Byla 3K-3-489/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. K. nurodė, kad 2002 metais prisikirto uosinės medienos ir iš rastų išpjovė 15 kub. m uosinių lentų, kurių vertė 7000 Lt. Lentos buvo išpjautos ( - ) kaime esančioje lentpjūvėje, ir tai gali paliudyti lentpjūvės savininkas. Lentas jis (ieškovas) pasidėjo vaikystės draugui A. B. priklausiusioje sodyboje, esančioje ( - ), nes savo kieme neturėjo pakankamai vietos, o su A. B. jis bendravo – kartais pas jį nuvykdavo, nuveždavo maisto produktų, padėdavo jam atlikti kai kuriuos buities darbus. Lentos buvo sukrautos netoli namo ir apdengtos, be to, buvo pažymėtos nudažant kai kurių lentų galus. 2005 metais A. B. mirė. Sodybą paveldėjo jo sūnus A. B. 2006 m. rugpjūčio 20 d., nuvykęs į ( - ) kaime esančią sodybą, jis (ieškovas) pastebėjo, kad jam priklausančios lentos yra išvežtos. Matėsi automobilio vėžės. 2006 m. rugpjūčio 21 d. jis kreipėsi į policijos komisariatą. Dėl medienos vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo nutrauktas. Ieškovo teigimu, lentas išsivežė A. B. sūnus atsakovas A. B., tačiau šis dėl lentų grąžinimo į jokias kalbas nesileidžia, tvirtindamas, kad lentos priklausė jo tėvui A. B., kuris jas gavo už darbą miške. Nesutikdamas su šiais atsakovo argumentais, nes, ieškovo žiniomis, A. B. gyveno vargingai, pragyveno tik iš pensijos ir jokio darbo nedirbo, ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti jam 15 kub. m uosinių lentų, o jeigu medienos natūra grąžinti neįmanoma, priteisti jam iš atsakovo 7000 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino; įpareigojo atsakovą A. B. grąžinti ieškovui J. K. 15 kub. m medienos lentų, kurių vertė 7000 Lt. Teismas nustatė, kad A. B. priklausiusioje sodyboje, esančioje ( - ), buvo sudėtos lentos. Šios aplinkybė šalys neginčija ir ją patvirtino byloje apklausti liudytojai. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės į lentas, kurios buvo sudėtos A. B. sodyboje. Įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad šios lentos nuosavybės teise priklauso ieškovui J. K., kuris, kaip savininkas, turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Aplinkybę, kad 2002 metais ieškovas jam priklausančius 15 kub. m medienos lentų pasidėjo atsakovo tėvo sodyboje, teismo vertinimu, patvirtino liudytojas V. A., nurodęs, kad 2002 metais valė jam nuosavybės teise priklausančio miško plotą ir medžius, iškirstus valant mišką, atidavė ieškovui, liudytojas S. T., kuris išpjovė ieškovui lentas, taip pat liudytojai M.A. K., J. J., K. T., J. D. Įvertinęs įrodymų visumą ir atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo duomenis, teismas kritiškai vertino liudytojų A. L., V. L., V. B. ir O. D., teigusių, kad lentos, kurios buvo sudėtos sodyboje, esančioje ( - ) kaime, priklausė A. B., parodymus ir jais kaip įrodymais nesirėmė. Tuo tarpu netikėti liudytojo K. T. (apylinkės inspektoriaus) parodymais, kad jis A. B. pažinojęs, žinojęs jo gyvenimo būdą, nes tekdavę dažnai nuvykti į jo sodybą, kad A. B. gyveno vienas, niekur nedirbo, pragyveno tik iš pensijos ir kad paklaustas apie lentas nurodė, jog jos priklauso ieškovui, bei liudytojos M. A. K. tvirtinimu, kad lentas į atsakovo tėvo sodybą atvežė ieškovas, teismas laikė nesant jokio pagrindo.

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 28 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog 15 kub. m lentų atsakovo tėvui priklausiusioje sodyboje 2002 metais pasidėjo būtent ieškovas, nes tai įrodyta ieškovo pakviestų liudytojų (K. T., A. K., S. T., J. J., J. D. ir V. A.) parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklaustų ieškovo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuoseklūs, liudytojai nėra ieškovo giminaičiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu atsakovo iniciatyva pakviesti liudytojai yra jo artimiausi giminaičiai, šių liudytojų, pripažinusių retai bendravus su velioniu A. B., parodymai nėra informatyvūs, o atsakovas, teigdamas, kad ginčo mediena buvo jo velionio tėvo uždirbta saugant mišką, nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kuriame miške, kada ir kam konkrečiai A. B. talkininkavo už gautą medieną. Įvertinusi ieškovo pakviestų liudytojų parodymus, teisėjų kolegija pripažino, kad šie liudytojai išsamiai patvirtino ieškovą esant ginčo medienos savininku: liudytojas V. A. patvirtino davęs ieškovui už darbą valant mišką apie 20 kub. m medienos, liudytojas S. T. patvirtino padėjęs ieškovui 2001-2002 metais išpjauti gateriu lentas, kurias šis laikė A. B. sodyboje, liudytojas K. T. patvirtino, kad matė atsakovo tėvo sodyboje sukrautas lentas ir kad pats A. B. sakė, jog kieme esančios lentos priklauso ieškovui. Atsižvelgusi į tai, kad šie liudytojai ieškovui nėra nei giminės, nei draugai, teisėjų kolegija laikė, kad abejoti jų nuosekliais parodymais nėra pagrindo. Pažymėjusi, kad reikalavimą šioje byloje ieškovas reiškė kaip ginčo medienos savininkas, teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl paveldėjimo santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad velionis A. B. nebuvo ginčo medienos savininkas, todėl atsakovas negalėjo šios paveldėti, o kartu ieškovui nebuvo pagrindo laikyti, kad jis yra velionio kreditorius ir kreiptis su pretenzija į notarų biurą ar palikimą priėmusį įpėdinį CPK 5.63 straipsnio pagrindu. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu jis po savo tėvo mirties paveldėjo ir ginčo medieną, nes šis turtas neįtrauktas į paveldėtąjį, pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokio pagrindo taikyti šalių ginčui CK Penktosios knygos normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Atsižvelgusi į tai, kad privalomus leidimus vėjavartoms ir menkaverčiams medynams kirsti nustatė tik 2004 m. gegužės 29 d. įsigalioję naujos redakcijos Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmetė ir apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas, 2001 – 2002 metais kirtęs vėjavartas, turėjo pateikti griežtos atskaitomybės dokumentus. Nurodytus apeliacinio skundo argumentus ir argumentus dėl ieškovo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymų vertinimo kritiškai atmetusi kaip nepagrįstus, teisiškai nereikšmingus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškovo kaip ginčo medienos savininko ir jo pažeistų teisių gynimo, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė esąs 15 kub. m lentų savininkas, todėl turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neįvykdė savo pareigos iš esmės patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei argumentuotai įvertinti visus – tiek faktinius, tiek teisinius – apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė jo (atsakovo, kasatoriaus) teisę į apeliaciją bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar nėra apeliaciniame skunde nurodyto kaip galimai esamo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų faktinių ir teisinių apeliacinio skundo argumentų teismas arba iš viso nenagrinėjo, arba atmetė juos kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus, visiškai nemotyvuodamas, kodėl juos tokiais laiko.

112. Bylą nagrinėję teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir todėl nepagrįstai ginčo išsprendimui taikė CK 4.95 straipsnį, o ne CK 5.63 straipsnį, įtvirtinantį specialias teisės normas lyginant jas su CK 4.95 straipsnio nuostatomis. Byloje nustatyta, kad jis (kasatorius) yra jo tėvo, mirusio 2005 m. lapkričio 24 d., turto paveldėtojas. Ir nors 2006 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nenurodyti kilnojamieji daiktai, jis (kasatorius) kartu su nekilnojamuoju turtu paveldėjo ir kilnojamuosius daiktus (tarp jų – ir lentas), nes galiojantys įstatymai neleidžia priimti palikimo dalimis ar su sąlyga ir išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis (kasatorius) nėra ginčo lentų savininkas vien todėl, kad jos neįtrauktos į paveldimą turtą, yra klaidingos ir prieštarauja CK 5.50 straipsnio nuostatoms. Kadangi nei tėvui esant gyvam, nei ilgą laiką po to jis neturėjo informacijos, kad lentos tariamai yra ne tėvo, tai jis (kasatorius) yra lentų savininkas ne tik pagal įstatymą, bet kartu ir sąžiningas jų įgijėjas (CK 4.96 straipsnis). Be to, nors teismai tiesiogiai nepasisakė ir netyrė, kokia tariamai sutartį buvo sudarę ieškovas ir jo tėvas, tačiau, kasatoriaus manymu, akivaizdu, kad tai buvo pasaugos sutartis. Dėl to ieškovas, kaip palikėjo (velionio A. B.) kreditorius, turėjo per tris mėnesius pareikšti reikalavimą jam (kasatoriui), kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

123. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl savo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis), privalėjo pateikti įrodymus, kad tas daiktas nuosavybės teise priklauso būtent jam, ir įrodymus, kad kitas asmuo nėra to daikto savininkas ir jį neteisėtai valdo. Jokių įrodymų, kad jis yra lentų savininkas, ieškovas nepateikė.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas J. K. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad teismai tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir pagrįstai taikė CK 4.95 straipsnio nuostatas. Atsakovo tėvas nebuvo ginčo medienos savininkas, todėl kasatorius negalėjo šios medienos paveldėti, ir jis (ieškovas) neturėjo jokio pagrindo reikšti atsakovui reikalavimą kaip palikėjo kreditorius (CK 5.63 straipsnis). Kasatoriaus (atsakovo) iniciatyva pakviesti liudytojai yra jo artimiausi giminaičiai, kurie, be to, pripažino, kad retai bendravo su velioniu A. B., todėl teismai pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai. Tuo tarpu jo (ieškovo) kviestų liudytojų parodymai tinkamai buvo įvertinti kaip patikimi, nes yra nuoseklūs ir duoti ne jo giminaičių. Nuosavybės teises į ginčo medieną, ieškovo teigimu, jis įrodė liudytojų, kurie gerai pažinojo A. B. ir žinojo medienos pasidėjimo pas jį aplinkybes, parodymais, todėl teismai, visapusiškai išnagrinėję visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad 15 kub. m lentų asmeninės nuosavybės teise priklauso jam (ieškovui). Privalomi leidimai vėjavartoms ir menkaverčiams medynams kirsti buvo nustatyti tik nuo 2004 m. gegužės 29 d. įsigaliojusioje Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų redakcijoje, todėl nepagrįsti kasatoriaus argumentai, jis (ieškovas), 2001 – 2002 metais kirtęs vėjavartas, turėjo pateikti griežtos atskaitomybės dokumentus.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

16Atsakovo tėvui A. B., mirusiam 2005 m. lapkričio 24 d., priklausiusioje sodyboje, esančioje ( - ), buvo sudėta 15 kub. m medienos lentų, kurias teigia 2002 metais ten pasidėjęs ieškovas J. K., ir tai patvirtina jo (ieškovo) nurodyti liudytojai. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo (palikėjo A. B. teisių ir pareigų perėmėjo) kilo dėl nuosavybės teisės į šias lentas.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

19Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį pagal CK 4.95 straipsnį ir neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos sprendimo ir nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodytais argumentais keliami teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija privalo dėl jų pasisakyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

20Viena iš pagrindinių savininko teisių - teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Netekęs šios teisės, savininkas daiktą, be jokio teisinio pagrindo atsiradusį pas kitą asmenį, turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų seka, kad ieškovas lentas pasidėjo vaikystės draugui A. B. (atsakovo tėvui) priklausančioje sodyboje, šiam leidus.

21Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, nenustatę palikėjo neteisėto lentų valdymo fakto, neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl nepagrįstai ieškinį patenkino CK 4.95 straipsnio pagrindu. Ieškovo teisės, jeigu jos yra pažeistos, gali būti ginamos prievolinės teisės normomis, įtvirtintomis CK šeštojoje knygoje.

22Ieškovas, teigdamas, kad lentas palikėjo sodyboje pasidėjo šiam sutikus (leidus), rašytinės sutarties teismui nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tarp ieškovo ir palikėjo susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, t. y. nesiėmė priemonių išsamioms esminėms bylos aplinkybėms, kurios būtinos teisingam bylos išsprendimui, nustatyti. Teismas nesiaiškino, ar, esant sutartiniams ieškovo ir palikėjo santykiams, tarp jų buvo susiklostę lentų pasaugos, ar žemės sklypo dalies, kurioje buvo sukrautos lentos, panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, kurios yra būtinos teisingam ginčo teisinio santykio kvalifikavimui, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas (CPK 159, 265 straipsniai), todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimą (CPK 314 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, dėl kurių nesprendė pirmosios instancijos teismas, todėl šiuo atveju, panaikinus teismų procesinius sprendimus, bylą būtina grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir palikėjo, gali turėti teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, per įstatyme nustatytą terminą pareiškė pretenziją dėl lentų grąžinimo palikimą priėmusiam asmeniui (atsakovui), taip pat sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys).

24Kadangi teismų procesiniai sprendimai naikinami dėl esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

26Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. K. nurodė, kad 2002 metais prisikirto uosinės medienos ir iš... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį... 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 8. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 9. Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 10. 1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neįvykdė savo pareigos... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir... 12. 3. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl savo daikto išreikalavimo iš svetimo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas J. K. prašo skundžiamus teismų... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 16. Atsakovo tėvui A. B., mirusiam 2005 m. lapkričio 24 d., priklausiusioje... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės... 19. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai klaidingai... 20. Viena iš pagrindinių savininko teisių - teisė valdyti jam nuosavybės teise... 21. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai,... 22. Ieškovas, teigdamas, kad lentas palikėjo sodyboje pasidėjo šiam sutikus... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, kokie teisiniai santykiai buvo... 24. Kadangi teismų procesiniai sprendimai naikinami dėl esminių materialinės ir... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą ir... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...