškovei įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, būtiną išlaidoms bankroto procese padengti, egzistavimo yra pagrįsta ir teisinga (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, CPK 185 straipsnis). Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos negu padarė pirmosios instancijos teismas išvados, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš L. P.... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pasiūlė... 14. 4.... 15. Iš ieškovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė VšĮ „Meno... 16. III. Atskirojo skundo argumentai... 17. 5.... 18. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos... 19. 5.1.... 20. 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija... 21. 5.2.... 22. 2018 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi L. P. perleido ieškovei... 23. 5.3.... 24. Ieškovė yra kreditorė, perėmusi reikalavimo teisę iš VšĮ „Meno... 25. Teismas... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. 6.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. 7.... 30. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų... 31. 8.... 32. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą,... 33. 9.... 34. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai teismas daro pakankamai... 35. 10.... 36. Taigi tuo atveju, jeigu įmonė neturi pakankamai turto teismo ir... 37. 11.... 38. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir... 39. 12.... 40. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keliama ir... 41. 13.... 42. Sistemiškai aiškinant minėtas ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo... 43. 14.... 44. Toks aiškinimas reiškia, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą,... 45. 15.... 46. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad reikalavimo perleidimo sutartimi... 47. 16.... 48. Minėta, kad šioje teisės normoje nustatyta taisyklė skirta apsaugoti... 49. 17.... 50. Apeliantė nepagrįstai remiasi CPK 48 straipsnyje įtvirtintu procesinių... 51. 18.... 52. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip atsakovės kreditorė, nepatenka į ĮBĮ... 53. 19.... 54. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 55. 20.... 56. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 58. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą....