Byla e2-1800-330/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buleksa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NZRM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjai pasiūlyta sumokėti 2 500 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5116-656/2017 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NZRM“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buleksa“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja BUAB „NZRM“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė atsakovei UAB „Buleksa“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Buleksa“ iš pareiškėjos gavo 106 800 Eur, tačiau jokių paslaugų nesuteikė. Paaiškino, kad abiejų įmonių akcininkas ir vadovas yra tas pats Kinijos Liaudies Respublikos pilietis J. Q. Nuo 2016 m. gegužės 5 d. nurodyta, kad įmonės registracijos vieta yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorija.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atidėjo bylos (klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą, pasiūlė pareiškėjai BUAB „NZRM“ per penkias darbo dienas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2 500 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovei siunčiamų dokumentų nepavyksta įteikti, atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas nustatė, kad UAB „Buleksa“ įsteigta 2014 metais, tačiau nuo įmonės įsteigimo viešajam registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas nurodė iš viešųjų registrų nustatęs, kad UAB „Buleksa“ neturi registruotino turto, o nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. įmonėje nėra dirbančiųjų.
  3. Nustatytas aplinkybes teismas pripažino leidžiančiomis daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonės turto nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Pažymėjo, kad pareiškėja, esanti bankrutuojančia įmone, nepatenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytų subjektų, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėja UAB „NZRM“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria ji įpareigota sumokėti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, netaikyti įmonei supaprastinto bankroto proceso ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Teismas nutarė pasiūlyti pareiškėjai sumokėti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, neturėdamas konkrečių įrodymų apie atsakovės UAB „Buleksa“ turtinę padėtį. Teismo išvados grindžiamos tik viešai prieinamais registrų duomenimis. Teismas nesiaiškino atsakovės tikrosios turtinės padėties. Pareiškėjos nuomone, atsakovė tikėtinai vykdė veiklą ir 2016-2017 metų laikotarpiu.

45.2. Teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, pažeidė pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar yra pagrindas kreditorei pasiūlyti sumokėti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų apie tai, kada bus paskirtas bankroto administratorius, kuriam būtų perduotas įmonės turtas ir dokumentai, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti, ar atsakovė tikrai neturi turto. Šiuo metu nėra žinoma, ar atsakovė neturi debitorinių skolų.

55.3. Šioje byloje neturėtų būti taikomas supaprastintas bankroto procesas, o bankroto procedūros turi būti vykdomos bendra tvarka, nes pagal bylos duomenis atsakovės turtinė padėtis nėra aiški. Atsakovė iš pareiškėjos buvo gavusi 106 800 Eur lėšų, tačiau nėra duomenų, kur šios lėšos buvo panaudotos. Vykdant supaprastinto bankroto procedūras, kreditorių teisės nebus tinkamai ginamos.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai, inicijuojančiai bankroto bylos iškėlimą atsakovei, pasiūlyta į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 500 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka (ĮBĮ 131 straipsnis), jeigu teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą (kuri negali viršyti teisės aktuose nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos) ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus bei savo iniciatyva surinktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovė turto tikėtinai neturi ir veiklos nevykdo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pasiūlė pareiškėjai sumokėti 2 500 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, ją įmokant į teismo depozitinę sąskaitą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nurodė, kad atsakovė galbūt turi turto, iš kurio būtų padengti jos kreditoriniai įsipareigojimai.
  5. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja visiško teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tame tarpe ir aplinkybė, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-47-196/2016; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-381/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016).
  6. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Jeigu dėl prisiėmusio tokią riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA.
  7. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius (įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai) pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.
  8. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
  9. Remiantis ĮBĮ 131 straipsnio 8 dalimi, patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus (teismo ir administravimo išlaidas bei su darbo santykiais susijusius kreditorių reikalavimus), iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma.
  10. Sistemiškai aiškinant šios nutarties 11-14 punktuose nurodytas ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; įmonės darbuotojai ir jų įpėdiniai – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju; Vyriausybės įgaliota institucija – žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; Finansų ministerija – paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju; valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas – iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi tokiu atveju yra sprendžiamas administratoriaus, prisiimančio riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, paskyrimo klausimas. Tuo tarpu, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia neprivilegijuotas kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, rizika, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai tenka būtent šiam kreditoriui, o ne bankroto administratoriui. Taip nurodytos teisės nuostatos nuosekliai aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016).
  11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip atsakovės kreditorė, nepatenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl pareiškėjos įpareigojimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumą administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, padarius pagrįstą prielaidą, jog atsakovė tikėtinai neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti.
  12. Pagal byloje esančią medžiagą atsakovė UAB „Buleksa“ nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, taigi duomenų, kad bendrovė vykdytų veiklą, nėra. Darbuotojų įmonė neturi, reali (faktinė) įmonės buveinės ar veiklos vykdymo vieta nežinoma, įmonės vadovas ir akcininkas yra užsienio valstybės pilietis. Remdamasis nustatytomis aplinkybės, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovė nevykdo veiklos, negauna pajamų bei neturi turto ar jo turi tik tiek, kad nepakaktų teismo ar administravimo išlaidoms padengti (CPK 185 straipsnis).
  13. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, tik deklaratyviai apeliuoja į tai, jog teismo išvados grindžiamos vien viešųjų registrų duomenimis, o toks teisinis tyrimas neturi būti pripažintas išsamiu. Objektyvių duomenų, paneigiančių teismo išvadą dėl labiausiai tikėtinos atsakovės turtinės padėties, apeliantė deja nepateikė, o subjektyviais jos samprotavimais grindžiamos prielaidos nesukelia apeliaciniam teismui abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padaryto vertinimo. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su tuo, jog tik atsakovei pateikus įstatyme nustatytus veiklos dokumentus, būtų galima išsamiau spręsti apie įmonės turtinę padėtį. Tačiau byloje esančių duomenų visuma, įskaitant aplinkybę, jog teismui nepavyko įpareigoti atsakovės vadovą pateikti turtinės padėties vertinimui būtinus dokumentus ir kitus įrodymus, neleidžia įžvelgti tokio tyrimo (nors ir vėlesnėje bankroto proceso stadijoje) perspektyvumo, be to, analizuojamu atveju pareiškėjos išsakytos prielaidos ar subjektyvaus pobūdžio abejonės nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, jog skolininkė turto neturi bei veiklos nevykdo.
  14. Neturi pagrindo apeliantės abejonės dėl įmonės kreditorių interesų galimo neužtikrinimo supaprastinto bankroto proceso atveju. Pažymėtina, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėti lūkesčiai bei interesai yra apginami ne tuomet, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, o tuomet, kai iš bankrutuojančios įmonės turto yra patenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra padengiamos bankroto administravimo išlaidos, akivaizdu, kad tuomet, kai neužtenka bankrutuojančios įmonės turto net administravimo išlaidoms padengti, nei vieno kreditoriaus (įskaitant ir to, kuris inicijuoja bankroto bylos iškėlimą) finansiniai reikalavimai nebus patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2749/2013). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo pasiūlymas pareiškėjai sumokėti atitinkamą sumą į depozitinę sąskaitą (arba, pavyzdžiui, teismo atsisakymas iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai pinigai nėra sumokami į tą teismo sąskaitą) savaime pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus.
  15. Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo įmokėtą sumą iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Be to, kreditorius, manantis, jog bendrovė (atsakovė) turi turto, turi teisę pareikšti ieškinį individualia tvarka dėl skolos priteisimo iš skolininko. Tokiu atveju poreikio teismo ir administravimo lėšoms, būtinoms bankroto procese, nebūtų.
  16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą prielaidai, kad UAB „NZRM“ neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl teismo procesinis sprendimas pasiūlyti pareiškėjai įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, būtiną tokioms išlaidoms bankroto procese padengti, yra pagrįstas ir teisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  17. Kiti apeliantės atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai