Byla 3K-3-40/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio, sekretoriaujant Viktorijai Valienei, dalyvaujant kasatoriaus Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos atstovei advokatei Vidai Kisielienei, trečiojo asmens Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Modestui Važnevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai, uždarajai akcinei bendrovei „Skliutas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Šturmų žuvininkystės įmonė“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisių pripažinimo, teisinės registracijos panaikinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, lėšų, netesybų ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, įrenginius ir kitą turtą, įregistruotą atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vardu, išreikalauti daiktus, perduotus valdyti kitiems atsakovams, taip pat priteisti iš atsakovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos į valstybės biudžetą nepanaudotas 113 703,87 Lt lėšas, 171 266,55 Lt palūkanų ir 165000 Lt baudą. Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į turtą, įgytą už Europos Bendrijos Lietuvos Respublikai skirtą finansinę paramą, kurį Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija įregistravo savo vardu, taip pat dėl nepanaudotų lėšų bei gautų pajamų išieškojimo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybę į pastatą-ledo cechą, esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40 B, ir jame esančius įrenginius; iš Konfederacijos į valstybės biudžetą priteisė 30 000 Lt baudą, 113 703,87 Lt nepanaudotų lėšų, 171 266,55 Lt palūkanų; nusprendė išreikalauti iš atsakovų UAB „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonės, UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“, UAB „Skliutas“ neteisėto valdymo ledo cechą, esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40 B, ir įrenginius bei grąžinti šį turtą Lietuvos Respublikos valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos 1996 m. gruodžio 20 d. sutartį gautas pajamas laikė valstybės turtu (pajamomis). Lėšos Konfederacijai buvo skirtos sutartyje nurodytiems tikslams, vadovaujantis žemės ūkio ministro 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 332 patvirtintos Finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei, gaunamos pagal sutartį su Europos Bendrija, naudojimo tvarkos (toliau tekste – Tvarka) 4.5 punkto pagrindu. Pagal Tvarkos nuostatas gali būti skiriama negrąžinama iki 50 000 Lt parama žuvininkystės įmonėms, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių, taip pat kompensuojama iki 50 procentų projekto išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 000 Lt. Įvertinęs Konfederacijos Tikslinės paramos sutartimis Nr. 201 ir Nr. 202 prisiimtus įsipareigojimus laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, galimybę skirti 5 procentų dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir statybų priežiūrai bei organizaciniams darbams panaudoti iki 4 procentų gautų lėšų, teismas laikė, kad Konfederacija vykdė tik užsakovo funkcijas, o sutarties pagrindu atsiradęs turtas jai nepriklauso ir yra finansuotojo – valstybės – nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CK 4.18 straipsnio 1 dalimi, už valstybės lėšų laikymą banko terminuotame indėlyje gauta 171 266,55 Lt palūkanų suma, kaip iš pagrindinio daikto gautos pajamos, iš atsakovo priteistina į valstybės pajamas. Konstatavęs Viešųjų pirkimų įstatymo ir Tikslinės paramos sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202 pažeidimus, teismas priteisė iš Konfederacijos 30 000 Lt baudą. Nepanaudotą 113 703,87 Lt lėšų sumą kaip valstybės turtą teismas iš Konfederacijos priteisė į valstybės pajamas. Teismas nurodė, kad valstybės turtas, atsakovo Konfederacijos išnuomotas ar panaudai perduotas kitiems atsakovams, išreikalautinas iš svetimo neteisėto jų valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti kilnojamieji daiktai, kurie nėra registruojami VĮ Registrų centre, valstybės nuosavybe laikomi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovo Konfederacijos nuosavybės teises ir jų įregistravimą atmestini.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą iš dalies pakeitė: konstatavusi, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti, kolegija taikė ieškinio senatį ir ieškinio dalį dėl baudos priteisimo atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, sutikusi su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir išdėstytais motyvais.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

101. Iš žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintos Finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei, gaunamos pagal sutartį su Europos Bendrija, naudojimo tvarkos nuostatų matyti, kad paramos gavėjai yra tik žuvininkystės sektoriaus įmonės (1 punktas), o Europos Bendrijos lėšos yra Žuvininkystės departamento sąskaitoje, bet neįvardijamos jo nuosavybe (2 punktas). Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos įgaliotos institucijos turi teisę tik skirstyti Europos Bendrijos finansinę paramą, tačiau ši parama nėra valstybės nuosavybė.

112. Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202 sudarymo metu galiojusių teisės aktų analizė paneigia teismo išvadą, kad suteikta parama yra valstybės turtas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir 13 straipsnio 6 punkto prasmę valstybės biudžeto pajamomis gali būti laikoma negrąžinama finansinė parama, tačiau ji turi būti nurodyta konkrečių metų valstybės biudžete, įvardijant paramos teikėją. 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedėlyje patvirtintas 2000 m. valstybės biudžetas. Jame nenurodyta, kad valstybės biudžetas papildytas Europos Bendrijos finansine parama. Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, o 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad paramos teikėju pripažįstamos tarptautinės organizacijos, t. y. ir Europos Bendrija.

123. Teismai, padarydami išvadą, kad už Europos Bendrijos finansinę paramą įgytas turtas yra valstybės nuosavybė, pažeidė CK normas. Teismai neargumentavo, kokiu pagrindu – pagal sandorį ar sukūrusi naują daiktą – valstybė įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Ginčo šalių sutartinius santykius įvertinę kaip kylančius iš pavedimo sutarties, teismai neatsižvelgė į sutartyse vartojamų sąvokų reikšmę: sąvokos „parama“ vartojimą kaip neatlygintina finansinė parama; sąvokos „įsigyti“ vartojimą kalbant apie įsigijimą nuosavybėn; sąvokos „statyti“ vartojimą tik esant statytojui. Nėra duomenų, kad valstybė gavo leidimą statyti cecho pastatą, esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40 B. Teismai vertino sutartis kaip pavedimo, nors Konfederacija ir Žemės ūkio ministerija nepasirašė įgaliojimo. Sutartyje Konfederacijos įsipareigoti atlikti statybos, pirkimo veiksmai nelaikytini teisiniais veiksmais, t. y. pavedimo dalyku.

134. Konfederacija įsipareigojo iki nustatyto termino panaudoti paramą ir pateikti apie tai ataskaitą bei panaudoti paramą jos teikėjo tikslams įgyvendinti. Šie įsipareigojimai būdingi paramos teikimo sutartims. Kad ginčo šalių sutartimis siekta paskirstyti būtent paramą Konfederacijai, patvirtina tai, jog lėšoms panaudoti nebuvo paskelbtas konkursas.

145. Laikant, kad už paramą įgytas turtas yra valstybės nuosavybė, Konfederacijos įsipareigojimas užtikrinti, kad įsigyti įrenginiai būtų prieinami visiems Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams neturėtų jokios teisinės reikšmės.

156. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimu pripažinta, kad nebaigto statyti cecho, esančio Klaipėdoje, Nemuno g. 40 B, savininkė yra Konfederacija. Šio sprendimo pagrindu atlikta teisinė registracija. Sprendimas įsiteisėjęs ir nepanaikintas, todėl teismai privalėjo juo vadovautis, o nesivadovavę pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, sprendimo teisinės galios principą (CPK 18 straipsnis) ir įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles (CPK 182 straipsnis).

167. Kilnojamųjų ginčo daiktų įsigijimo sandoriai nebuvo nuginčyti, todėl teismai, spręsdami dėl nuosavybės teisės į juos, privalėjo šiuos sandorius vertinti.

178. Teismai nuosavybės teisės klausimą nepagrįstai siejo su finansavimo šaltiniu, nors nuosavybės teisė į daiktą gali atsirasti ir naudojant ne nuosavas lėšas.

189. Atsakovai UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonė, UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“ ginčo daiktais teisėtai naudojosi pagal su Konfederacija sudarytas nuomos ir panaudos sutartis, todėl teismai nepagrįstai taikė CK 4.95 straipsnį, kuriame nustatyta savininko teisė išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo. Teismai turėjo taikyti CK 6.494 straipsnį, pagal kurį daikto savininko pasikeitimas nenutraukia nuomos santykių.

1910. Priteisdami iš Konfederacijos palūkanas už tikslinės paramos lėšų laikymą banko sąskaitoje, teismai nevertino, kad įstatyme to nedraudžiama. Be to, Konfederacija gautas palūkanas apskaitė kaip tikslinės paramos lėšų papildymą ir naudojo jas tik projektui įgyvendinti. Priteisdami gautų palūkanų sumą, neatsižvelgdami į tai, kad dalis jų investuota įgyvendinant projektą, teismai pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir nuosavybės neliečiamumo principus.

20Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistus bei savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

211. Teismai pagrįstai pripažino už Europos Bendrijos paramą įgytą turtą valstybės turtu. Pagal žemės ūkio ministro 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 332 patvirtintos Finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei, gaunamos pagal sutartį su Europos Bendrija, naudojimo tvarkos nuostatas gali būti skiriama negrąžinama iki 50 000 Lt parama žuvininkystės įmonėms, nukentėjusiosioms nuo stichinių nelaimių, taip pat kompensuojama iki 50 procentų projekto išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 000 Lt.

222. Konfederacija prašė paramos svarbių valstybinės reikšmės objektų projektavimo, statybos ir modernizavimo (žvejų uosto ir jų aptarnavimo infrastruktūros, gilinimo darbų) finansavimui. Tvarkos 1 punkte nurodyta, kad lėšos skiriamos svarbiems valstybinės reikšmės žuvininkystės projektams finansuoti. Visuomeniškai svarbūs visos valstybės mastui objektai turėjo išlikti valstybės nuosavybe. Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uosto infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė.

233. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 punktą ir 13 straipsnio 6 punktą gaunama negrąžintina finansinė parama laikoma valstybės pajamomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesprendė lėšų, už kurias buvo pastatytas ginčo gamybos cechas, priklausomybės klausimo, todėl 2002 m. kovo 28 d. sprendimu nepagrįstai pripažino nuosavybės teises į jį Konfederacijai.

244. Palūkanas, kurios priskiriamos prie pajamų, gaunamų iš daikto, pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalį ir 4.14 straipsnio 1 dalį ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl teismas pagrįstai iš Konfederacijos priteisė palūkanas už paramos lėšų laikymą banko sąskaitose.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

27Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytų 2000 m. rugsėjo 27 d. ir 2003 m. gegužės 14 d. susitarimų Nr. 250 ir Nr. 260, kuriais buvo pakeistos šios sutartys, pagrindu atsakovui Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai buvo pervesta 3 300 000 Lt. Šias lėšas skirti atsakovui nuspręsta Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystei remti skirtų lėšų skirstymo komisijos 2000 m. rugsėjo 15 d. protokolu, vadovaujantis žemės ūkio ministro 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 332 patvirtintos šių lėšų skirstymo tvarkos 4.5 punktu, 1996 m. gruodžio 20 d. Lietuvos ir EB sutartyje dėl žvejybos santykių nustatytiems tikslams. Konfederacija nepanaudojo pagal sutartyse nurodytus tikslus 113 703,87 Lt, o už panaudotas lėšas įsigytą nuosavybės teise turtą nuomos ar panaudos pagrindais perdavė naudotis kitiems atsakovams.

28V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

30Dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tikslinės paramos skyrimo sutarčių pagrindu, kvalifikavimo

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, esminę reikšmę turi teisingas teisinių santykių, kurie susiklostė po tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytų 2000 m. rugsėjo 27 d., ir 2003 m. gegužės 14 d. susitarimų Nr. 250 ir Nr. 260, kuriais buvo pakeistos šios sutartys, pasirašymo, kvalifikavimas. Šių sutarčių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui nereikšminga Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos 1996 m. gruodžio 20 d. sutartis „Dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos“, nes šios sutarties 4 punktas numato Lietuvos Respublikai suteikiamos finansinės pagalbos panaudojimo sritį (vystant žvejybos technologijas, tarp jų vandens telkinių ūkį, žuvų išteklių išsaugojimą, tyrimų ir mokymų tikslams taip, kad nepakenktų Bendrijos tikslams), bet nereglamentuoja materialių objektų, kurie gali būti sukurti iš šių lėšų, priskyrimo konkrečiai nuosavybės rūšiai (viešoji ar privati). Vadinasi, šiai bylai reikšmingas Lietuvos Respublikos vidaus norminių teisės aktų, reglamentavusių minėtos finansinės pagalbos panaudojimą, taikymas ir aiškinimas bei Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytų 2000 m. rugsėjo 27 d., ir 2003 m. gegužės 14 d. susitarimų Nr. 250 ir Nr. 260, kuriais buvo pakeistos šios sutartys, aiškinimas.

32Pagal CK 6.193 straipsnio, kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, turi būti ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jei jų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Kilus abejonių dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

33Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde (pirmasis kasacinio skundo argumentas) neteisingai nurodoma, jog iš žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintos Finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei, gaunamos pagal sutartį su Europos Bendrija, naudojimo tvarkos (toliau tekste – Tvarka) nuostatų matyti, kad paramos gavėjai yra tik žuvininkystės sektoriaus įmonės (1 punktas). Iš Tvarkos 1 punkto matyti, kad finansinė parama Lietuvos žuvininkystei, gaunama pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos 1996 m. gruodžio 20 d. sutartį „Dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos“, gali būti skiriama žuvininkystės sektoriaus įmonėms ir svarbiems valstybinės reikšmės žuvininkystės projektams finansuoti, taip pat Lietuvos pasirengimui įgyvendinti Europos Sąjungos Bendrąją žuvininkystės politiką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintas programas.

34Tikslinės paramos skyrimo sutartis Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytas 2000 m. rugsėjo 27 d., ir 2003 m. gegužės 14 d. susitarimus Nr. 250 ir Nr. 260, kuriais buvo pakeistos šios sutartys, teismai vertino kaip pavedimo sutartis, kuriomis atsakovas buvo įsipareigojęs, valstybei kontroliuojant, panaudoti Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei skirtas lėšas ir už jas pagerinti Kuršių marių žvejybos infrastruktūrą bei statybos ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu valstybės nuosavybėn įgyti svarbius valstybinės reikšmės žvejų uostui Klaipėdoje, Smiltelės upės žiotyse reikalingus infrastruktūros objektus ir įrenginius.

35Konfederacijos teisės ir pareigos, susijusios su ginčo paramos gavimu, nustatytos 2000 m. rugsėjo 27 d. sudarytų Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202 2.2.1 – 2.2.4 punktuose. Juose įtvirtintas Konfederacijos įsipareigojimas iki sutarto termino panaudoti sutartimis skiriamas lėšas Kuršių marių žvejybos infrastruktūrai gerinti ir infrastruktūros objektams statyti bei įrenginiams įsigyti; panaudojant šias lėšas vadovautis viešąjį pirkimą reglamentuojančiais teisės aktais; baigus sutartyje numatytą veiklą, pateikti ministerijai ataskaitą apie gautų lėšų panaudojimą, o ministerijai pareikalavus, visus dokumentus, susijusius su įsipareigojimų vykdymu, pateikti per 5 darbo dienas. Sutartyse taip pat numatyta Žemės ūkio ministerijos teisė nutraukti šias sutartis, nustačius, kad Konfederacija nevykdo išvardytų įsipareigojimų.

36Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Įgaliotinis privalo vykdyti pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, o šiems keliami teisėtumo, įvykdomumo ir konkretumo reikalavimai (CK 6.759 straipsnis). Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad sutartyse nenurodyta Konfederacijos pareiga panaudojant lėšas ir įgyjant ginčo turtą veikti įgaliotojo vardu bei, atlikus pavedimą, šį turtą perduoti įgaliotojui. Teismai, nurodydami, kad ginčo sutartys pagal jų turinį, sąlygas bei esmę labiausiai atitinka pavedimo sutartį, tokią išvadą motyvavo nepakankamai, nepasisakydami dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos ginčo sutarčių šalių teisinių santykių kvalifikavimui. 2003 m. gegužės 14 d. susitarimuose Nr. 250 ir Nr. 260, kuriais buvo pakeistos 2000 m. rugsėjo 27 d. Tikslinės paramos skyrimo sutartys Nr. 201 ir Nr. 202, Konfederacijai nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad įsigyti įrenginiai būtų prieinami visiems Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams. Tuo atveju, jei Konfederacijai, įvykdžius Žemės ūkio ministerijos pavedimą, atsirado pareiga jai perduoti sukurtą turtą, lieka neaiškus įpareigojimo užtikrinti prieinamumą prie įrenginių visiems žvejams tikslas ir kokiu būdu Konfederacija, perdavusi sukurtą žvejybos infrastruktūros turtą valstybei, šią sutartinę prievolę galėjo įvykdyti. Teismai, ginčo santykius vertindami kaip pavedimo santykius, netyrė ir nepasisakė, ar Tikslinės paramos sutartyse ir papildomuose susitarimuose išdėstyti įgaliotojo nurodymai įgaliotiniui atitinka pavedimui būdingus teisėtumo, įvykdomumo ir konkretumo kriterijus. Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus sudaryta komisija, 2003 m. lapkričio 20 d. patikrinusi už paramos lėšas Konfederacijos įgytų ledo gamyklos ir saugyklos bei įrenginių būklę ir jų teisinį statusą, 2003 m. lapkričio 24 d. pažymoje padarė išvadą, kad Konfederacija įteisino nebaigtą statyti ledo gamyklą su saugykla, o įteisinus žemės nuomą, pripažinus gamyklą tinkama naudoti ir patikslinus gamyklos registravimą, Konfederacija taps visateise šio turto savininke. Teismai netyrė ir nepasisakė dėl šios komisijos išvadų reikšmės, vertinant Konfederacijos pareigą perduoti ledo gamyklą ir saugyklą valstybei bei ginčo santykius – kaip pavedimo teisinius santykius. Proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.

37Dėl vindikacijos galimumo

38Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės turtas atsakovo Konfederacijos yra išnuomotas ar panaudai perduotas kitiems atsakovams, todėl išreikalautinas iš svetimo neteisėto jų valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu. Kolegija pažymi, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei, kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog valstybė niekada nebuvo ginčo turto savininkė, todėl vindikacija šiuo atveju negalima.

39Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės į ledo gamybos cechą ir saugyklą, būtina atsižvelgti į res judicata galią turintį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo nebaigto statyti ledo gamybos cecho ir saugyklos savininke pripažinta Konfederacija. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad šis įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje nereikšmingas, nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl šio res judicata galią turinčio sprendimo privalomumo.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos ir įvertintos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Atsižvelgdama į šių aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo atskleista bylos esmė, ir sprendžia, kad, siekiant užtikrinti šalių teisę į teisingą procesą, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

42Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų... 10. 1. Iš žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 340... 11. 2. Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202 sudarymo metu... 12. 3. Teismai, padarydami išvadą, kad už Europos Bendrijos finansinę paramą... 13. 4. Konfederacija įsipareigojo iki nustatyto termino panaudoti paramą ir... 14. 5. Laikant, kad už paramą įgytas turtas yra valstybės nuosavybė,... 15. 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimu... 16. 7. Kilnojamųjų ginčo daiktų įsigijimo sandoriai nebuvo nuginčyti, todėl... 17. 8. Teismai nuosavybės teisės klausimą nepagrįstai siejo su finansavimo... 18. 9. Atsakovai UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“, S. Puidoko įmonė,... 19. 10. Priteisdami iš Konfederacijos palūkanas už tikslinės paramos lėšų... 20. Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės... 21. 1. Teismai pagrįstai pripažino už Europos Bendrijos paramą įgytą turtą... 22. 2. Konfederacija prašė paramos svarbių valstybinės reikšmės objektų... 23. 3. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 punktą ir 13 straipsnio 6... 24. 4. Palūkanas, kurios priskiriamos prie pajamų, gaunamų iš daikto, pagal CK... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 27. Tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytų 2000 m.... 28. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima... 30. Dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tikslinės paramos skyrimo... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog byla būtų teisingai... 32. Pagal CK 6.193 straipsnio, kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės,... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde (pirmasis kasacinio skundo... 34. Tikslinės paramos skyrimo sutartis Nr. 201 ir Nr. 202, sudarytas 2000 m.... 35. Konfederacijos teisės ir pareigos, susijusios su ginčo paramos gavimu,... 36. Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo vardu ir lėšomis... 37. Dėl vindikacijos galimumo... 38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybės turtas atsakovo... 39. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės į ledo gamybos cechą ir... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...