Byla 2A-3256-577/2013
Dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir išregistruoti sugriuvusį statinį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. B., M. V., V. B., S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams J. B., M. V., V. B., S. G., S. R. (buvusi G.), J. G. (J. G.) dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir išregistruoti sugriuvusį statinį.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė M. P. pateikė ieškinį atsakovams J. B., M. V., V. B., S. G., S. R. (buvusi G.), J. G. dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planą ir išregistruoti sugriuvusį statinį. Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,09 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – sklypas). Ieškovei priklauso 54/109 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise likusios 55/109 sklypo dalys. Tarp bendrasavininkių niekada nebuvo nustatyta valdymo ir naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjant bylą, iškilo būtinybė parengti sklypų kadastrinius matavimus. 2009 metais buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Iš vieno žemės sklypo buvo suformuoti trys žemės sklypai, kuriuose atsakovai turėjo nuosavybės teises. Naujai suformuoti sklypai neatitiko Vilniaus apskrities Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, todėl turėjo būti rengiamas žemėtvarkos projekto patikslinimas. Patikslinimą (brėžinį ir žemėtvarkos projekto patikslinimo sąrašą) turėjo suderinti ir visi bendraturčiai. 2009-07-31 atsakovams buvo siųsti pranešimai atvykti pasirašyti ant sklypo ribų paženklinimo aktų be sklypo planų, tačiau atsakovai neatvyko ir nepasirašė. 2012-11-08 atsakovams pakartotinai buvo pasiūlyta atvykti ir pasirašyti sklypo kadastrinių matavimų bylose – sklypo planuose ir aktuose, taip pat ant kadastrinės vietovės, kurioje yra sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikrinimo. Atsakovai iki 2012-11-30 minėtų dokumentų nepasirašė, t.y. nesuderino sklypo ribų bei sklypo vietos žemėtvarkos projekto patikslinimo. Taip pat ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype 2006-06-12 kilusio gaisro metu sudegė gyvenamasis namas, esantis ( - ). Šis statinys priklausė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiai dienai statinys yra visiškai sunykęs, t.y. fiziškai jo nėra. Atsakovams 2013-02-06 buvo pasiūlyta iki 2013-02-18 atvykti į VĮ „Registrų centras“ ir išregistruoti jiems priklausančias nuosavybės teises į jau nesamą statinį, tačiau atsakovai to nepadarė. Ieškovė pažymi, kad nors minėto statinio neliko, tačiau dėl naujos statybos atsakovai 6 metus visiškai nesirūpino, todėl, ieškovės nuomone, atsakovai neišregistruodami savo teisių piktnaudžiauja savo kaip bendrasavininkių teisėmis ir pažeidžia ieškovės kaip bendrasavininkės interesus. Ieškovė teismo prašė pripažinti ieškovei teisę nustatyta tvarka be atsakovų derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje UAB „SANORA“ 2009-08-18 parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinių matavimų bylą; pripažinti ieškovei teisę be atsakovų nustatyta tvarka derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje VĮ Valstybės žemės fondo 2012-03-26 parengtą Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, patikslinimą (brėžinį) ir šio žemėtvarkos projekto patikslinimo sąrašą; pripažinti ieškovei teisę be atsakovų išregistruoti nuosavybės teises į sunykusį statinį, statinio unikalus Nr. ( - ), VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

4Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1,0900 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), nuosavybės priklauso V. B. (11/109 dalių), J. B. (11/109 dalių), M. V. (11/109 dalių), S. G. (11/109 dalių), G. B. (11/109 dalių) ir M. P. (54/109 dalys). Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintu Trakų rajono Mačiuliškių, Bališkių, Kulokiškių, Kadriškių ir Gurelių kaimų (Kariotiškių kadastro vietovė) teritorijų, paskirtų 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektu M. P. ir Z. B. suformuotas 1,0900 ha ploto žemės sklypas Nr. 21. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-12-04 sprendimu Nr. 01-1839 M. P. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,5400 ha ploto žemės dalį, esančią 1,0900 ha ploto žemės sklype Nr. 21 ( - ), kadastro Nr. ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-12-04 sprendimu Nr. 01-1840 Z. B. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,5500 ha ploto žemės dalį, esančią 1,0900 ha ploto žemės sklype Nr. 21 ( - ), kadastro Nr. ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-07 įsakymu Nr. 2.3-9248-01 M. P. leista rengti 1,0900 ha ploto privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant atidalinti sklypą į du sklypus (atidalijant žemės sklypą į dvi dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo), nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei 2007-09-10 išduotas leidimas Nr. R20-10 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2010-07-30 buvo patikrinta UAB „Sanora“ 2009-08-18 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ir nustatytos aplinkybės, trikdančios suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Surašytas žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 6.19-1099. Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis ( - ) , yra privatus, jame nėra valstybinės žemės sklypo dalies.

52013-06-12 protokoline nutartimi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo pašalinta iš proceso.

6Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovai S. R. (buvusi G.) ir J. G. su ieškiniu sutiko. Į teismo posėdį atsakovai J. B., M. V., V. B., S. G. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovei M. P. teisę nustatyta tvarka be atsakovų J. B., M. V., V. B., S. G., S. R. (buvusi G.), J. G. derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje UAB „SANORA“ 2009-08-18 parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), kadastrinių matavimų bylą; pripažino ieškovei teisę be atsakovų nustatyta tvarka derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje VĮ Valstybės žemės fondo 2012-03-26 parengtą Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, patikslinimą (brėžinį) ir šio žemėtvarkos projekto patikslinimo sąrašą; pripažino ieškovei teisę be atsakovų išregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į statinį, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai atskleidė informaciją apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vykdydama įstatymu pavestas procesines teises ir pareigas. 2009-07-31 atsakovams buvo siųsti pranešimai atvykti pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo aktų ir žemės sklypo ribų plano. 2012-11-08 atsakovams pakartotinai buvo pasiūlyta atvykti ir pasirašyti sklypo kadastrinių matavimų bylose – sklypo planuose ir aktuose, taip pat ant kadastrinės vietovės, kurioje yra sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikrinimo, tačiau atsakovai šios savo pareigos neatliko. Taip pat teismas pažymėjo, kad sutikimo nedavusiems bendraturčiams teko pareiga įrodyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktų ir žemės sklypo ribų ydingumą, realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau tokios savo pareigos sklypo bendraturčiai taip pat neįgyvendino (CPK 12 str., 178 str.). Be to, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai neįgyvendino ir savo pareigos įrodyti gyvenamojo namo nuosavybės teisės išregistravimo iš viešojo registro neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenurodė jokių nesutikimo motyvų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis ir buvo patenkintas.

8Atsakovai J. B., M. V., V. B., S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą ir bylą pirmos instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma apeliantai tvirtina, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės, neinformavus jų apie teismo posėdį, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus principus, šiuo atveju negalėjo pasinaudoti CPK 231 str. 5 d. įtvirtinta teismo teise iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantų nuomone, visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog nėra žemės sklypo ribų ydingumo, kai atliekant preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus vietoj vieno žemės sklypo suformuojami trys žemės sklypai. Apeliantai teigia, kad šiuo atveju nustatytinas akivaizdus žemės sklypo ribų ydingumas, nes vietoj vieno žemės sklypo suformuojami trys žemės sklypai. Pažymi, kad ginčo žemės sklypo ribų ydingumą nustatė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, 2010-07-30 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 6.19-1099 nurodęs, jog UAB „Sanora“ parengtas ginčo žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotų žemės sklypo ribų, o kai kurios žemės sklypo ribos nesuderintos ne tik su atsakovais, bet ir su gretimų žemės sklypų savininkais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas paminėto akto negalėjo vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio, jog UAB „Sanora“ parengti žemės sklypo planai neturi žemės sklypo ribų ydingumo. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleistos aplinkybės dėl UAB „Sanora“ plano neatitikties teritorijų planavimo dokumentams, ir šios aplinkybės netgi nebuvo tiriamos. Tačiau bet kuriuo atveju, apeliantų įsitikinimu, žemės sklypo skaidymas į tris sklypus nėra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas žemės ūkio paskirties žemės sklypui. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2007-09-07 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-9248-01 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei 2007-09-10 leidimu rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. R20-10 ieškovei buvo leista rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant atidalinti ginčo žemės sklypą į du žemės sklypus, o ieškovė rengia dokumentus žemės sklypo padalijimui į tris žemės sklypus. Apeliantų nuomone, šių aplinkybių pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai neatskleidė. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta nesant nekilnojamojo turto registro išrašo apie ginčo žemės sklypą. Maža to, apeliantai teigia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybių dėl apdegusio namo išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginį, kad namas yra visiškai sudegęs ir jo fiziškai nebėra. Apeliantai sutinka, kad namas 2006-03-07 apdegė, tačiau tvirtina, jog šiai dienai yra išlikę mūriniai namo pamatai, jog yra siekiama namą atstatyti, tačiau atstatymo darbus stabdo ginčai dėl naudojimosi ginčo žeme. Apeliantai teigia, kad namo išregistravimas pažeistų atsakovo J. B. teises ir teisėtus interesus, nes būtent jis tame name daug metų gyveno ir dabar jo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu ( - ). Be to, apeliantai pažymi, kad išnagrinėtoje byloje taip pat nėra nekilnojamojo turto registro išrašo apie ginčo namą. Apeliantų nuomone, buvo neatskleista bylos esmė, todėl jie prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

9Ieškovė M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka, kad buvo pažeistos atsakovų teisės, nes byla buvo iš esmės išnagrinėta jiems nedalyvaujant, pažymi, kad atsakovai visiškai nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nepateikė teismui net atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė jokio noro dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl teismas turėjo teisę bylą nagrinėti apeliantams nedalyvaujant. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde iškeliamos naujos aplinkybės (dėl žemės sklypo plano neatitikimo, dėl neišlikusio gyvenamojo namo), kurios nebuvo nagrinėtos pirmos instancijos teisme, todėl šios aplinkybės pagal CPK 306 str. 2 d. apskritai negali būti nagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme. Bet kuriuo atveju ieškovė teigia, kad apeliantų nurodytos aplinkybės, jog neva sklypo negalima dalinti į tris sklypus ir kad jis neva neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, yra ne tik kad nepagrįstos, bet ir prieštarauja galiojančioms teisės aktų nuostatoms. Pažymi, kad sklypo kadastrinių matavimų byla rengiama pagal teisės aktų reikalavimus, juos vertina kompetentinga institucija – Nacionalinė žemės tarnyba. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši tarnyba nenustatė jokių pažeidimų sklypą dalinant į 3 dalis. Ieškovės teigimu, sklypą padalinti į 3 dalis konkrečiu atveju buvo privaloma. Ieškovė nesutinka ir su apeliantų teiginiu, kad sklypo kadastrinių matavimų byloje esantis vieno iš naujai suformuotų žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir tai esą pažeidžia jų teises. Paaiškina, kad tam, jog sklypo planas atitiktų teritorijų planavimo dokumentus, ji turėjo organizuoti Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto, Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, brėžinio ir sąrašo patikslinimą. Minėtus patikslinimus 2012-03-26 parengė VĮ Valstybės žemės fondas, tačiau patikslinti žemėtvarkos projekto brėžinys ir sąrašas negalėjo būti patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, nes apeliantai atsisakė juos pasirašyti. Taip pat ieškovė teigia, jog apeliantų teiginiai, kad ieškovė prašo išregistruoti dar esančio statinio pamatus ir kad apeliantai siekia gyvenamąjį namą atkurti, neatitinka objektyvios tikrovės. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ieškinys buvo grindžiamas ne tik pažyma apie gaisrą, bet ir kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuota, jog šiuo metu sklype jokio statinio nėra, tuo tarpu apeliantai nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ieškovės nuomone, apeliantai piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčių, teisėmis.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,09 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b.l. 7). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai priklauso 54/109 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise likusios 55/109 sklypo dalys. 1,0900 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), nuosavybės priklauso V. B. (11/109 dalių), J. B. (11/109 dalių), M. V. (11/109 dalių), S. G. (11/109 dalių), G. B. (11/109 dalių) ir M. P. (54/109 dalys) (b.l. 57). Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-07 įsakymu Nr. 2.3-9248-01 M. P. leista rengti 1,0900 ha ploto privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant atidalinti sklypą į du sklypus (atidalijant žemės sklypą į dvi dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo), nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (b.l. 61), bei 2007-09-10 išduotas leidimas Nr. R20-10 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b.l. 60). 2010-07-30 buvo patikrinta UAB „Sanora“ 2009-08-18 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla ir nustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Surašytas žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 6.19-1099 (b.l. 59). 2012-11-08 atsakovams pakartotinai buvo pasiūlyta atvykti ir pasirašyti sklypo kadastrinių matavimų bylose – sklypo planuose ir aktuose, tai pat ant kadastrinės vietovės, kurioje yra sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikrinimo (b.l. 5-20). Ieškovės teigimu, atsakovai iki 2012-11-30 minėtų dokumentų nepasirašė, t.y. nesuderino sklypo ribų bei sklypo vietos žemėtvarkos projekto patikslinimo. Pirmos instancijos teismas pripažino ieškovei M. P. teisę nustatyta tvarka be atsakovų derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje UAB „Sanora“ 2009-08-18 parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) , adresas ( - ), kadastrinių matavimų bylą; pripažino ieškovei teisę be atsakovų nustatyta tvarka derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje VĮ Valstybės žemės fondo 2012-03-26 parengtą Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, patikslinimą (brėžinį) ir šio žemėtvarkos projekto patikslinimo sąrašą, taip pat pripažino ieškovei teisę be atsakovų išregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į statinį, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) . Apeliantai su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir savo apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1) pirmos instancijos teismas nepagrįstai bylą iš esmės nagrinėjo apeliantams nepranešus apie bylos iš esmės nagrinėjimo vietą ir laiką; 2) ginčo žemės sklypo skaidymas į tris sklypus nėra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškas; 3) pirmos instancijos teismas neatsikleidė aplinkybės dėl UAB „Sanora“ plano neatitikties teritorijų planavimo dokumentams; 4) teismas tinkamai neįvertino aplinkybių dėl apdegusio namo išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro.

13Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad jie nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimo iš esmės vietą ir laiką ir tokiu būdu buvo pažeistos jų procesinės teisės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai visiškai nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nesidomėjo bylos eiga, net nepateikė atsiliepimų į ieškinį, nors pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovams buvo išaiškinta, kad atsakovai privalo pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį, priešingu atveju, remdamasis CPK 142 str. teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Nesulaukus atsakovų atsiliepimų ir suėjus atsiliepimų pateikimo terminui, byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 76-78). Pažymėtina, kad apie parengiamąjį teismo posėdį visi proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai, jiems pasirašytinai įteikiant teismo šaukimus (b.l. 87-94). Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad pirmos instancijos teismas ir 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje, kuri apeliantams pasirašytinai buvo įteikta kartu su šaukimais, proceso dalyviams buvo išaiškinęs, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iškart po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nerodė jokio susidomėjimo bylos eiga bei nesirūpino greitu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo savo procesine teise pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties, ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

14Taip pat atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad jie, teisėjų kolegijos nuomone, savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl ieškovei ir atsakovams priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise 1,09 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Vilniaus mst. k. v., sklypo kadastrinių matavimų atlikimas pažeidžia jų kaip bendrasavininkių teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės, jog sklypo negalima dalinti į tris sklypus ir kad kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio nei teisiškai pagrįsti.

15Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sklypą kertą du keliai (b.l. 74). Sklypo kadastrinių matavimų byla rengiama pagal teisės aktų reikalavimus, o tai vertina Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. liepos 30 d. patikrino UAB „Sanora“ 2009 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Buvo surašytas žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 6.19-1099 (b.l. 59). Minėtame akte buvo nurodyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotų žemės sklypo ribų, kad žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, nes nėra žemės sklypo savininko parašų, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas neteisingai, nes nėra žemės sklypo savininkų parašų, o žemės sklypo ribos, plane pažymėtos riboženkliais 311-333 ir 245-308, nesuderintos su gretimų žemės sklypų savininkais. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nei atsiliepime į ieškinį, kuris buvo pateiktas nagrinėjamoje byloje, nei minėtame akte nenurodė, kad yra daromi pažeidimai ginčo sklypą dalinant į tris sklypus. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi sklypą kerta du keliai, tai šiuo konkrečiu atveju trijų sklypų suformavimas laikantis teisės aktų reikalavimų negali pažeisti sklypo bendrasavininkių teisių.

16Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotų žemės sklypo ribų. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovė tam, kad ginčo sklypo planas atitiktų teritorijų planavimo dokumentus, organizavo Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto, Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01, brėžinio ir sąrašo (b.l. 65-73) patikslinimą. Minėtus patikslinimus parengė VĮ Valstybės žemės fondas 2012-03-26 (b.l. 19). Tačiau pabrėžtina, kad patikslinti žemėtvarkos projekto brėžinys ir sąrašas negalėjo būti patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, nes atsakovai vėl atsisakė juos pasirašyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai ne kartą buvo raginami pasirašyti sklypo kadastrinių matavimų bylose – sklypo planuose ir aktuose, tai pat ant kadastrinės vietovės, kurioje yra sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikrinimo (b.l. 5-20), tačiau šie raginimai taip pat buvo ignoruojami, o nesutikimo pasirašyti motyvai nebuvo pateikti. Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, kad ne kartą kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-390/2012; 2006-10-13 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apeliantų elgesyje yra piktnaudžiavimo savo, kaip bendraturčių, procesinėmis teisėmis požymių.

17Taip pat nesutiktina ir su apeliantų teiginiu, kad ieškovė siekia išregistruoti dar esančio statinio pamatus. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad ieškinys buvo grindžiamas ne tik pažyma apie gaisrą (b.l. 29), bet ir kadastrinių matavimų byla (b.l. 24-28), kurioje užfiksuota, jog šiuo metu ginčo sklype jokio statinio nėra (b.l. 27). Taigi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad apeliantų teiginiai apie išlikusius po gaisro namo pamatus neatitinka realybės. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad jie nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, paneigiančių pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl statinio neegzistavimo (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priėjo prie išvados, kad ginčo sklype realiai jokio statinio nėra. Nepaisant to, apeliantai tvirtina, kad jie siekia atstatyti sudegusį namą, tačiau šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina taip pat kaip deklaracijas, nes jie nepagrįsti jokiais įstatymo leistinais įrodymais, kurie bent tikėtinai pagrįstų apeliantų rimtus ketinimus dėl namo atstatymo (CPK 12 str., 178 str.).

18Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

20Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė M. P. pateikė ieškinį atsakovams J. B., M. V., V. B., S. G., S. R.... 4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 5. 2013-06-12 protokoline nutartimi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 6. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsakovai J. B., M. V., V. B., S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. Ieškovė M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės... 13. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio teisinio pagrindo... 14. Taip pat atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad jie, teisėjų kolegijos... 15. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d.... 16. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo žemės sklypo planas... 17. Taip pat nesutiktina ir su apeliantų teiginiu, kad ieškovė siekia... 18. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 19. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 20. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti...