Byla e2-61-904/2017
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir transporto priemonės registravimo, garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys L. M., A. S., V. B

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant N. D., dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui L. S., atsakovui R. B., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, trečiajam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir transporto priemonės registravimo, garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys L. M., A. S., V. B.

Nustatė

22016-01-18 teisme priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas R. B. pardavė A. S. lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris T007149 bei galiojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) sumą pardavė lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo numeris ( - ), A. M., kuris yra šios transporto priemonės savininkas; 2) nustatyti, kad R. B. 2015-01-08 ir 2015-04-06 pareiškimais Klaipėdos rajono policijos komisariatui paskleistos žinios apie tai, kad: „A. M. 2012 m. pasiskolino iš R. B. statybinius pastolius, t.y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštus, kuriuos išsivežė iš jo kiemo, taip pat, pasiskolino priekabą, valstybinis Nr. ( - ) ir iki šiol nei priekabos, nei pastolių negrąžino“ žemina ieškovo garbę ir orumą; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad iš trečiojo asmens A. S. už 231,70 Eur (800,00 Lt) (tikslios sandorio datos nepamena) įsigijo lengvojo automobilio priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), rudos spalvos, identifikavimo Nr. ( - ), tačiau priekaba naudotis negali, nes priekaba yra išregistruota iš transporto priemonių registro. Nurodė, kad ankstesnis priekabos savininkas – atsakovas keršydamas ieškovui priekabą išregistravo, nes ieškovas su trečiuoju asmeniu A. S. sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi atsakovas šią priekabą taip pat pagal žodinę sutartį buvo pardavęs trečiajam asmeniui A. S., todėl transporto priemonės savininku nurodytas atsakovas. Dėl garbės ir orumo gynimo nurodė, kad atsakovas jį melagingai apkaltino priekabos ir kitų daiktų vagyste, nors atsakovas žinojo, kad priekabos ir kitų daiktų ieškovas nepagrobė ir nepasisavino. Nurodė, kad 2015-01-08 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo užregistruotas atsakovo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2012 metais pasiskolino iš jo statybinius pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. sujungimo pirštus) kuriuos išsivežė, taip pat pasiskolino ir priekabą, tačiau šių daiktų negražino. 2015-01-21 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika numatyta BK 178, 182, 183, 186 straipsniuose, o tarp atsakovo ir ieškovo žodinės sutarties pagrindu susiklostė teisiniai civiliniai santykiai. 2015-03-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras išnagrinėjęs atsakovo skundą, priėmė nutarimą nepanaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėjos 2015-01-21 nutarimo. 2015-04-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja rašytinio proceso išnagrinėjo atsakovo skundą dėl nutarimo nepanaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir priėmė nutartį atsakovo skundą atmesti. Nurodė, kad 2015-04-06 atsakovas su nauju pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, 2015-04-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19648-15, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad atsakovas du kartus (pareiškimais policijai) paskleidė apie ieškovą garbę ir orumą žeminančius duomenis. Prašo pripažinti garbės ir orumo pažeidimą ir priteisti neturtinę žalą. Atsakovas paskelbdamas tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovui neturinę žalą dėl išgyvenimų pasireiškiančių gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, susijusiu su vykimu į policijos įstaigą, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime, sumenkino jo reputaciją, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1000,00 Eur neturinės žalai atlyginti. Atsakovas kreipdamasis į policiją siekė pakenkti ieškovui, nes apie pastolių ir kitų daiktų atidavimą ieškovui bei transporto priemonės pardavimą, atsakovui buvo žinoma dar iki kreipimosi į policiją.

3Atsakovas 2016-04-28 pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms 5792,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovo naudai, priteisti iš ieškovo atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

42016-04-28 teisme gautas atsakovo priešieškinis ieškovui, kuriuo atsakovas pareiškė reikalavimus: 1) išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo atsakovui nuosavybės teise priklausančią priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), ir panaudos pagrindais priklausančius pastolius (3 vnt. vokų ir 6 vnt. pirštus), įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui priekabą ir pastolius; 2) nustatyti, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovui skiriama 100,00 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2001-10-12 nuosavybės teise valdo transporto priemonę – priekabą MMZ81021, VIN ( - ), valstybinis numeris ( - ). Nurodė, kad 2010 metais atsikrausčius į Dovilus, A. S. supažindino su Milašių šeima (ieškovo šeima). Santykiai buvo draugiški, dažnai skolindavo priekabą be jokio mokesčio, ieškovas naudodamas priekabą ją draudė, rūpinosi, pasinaudojęs grąžindavo. Nurodė, kad 2011 metais ieškovo šeimai, sugedus jų automobiliui, paskolino 868,86 Eur (3000,00 Lt) trejiems metams. 2012 metais eilinį kartą paskolino priekabą ir statybinius pastolius. Statybiniai pastoliai priklauso trečiajam asmeniui V. B., pastarasis neprieštaravo, kad jie būtų paskolinti ieškovui. Santykiai pašlijo, kai paprašė grąžinti paskolintus pinigus. Nurodė, kad 2014 metais teismas skolą priteisė, pasibaigus teisminiam procesui nusprendė susigrąžinti paskolintą priekabą ir pastolius, pažymėjo, kad priekabą buvo išregistravęs, kadangi buvo radęs pirkėją iš Latvijos. Nurodė, kad ieškovas paskolintų daiktų negrąžino, todėl kreipėsi į policiją, po konsultacijų VĮ Regitroje nusprendė dar kartą kreiptis į policiją.

52016-05-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti pas ieškovą esantys šie daiktai: atsakovo vardu įregistruota priekaba ir atsakovui panaudos teise priklausantys pastoliai (3 vnt. vokų ir 6 vnt. pirštų) bei uždrausta ieškovui naudotis areštuotais daiktais.

62016-05-16 teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas savo reikalavimus įrodinėja nebūdamas daiktų savininku. Pažymėjo, kad atsakovas neteikia jokių įrodymų nuginčijančių trečiųjų asmenų (liudytojų) A. J. ir A. S. parodymus, taip pat pažymėjo, kad šiuo metu priekaba nėra registruota atsakovo vardu, nes ji išregistruota iš transporto priemonių registro. Papildomai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad pastoliai priklauso V. B., nes pastarasis jų neieškojo ir nereikalauja grąžinti.

72016-06-02 teisme priimtas trečiojo asmens V. B. atsiliepimas į atsakovo priešieškinį. Atsiliepime trečiasis asmuo V. B. nurodė, kad atsakovo priešieškinis turėtų būti tenkintinas, o ieškovo ieškinys atmestinas, kadangi pastoliai nuosavybės teise priklauso jam. Nurodė, kad pastolius įsigijo 2011 metais, dalį jų paskolino atsakovui, o šis 2012 metais juos paskolino ieškovui.

82016-11-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas A. M. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu yra kaimynai, su A. S. ir V. B. yra pažįstami. Tiksliai kada įvyko sandoris tarp atsakovo ir A. S. neatsimena, sandoryje nedalyvavo, jo sąlygų nežino. Nurodė, kad anksčiau perkant transporto priemones sudarydavo rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas pats jam minėjo, jog priekabą pardavė A. S.. Nurodė, kad dėl šių priežasčių jis tikrai buvo įsitikinęs, kad priekabos savininkas yra A. S., nors dokumentuose jos savininkas ir buvo atsakovas su kuriuo tuo metu santykiai buvo draugiški. Nurodė, kad priekabą pirko iš A. S., kuris garantavo, kad jokių problemų dėl priekabos perrašymo nekils. Tiksliai neatsimena kada vyko sandoris, bet galėjo būti pavasaris, pirko už 231,70 Eur (800,00 Lt), priekabą keletą kartų vežė techninei apžiūrai, šešerius metus naudojosi ja kaip savininkas. Paaiškino, kad santykiai pašlijo prasidėjus teismams dėl skolos, t.y. kai teismas priteisė skolą atsakovo naudai. Dėl statybinių pastolių nurodė, kad juos pasiskolino iš atsakovo 2012 metais statant namą, nes dirba statybininku. Atsakovas juos paskolino neatlygintinai, jie iki šiol yra pas jį. Nurodė, kad atsakovui prašant, 2012 metų rudenį, buvo atlikti darbai, todėl pastolius, kurių vertė apie 30,00 Eur, atsakovas paliko jam ir A. J., kaip atlygį už atliktus darbus, kadangi atsakovui jie nebuvo reikalingi. Nurodė, kad atsakovas minėjo, jog pastolius buvo parsivežęs iš metalo laužo, tačiau V. B. į jį niekada nesikreipė dėl pastolių grąžinimo, pretenzijų dėl pastolių nereiškė ir atsakovas, jie visada buvo laikomi atvirtoje vietoje. Atsakovas pas jį nebesilanko, į policiją atsakovas kreipėsi dėl priekabos, kartu reiškė pretenzijas ir dėl pastolių. Papildomai paaiškino, kad kai priekaba buvo areštuota, priekabos bortai buvo supuvę, todėl ji buvo išardyta. Dėl garbės ir orumo pažeidimo nurodė, kad žalą grindžia, tuo jog priekaba buvo areštuota, nebegalėjo ja naudotis, toliau dirbti statybose, buvo atleistas iš darbo, nes neturėjo priekabos. Nurodė, kad 2012-09-14 jam buvo atimta teisė vairuoti. Pažymėjo, kad dėl atsakovo šmeižto, jog jis yra vagis, nutrūko bendravimas su pažystamais, draugais, jaučiasi apšmeižtas.

9Ieškovo A. M. atstovas advokatas Laimonas Strauka posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimiti, atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovas įvardijo save kaip pastolių savininką, šioje civilinėje byloje atsakovas teigė, jog pastoliai priklauso ne jam, o V. B., kuris yra artimas atsakovo draugas, todėl dėl pastolių grąžinimo turėjo kreiptis ne atsakovas, o V. B.. Pažymėjo, kad asmuo reiškiantis reikalavimą dėl daikto išreikalavimo turi pateikti įrodymus, kad jis yra daikto savininkas, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog pastoliai priklausė V. B., kaip ir nėra susitarimų tarp atsakovo ir V. B. dėl teisių perdavimo naudotis pastoliais, todėl reikalavimo dėl pastolių grąžinimo atsakovas, neturi. Pažymėjo, kad atsakovas nedarė jokių veiksmų gindamas savo kaip savininko teises, t.y. neskundė nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Atsakovo pozicija civilinėje byloje prieštarauja atsakovo duotiems parodymams ikiteisminiuose tyrimuose. Atsakovas VĮ Regitrai teikdamas prašymą išregistruoti priekaba nurodė, kad transporto priemonė parduota ir realizuota, t.y. atsakovas pirmiau turėjo sudaryti priekabos pirkimo – pardavimo sutartį ir tik tada turėjo kreiptis į VĮ Regitrą, tačiau atsakovas elgėsi priešingai. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo parduoti priekabos į Latviją, kadangi transporto priemonė – priekaba yra be valstybinių numerių ir registracijos liudijimo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra priekabos savininkas, todėl priešieškinis atmestinas pilna apimtimi. Pažymėjo, kad atsakovas jei būtų priekabos savininkas ją būtų draudęs ir atlikęs techninę apžiūrą. Tuo metu galioję įstatymai nereikalavo rašytinės prikimo – pardavimo sutarties formos. Papildomai nurodė, kad atsakovas kreipdamasis į VĮ Regitrą deklaravo, kad nėra transporto priemonės savininkas, nes ji buvo parduota A. S.. Atsakovas transporto priemonę išregistravo siekdamas pakenkti ieškovui. Dėl pastolių nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas už atliktus darbus atidavė pastolius. Pažymėjo, kad atsakovas pastolių vertės nenurodė, duomenų kad jie priklausė V. B. nėra, visoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pastolių savininku nurodomas atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovo kreipimaisi į policiją, žinant kad jis nėra priekabos ir pastolių savininkas, buvo jo sąmoningas siekis pakenkti ieškovui kaltinant jį nebūtais veiksmais – vagyste. Nurodė, kad 1000,00 Eur neturtinė žala yra pakankama suma ir satisfakcija ieškovui, jog ieškovas be jokio pagrindo atsakovo buvo apkaltintas neteisėtais veiksmais.

10Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį - atmesti. Nurodė, kad prieš 10 metų, galėjo būti 2006 metų pavasaris, atsakovas dirbo metalo supirktuvėje ir girdėjo, kad atsakovas nebrangiai parduoda priekabą už 144,81 Eur (500,00 Lt), buvo sudaryta žodinė sutartis, atsakovas perdavė registracijos liudijimą ir technikinės apžiūros taloną, ar priekaba drausta – neatsimena. Atsakovas priekabą pardavė, nes jam ji nebuvo reikalinga. Ieškovas dirbo miške, vežė mėšlą ir pan. Priekabą atsakovui pardavė 2010 ar 2011 metų, pavasarį, gegužės mėnesį, susitarė žodžiu, pardavimo metu ieškovui perdavė priekabos dokumentus. Priekabą pardavė už 231,70 Eur (800,00 Lt), atsiskaitymas vyko grynais pinigais, priekaba buvo ieškovo pragyvenimo šaltinis. Tarp ieškovo ir atsakovo nesutarimai prasidėjo dėl skolų. Dokumentų dėl priekabos įregistravimo, nesitvarkė, nes nebuvo poreikio. Pažymėjo, kad panašius pastolius matė ir pas atsakovą metalo supirktuvėje ir pas ieškovą, atsakovas niekada nebuvo sakęs, kad pastoliai priklauso V. B.. Dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo nurodė, kad po visų įvykių, lankymosi policijoje, žinios jog ieškovas yra vagis, pažįstami ir kaimynai nutraukė ryšius su ieškovu. Papildomai paaiškino, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes tarp ieškovo ir atsakovo prasidėjo konfliktas, ir atsakovas atsisakė su juo pasirašyti priekabos pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat papildomai nurodė, kad draudė priekabą pats, tačiau priekabos valdytojas buvo atsakovas.

11Trečiasis asmuo L. M. posėdžio metu nurodė, kad nežino kada atsakovas pardavė priekabą A. S.. Nurodė, kad ieškovas – sutuoktinis, priekabą iš A. S. nupirko už 231,70 Eur (800,00 Lt), prieš šešerius metus, gegužės mėnesį, kartu perdavė priekabos registracijos liudijimą, priekabai remonto nereikėjo. Pirkimo – pardavimo sutarties nesudarinėjo, nes nebuvo poreikio, buvo pasitikėjimas tarp šalių. Ginčai tarp šalių prasidėjo dėl pasiskolintų pinigų. Pažymėjo, kad ji mokėjo priekabos privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Sutuoktinį ne kartą ragino susitvarkyti dokumentus dėl priekabos pirkimo. Priekaba galėjo būti išardyta prieš porą metų. Atsakovas kaimynystėje gyvena apie šešerius metus. Pastolius sutuoktinis gavo kaip atlygį už atliktą darbą, apie pastolius sužinojo po to, kai buvo parašytas atsakovo pareiškimas policijai. Dėl visų įvykių patyrė didelį stresą.

12Posėdžio metu atsakovas R. B. paaiškino, kad priekabą A. S. buvo paskolinęs 2010 metais, po mėnesio laiko ją grąžino. Ieškovui priekabą vėl paskolino 2011 metų pradžioje, santykiai tarp šalių buvo geri. Paskolinus priekabą perdavė ir jos registracijos liudijimą. Tuo metu, ieškovas buvo bedarbis, pardavinėdavo malkas, priekaba jam buvo reikalinga. Nurodė, kad nuo 2012 metų priekaba nesinaudojo. Ieškovas su A. S. geri draugai. Pykčiai tarp šalių prasidėjo dėl skolos negrąžinimo. Pastolius 2011 metais pasiskolino iš V. B. gyvenančio Kiškėnuose, būtiniems darbams atlikti, o ieškovas juos jau pasiėmė iš jo namų. Paaiškino, kad jokių darbų ieškovas neatliko, pastolių neatidavė, nes jie yra ne jo. Paaiškino, kad priekabą ir pastolius prašė grąžinti dar nagrinėjant bylą dėl paskolintų pinigų, tačiau ieškovas jų negrąžino, todėl kreipėsi į policiją. Niekas pas jį nebuvo atėję tartis dėl priekabos pirkimo – pardavimo dokumentų sudarymo. Priekaba buvo be techninės apžiūros, jie sutiko susitvarkyti visus dokumentus, kad galėtų priekaba naudotis. Nurodė, kad 2014 metų balandžio mėnesį priekabą išregistravo pats nurodydamas, kad priekaba bus parduota užsienyje, tuo metu jai nebuvo atlikta techninė apžiūra. Priekabą parsivežė iš Maskvos, 1897 metais, įregistruota 2006 metais. Į policiją kreipėsi prašydamas padėti susigrąžinti priekabą ir pastolius. Nurodė, kad ieškovas yra atlikęs pavėsinės stogo darbus, tačiau tai ne tie darbai, už kuriuos neva ieškovui buvo atsilyginta pastoliais. Pažymėjo, kad V. B. neprieštaravo, kad pastoliai būtų perskolinti ieškovui, santykiai su V. B. draugiški, visi sandoriai tarp šalių vyko žodžiu. Nurodė, kad į ieškovą ir jo sutuoktinę kreipėsi žodžiu dėl priekabos ir pastolių grąžinimo. Į teismą dėl priekabos ir pastolių grąžinimo nesikreipė, nes užtruko, kol rado atstovą, kuris padėtų pasiruošti byloms. Pažymėjo, kad priekaba buvo paskolinta nenustatant jos grąžinimo termino, jis ją galėjo pasiimti, kai ji jam buvo reikalinga.

13Atsakovo R. B. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovas remiasi ne ta materialine teisės norma. Dėl priekabos pirkimo – pardavimo sutarties nurodė, kad duomenys byloje rodo, kad paskutinis priekabos valdytojas – atsakovas, kuris ją planavo parduoti Latvijoje, ir tuo pagrindu kreipėsi į VĮ Regitrą su prašymu išregistruoti transporto priemonę, tačiau atsakovas nesitikėjo, kad priekabos ieškovas jam negrąžins. Pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje neigia pardavęs priekabą, priešingai, atsakovas siekia susigrąžinti paskolintą turtą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog yra kitas valdytojas, nėra sudarytos ir rašytinis prikimo – pardavimo sutarties. Pažymėjo, kad A. S. posėdžio metu teigė, kad atsakovas ir ieškovas turėjo susitarti dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau kaip teigė A. S. toks susitarimas nebuvo sudarytas, t.y. kadangi šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų, todėl ketinimai, siūlymai sudaryti sutartį vertintini kaip ikisutartiniai santykiais, kurie neperėjo į pirkimo – pardavimo santykius, nes toks sandoris ir nebuvo sudarytas. Pažymėjo, kad L. M. sutuoktiniui – ieškovui sakė, jog reikia sudaryti prikimo – pardavimo sutartį ir ieškovui žinant bei matant, kad perkamos transporto priemonės – priekabos dokumentuose savininku nurodomas atsakovas, o ne asmuo, iš kuriuo priekaba perkama – A. S., turėjo aiškintis kodėl registro duomenis nepakeisti, ar juos bus galima pakeisti. Pažymėjo ir tai, kad A. S. ieškovui pažadėjo susitarti su atsakovu dėl priekabos perregistravimo, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinys yra piktnaudžiavimas teise. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad priekaba drausta atsakovo vardu 2014 – 2015 metais, techninės apžiūros kortelėje valdytoju nurodytas atsakovas. Pažymėjo, kad nuomos mokestis už priekabą nebuvo mokamas, todėl tarp šalių susiklostė panaudos santykiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo suderinta šalių valia dėl priekabos pardavimo kainos. Pastolių savininkas – V. B., kuriuos panaudos teise atsakovas buvo perdavęs naudotis ieškovui, pastarąjį įspėjus ir baigusis panaudos terminui, jis turėjo juos grąžinti, tačiau to nepadarė. Dėl neturinės žalos priteisimo nurodė, kad sąžiningas kreipimasis į policiją nesukelia žalos. Atsakovas kaip sąžiningas savininkas prašė tarpininkauti, jog būtų grąžinti jo daiktai, o tyrimai nutraukti tik dėl to, kad tai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėtini ginčai.

14Trečiasis asmuo V. B. posėdžio metu teigė, kad atsakovas priekabą turėjo, bet kam ir kaip skolino nežino. Dėl pastolių nurodė, kad juos jis 2003–2004 metais, įsigijo kaip metalo laužą iš fizinio asmens, kaip fizinis asmuo, mokėjo apie 86,89 Eur (300,00 Lt), prieš penkerius metus paskolino atsakovui tik dalį pastolių, likusi dalis yra pas jį namuose. Atsakovas 2014 metais skambino klausdamas ar gali juos paskolinti ieškovui. Nurodė, kad jokių įrodymų dėl pastolių įsigijimo, jų ženklinimo, identifikavimo nėra.

15Liudytojas A. J. posėdžio metu nurodė, kad atsakovas prašė padėti sumontuoti aikštelę Doviluose, kartu su ieškovu darbus atliko, atlygio už darbą neprašė. Nurodė, kad atsakovas pastolius leido pasiimti kaip atlygį už darbą, pats nieko neėmė, pastoliai liko pas ieškovą.

16Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

17Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad transporto priemonės markė – MMZ81021, indentifikavimo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ), pagaminimo metai 1988, savininkas yra R. B. (atsakovas). Iš 2014-02-04 prašymo dėl transporto priemonės registracijos nustatyta, kad transporto priemonės savininkas – R. B. (atsakovas) prašė išregistruoti transporto priemonę MMZ81021, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ), nauju transporto priemonės valdytoju nurodė – Latvija, transporto priemonės perdavimo data – 2014-02-04, paaiškinime dėl nepateikto registracijos dokumento nurodė, kad registracijos liudijimas ir numeriai prarasti.

18Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, nustatyta, kad 2015-01-08 R. B. (atsakovas) kreipėsi į policiją dėl A. M. (ieškovo) pasisavintų jam priklausančių daiktų negrąžinimo, pareiškime nurodė, kad 2012 metais A. M. (ieškovas) iš jo pasiskolino priekabą valstybinis numeris ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), ir statybinius pastolius, tačiau jų negrąžino, prašo policijos tarpininkauti susigrąžinant priklausančius daiktus. Prie liudytojo A. M. (ieškovo) apklausos protokolo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad už transporto priemonės MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), draudimą laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2015-01-23 sumokėjo L. M., 2014-02-05 su techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) susipažino ir pasirašė L. M. (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 49-53). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėja V. G. 2015-01-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 62-63). Nustatyta, kad 2015-03-04 R. B. (atsakovas) pareiškimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimo apskundimo (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 65). 2015-03-10 nutarimu prokuroras Nerijus Šiaulys nutarė nepanaikinti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 67). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-02 nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. (atsakovo) skundą dėl 2015-03-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP tyrėjo V. G. 2015-01-21 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 70). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2015-04-07 A. M. (ieškovas) Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK KPS tyrėjui pateikė automobilio priekabą MMZ81021, rudos spalvos, valstybinis numeris ( - ), indentifikavimo Nr. ( - ) bei priekabos registracijos liudijimą išduotą R. B. (atsakovo) vardu (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 17-18).

192015-05-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19648-15, pradėtas pagal 2015-04-06 R. B. (atsakovo) pareiškimą nutrauktas, kadangi nėra padaryta nusikalstama veika. Nutarimu nustatyta, kad tarp R. B. (atsakovo) ir A. M. (ieškovo) susiklostė turtiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, nutarimu nutarta paimtą priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), grąžinti A. M. (ieškovui) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, b. l. 84-85).

20Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pažymų apie buvimą policijos įstaigoje nustatyta, kad ieškovas 2015-05-13 policijos įstaigoje praleido 20 min., 2015-04-08, 35 min., atliekant veiksmus baudžiamoje byloje Nr. 01-1-19648-15.

21Iš ieškovo prašymų antstoliui Aleksandrui Selezniovui nustatyta, kad areštuotais daiktais, t. y priekaba ir pastoliais nesinaudoja, 2016-05-12 antstolių kontoroje gautu ieškovo raštu dėl informacijos pateikimo, ieškovas nurodė, kad turi priekabą, kuriuos valstybinis numeris KT611, MMZ81021, kuri yra išardyta ir ruošiama remontui, priekabos MMZ31021, valstybinis numeris ( - ), neturi.

22UAB „Viarmi Turtas“ direktorius liudijimo, kad A. M. (ieškovui) priklausė priekaba MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), tačiau jos naudoti negalėjo.

23Dėl sandorio pripažinimo.

24Lietuvos Respublikos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje pirkimo – pardavimo sutartį, nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo tiese, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.

25Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.

26Ieškovas teigia, kad jis yra teisėtas ir tikrasis ginčo transporto priemonės – priekabos savininkas, kurią nupirko žodiniu susitarimu iš trečiojo asmens A. S., už ją sumokėdamas 231,70 Eur (800,00 Lt), pastarasis ją už 144,81 Eur (500,00 Lt) sudarydamas žodinę sutartį nupirko iš atsakovo, tačiau atsakovas neigia pardavęs priekabą ir prašo ją jam grąžinti. Šalys posėdžio metu nurodė, kad tarp jų santykiai buvo geri, draugiški, todėl nematė būtinybės, poreikio sudaryti sutartis ar įregistruoti priekabą savo vardu. Šalių santykiams pasikeitus, prasidėjo ginčai. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad nupirkus priekabą jam buvo perduotas priekabos registracijos liudijimas, kuriame jos savininku nurodytas atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo L. M. – ieškovo sutuoktinė ne kartą ragino sutuoktinį susitvarkyti dokumentus, t.y. sudaryti priekabos pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad ankščiau perkant transporto priemonę sudarydavo rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Norint nustatyti, ar šalys siekė sudaryti priekabos pirkimo – pardavimo santykius būtina išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikslus. Atsakovas nurodė, kad jo valia buvo priekabą paskolinti ieškovui kaip tai darydavo ir ankščiau, o ne ją parduoti, nes tuo metu jos ieškovui reikėjo darbams atlikti. Pažymėtina ir tai, kad iki 2014-02-04 prašymo dėl transporto priemonės išregistravimo, pagal byloje esančius įrodymus draudimo įmokas mokėjo ieškovo sutuoktinė, techninės apžiūros kortelėje, kurią taip pat pasirašė ieškovo sutuoktinė, priekabos savininku – valdytoju buvo nurodomas atsakovas. Darytina išvada, kad transporto priemonei – priekabai net ir po dviejų jo perleidimo sandorių faktiškai likus atsakovo nuosavybe, nei trečiais asmuo A. S. nei ieškovas, nesielgė kaip teisėti turto savininkai, nesiekė priekabos faktiškai valdyti ją įregistruodami, sudarydami prikimo – pardavimo sutartis.

27Apibendrindamas aptartus byloje įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. neįrodė, kad atsakovo valia buvo už pinigus parduoti, o A. S. nupirkti ir vėliau parduoti priekabą ieškovui. Teismo vertinimu tarp šalių susiklostė ikisutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniais santykiai, kurie nesibaigė prikimo – pardavimo santykiais.

28Dėl neturtinės žalos priteisimą už garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimą.

29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.114 straipsnį civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes (garbę, orumą). Asmens teisė į garbę ir orumą ginama Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio 3 dalis). Asmens garbė ir orumas ginami, jei nustatomas duomenų paskleidimo faktas, duomenys yra apie ieškovą ir duomenis paskleidė atsakovas, taip pat paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą bei duomenys neatitinka tikrovės. Nustatant asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo faktą būtina nustatyti ar tokie duomenys buvo paskleisti tretiesiems asmenims ir kokio pobūdžio teiginiai – vertinamojo ar konstatuojamojo pobūdžio – buvo paskleisti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo nurodytus pareiškimus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK parašė būtent atsakovas. Taip pat, kad skunduose yra dėstomi teiginiai apie ieškovą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, tačiau jei pranešimas yra nesąžiningas (melagingas), ir asmuo įgyvendindamas savo teises bei laisves peržengia šių teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims. Ieškovas nurodė, kad duomenys, kuriais pažeistas jo garbė ir orumas, buvo paskleisti atsakovo rašytuose pareiškimuose Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK. Byloje nenustatyta, kad minėtų pareiškimų turinį policijos pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su skundų nagrinėjimu. Byloje ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas skunduose nurodytus duomenis ar pačius skundus būtų paskleidęs tretiesiems asmenims. Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises. Atsakovo pareiškimai, adresuoti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK, buvo nagrinėjami, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas ar atsisakyti pradėta ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą, nes nebuvo nustatyta kad padaryta nusikalstama veika. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo kreipimaisi į policijos įstaigą yra sąžiningi ir nėra peržengtos teisių realizavimo ribos. Atsakovo pareiškime nurodyti teiginiai dėl to, kad ieškovas A. M. 2012 m. pasiskolino iš R. B. statybinius pastolius, t.y. 3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštus, kuriuos išsivežė iš jo kiemo, taip pat, pasiskolino priekabą, valstybinis numeris ( - ) ir iki šiol nei priekabos, nei pastolių negrąžino, būtų pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, negali būti tenkinamas, nesant visų sąlygų garbei ir orumui ginti. Atsakovas pareiškime policijai nurodė tikrovę atitinkančius duomenis, tačiau pranešdamas juos teisėsaugos institucijai klaidingai interpretuoja šiuos duomenis kaip ieškovo daromą nusikalstamą veiką atsakovo atžvilgiu, nors nėra objektyvių duomenų tokiems faktų ryšiams nustatyti.

30Nesutiktina ir su ieškovo argumentu, jog atsakovas, teikdamas pareiškimą elgėsi nesąžiningai, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos ieškovo argumentus. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas sąmoningai teikė skundus, siekdamas apšmeižti ieškovą, priešingai, atsakovas turėjo pagrįstą teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai padarytos žalos jam ir jo turtui, todėl toks atsakovo elgesys yra laikytinas pakankamai sąžiningu. Be to, kaip jau ir buvo pasisakyta ankščiau, sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, nesant ieškovo garbės ir orumo įžeidimo.

31Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Ieškovas nurodė, kad turėjo daug nepatogumų, susijusių su lankymusi policijos įstaigose, patyrė išgyvenimus, nuo jo atsiribojo pažįstami ir kaimynai. Tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes byloje nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovo pateikta pažyma apie lankymasis policijos įstaigoje, bendroje sumoje sudaro tik 55 min. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Taigi, įvertinus bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, teismas pripažįsta neįrodytu, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

32Dėl priešieškinio.

33Atsakovas vindikaciniu ieškiniu (priešieškiniu) pareiškė reikalavimą išreikalauti iš ieškovo neteisėto valdymo transporto priemonę – priekabą ir panaudos pagrindais priklausančius pastolius ir grąžinti juos atsakovui. Ieškovas su pateiktu priešieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad atsakovas transporto priemonę – priekabą pardavė, o pastolius paliko kaip atlygį už atliktus darbus.

34Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas (šiuo atveju atsakovas) privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui (šiuo atveju ieškovui), iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas (šiuo atveju ieškovui); daiktą atsakovas (šiuo atveju ieškovui) valdo neteisėtai; daiktas yra natūroje; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (LAT 2007-11-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008-03-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009-02-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2010). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu (šiuo atveju priešieškiniu) pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teismas, kaip nešališkas arbitras, įvertina pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ( Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

35Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad transporto priemonė – priekaba jam priklauso nuosavybės teise, jokių kitų asmenų teisės į šį daiktą nėra įregistruotos, tai patvirtina priekabos registracijos liudijimas, draudimo sutartis, techninės apžiūros kortelė. Ieškovas nurodė, kad priekabą įsigijo iš trečiojo asmens A. S., o pastarasis ją įsigijo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad jau anksčiau teismas konstatavo, kad priekabos pirkimo – pardavimo sutartys nepripažintos sudarytomis ieškovas nuosavybės teisės į priekabą neturi.

36Teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo padaryti išvadai, jog priekaba nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, tokiam teismui vertinimui įtakos turi tai, kad atsakovas yra vienintelis oficialiai registruotas transporto priemonės savininkas, jis kaip savininkas kreipėsi į VĮ Regitrą siekdamas transporto priemonę parduoti – ją išregistravo, ir tik dėl to kad priekaba buvo ir šiuo metu yra pas ieškovą, kuris jos negrąžino, pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas gindamas savo, kaip priekabos savininko teises kreipėsi į policiją dėl priekabos sugrąžinimo. Teismo vertinimu, visa atsakovo veiksmų seka rodo, kad jis buvo vienintelis priekabos savininkas. Taigi pripažintina, kad atsakovas įrodė, kad atsakovas turėjo (šiuo metu priekaba yra išregistruota) nuosavybės (valdymo) teisę į transporto priemonę. Priekabos savininkas jos valdymo teisę prarado be savo valios. Šią transporto priemonę – priekabą valdo ieškovas, ją valdo neteisėtai ir ginčo šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Yra ir likusioji būtina vindikaciniam ieškiniui (šiuo atveju priešieškinio) įrodyti sąlyga – daiktai yra natūra. Ieškovas pripažįsta, kad priekaba natūra yra išlikusi, tačiau šiuo metu išardyta, nes ruošiama remontui. Įvertinus bylos medžiagą pripažintina, kad atsakovas pilnai įrodė vindikacinio ieškinio (priešieškinio) sąlygas, todėl ieškovas įpareigotinas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – priekabą. Jei daiktai yra neišlikę natūra, ieškovas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotinas sumokėti atsakovui šių daiktų vertę.

37Dėl panaudos pagrindais atsakovui priklausančių pastolių (3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštų) išreikalavimo iš ieškovo. Atsakovas nurodė, kad pastoliai jam nepriklauso, jų savininkas – trečiasis asmuo V. B., kuris leido jam jais naudotis bei perskolinti juos ieškovui. Ieškovas teigia, kad pastolius iš atsakovo gavo už jam atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad pastoliai neturi registracijos, jų identifikuoti nėra galimybės bei į tai, kad atsakovas neįrodė, kad yra šių daiktų savininkas, atsakovo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl panaudos pagrindais atsakovui priklausančių pastolių (3 vnt. vokų, 6 vnt. sujungimo pirštų) išreikalavimo iš ieškovo neteisėto valdymo, atmestinas.

38Dėl baudos skyrimo ieškovui neįvykdžius įpareigojimo grąžinti daiktus – priekabą.

39Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovui skirti 100,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

40Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu veiksmus, nesusijusius su piniginių lėšų perdavimu, gali atlikti arba nutraukti tik ieškovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda ieškovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Termino sprendimui įvykdyti ir baudos dydžio nustatymas yra teismo kompetencija. Vadovaujantis nurodyta teisės norma bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, atsakovo prašymas tenkintinas, ieškovas įpareigotinas per 2 (dvi) darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui jo vardu įregistruotą priekabą. Atsižvelgiant į nustatyto įpareigojimo pobūdį, reikalaujamo susigrąžinti daikto pagaminimo metus (1988 m.), daikto likutinę vertę (proceso dalyviai įvertino 144 Eur suma), per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovui skirtina 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną (Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 3 dalis).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 659,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 59,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos.

44Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 958,98 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 31,00 Eur sumokėti žyminiai mokesčiai, 720,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 207,98 Eur kitos išlaidos – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nutarties vykdomo išlaidos.

45Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 479,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Nutarė

47ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

48Ieškovas A. M., a.k. ( - ) gyv. ( - ), įpareigotinas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti atsakovui R. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), jo vardu įregistruotą priekabą MMZ81021, valstybinis numeris ( - ), VIN ( - ).

49Nustatyti, kad ieškovui A. M. neįvykdžius šio sprendimo per 2 (dvi) darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui A. M. skirti 10 Eur (dešimties Eur) baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

50Priteisti atsakovui R. B., a. k. ( - ) iš ieškovo A. M., a. k. ( - ) 479,49 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

51Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-05-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

52Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

53Sprendimas nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant 2. 2016-01-18 teisme priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas pareiškė... 3. Atsakovas 2016-04-28 pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame... 4. 2016-04-28 teisme gautas atsakovo priešieškinis ieškovui, kuriuo atsakovas... 5. 2016-05-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios... 6. 2016-05-16 teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo priešieškinį,... 7. 2016-06-02 teisme priimtas trečiojo asmens V. B.... 8. 2016-11-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas A. M.... 9. Ieškovo A. M. atstovas advokatas Laimonas Strauka... 10. Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu prašė... 11. Trečiasis asmuo L. M. posėdžio metu nurodė, kad... 12. Posėdžio metu atsakovas R. B. paaiškino, kad priekabą... 13. Atsakovo R. B. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis... 14. Trečiasis asmuo V. B. posėdžio metu teigė, kad... 15. Liudytojas A. J. posėdžio metu nurodė, kad atsakovas... 16. Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės... 18. Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19648-15, nustatyta,... 19. 2015-05-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 20. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono... 21. Iš ieškovo prašymų antstoliui Aleksandrui Selezniovui nustatyta, kad... 22. UAB „Viarmi Turtas“ direktorius liudijimo, kad A. M.... 23. Dėl sandorio pripažinimo. ... 24. Lietuvos Respublikos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje pirkimo... 25. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 26. Ieškovas teigia, kad jis yra teisėtas ir tikrasis ginčo transporto... 27. Apibendrindamas aptartus byloje įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovas ir... 28. Dėl neturtinės žalos priteisimą už garbę ir orumą žeminančios... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis nustato, kad... 30. Nesutiktina ir su ieškovo argumentu, jog atsakovas, teikdamas pareiškimą... 31. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinės... 32. Dėl priešieškinio.... 33. Atsakovas vindikaciniu ieškiniu (priešieškiniu) pareiškė reikalavimą... 34. Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai... 35. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad transporto priemonė – priekaba... 36. Teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo padaryti... 37. Dėl panaudos pagrindais atsakovui priklausančių pastolių (3 vnt. vokų, 6... 38. Dėl baudos skyrimo ieškovui neįvykdžius įpareigojimo grąžinti daiktus... 39. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad neįvykdžius teismo... 40. Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu veiksmus,... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas 43. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas rašytiniais... 44. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas rašytiniais... 45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas... 46. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268,... 47. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Ieškovas A. M., a.k. ( - ) gyv. ( -... 49. Nustatyti, kad ieškovui A. M.... 50. Priteisti atsakovui R. B., a. k. ( - )... 51. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-05-05 Klaipėdos rajono apylinkės... 52. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 53. Sprendimas nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti...