Byla 2A-149/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant pareiškėjo (atsakovo) atstovui R. B. , ieškovo atstovui advokatui Eugenijui Karaliūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo panaikinimo arbitražo byloje Nr. 113 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto darbų termino nepratęsimo, darbų atlikimo termino pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Giedra“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus komercinio arbitražo teismą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir prašė : 1) pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nepratęsė darbų atlikimo termino iki 2003 m. spalio 31 d. pagal UAB „Giedra“ prašymus šalims vykdant 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutartį Nr. SŽ-715; 2) darbų atlikimo terminą – iki 2003 m. rugsėjo 15 d., nurodytą 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutartyje Nr. SŽ-715, sudarytoje tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Giedra“ (rangovas), pakeisti į terminą – iki 2003 m. spalio 31 d.; 3) priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Giedra“ naudai 66 862,60 Lt sumą nuostoliams atlyginti bei išlaidas bylą nagrinėjant arbitraže.

4Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2007 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo UAB „Giedra“ ieškinį tenkino iš dalies : 1) pripažino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrįstai nepratęsė darbų atlikimo termino iki 2003 m. spalio 31 d. pagal UAB „Giedra“ prašymus šalims vykdant 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutartį Nr. SŽ-715; 2) darbų atlikimo terminą – iki 2003 m. rugsėjo 15 d., nurodytą 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutartyje Nr. SŽ-715, sudarytoje tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Giedra“ (rangovas), pakeitė į terminą – iki 2003 m. spalio 26 d.; 3) priteisė iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „Giedra“ naudai 63 519,47 Lt nuostoliams atlyginti.

5Pareiškėjas (atsakovas) Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 24 d. skundu prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą (bylos Nr. 113).

6Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, kuris buvo paskirtas nagrinėti bylą Nr. 113, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nusprendė, jog arbitražo teismas yra kompetentingas nagrinėti ginčą, kilusį tarp ieškovo UAB „Giedra“ ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Arbitras, prieš pradėdamas nagrinėti ginčą, privalėjo išsiaiškinti, ar minėtas ginčas apskritai gali būti nagrinėjamas arbitražiniame teisme bei pareikalauti pateikti Šiaulių miesto savivaldybės steigėjo sutikimą, tačiau to padaryta nebuvo. Pagal KAĮ 11 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnį, darytina išvada, kad tik Lietuvos Respublikos Seimas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės steigėjas, turėjo teisę suteikti išankstinį sutikimą, jog byla būtų nagrinėjama Vilniaus komercinio arbitražo teisme, tačiau toks sutikimas nebuvo gautas. Byla, kurioje viena šalis yra valstybės ar savivaldybės įstaiga, jeigu nėra tos įstaigos išankstinio steigėjo sutikimo, turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose, o ne Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus bei 11 straipsnio 2 dalį, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimas turi būti panaikintas.

7Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ir pats arbitražo teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyti teisiniai pagrindai ir motyvai, kuriais remiantis buvo pripažinti ieškovo reikalavimai dėl kompensuojamųjų įvykių pagal Rangos sutartį. Arbitražo teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Giedra“ atstovai vykusiuose susitarimuose su kito rangovo atstovais aptarė visas sąlygas, kaip bus vykdomi darbai patalpose, kuriose skirtingus konstruktyvus turi du skirtingi rangovai. UAB „Giedra“ pretenzijos dėl antrojo rangovo įvedimo buvo visiškai nepagrįstos ir turėjo būti atmestos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė pagrįstai atsisakė nepratęsti 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutarties galiojimo termino iki 2003 m. spalio 31 d., kaip pripažino ir arbitražo teismas, tačiau arbitražo teismas nepagrįstai pratęsė sutarties galiojimo terminą iki 2003 m. spalio 26 d. Pareiškėjo manymu, Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas byloje Nr. 113 yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

8Ieškovo UAB „Giedra“ atstovas atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo (atsakovo) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Nr. 113 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Arbitražo teismui nekilo abejonių dėl sudaryto arbitražinio susitarimo tarp šalių, nes susitarimas įtvirtintas 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutarties Nr. SŽ-715 23 straipsnyje. Argumentus, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti šalių ginčą, pareiškėjas turėjo pateikti pareikšdamas prieštaravimus arbitražo byloje, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas laiku neatlikęs savo pareigos bei nepasinaudojęs KAĮ 19 straipsnio 2 dalimi neteko teisės skųstis ir reikalauti, kad arbitražo teismo sprendimas būtų panaikintas.
  2. Ginčo dalykas – 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutarties Nr. SŽ-715 vykdymas, atliekant Jovaro pagrindinės mokyklos pastato renovaciją. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 759 nuostatas, kurias įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija bei Šiaulių miesto savivaldybė, buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, kuris suformuotas Rangos sutarties Nr. SŽ-715 23 straipsnyje. Šalims sudarant ir vykdant 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutartį Nr. SŽ-715, praktiškai buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 759 nuostatos.
  3. Šalių sudarytas susitarimas pagal KAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatą yra galimas ir teisėtas, o ginčo sprendimas arbitraže privalomas.

9Pareiškėjo (atsakovo) skundas netenkintinas.

10CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas; ginčai gali būti sprendžiami valstybiniu ir nevalstybiniu būdais. Arbitražinis ginčo sprendimas yra nevalstybinis teisių gynimo būdas. Spręsti ginčą arbitražu galima tik esant šalių arbitražiniam susitarimui. Arbitražinis susitarimas - tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis (KAĮ 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo sudarymas reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje JAV ribotos atsakomybės bendrovė „Main Bridge, L. L. C“ v. UAB „Lakvita“, bylos Nr. 3K-3-681/2002, publikuota: 2003 m. „Teismų praktika“ Nr. 18).

11KAĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašoma sprendimą panaikinti 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardytais pagrindais. Pagal KAĮ, arbitražo sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma apeliacijos forma, kadangi šiame įstatyme nėra numatytos apeliacijos – teisinio proceso, kai teismo prašoma priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražo sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida. Tai reiškia, kad teismas negali panaikinti arbitražo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė. Taigi arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004 A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, kat. 124 (publikuota: 2005 m. „Teismų praktika“ Nr. 23; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2A-245/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 2A-436/2006).

12Pareiškėjas (atsakovas) prašo panaikinti arbitražo teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad arbitražo teismas buvo nekompetentingas nagrinėti kilusį ginčą tarp ieškovo ir atsakovo (KAĮ 11 str. 2 d., 19 str. 1 d.). Pareiškėjo (atsakovo) įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Seimas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės steigėjas, turėjo suteikti išankstinį sutikimą, jog byla būtų nagrinėjama arbitražo teisme, tačiau tokio sutikimo nebuvo gauta, todėl esą arbitražo teismas negalėjo nagrinėti šalių ginčo. Be to, pareiškėjo manymu, ir pats arbitražo teismo sprendimas vertintinas kritiškai, nes arbitražo teismas nenurodė teisinių pagrindų ir motyvų, kuriais remiantis buvo pripažinti ieškovo reikalavimai.

13Visų pirma, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad arbitražo teismo sprendimo tikrinimas fakto ir materialinės teisės aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Teismas negali panaikinti arbitražo teismo sprendimo dėl fakto ar teisės klausimų ydų. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nagrinėti bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitražo teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei taikė teisės normas. Pareiškėjo (atsakovo) argumentai, kad arbitražo teismas neteisingai išsprendė ginčą, nesudaro teisinio pagrindo tirti ir vertinti arbitražo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas negali tirti aplinkybių, susijusių su arbitražo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, tai yra tikrinti arbitražo teismo sprendimo iš esmės, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, siejamų su arbitražo teismo sprendimo teisiniais pagrindais ir motyvais. Byloje analizuotinas tik klausimas, ar arbitražo teismas apskritai galėjo nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, tai yra, ar turėjo kompetenciją arbitražine tvarka spręsti ieškovo reikalavimus (KAĮ 19 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą pareiškėjo (atsakovo) argumentą, kad arbitražo teismas buvo nekompetentingas nagrinėti ginčą, nes Lietuvos Respublikos Seimas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės steigėjas, turėjo būti suteikęs išankstinį sutikimą dėl ginčo nagrinėjimo arbitražo teisme.

15Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutarties Nr. SŽ-715, iš kurios kilęs ginčas, šalimis yra Šiaulių miesto savivaldybė (o ne Šiaulių miesto savivaldybės administracija) ir UAB „Giedra“ (arbitražo bylos 41 lapas). Arbitražo bylos duomenys patvirtina, kad sutarties šalys buvo sutarusios, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva arbitražo taisykles (arbitražo bylos 46-47 lapai). Pareiškėjas (atsakovas) neginčija, jog buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, tačiau, jo nuomone, tam, jog ginčas būtų nagrinėjamas arbitražo teisme, Lietuvos Respublikos Seimas, kaip Šiaulių miesto savivaldybės steigėjas, turėjo suteikti išankstinį sutikimą.

16KAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu tokiam susitarimui nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 11 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad KAĮ nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas steigėjo sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, taigi toks sutikimas gali būti žodinis, rašytinis arba išreikštas konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007 VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, publikuota: 2007 m. „Teismų praktika“ Nr. 27).

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnis nustato, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Valstybė, savivaldybės ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.36 str.). Valstybė ir savivaldybė yra juridiniai asmenys (CK 2.35 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 2 straipsnis nustato, kad savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Pagal šio įstatymo 7 straipsnį, savivaldybes steigia, esamas panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu.

18Arbitražo bylos medžiaga patvirtina, kad šalių arbitražinis susitarimas yra sudarytas arbitražinės išlygos forma, yra rašytinis, atitinka KAĮ arbitražiniam susitarimui keliamus reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrinęs, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai ir, ar arbitražinio nagrinėjimo dalykas nebuvo ginčas, kurį imperatyviosios Lietuvos Respublikos įstatymų normos draudžia nagrinėti arbitraže (absoliutūs arbitražo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai), sprendžia, jog arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, o arbitražinio nagrinėjimo dalykas galėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme, tai yra arbitruotinas.

19Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo (atsakovo) argumentais, jog Šiaulių miesto savivaldybė, ginčą perduodant spręsti arbitražo teismui, turėjo gauti Lietuvos Respublikos Seimo sutikimą. KAĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl galimybės perduoti spręsti ginčą arbitražo teismui tuo atveju, kai gaunamas išankstinis steigėjo sutikimas, yra taikomas tik jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija. Pati savivaldybė, kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių dalyvis, į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka. Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas. Savivaldybę, kaip valstybės teritorijos administracinį vienetą, steigia, panaikina, nustato jo teritorijų ribas bei centrus Lietuvos Respublikos Seimas. Tuo tarpu savivaldybei, kaip civilinių santykių dalyvei, Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo perduoti spręsti ginčą arbitražo teismui nereikia, o KAĮ nenumato savivaldybėms papildomų apribojimų ginčą spręsti arbitražo teisme. Lietuvos teisėje nėra imperatyvios taisyklės, numatančios savivaldybių teisės į ginčų arbitražinį nagrinėjimą apribojimus pagal ginčo subjektų kriterijų. Pažymėtina, kad arbitražo doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje JAV ribotos atsakomybės bendrovė „Main Bridge, L. L. C“ v. UAB „Lakvita“, bylos Nr. 3K-3-681/2002, publikuota: 2003 m. „Teismų praktika“ Nr. 18).

20Arbitražo teismo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta tiek UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo tipinio įstatymo 16 straipsnyje, tiek ir Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnyje. Iš arbitražo teismo bylos matyti, kad arbitražo teismas svarstė, ar ginčo šalių sutartyje esanti arbitražinė išlyga leidžia jam nagrinėti šį ginčą (b. l. 12, arbitražo bylos 150 lapas). Arbitražo teismas nurodė, jog arbitražiniame teisme nagrinėjamas šalių ginčas kilęs iš sutarties. Nei viena iš šalių nėra pareiškusi prieštaravimų, kad šis ginčas negali būti sprendžiamas arbitražinio proceso tvarka, tai yra, kad ginčas yra nearbitruotinas arba kad jis yra už arbitražinio susitarimo ribų. Arbitražo teismas nurodė, kad abi šalys pripažino Vilniaus komercinio arbitražo teismo jurisdikciją, nes sutiko dalyvauti arbitražinės bylos nagrinėjime, be to, abi šalys sumokėjo arbitražo mokesčius. Atsakovas, pateikdamas atsikirtimus (atsiliepimą) į ieškinį, neargumentavo, jog arbitražo teismas nėra kompetentingas spręsti šalių ginčą (b. l. 15, arbitražo bylos 153, 78-82, 85-89 lapai). Arbitražo teismas sprendė, kad jis turi jurisdikciją nagrinėti ir išspręsti iš 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutarties Nr. SŽ-715 kilusį ginčą (b. l. 12-13, arbitražo teismo bylos 150-151 lapai). Taigi arbitražo teismas pasisakė dėl savo jurisdikcijos, o atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija nustatyta tvarka arbitražo teismo jurisdikcijos neginčijo. Šalims ginčą nagrinėjant arbitraže nekilo abejonių dėl sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos teisėtumo ir galiojimo bei arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti kilusį ginčą. Pareiškėjas (atsakovas) bylą nagrinėjant arbitražo teisme neginčijo arbitražo teismo kompetencijos spręsti kilusį ginčą. Jis neprieštaravo dėl ieškovo reikalavimų nagrinėjimo arbitražo teisme, pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, tai yra pripažino arbitražo teisėtumą bei galimybę arbitražo teismui nagrinėti šalių kilusį ginčą, todėl nėra pagrindo teigti, jog arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti ginčą.

21KAĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies pareiškimas, kad arbitražinis teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas ne vėliau, nei pateikiamas prieštaravimas dėl ieškinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004 A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“ (publikuota: 2005 m. „Teismų praktika“ Nr. 23) išaiškino, kad pagal UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo tipinio įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 6 straipsnį, laiku nepareiškus prieštaravimų dėl arbitražo teismo jurisdikcijos, ši teisė prarandama. Kadangi atsakovas neginčijo arbitražo teismo jurisdikcijos, o arbitražo teismas pripažino turįs teisę nagrinėti ginčą, šis klausimas negali būti keliamas, nes atsakovas yra praradęs prieštaravimo teisę. Be to, atsakovas, atsiųsdamas arbitražo teismui atsiliepimą į ieškinį, savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su arbitražo teismo jurisdikcija. Tokią išvadą patvirtina ir užsienio teismų bei arbitražo praktika (žr., pvz., CLOUT, byla Nr. 147; CLOUT, byla Nr. 148; CLOUT, byla Nr. 266; CLOUT, byla Nr. 185; CLOUT, byla Nr. 267; CLOUT, byla Nr. 321 CLOUT, byla Nr. 342; CLOUT, byla Nr. 358; CLOUT, byla Nr. 371; CLOUT byla Nr. 443). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal arbitražo doktrinoje ir praktikoje galiojančias nuostatas arbitražinio susitarimo buvimą ir galiojimą, taigi šalių valią spręsti ginčus arbitražine tvarka, gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai, tarp jų – sutarties vykdymas, iš kurio galima padaryti išvadą, jog šalys sutiko su jų sudarytos sutarties sąlygomis, tarp jų – ir su sutartyje įtvirtinta arbitražine išlyga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje ribotos atsakomybės bendrovė „Szolmar“ v. UAB „Ukmedė“, bylos Nr. 3K-7-999/2003). Bylos aplinkybės patvirtina, jog šalių valia spręsti ginčus arbitražine tvarka buvo išreikšta dar 2003 m. birželio 30 d. Rangos sutartyje Nr. SŽ-715, sutartis buvo vykdoma, tačiau dėl kai kurių jos nuostatų įgyvendinimo kilo ginčas, todėl laikytina, jo šalys buvo sutikusios su jų sudarytos sutarties sąlygomis, tarp jų ir su arbitražine išlyga dėl ginčų sprendimo būdo ir tvarkos.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju arbitražo teismas turėjo jurisdikciją spręsti šalių kilusį ginčą. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, reikalaujančios gauti išankstinį steigėjo sutikimą arbitražiniam nagrinėjimui, nebuvo pažeistos, todėl naikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą (bylos Nr. 113) pareiškėjo (atsakovo) nurodytais argumentais nėra pagrindo.

23Ieškovo UAB „Giedra“ atstovas prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidų buvimą. Atmetant pareiškėjo (atsakovo) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą, ieškovui UAB „Giedra“ priteistinos jo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjant skundą Lietuvos apeliaciniame teisme (CPK 98 str. 1 d.). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjo (atsakovo) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo vykdymo sustabdymo ir sustabdė arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo vykdymą (b. l. 30-31). Kadangi pareiškėjo (atsakovo) skundas netenkintinas, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, panaikinamos (CPK 150 str. 4 d.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą (arbitražo bylos Nr. 113) palikti nepakeistą.

26Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865) uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“ (į. k. 120301599) 780,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

27Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Giedra“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus komercinio... 4. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2007 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo... 5. Pareiškėjas (atsakovas) Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2007 m.... 6. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, kuris... 7. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ir pats arbitražo teismo sprendimas yra... 8. Ieškovo UAB „Giedra“ atstovas atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo... 9. Pareiškėjo (atsakovo) skundas netenkintinas.... 10. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 11. KAĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas gali... 12. Pareiškėjas (atsakovas) prašo panaikinti arbitražo teismo sprendimą,... 13. Visų pirma, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad arbitražo teismo... 14. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą pareiškėjo (atsakovo)... 15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2003 m. birželio 30 d.... 16. KAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinis teismas turi teisę pats... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnis nustato, kad savivaldybės... 18. Arbitražo bylos medžiaga patvirtina, kad šalių arbitražinis susitarimas... 19. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo (atsakovo)... 20. Arbitražo teismo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta tiek... 21. KAĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies pareiškimas, kad arbitražinis... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais... 23. Ieškovo UAB „Giedra“ atstovas prašė priteisti išlaidas advokato... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą... 26. Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865)... 27. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi...