Byla e2A-427-933/2019
Dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, R. S. ir AB „Lietuvos draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Irmantas Šulcas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VIRPA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „dz group“ ieškinį atsakovui UAB „VIRPA“ dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, R. S. ir AB „Lietuvos draudimas“.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas UAB „dz group“ (toliau – ieškovas) kreipėsi su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „VIRPA“ (toliau – atsakovas) 1 007,05 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad statybos objekte „Karaliaučiaus slėnis“, adresu Elbingo g. Vilniuje, vykdė rangos darbus ir turėjo leidimą įvažiuoti automobiliu į statybvietę. 2016-11-11 minėtame statybos objekte buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė - automobilis OPEL Combo, valstybinis Nr. ( - ) Ieškovas paaiškino, kad transporto priemonė buvo apgadinta atsakovo darbuotojams išmontuojant betonavimo darbams sumontuotus klojinius ir vienam iš klojinių nukritus iš antrojo aukšto ant šalia pastato stovėjusios ieškovui priklausančios transporto priemonės. Pažymėjo, kad kreipėsi su pretenzija į atsakovą, tačiau atsakovo verslo civilinę atsakomybę apdraudęs trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2017-04-14 raštu informavo, kad įvykis nėra draudžiamasis ir draudimo išmoka nebus mokama. Nurodė, kad transporto priemonės atstatomojo remonto kaina pagal 2017-02-10 remonto sąmatą Nr. 029 yra 1 007,05 Eur, atsakovas iki šiol nėra atlyginusi padarytosios žalos (e. b. 1 t. 1-3 l.).

93.

10Atsakovas UAB „VIRPA“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia deliktinės atsakomybės pagrindais, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą svarbu nustatyti ne tik visas jos buvimo sąlygas, bet ir paties nukentėjusio asmens kaltę ir priežastinį ieškovo darbuotojo veikimo ar neveikimo ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis. Atsakovas nurodė, jog šiuo atveju neteisėti ieškovo darbuotojo veiksmai, susiję su transporto priemonių eismu, sąlygojo, kad buvo padaryta turtinė žala ieškovo transporto priemonei. Paaiškino, kad statybvietė nustatyta tvarka buvo aptverta, prie įvažiavimo buvo matomoje vietoje patalpinti įspėjamieji ženklai, kaip tai yra numatyta statybos taisyklėse, ieškovo darbuotojas įvažiavo į statybos teritoriją negavęs leidimo įvažiuoti į teritoriją, ieškovo automobilis prie pastato buvo paliktas savavališkai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas yra su statybos darbais susijusi įmonė, jo darbuotojams yra žinomos įvažiavimo į statybvietės teritoriją ir eismo joje taisyklės, todėl žalos atsiradimą tiesiogiai lėmė neteisėti ieškovo darbuotojo - transporto priemonės vairuotojo veiksmai, nes pastarasis automobilį paliko draudžiamojoje vietoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 150.5 punktus. Kartu pažymėjo, kad transporto priemonės apgadinimo faktas nebuvo tinkamai užfiksuotas, apie įvykį nebuvo tinkamai pranešta, statybos vadovas buvo informuotas tik žodžiu, nepateikiant apžiūros įvykio vietoje aktų, nekviečiant nei atsakingo atsakovo darbuotojo į įvykio vietą, nei į transporto priemonės apžiūrą, kai buvo sudaroma nuostolių kalkuliacija. Atsakovas taip pat nurodė, kad nėra aišku, ar ieškinyje nurodyti transporto priemonės apgadinimai atsirado nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir buvo būtent tokioje apimtyje, kuri yra įvardijama ieškinyje. Nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo darbuotojų veikimo ar neveikimo, jų kaltės bei neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindais, nes nėra vieno iš pagrindinių ir būtinų kriterijų atsakomybės kilimo sąlygoms atsirasti (e. b. 1 t. 24-27 l.).

114.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB „Lietuvos draudimas“ teikė rašytinius paaiškinimus į bylą, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad statybvietės teritorija buvo aptverta, pažymėta atitinkamais įspėjamaisiais ženklais, nukentėjęs automobilis Opel Combo, valstybinis Nr. ( - ) stovėjo prie statomo pastato neleistinai, apie vykstančias statybas ir jo turtui kylančią riziką ieškovė turėjo žinoti iš įspėjamųjų ženklų, be to turėjo pavojų suvokti pati, kadangi yra statybų veiklos profesionalas. Dėl prašomos priteisti žalos dydžio draudikas atkreipė dėmesį, kad į bylą yra pateikta tik automobilio remonto darbų sąmata, sudaryta 2017-02-10, tačiau įrodymų, kad automobilis būtent už tokią sumą buvo suremontuotas, ieškovė nepateikė (e. b. 1 t. 65-66 l.).

135.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, R. S. nurodė, jog kiek pamena, statybvietė, kurioje įvyko automobilio sugadinimas, buvo aptverta, bet joje nematė apsaugos darbuotojų, kurie įleistų į objektą, perspėtų ar kitaip užtikrintų įvažiavimą į statybos aikštelę. Į objektą, vadinamą Karaliaučiaus slėniu, atvažiavo įmonės automobiliu Opel Combo ir jį pastatė šalia jau tuo metu stovėjusio balto Volkswagen Golf automobilio. Su kolega išsikrovė instrumentus ir įėjo į pastatą atlikti pavestus montavimo darbus. Nurodė, jog darbo dienos eigoje su kolega išgirdo krentančių sunkių daiktų garsus. Nusileidę į pirmą aukštą pamatė, kad darbininkai iš aukštutinių aukštų, dar neįrengtų langų ertmių, ant žemės mėto lentas ir kitokį statybos laužą. Buvo apgadintas automobilio stogas ir apie incidentą iš karto informavo telefonu savo vadovą (e. b. 1 t. 96-97 l.).

15II.

16Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

176.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė ieškovui UAB „dz group“ 1 007,05 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 473 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „VIRPA“.

197.

20Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš deliktinės atsakomybės, kurios taikymui pagrįsti reikia įrodyti visas būtinąsias tokios atsakomybės sąlygas - atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalą sukėlusio atsakovo kaltę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad atsakovo, kaip skolininko, kaltė yra preziumuojama.

218.

22Nustačius, kad byloje nėra ginčo dėl transporto priemonės apgadinimo iš pastato iškritus daliai klojinio ant transporto priemonės stogo, teismas sprendė, jog statybos įrangos nukritimas savaime vertintinas kaip pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, nes iš pastato krentantys daiktai savaime yra pavojingi ir galintys sukelti žalą. Teismas palaikė ieškovo argumentą, kad atlikdamas demontavimo darbus atsakovas taip pat pažeidė pareigą aptverti teritoriją apie pastatą atitvarais, nes tokia pareiga nustatyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintomis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (toliau – taisyklės) 8.1 ir 9 punktuose. Atsižvelgus į tai, jog ieškovo darbuotojams atvykus pastate dirbo kitų rangovų darbuotojai, kurie galėjo nežinoti apie ieškovo darbuotojus ir jų atliekamus darbus, atsakovas privalėjo aptverti pastatą pagal taisyklių 9 punktą, o to nepadaręs ir minėtos aplinkybės atsakovui neginčijus, teismas nustatė, jog žala ieškovo transporto priemonei buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsižvelgus į tai, kad žala transporto priemonei buvo sukelta tiesioginiais atsakovo darbuotojų veiksmais, pavojingu būdu demontuojant klojinius, leidžiant daliai klojinio nukristi ant transporto priemonės, teismas padarė išvadą dėl netiesioginio priežastinio ryšio tarp pagal taisyklių reikalavimus neaptverto pastato ir atsiradusių pasekmių buvimo, nes tinkamo pastato aptvėrimo atveju transporto priemonė nebūtų pastatyta pavojingai arti pastato ir apgadinta.

239.

24Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais dėl ieškovo darbuotojų kaltės dėl atsiradusios žalos. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog ir ieškovas ir atsakovas turėjo leidimus įvažiuoti į statybvietę, prie įvažiavimo į statybvietę ar joje nebuvo transporto priemonių įvažiavimą ar stovėjimą ribojančių KET numatytų kelio ženklų. Teismas taip pat atmetė kaip nereikšmingą atsakovo argumentą dėl ieškovo transporto priemonės stovėjimo laiko, nes atsakovo neteisėti veiksmai negali būti pateisinami transporto priemonės stovėjimo trukme, kuri galėjo būti apgadinta ir transporto priemonei trumpam sustojus prie pastato.

2510.

26Pasisakydamas dėl prašomo priteisti žalos dydžio pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas nėra saistomas pareigos savo iniciatyva rinkti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, todėl rėmėsi tik byloje esančiais įrodymais, ieškovės į bylą pateikta transporto priemonės remonto sąmata 1007,05 Eur sumai, kuriuos atsakovas neginčijo nei dėl jos dydžio, nei dėl joje numatytų transporto priemonės remonto darbų būtinumo, ir kurią teismas laikė patvirtinančią ieškovo patirtus nuostolius, kurių mažinti teismas neturėjo pagrindo (e. b. 1 t. 106-112 l.).

27III.

28Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

2911.

30Atsakovas UAB „VIRPA“ (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3112.

32Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas taikė civilinė atsakomybę netinkamam atsakovui, nes atsakovas yra rangovas, o pareiga atlyginti žalą dėl statybos procese atliktų neteisėtų veiksmų sukeltos žalos priklauso statytojui UAB „CITUS CONSTRCTUS“. Priteisus žalą iš rangovo pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo į pirmosios instancijos teismą.

3313.

34Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo darbuotojų veiksmų, kaip pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi ieškovo darbuotojai be statybos vadovo leidimo įvažiavo į statybvietės teritoriją ir savavališkai paliko transporto priemonę prie statomo pastato sienos, kas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą ir yra laikytina neatsargiais, neteisėtais veiksmais, kurie pažeidė KET 9, 150.5 punktus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti tokias žalos dydį mažinančias arba pareigą atlyginti sukeltą žalą šalinančias aplinkybes.

3514.

36Apeliantas taip pat laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žalos dydžio nustatymo, nes atsakovo atstovai nebuvo pakvieti dalyvauti transporto priemonei sukeltos žalos dydžio nustatyme ir remonto sąmatos sudarymą, sąmata sudaryta neatsižvelgus į automobilio nusidėvėjimą. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad žalos dydis nėra patvirtintas leistinais įrodymais ir ieškovas realiai sąmatoje nurodytų išlaidų nepatyrė (e. b. 1 t. 115-119 l.).

3715.

38Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prisidėjime prie atsakovo UAB „VIRPA“ apeliacinio skundo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis konstatavo, jog apeliantui, o ne kitiems asmenims, kilo pareiga rūpintis teritorijos apie pastatą aptvėrimu. Trečiojo asmens nuomone tokią pareigą turėjo ir ieškovo darbuotojai, kurie montavo pastato konstrukcijas. Prisidėjime taip pat pritarė apeliacinio skundo motyvui dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo vertinti ieškovo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo darbuotojų kalte dėl žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo taikyti atsakovo sukeltos žalos mažinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui žalos atlyginimą, nes ieškovas leistinais įrodymais neįrodė realiai patirtos žalos (e. b. 1 t. 131-133 l.).

3916.

40Ieškovas UAB „dz group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4117.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad žala atsirado atsakovui pažeidus taisykles ir neaptvėrus statinio, kuriame atsakovas atliko demontavimo darbus. Atsikirsdamas į apelianto argumentus, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ir ieškovas, be leidimo įvažiavęs į statybvietę ir neleistinoje vietoje pastatęs transporto priemonę, ieškovas pažymėjo, kad jis turėjo galiojantį leidimą patekti į statybvietę. Ieškovas pabrėžė, kad byloje nenustatyta, jog statybvietėje ar prie įvažiavimo į ją buvo įvažiavimą ar stovėjimą statybvietėje draudžiantys KET numatyti kelio ženklai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė žalos ieškovo transporto priemonei atsiradimą dėl tiesioginių neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų, kurie vykdydami demontavimo darbus neaptvėrė pastato pagal statybos taisyklių reikalavimus. Atsiliepdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo ieškovas pažymėjo, kad žalos dydis pagrįstas detalia atstatomojo remonto sąmatoje nurodyta kaina, atsakovas transporto priemonei padarytų pažeidimų fakto, jų apimties ir remonto darbų atlikimo būtinumo neginčija, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta sąmata, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles jų leistinumo, pilnumo ir ryšio su byla prasme (e. b. 1 t. 134-135 l.).

43IV.

44Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4518.

46Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4719.

48Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

49Apeliacinis skundas (kartu ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo) netenkintinas.

5020.

51Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m, rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

5221.

53CPK 309 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi ne tik teisę savarankiškai paduoti apeliacinį skundą, bet ir, paduodami rašytinį pareiškimą, prisidėti prie jau paduoto byloje dalyvaujančio asmens skundo. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą apeliaciniame skunde reiškiamiems apelianto reikalavimams. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo negalima reikšti reikalavimų ir apskųsto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, prie kurio prisidedama. Tokios nuostatos yra imperatyviai įtvirtintos CPK 309 straipsnio 1 dalyje. Byloje dalyvaujantis asmuo, norėdamas nurodyti kitus ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus bei pareikšti naujus reikalavimus, turi kreiptis su apeliaciniu skundu.

5422.

55Prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiškimas yra tiesiogiai priklausomas nuo apeliacinio skundo, prie kurio prisidedama. Tokią išvadą leidžia daryti ir CPK 309 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Tai reiškia, kad prisidėjimas prie apeliacinio skundo nesukelia savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Nurodytų aplinkybių pagrindu dėl atsakovo apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo pasisakoma bendrai.

56Dėl netinkamo atsakovo

5723.

58Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo prašymo laikyti jį netinkamu atsakovu byloje, nes vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis už statybos metu sukeltą žalą atsako statytojas, o atsakovas yra rangovas.

5924.

60Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį gali atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą kitu tinkamu atsakovu.

6125.

62Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

6326.

64Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „VIRPA“, vykdė rangos darbus statybos objekte, esančiame Elbingo g. Vilniuje, kuomet buvo apgadinta statybvietėje esanti ieškovui priklausanti transporto priemonė - automobilis OPEL Combo, valstybinis Nr. ( - ) Ieškovas teismui nurodė, jog automobilis buvo apgadintas atsakovei vykdant klojinių demontavimo darbus, kuomet vienas iš klojinių (jo dalis) nukrito iš pastato antro aukšto ant automobilio. Atsakovas ieškovo nurodytų automobilio apgadinimo faktinių aplinkybių neginčijo. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat neginčija aplinkybių, kad jo darbuotojams vykdant klojinių demontavimo darbus, vienas iš klojinių (jo dalis) nukrito iš pastato antro aukšto ant automobilio.

6527.

66Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovo UAB „VIRPA“ nurodytos aplinkybės nepaneigia tai, kad UAB „VIRPA“ yra tinkamas atsakovas byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Teismo įsitikinimu, aukščiau išdėstytos ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju būtent UAB „VIRPA“ darbuotojų veiksmai sukėlė žalą, o UAB „VIRPA“ yra tinkamas atsakovas byloje.

6728.

68Tuo pačiu nurodytina, kad kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

6929.

70Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų (kaip teigiama apeliaciniame skunde UAB „CITUS CONSTRUCTION“) teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos tokio asmens teisinei padėčiai. Dėl to, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių, pareigų ar teisinio statuso (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

71Dėl civilinės atsakomybės

7230.

73Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo darbuotojų veiksmų, kaip pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi ieškovo darbuotojai be statybos vadovo leidimo įvažiavo į statybvietės teritoriją ir savavališkai paliko transporto priemonę prie statomo pastato sienos, kas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą ir yra laikytina neatsargiais, neteisėtais veiksmais, kurie pažeidė KET 9, 150.5 punktus.

7431.

75Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pirma, ieškovas turėjo leidimą patekti į statybvietę (e. b. 1 t. 4 l.). Antra, sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentu, kad atsakovas neįrodė, jog statybvietėje ar prie įvažiavimo į ją buvo įvažiavimą ar stovėjimą statybvietėje draudžiantys KET numatyti kelio ženklai. Trečia, ieškovas vyko į statybvietę atlikti darbų. Ketvirta, nėra pateikta duomenų, kad ieškovo darbuotojai negalėjo statyti automobilio toje vietoje, kurioje jis buvo paliktas. Penkta, pagal bylos duomenis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala ieškovės automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo UAB „VIRPA“ neteisėtų veiksmų: pareigos apdairiai elgtis pažeidimu (aktyviais veiksmais) ir neveikimu (nesiėmus įstatymo nustatytų priemonių pavojingai teritorijai aptverti atliekant aktyvius veiksmus, kurie gali lemti žalos kilimą).

7632.

77Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad žalos atsiradimą lėmė paties ieškovo darbuotojų veiksmai. Nenustačius aplinkybių, kurios ribojo ieškovo darbuotojų patekimą į statybvietę ir transporto priemonės statymą statybvietės teritorijoje, atsižvelgus į tai, kad atsakovas neaptvėrė pastato, kuriame vykdė klojinių demontavimo darbus, atitvarais ir tokiu būdu neužkirto galimybės kitiems asmenims patekti į pavojingą teritoriją, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio sąlygą tarp ieškovo darbuotojo veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

78Dėl žalos dydžio

7933.

80Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, nes atsakovo atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti transporto priemonei sukeltos žalos dydžio nustatyme ir remonto sąmatos sudaryme, pati remonto sąmata sudaryta neatsižvelgus į automobilio nusidėvėjimą, žala nepatvirtinta leistinais įrodymais ir nėra realiai patirta, nes ieškovas nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų.

8134.

82Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala pripažįstama tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) bei netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Žala gali būti tiek realiai patirta, tiek ir būsima, tačiau būsima žala turi būti pagrįsta realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

8335.

84Ieškovas teikė į bylą fotonuotraukas (e. b. 1 t. 5-7 b. l.), taip pat 2017-02-10 remonto sąmatą Nr. 029, kurioje nurodyta remonto kaina (e. b. 1 t. 8-10 b. l.). Nesutikdamas su ieškovo prašomu atlyginti žalos dydžiu atsakovas pažymėjo, jog bylos įrodymai nepatvirtina ieškovo patirtos žalos (nuostolių), vienok patį žalos atsiradimo faktą pripažino, nors nenurodė, kokia, jo nuomone, žala buvo padaryta, taip pat neteikė jokių įrodymų kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovo patirta žala yra mažesnė negu ją patvirtina į bylą teikiami įrodymai (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė dėl žalos dydžio, gi atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

8536.

86CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; kt.). Žalos atlyginimas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nenustačius neteisėtų, kaltų ieškovo (ieškovo transporto priemonės vairuotojo) veiksmų dėl žalos atsiradimo, nenustačius didelio neatsargumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo mažinti padarytų nuostolių dydį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

8737.

88Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės aktus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

8938.

90Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

9139.

92Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, taip pat trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ prisidėjus prie apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

93Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9440.

95Netenkinus atsakovo UAB „VIRPA“ apeliacinio skundo, šiam subjektui nėra pagrindo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

9641.

97CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 300 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t. 136-138 b. l.).

9842.

99CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovo apeliacinis skundas, ieškovui priteisiama 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

100Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 3 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

Nutarė

101Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Priteisti ieškovui UAB „dz group“, juridinio asmens kodas 302671759, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „VIRPA“, juridinio asmens kodas 302667878.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Irmantas Šulcas teismo posėdyje... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas UAB „dz group“ (toliau – ieškovas) kreipėsi su ieškiniu,... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad statybos objekte „Karaliaučiaus slėnis“, adresu... 9. 3.... 10. Atsakovas UAB „VIRPA“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, R. S.... 15. II.... 16. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 17. 6.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-09 sprendimu ieškinį tenkino... 19. 7.... 20. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš... 21. 8.... 22. Nustačius, kad byloje nėra ginčo dėl transporto priemonės apgadinimo iš... 23. 9.... 24. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais dėl ieškovo darbuotojų kaltės dėl... 25. 10.... 26. Pasisakydamas dėl prašomo priteisti žalos dydžio pirmosios instancijos... 27. III.... 28. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos... 29. 11.... 30. Atsakovas UAB „VIRPA“ (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 31. 12.... 32. Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas taikė... 33. 13.... 34. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamame sprendime pirmosios... 35. 14.... 36. Apeliantas taip pat laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą... 37. 15.... 38. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prisidėjime prie atsakovo UAB... 39. 16.... 40. Ieškovas UAB „dz group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 41. 17.... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad žala atsirado atsakovui... 43. IV.... 44. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. 18.... 46. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 47. 19.... 48. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).... 49. Apeliacinis skundas (kartu ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo)... 50. 20.... 51. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 52. 21.... 53. CPK 309 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su... 54. 22.... 55. Prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiškimas yra tiesiogiai priklausomas... 56. Dėl netinkamo atsakovo... 57. 23.... 58. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo prašymo... 59. 24.... 60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dalyvavimo procese... 61. 25.... 62. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip... 63. 26.... 64. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB... 65. 27.... 66. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovo UAB „VIRPA“ nurodytos... 67. 28.... 68. Tuo pačiu nurodytina, kad kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas... 69. 29.... 70. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir... 71. Dėl civilinės atsakomybės... 72. 30.... 73. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad... 74. 31.... 75. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais.... 76. 32.... 77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas... 78. Dėl žalos dydžio ... 79. 33.... 80. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl... 81. 34.... 82. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala pripažįstama tiesioginiai nuostoliai... 83. 35.... 84. Ieškovas teikė į bylą fotonuotraukas (e. b. 1 t. 5-7 b. l.), taip pat... 85. 36.... 86. CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir... 87. 37.... 88. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai... 89. 38.... 90. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga... 91. 39.... 92. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 94. 40.... 95. Netenkinus atsakovo UAB „VIRPA“ apeliacinio skundo, šiam subjektui nėra... 96. 41.... 97. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas... 98. 42.... 99. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 100. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1,... 101. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti... 102. Priteisti ieškovui UAB „dz group“, juridinio asmens kodas 302671759, 300...