Byla 2A-245/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jurgitai Gelažienei, atsakovo atstovui adv. Dariui Katauskui, viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oida“ prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo, arbitražo byloje Nr. 67/2006 pagal ieškovo „Dispomed S. A.“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Oida“.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Pareiškėjas UAB „Oida“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą (toliau tekste – Sprendimas), kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad arbitražas Sprendimu pripažino negaliojančia 2004 m. balandžio 15 d. cesijos sutartį (toliau tekste - Cesijos sutartis) ir taikant restituciją nusprendė grąžinti „Dispomed S. A.“ reikalavimo teisę į skolininką UAB „Viltres“ 1048712,37 Lt ir 18 769,48 EUR sumai, o taip pat priteisė iš pareiškėjo 28 626,12 Lt arbitražo išlaidų. Pareiškėjo nuomone minėtas Sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia Komercinio arbitražo įstatymo (toliau tekste – KAĮ) 37 straipsnio 5 dalį bei CK 1.90 straipsnio 3 dalį. Arbitražas, spręsdamas Cesijos sutarties galiojimo klausimą, neatsižvelgė į tai, jog sudarydamas Cesijos sutartį pareiškėjas buvo sąžiningas ir vėliau sąžiningai ją vykdė. Ne pareiškėjas suklaidino „Dispomed S. A.“, o pastarasis suklydo pats, todėl pareiškėjui turėtų būti atlygintos turėtos išlaidos, turto netekimas ar sužalojimas (CK 1.90 str. 3 d.). Pareiškėjas, vykdydamas Cesijos sutartį patyrė didelių išlaidų: teisininkams - 9 000 Lt, laiko sąnaudas bei atlyginimus darbuotojams išieškantiems skolas iš UAB „Vilres“, o taip pat arbitražo išlaidas. Arbitražas, priimdamas Sprendimą panaikinti Cesijos sutartį ir nekompensuodamas pareiškėjo išlaidų, pažeidė fundamentalų teisingumo principą, kurio sudėtinė dalis yra viešoji tvarka.

4Atsakovas „Dispomed S. A.“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjo prašymą bei palikti galioti arbitražo sprendimą bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas neperžiūri arbitraže nagrinėtos bylos iš esmės, o tik patikrina ar nėra KAĮ 37 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių arbitražo sprendimas gali būti panaikintas. Pareiškėjas neįrodė viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Viešoji tvarka tarptautinio komercinio arbitražo praktikoje suprantama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Pareiškėjas neįrodinėja, kad sprendimu pažeidžiama viešoji tvarka ir kokiu būdu pažeidžiama viešoji tvarka. Pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, jog jam nepriteistos išlaidos, tačiau arbitražas sprendime nurodė, jog pareiškėjas priešieškiniu galėjo reikalauti išlaidų patenkinimo bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas reikalavimo priteisti išlaidas nepateikė, t.y. savo teise nepasinaudojo tinkamai, todėl pareiškėjo išlaidų nepriteisimas negali būti pagrindu priimto arbitražo Sprendimo laikyti viešosios tvarkos pažeidimu. Pareiškėjo nurodomas arbitražo išlaidų paskirstymas negali būti pagrindu panaikinti arbitražo sprendimą, nes nepažeidžia viešosios tvarkos. Cesijos sutartimi šalys susitarė ginčus spręsti arbitraže pagal UNCITRAL arbitražo taisykles, kurios nustato ir arbitražo išlaidų atlyginimo klausimus, todėl arbitražas teisingai išsprendė arbitražo išlaidų klausimą. Be to, arbitražo išlaidų klausimas nepažeidžia viešosios tvarkos, todėl nėra pagrindo panaikinti arbitražo Sprendimo ir šiuo pagrindu.

5Skundas atmestinas.

6Pareiškėjas prašo panaikinti arbitražo teismo sprendimą remdamasis KAĮ 37 straipsnio 5 dalimi, t.y. kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai. Pareiškėjas remiasi ta aplinkybe, jog arbitražo teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnio 3 dalyje nustatytą išlaidų paskirstymo tvarką, neatlygino pareiškėjo išlaidų, tuo pažeidžiamas fundamentalus teisingumo principas, o tuo pačiu ir viešoji tvarka, esanti sudėtine teisingumo pricipo dalimi. Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra suformavęs viešosios tvarkos sąvokos sampratą tarptautinio arbitražo doktrinoje (2005 m. "Teismų praktika" Nr. 23). Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama. Todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu. Pareiškėjas teigia, kad arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai todėl, kad arbitražo teismas, nesant pareiškėjo kaltės, pažeidžiant CK 1.90 straipsnio 3 dalį, neatlygino pareiškėjo išlaidų. Ši aplinkybė yra fakto klausimas, todėl teismas jos negali tirti. Be to, pareiškėjas išlaidų klausimą kėlė ir arbitražo byloje (Arbitražo sprendimo 5 lapas), o arbitražo teismas šiuo klausimu pasisakė (Arbitražo sprendimo 7-8 lapai). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra nustatyta, jog skundžiamas arbitražo sprendimas prieštarautų pagrindiniams teisės principams, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, todėl skundžiamas arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

8Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjo UAB „Oida“ prašymas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą atmestinas.

9Atsakovas „Dispomed S. A.“ prašė priteisti 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 57). Atsakovo prašoma suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl atsakovui priteistinos 1 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

10Teismas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Atmesti pareiškėjo UAB „Oida“ prašymą panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą.

12Priteisti iš pareiškėjo UAB „Oida“ atsakovui „Dispomed S. A.“ 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai