Byla e2A-433-264/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Iremas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3976-475/2017 pagal ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ ieškinį atsakovei UAB „Iremas“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė VšĮ „Raudondvario dvaras“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 15 714,25 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusios sutartis dėl objekto statybos darbų techninės priežiūros vykdymo, tačiau atsakovė netinkamai vykdė techninę priežiūrą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius.
    3. Atsakovė UAB „Iremas“ atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė taikyti 1 metų ieškinio senatį.
    4. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad nepadarė jokio sutartinio ar teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo. Ieškovė darbus priėmė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.
    2. Priteisė iš atsakovės UAB „Iremas“ ieškovei VšĮ „Raudondvario dvaras 15 714,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 321,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.
    3. Dėl senaties termino. Kadangi bylos šalis siejo paslaugų teikimo santykiai, o ieškovė reikalavimą reiškė dėl nuostolių atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, dėl padarytos žalos atlyginimo teismas nurodė, jog taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nors ginčijamas darbų perdavimo aktas pasirašytas 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau tuo metu ieškovė dar negalėjo žinoti apie pasirašyto darbų perdavimo akto sukeltus teisinius padarinius, todėl teismas vertino, kad ieškovė apie patirtus nuostolius sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl nuostolių atlyginimo nėra praleistas.
    4. Dėl atsakovės, kaip asmens, vykdžiusios techninę priežiūrą ieškovės objekte, sutartinės atsakomybės sąlygų. Teismas įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-99-435/2015, subrangovo UAB „Vokiški vartai” atstovo nurodytas aplinkybes, kad sumontuotos konstrukcijos buvo be stiklų; tai, kad šias aplinkybes atsiliepime patvirtino atsakovės atstovas; liudytojo R. M. nurodytas aplinkybes, kad pasirašydamas aktą įsivaizdavo, kad durys su stiklais, o paaiškėjo, kad ne, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog durys buvo sumontuotos be stiklų, įrodyta. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016, kuri yra prejudicinė nagrinėjamai bylai, konstatuota, jog „byloje nėra ginčo, kad šios aliuminio konstrukcijos į atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą įtrauktos kaip esančios su stiklais“ (nutarties 52 p.). Ieškovė patyrė žalą, sumokėdama už durų konstrukcijas su stiklais.
    5. Teismas vertino, kad atsakovės elgesys nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdarus, kaip asmens, veikiančio ieškovės interesais. Nors darbų perdavimo aktą pasirašė ieškovės (užsakovės), atsakovės (statybų techninės priežiūros vykdytojo) ir rangovo įgalioti asmenys, tačiau teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog ieškovė bei jos darbuotojai nėra statybos srities profesionalai, neturi šios krypties išsilavinimo, dėl to ir buvo sudarytos sutartys su atsakove dėl statybos darbų techninės priežiūros. Ieškovė pasitikėjo atsakove kaip savo srities profesionale. Atsakovė veikdama nepakankamai rūpestingai kaip savo srities profesionalė, pažeidė savo įsipareigojimus, numatytus Sutartyse Nr. 1-4, Statybos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ reikalavimus, taip pat CK 6.256 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad atsakovės kaip techninę priežiūra vykdančio asmens, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, o tai irgi rodo tam tikrą atsakovės kaip savo srities profesionalės nerūpestingumą ir atsakingumą.
    6. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktas nuostolių dydžio paskaičiavimas yra pagrįstas. Teismas taip pat laikė pagrįsta ieškovės nurodytą įmontuotų aliuminio konstrukcijų be stiklų kainą (21 820,40 Eur*25proc.= 5 455,10 Eur).
    7. Atsakovės argumentą, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, nes projektas apmokamas iš ES lėšų teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė pateikė įrodymus, kad lėšos buvo skirtos iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės kainų palyginimas yra nekorektiškas, nes ši suma nurodyta kaip už visas aliuminio konstrukcijas su stiklais, tuo tarpu iš bylos duomenų aišku, kad sumontuota faktiškai buvo tik dalis aliuminio konstrukcijų ir be stiklų.
    8. Teismas sprendė, kad kaltės klausimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis.
    9. Teismas vertino, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovės reikalavimą dėl 15 714,25 Eur nuostolių atlyginimo laikė pagrįstu ir tenkintinu.
    10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti 1 metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, nesivadovavo bylai reikšmingais duomenimis. Aplinkybė, kad aliuminio konstrukcijos priimamos be stiklų, buvo akivaizdi, ir jai nustatyti nereikėjo nei specialių žinių nei specifinės kompetencijos. Tai pripažinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad darbų akte Nr. 5-1 nurodyta aliuminio konstrukcijų kaina - 15 439,28 Eur, objektyviai negalėjo būti nurodyta kaip kaina už aliuminio konstrukcijas su stiklais. Ieškovės pateikta į bylą subrangovo UAB „Vokiški vartai” ir Rangovo tiekimo sutartis Nr. 2013/020-ML įrodo, kad darbų akte Nr. 5-1 nurodyta 15 439,28 Eur darbų kaina negalėjo būti kaina už aliuminio konstrukcijas su stiklais. Kadangi atsakovė darbų akte Nr. 5-1 nenurodė, jog aliuminio konstrukcijos buvo sumontuotos su stiklais, akivaizdu, jog šiame dokumente pateikta informacija yra teisinga ir atitinkanti tikrovę, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, iš kurių ieškovė kildina tariamai patirtus nuostolius. Be to, stiklų montavimo darbai nebuvo atlikti, pasirašytame darbų akte Nr. 5-1 nebuvo reikalinga ir tikslinga, ar juo labiau teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovės pareigos nurodyti visus tarpinio darbų priėmimo - perdavimo metu užfiksuotus neatliktus darbus.
    2. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės kainų palyginimas su tiekimo sutartyje nurodyta kaina yra nekorektiškas. Tiekimo sutartyje įtvirtinta kaina aiškiai įrodo, jog darbų akte Nr. 5-1 nurodyta protinga ir proporcinga ieškovės gautos naudos dalis, t.y. faktiškai sumontuotų aliuminio konstrukcijų vertė, kuri atitinka rinkos kainą, ir dėl to ieškovė jokių nuostolių nepatyrė. Priešingas aiškinimas ir šių aplinkybių ignoravimas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.
    3. Ieškovė neigdama darbų akte Nr. 5-1 nurodytą kainą nepateikė duomenų paneigiančių kitą rinkos kainą, nei nurodyta tiekimo sutartyje, todėl už darbų akte Nr. 5-1 nurodytą sumą ieškovė negalėjo tikėtis aliuminio konstrukcijų su stiklais, kurie ir šiuo metu yra ieškovės žinioje, t.y. ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kadangi už sumokėtas lėšas gavo atitinkamos vertės turtą. Vėlesnis ieškovės sprendimas atsisakyti aliuminio konstrukcijų jas demontuoti ir saugoti, o vietoje jų objekte parinkti kitus sprendinius, t.y. montuoti medines duris, nėra susijęs su atsakovės veiksmais ar neveikimu atliekant techninę priežiūrą, todėl iš atsakovės negalėjo būti priteista medinių durų kaina kaip žalos atlyginimas.
    4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė pakeitė pirminio projekto sprendinius, todėl be pagrindo ieškovės patirtas išlaidas priskyrė atsakovės atsakomybei, neįvertinęs, jog tarp šio sprendimo ir išlaidų bei atsakovės vykdytų darbų nėra priežastinio ryšio. Vien tai, kad ieškovei pakeitus projekto sprendinius, jai tapo nereikalingas rangovo atliktas ir perduotas dalinis rangos darbų rezultatas - aliuminio konstrukcijos, nėra pagrindas priteisti iš techninę priežiūrą atlikusio asmens šių darbų išlaidas. Ieškovė, prieš keisdama pirminius projekto sprendinius, ketindama reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovės, privalėjo juos derinti su atsakove, ar gauti jos pritarimą tokiems darbams. Ieškovė nusprendusi savarankiškai darbus atlikti kitu būdu, nei buvo numatyta pagal projektą, nepaisė bendradarbiavimo principo ir tokiais savo veiksmais prisiėmė šių išlaidų riziką sau.
    5. Teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų. Net tuo atveju, jei aliuminio konstrukcijos būtų sumontuotos su stiklais, ar jei darbų akte Nr. 5-1 būtų nurodyta, jog konstrukcijos sumontuotos be stiklų, - pakeitus projektą ir vietoje aliuminio durų nusprendus sumontuoti medines, ieškovė būtų patyrusi išlaidas. Ieškovė užsakė medines konstrukcijas su stiklais ne todėl, kad atsakovė pasirašė ant darbų akto Nr. 5-1, o todėl, kad ieškovė savavališkai pakeitė pirminius projekto sprendinius ir nusprendė, jog vietoje aliuminio konstrukcijų bus sumontuotos medinės. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės tariamai patirtų nuostolių. Atsakovei padarius išlygą ir darbų akte Nr. 5-1 pažymėjus, kad aliuminio konstrukcijos yra be stiklų, tai faktiškai atliktų darbų kainos niekaip nebūtų įtakoję.
    6. Ieškovė turi nuosavybėje aliuminio konstrukcijas, už kurias sumokėjo rangovui, ir kurių vertė pagal UAB „Vokiški vartai“ sutartį su rangovu, atitinka darbų akte Nr. 5-1 nurodytą kainą, t.y. nėra patyrusi jokių nuostolių, bei papildomai reikalauja jai sumokėti už visiškai kitus gaminius, kuriuos nusipirko ir sumontavo papildomai, vietoje jau atliktų darbų, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
    7. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, todėl teismas neteisingai nustatė nuostolių dydį. Stiklų sumontavimo kaina į aliuminio konstrukcijas (16 364,30 Eur) bei naujų medinių konstrukcijų su stiklais (15 714,25 Eur) yra labai artimos. Skirtumas tarp šių kainų yra 639,05 Eur, tad iš esmės ieškovė nepatyrė jokių realių nuostolių, kadangi ieškovė pagal darbų aktą Nr. 5-1 sumokėjo tik už aliuminio konstrukcijas be stiklų, o už stiklus ieškovė dar turėjo papildomai sumokėti rangovui, todėl ieškovė nepatyrė jokių papildomų išlaidų.
    8. Nesutiktina su teismo išvada, kad turi būti taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. LAT yra pasisakęs, jog visų pirma būtina tiksliai identifikuoti, ko reikalauja ieškovas, reikšdamas ieškinį, ir tik po to kvalifikuoti, ar toks reikalavimas laikytinas reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų ar žalos atlyginimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 540/2013). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 1 d. 5 p. statinio statybos techninė priežiūra patenka į statybos rangos sutarties šalių įsipareigojimus. Ieškovė su atsakove sudarė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti statinio statybos techninės priežiūros paslaugas. Kadangi, ieškovė savo reikalavimą kildina iš atliktų statybos darbų trūkumų, nes atsakovė pasirašydama darbų aktą Nr. 5-1 nenurodė, jog aliuminio konstrukcijos yra be stiklų, o CK 6.724 str. 1 d. nurodyta, kad rangos sutarties nuostatos yra subsidiariai taikomos paslaugų sutartims, akivaizdu, jog ieškovei yra taikoma CK 6.667 str. 1 d. įtvirtinta 1 metų ieškinio senatis.
    9. LAT praktikoje pripažįstama, kad kai šalių ginčas yra kilęs dėl statybos rangos sutartyje nurodytų darbų netinkamo vykdymo, pagal bendrąją taisyklę tokiems ginčams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 10 d., 6.667 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007). Aplinkybę, kad ieškovė kildino savo reikalavimus iš darbų trūkumų, pripažino pats teismas, sprendimo 3 puslapio 2 pastraipoje nurodęs, jog „ieškovė mano, kad nuostolius ji patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė techninę priežiūrą, pasirašė aktą, į kurį buvo įtraukti ne iki galo atlikti darbai".
    10. Ieškovei pastebėjus, jog aliuminio konstrukcijos buvo be stiklų, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu sumažinti rangos sutarčių kainą. Tik teismui atmetus ieškovės reikalavimus, buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Iki tol, kol teismas neatmetė ieškinio rangovo atžvilgiu, ieškovė laikė rangovą atsakingą už neva jos patirtus nuostolius ir nesikreipė į teismą dėl neva patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės, nors ieškovė tokią galimybę turėjo.
    11. Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio ieškovė žinojo ir/ar turėjo žinoti apie ieškovės neva pažeistą subjektinę teisę. Statybos rangos sutartį reglamentuojančios normos nenustato ieškinio senaties termino ir jo eigos pradžios, bet tai numatyta bendrosiose rangos sutarties nuostatose. CK 6.667 str. 1 d. numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas 1 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004).
    12. Teismas ignoruoja faktą, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Dėl to pažeistų teisių momentas vertinamas ne tik subjektyviuoju aspektu, bet ir objektyviuoju požiūriu, t.y. atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie pažeistas teises jau nuo Darbų akto Nr. 5-1 pasirašymo 2013 m. gruodžio 31 d. momento. Ieškovės veiksmai įrodo, kad ji žinojo apie neva jos nuostolius jau nuo Darbų akto Nr. 5-1 pasirašymo 2013 m. gruodžio 31 d. momento, nes ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. sudėjo medines konstrukcijas su stiklais.
    1. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad akte nurodytų konstrukcijų kaina yra tik aliuminio rėmų kaina, taigi konstrukcijos buvo aktuotos be stiklų. Ieškovė nuosekliai įrodinėjo ir įrodė, kad akte buvo aktuotos visos konstrukcijos, t.y. ir aliuminio rėmai, ir juose esantys stiklai. Ieškovė taip pat įrodė, kad akte konstrukcijos buvo aktuotos pilna jų kaina, o ne jų kainos dalimi.
    2. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad akte nurodytų konstrukcijų kaina yra dvigubai mažesnė už tiekimo sutarties kainą, todėl akte negalėjo būti aktuojamos pilnos konstrukcijos (t.y. su stiklais), o tik konstrukcijos be stiklų. Iš konstrukcijų specifikacijų matyti, kad į aktą neįtrauktos visos konstrukcijos, nurodytos minėtoje sutartyje, todėl atsakovės naudojamas konstrukcijų kainų palyginimas yra nekorektiškas. Tiekimo sutartimi parduodama 16 konstrukcijų, o ieškovė pareiškė ieškinį dėl 11 konstrukcijų. Taip pat atsakovė klaidingai nurodo, kad akte nurodytų konstrukcijų vertė buvo 15 439,28 Eur. Šių konstrukcijų vertė yra 21 820,40 Eur, šios vertės paskaičiavimas detaliai aprašomas ieškinio 24 p. Be to, klaidinga įrodinėti konstrukcijų kainą bei aktavimo apimtį tiekimo sutartimi, kuri buvo sudaryta ne ieškovės, bet BUAB „Restauracija“ ir tiekėjo UAB „Vokiški vartai“, bei, po 2,5 metų, 2013 m. lapkričio 6 d., kai konstrukcijų kaina galėjo būti išaugusi.
    3. Atsakovė klaidingai nurodo, kad stiklai į konstrukcijas nebuvo sumontuoti dėl saugumo sumetimų (kad nebūtų pažeisti tolimesnių statybos darbų eigoje), ir tai neva patvirtino liudytojai. Byloje yra visiškai įrodyta, kad stiklai į konstrukcijas nebuvo sumontuoti ne dėl saugumo sumetimų, o dėl to, kad jų nebuvo nei objekte, nei Lietuvoje.
    4. Atsakovė klaidingai teigia, jog ieškovė nebenorėjo, kad objekte būtų sumontuotos aliuminio konstrukcijos. Ši aplinkybė yra tik atsakovės prielaida, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Atsakovė klaidingai nurodo, kad medinės konstrukcijos buvo pasirinktos dėl to, kad ieškovė nusprendė pakeisti projektą. Projekto sprendiniai, susiję su konstrukcijomis, buvo pakeisti siekiant sutaupyti ir patirti mažesnius nuostolius nei būtų patirti atskirai įsigyjant stiklus ir juos montuojant į aliuminio konstrukcijas. Atsakovė visą statybos laikotarpį vykdė techninę priežiūrą Raudondvario dvaro dirbtuvėse, taigi jai buvo žinoma tiek apie ketinimus pakeisti projektą, tame tarpe pakeisti konstrukcijų medžiagiškumą, tiek ji buvo informuota apie jau atliktus pakeitimus ir dėl jų neprieštaravo. Liudytojas R. M. patvirtino, kad jam projektinių sprendinių pakeitimai buvo žinomi ir jis jokių pretenzijų dėl to ieškovei nereiškė. Be to, nesuprantamas atsakovės teiginys, kad ieškovė „savavališkai“ pakeitė projektą, kadangi projekto pakeitimai buvo atlikti teisėtai, tinkamai įforminti, jie buvo žinomi atsakovei ir atsakovė dėl jų nereiškė jokių prieštaravimų.
    5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad neturėjo pareigos akte pažymėti, kad konstrukcijos buvo be stiklų, arba atsisakyti pasirašyti aktą. Ne tik, kad stiklų montavimo darbai nebuvo atlikti, bet ir nesumontuoti stiklai nebuvo perduoti užsakovui. Atsakovė privalėjo tikrinti, ar visi akte nurodyti darbai yra atlikti, ir tik nustačiusi, kad jie yra atlikti pilnai, tinkamai, pagal projekto ir teisės aktų reikalavimus, galėjo pasirašyti aktą. Atsakovė, pasirašydama aktą, žinojo, kad konstrukcijos yra sumontuotos be stiklų, tačiau vis tiek aktą pasirašė, nuslėpdama šią aplinkybę nuo ieškovės, o tai reiškia, kad atsakovė savo pareigų neįvykdė tyčia, o ne dėl neatsargumo. Nepagrįstas ir verčiantis abejoti atsakovės profesine kompetencija teiginys, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovės pareiga pasirašant aktą nurodyti jame visus tarpinio priėmimo-perdavimo metu užfiksuotus neatliktus darbus. Aktas nefiksavo tarpinio darbų perdavimo, juo buvo galutinai perduoti jame išvardinti darbai, ir akto pasirašymas sukėlė pareigą ieškovei sumokėti už jame nurodytus darbus, bei užkirto kelią įrodinėti stiklų konstrukcijose nesumontavimą santykiuose su rangovu. Be to, teisės aktai numato visą eilę atsakovės pareigų. Atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, numatytus Sutartyse, Statybos įstatyme, STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, taip pat CK 6.256 str. 1 d.
    6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų nepatyrė nuostolių. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovė sumokėjo BUAB „Restauracija“ tik už konstrukcijų aliuminio rėmus, bet ne už pilnas konstrukcijas, todėl jokių nuostolių nepatyrė. Ieškovė sumokėjo BUAB „Restauracija“ iš ieškovės priteistą pilną Konstrukcijų kainą, kuri buvo priteista 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimu bei 2016 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Tuo tarpu faktiškai konstrukcijos buvo sumontuotos be stiklų, o tik aliuminio rėmų kaina sudaro 25 proc. pilnų konstrukcijų vertės.
    7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių nėra priežastinio ryšio. Ieškovė dėl pilnų konstrukcijų įsigijimo už lokalinėje sąmatoje nurodytą kainą buvo sudariusi sutartį su BUAB „Restauracija“, taigi tikrai galėjo tikėtis, ir tikėjosi, kad už akte nurodytą kainą įsigis pilnas konstrukcijas, ir tai padaryti sutrukdė tik BUAB „Restauracija“ bankrotas.
    8. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį. Kadangi akte yra įtraukta pilnai Konstrukcijų kaina, akivaizdu, kad ieškovė, turėjusi sumokėti BUAB „Restauracija“ priteistą pilną konstrukcijų kainą, už ją gavo tik konstrukcijų rėmus, kurie buvo verti 25 proc. visos konstrukcijų kainos, o 75 proc. konstrukcijų kainos sumokėjo už faktiškai neatliktus darbus. Šie 75 proc. (16 365,30 Eur) ir sudaro ieškovės patirtus nuostolius, kurių ieškovė galėjo reikalauti iš atsakovės. Tačiau ieškovė iš atsakovės paprašė mažesnės nuostolių sumos, nuostolius mažindama iki medinių konstrukcijų kainos (15 714,25 Eur), o atsakovė šiuos ieškovės veiksmus nesąžiningai bando panaudoti neigdama pačius nuostolių patyrimo bei priežastinio ryšio egzistavimo faktus.
    9. Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą neturėjo būti teismo nagrinėtas, kadangi jis buvo pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu. Ieškovės nuomone, neturėtų būti nagrinėjami atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu.
    10. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ne reikalavimą dėl darbų trūkumų, todėl reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikomas ne 1 metų, o 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Be to, atsakovė ieškovei suteikė atlygintines statybos techninės priežiūros paslaugas, o ne atliko darbus. Atsakovė ieškovei teikė nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, jokio materialaus objekto nesukūrė, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimas, o ne kaip rangos teisiniai santykiai, kuriems taikomas CK 6.667 str. CK 6.667 str. nuostatos negali būti taikomos šiam ginčui ir pagal CK 6.724 str.
    11. Teismas pagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su 2016 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Atsakovė nepagrįstai ieškinio senaties pradžią sieja su 2013 m. gruodžio 31 d., kai buvo pasirašytas aktas, tačiau ieškinio senaties eiga prasidėjo žymiai vėliau, 2016 m. lapkričio 29 d., kai akto pasirašymas sukėlė ieškovei neigiamas teisines pasekmes. Tik teismams galutinai išnagrinėjus ginčą, ieškovei tapo aišku, jog akto pasirašymas sukėlė jai žalingas pasekmes, kadangi ieškovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įpareigota sumokėti visą konstrukcijų kainą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017).
    12. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė, būdama sąžininga, rūpestinga, atidi, apie savo teisių pažeidimą, turėjo sužinoti akto pasirašymo metu. Tačiau ieškovė nėra statybų srities profesionalė, todėl būtų nesąžininga ir neprotinga iš jos reikalauti daugiau ne iš atsakovės.
    13. Net jeigu ieškinio senaties terminas ir būtų praleistas, egzistavo pagrindas jį atnaujinti.
    14. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir mano, kad žodinis nagrinėjimas pagal CPK 322 str. nuostatas šioje byloje nėra būtinas. Šalys detaliai išdėstė savo poziciją procesiniuose dokumentuose, todėl papildomas šalių klausymas tik padidintų bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

    1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
    2. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų išsamumą, sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra, todėl netenkina apeliantės prašymo dėl žodinio nagrinėjimo.
    3. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, kaip asmens, vykdžiusios techninę priežiūrą ieškovės objekte 15 714,25 Eur nuostolių atlyginimą, kildinamų iš netinkamo atlygintinų paslaugų teikimo, priimant statybos darbus pagal 2013-12-31 atliktų darbų akto Nr. 5-1 pozicijas Nr.65, 66, 69, 71, 72, 73, sumontavus aliuminio konstrukcijas be stiklų (11 vnt. bendra kaina 53 308, 76 Lt (be PVM, be pridėtinių išlaidų). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad aliuminio konstrukcijų be stiklų ieškovei nereikėjo, o atskirai užsakant stiklus jų kaina būtų neprotingai didelė, todėl ieškovė jas demontavo ir vietoje jų sumontavo kitas, šiuos darbus atliko UAB „Realin“ už 15 714, 25 Eur (su PVM). Ieškinio reikalavimą įrodinėjo 2015-09-24 rangos sutartimi, atliktų darbų aktu, pažyma Nr. 1 ir PVM sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 11), taip pat nurodė, kad ši suma yra artima aliuminio konstrukcijų pardavėjo nurodytai stiklų kainai (75 proc. nuo visos konstrukcijų vertės, t.y. 16 365, 30 Eur, todėl šis nuostolių dydis yra protingas ir pagrįstas. Nurodė, kad ieškovė du kartus sumokėjo už tą pačią funkciją atliekančias konstrukcijas – iš pradžių 15 714, 25 Eur UAB „Realin“, o vėliau 21 820, 40 Eur – BUAB „Restauracija“.

      9

    5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovės reikalavimą dėl 15 714,25 Eur nuostolių atlyginimo laikė pagrįstu ir jį patenkino.
    6. Apeliantės teigimu, ji negali būti atsakinga už nuostolius, kadangi nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
    7. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, atsakovei kaip įmonei (verslininkui) sutartinė atsakomybė taikytina be kaltės, o įrodyti šios taisyklės išimtis turi atsakovė (CK 6.256 str. 4 d.). Šiuo atveju apeliantė, nesutikdama su ieškovės argumentais, turi pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės argumentus ir pan.
    8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę (tuo metu UAB „Projektų centras“, kuri vėliau buvo prijungta prie UAB „Iremas“ ir tapo UAB „Iremas“ filialu „Projektų centras“) siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai dėl objekto statybos darbų (Raudondvario dvaro sodybos žirgyno restauravimo ir pritaikymo menų inkubatoriaus veiklai) techninės priežiūros vykdymo (2013 m. kovo 11 d. Statybos darbų techninės priežiūros sutartis Nr. 216/T-13-58 (1 t., el. b. l. 13-15), 2013 m. rugpjūčio 20 d. Projekto „Raudondvario dvaro sodybos žirgyno pastato pritaikymas meno inkubatoriaus veiklai“ statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartis Nr. 08/20/216/T-13-128, vėliau 2014 m. kovo 18 d. jos pratęsimas (1 t., el. b. l. 16-17, 18-19), 2014 m. vasario 21 d. statybos darbų techninės priežiūros sutartis Nr. T14-02/21 (1 t., el. b. l. 20-21). Pagal paminėtas sutartis atsakovė (vykdytoja) įsipareigojo statybos techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis LR Statybos įstatymu, statybos techniniu reglamentu STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ reikalavimais, techniniu projektu ir kitais normatyviniais-techniniais dokumentais.
    9. Taip pat nustatyta, kad Objekto statybos darbus atliko šiuo metu bankrutavusi BUAB „Restauracija“, kad po rangos sutarčių su BUAB „Restauracija“ nutraukimo tarp ieškovės ir BUAB „Restauracija“ kilo ginčas dėl apmokėjimo už statybos darbus ir statybos rangos sutarčių kainos sumažinimo. Šis ginčas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-642- 273/2016 (1 t., el. b. l. 22-45). Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkintas iš dalies. Patvirtintas VšĮ „Raudondvario dvaras“ 13 2291, 96 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Restauracija“ bankroto byloje, iš ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ BUAB „Restauracija“ naudai buvo priteista 100 875, 65 Eur skola už atliktus statybos darbus, netenkintas ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ ieškinio reikalavimas dėl aliuminio konstrukcijų kainos -16 359, 87 Eur suma sumažinimo pagal 2013-12-31 atliktų darbų akte Nr.5-1 nurodytas pozicijas Nr.65,66,69, 71, 72, 73). Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog aktai pasirašyti šalių atstovų, juose darbų trūkumai nenurodyti, todėl teismas padarė išvadą, ieškovė neturi teisės remtis atliktų darbų, kurie yra nurodyti pasirašytuose aktuose, defektais. Teismas ieškinio reikalavimą sumažinti atliktų darbų kainą 16 359, 87 Eur dėl aliuminio konstrukcijų sumontavimo be stiklų atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016 Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t., el. b. l. 46-66). 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovė įvykdė 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir sumokėjo BUAB „Restauracija“ 117 749,88 Eur skolą (2016 m. gruodžio 28 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 3317, 1 t., el. b. l. 71), tame tarpe pilnai apmokėjo aliuminio konstrukcijų kainą.
    10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal 2013-12-31 atliktų darbų aktą Nr.5-1 aliuminio konstrukcijos priimtos be stiklų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016 52 punkte konstatuota, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad aliuminio konstrukcijos į atliktų darbų priėmimo aktą įtrauktos kaip esančios su stiklais, kad aplinkybė, ar aliuminio konstrukcijos yra su stiklu, ar be stiklo, yra akivaizdi. Taip pat nurodė, kad Atliktų aliuminio konstrukcijų su stiklais montavimo darbų perdavimo aktą be jokių pastabų pasirašius ieškovei, techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei, neabejotinai buvo patvirtinta, kad šis darbas atliktas tinkamai, t.y. aliuminio konstrukcijos sumontuotos su stiklais, ir ieškovė jį priėmė.
    11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodymų vertinimo klausimu kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią yra akcentuojamas civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
    12. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013; kt.).
    13. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad aplinkybė, kad aliuminio konstrukcijos priimamos be stiklų, buvo akivaizdi, ir jai nustatyti nereikėjo nei specialių žinių nei specifinės kompetencijos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė vykdžiusi techninę prižiūrą netinkamai atliko sutartinius bei teisės aktais imperatyviai nustatytus įpareigojimus.
    14. Galiojantis teisinis reglamentavimas nurodo, jog statinio statybos techninė priežiūra, jeigu statybos darbai atliekami vadovaujantis statybos projektu, yra privaloma, išskyrus Statybos įstatyme numatytas išimtis. Statybos techninis prižiūrėtojas yra savo srities profesionalas, kuriam keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka, techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos detalizuotos statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“, pagal kurį (2013 m. lapkričio 14 d. redakcija, galiojusi ginčo statybos darbų pridavimo akto Nr.5-1 pasirašymo metu) techninis prižiūrėtojas privalo vykdyti Statybos įstatymo 16 straipsnyje nustatytas pareigas (13 punktas) (t.y. tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, tikrinti statybos darbų kokybę bei mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų ir pan.). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus ir kt. (14 punktas). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais (17 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad statybos techninei priežiūrai keliami dideli reikalavimai.
    15. Nepaisant statybos techniniam prižiūrėtojui keliamų aukštų veiklos reikalavimų, statinio trūkumai priskirtini prie statybos techninės priežiūros pastebėtinų defektų tik tie, kuriuos techninis prižiūrėtojas, atlikdamas rangovo darbo kokybės patikrą, kurią imperatyviai reguliuoja teisės aktai, iš tikrųjų tinkamai tikrindamas darbus (taikant teisės aktuose įtvirtintas ar įprastai taikomas priemones ir būdus) galėjo ir privalėjo nustatyti. Atsižvelgiant į byloje esančius ir šioje nutartyje aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, priimdama statybos darbus pagal 2013-12-31 darbų priėmimo aktą Nr. 5-1, turėjo ir galėjo iš tiesų nustatyti darbų trūkumus, tačiau pasirašė aktą be pastabų, todėl atsakovė kaip techninę priežiūrą vykdęs asmuo šiuo atveju nėra atleista nuo sutartinės civilinės atsakomybės (CK 6.256 str. 4 d.).
    16. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pasekmių.
    17. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; kt.).
    18. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, jog ta aplinkybė, kad atsakovės darbuotojas pasirašė aktą Nr. 5-1 be pastabų, nepažymėjo, kad aliuminio konstrukcijos yra be stiklų, ir tai neatitiko projektinių sprendinių, sąmatos kainos, patvirtina, kad apeliantė nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo. Tuo tarpu priešingų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovei nebuvo sudaryta sąlygų tinkamai vykdyti savo pareigas, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).
    19. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atsakovės argumentai dėl dalinės ieškovės atsakomybės už Darbų aktu Nr. 5-1, priimtus statybos darbų trūkumus. Jeigu atsakovė pagal statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartis apsiėmė techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis LR Statybos įstatymu, techniniu projektu ir kt. normatyviniais-techniniais dokumentais ir tai garantavo, ji pagrįstai turi būti vertinama kaip savo srities profesionalė.
    20. Dėl nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pateiktas nuostolių dydžio paskaičiavimas yra pagrįstas. Teismas taip pat laikė pagrįsta ieškovės nurodytą įmontuotų aliuminio konstrukcijų be stiklų kainą (21 820,40 Eur*25proc.= 5 455,10 Eur).
    21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį, nes ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kadangi stiklų sumontavimo kaina į aliuminio konstrukcijas (16 364,30 Eur) bei naujų medinių konstrukcijų su stiklais (15 714,25 Eur) yra labai artimos, o skirtumas tarp šių kainų yra 639,05 Eur. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
    22. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.
    23. Nagrinėjamu atveju, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad subrangovo UAB „Vokiški vartai” sumontuotos konstrukcijos buvo be stiklų, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016, kuri yra prejudicinė nagrinėjamai bylai, konstatuota, jog „byloje nėra ginčo, kad šios aliuminio konstrukcijos į atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą įtrauktos kaip esančios su stiklais“ (nutarties 52 p.). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė patyrė žalą, sumokėdama rangovui už durų konstrukcijas su stiklais, nes jei atsakovė būtų darbų akte Nr. 5-1 nurodžiusi priimamų darbų trūkumus (kad dalis aliuminio konstrukcijų yra be stiklų), ieškovė nebūtų patyrusi žalos (nuostolių).
    24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo, nes Darbų akte Nr.5-1 yra įtraukta pilnai aliuminio konstrukcijų kaina, kurią ieškovė sumokėjo rangovei BUAB „Restauracija“ (įvykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-642- 273/2016), už kurią ieškovė gavo tik aliuminio konstrukcijų rėmus, kurie buvo įvertinti 25 proc. visos konstrukcijų kainos, o 75 proc. konstrukcijų kainos sumokėjo už faktiškai neatliktus darbus. Todėl pritartina ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, kad 75 proc. (16 365,30 Eur) ir sudaro ieškovės patirtus nuostolius, kurių ieškovė galėjo reikalauti iš atsakovės. Tačiau ieškovė iš atsakovės paprašė mažesnės nuostolių sumos, nuostolius mažindama iki medinių konstrukcijų kainos (15 714,25 Eur), apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti ieškovės pateiktu nuostolių dydžio apskaičiavimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamu sprendimu priteisto nuostolių dydžio sumažinimui (CPK 185 str.).
    25. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šalis siejo paslaugų teikimo santykiai, o ieškovė reikalavimą reiškė dėl nuostolių atlyginimo, sprendė, ieškovė nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kadangi apie patirtus nuostolius sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą.
    26. Atsakovė, nesutikdama su minėta teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl turėjo ir galėjo sužinoti apie pažeistas teises jau nuo Darbų akto Nr. 5-1 pasirašymo 2013 m. gruodžio 31 d. momento, nes po akto surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. sudėjo medines konstrukcijas su stiklais, todėl praleido CK 6.667 str. 1 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą akivaizdiems trūkumams nustatytą ieškinio senatį.
    27. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tik teismams galutinai išnagrinėjus ginčą, ieškovei tapo aišku, jog akto pasirašymas sukėlė jai žalingas pasekmes, kadangi ieškovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įpareigota sumokėti visą aliuminio konstrukcijų kainą.
    28. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 23 punktą; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017).
    29. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktą).Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
    30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės (užsakovės) pareikštas reikalavimas atsakovei (kaip asmeniui, vykdžiusiam techninę priežiūrą ieškovės objekte) dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus rangovei pilną statybos darbų kainą, nes atsakovė pasirašydama 2013 m. gruodžio 31 d. Darbų aktą Nr. 5-1, patvirtino, kad objekte sumontuotos aliuminio konstrukcijos su stiklais, nors faktiškai buvo be stiklų (pozicijos Nr.65, 66, 69, 71, 72, 73), todėl yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o regresinis reikalavimas atsakovei dėl jos veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 8 d.. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties terminą.
    31. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo atsikirtimus į ieškinį, ir kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teisingai, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo juos vertinti kitaip (CPK 185 str.).
    32. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.

10Dėl bylos baigties.

    1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    2. Ieškovės atstovė advokatė K. B. pateikė 2018-02-02 prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas 980, 10 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, su prašymu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2 t.e.b.l.84-87). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei.
    3. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos nesiekia 3 Eur, todėl iš apeliantės (atsakovės) nepriteisiamos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

12Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš apeliantės (atsakovės) UAB „Iremas“(juridinio asmens kodas-( - )) 980,10 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ (juridinio asmens kodas-302317753) naudai.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai