Byla e2-7511-872/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 469,91 Eur skolos, 172,93 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovui S. G. apie ieškinio priėmimą teisme pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003-06-05 atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl minėta sutartis buvo nutraukta ir atsakovas pirminiam kreditoriui liko skolingas 469,91 Eur sumą.

7Taip pat yra nustatyta, kad 2004-09-07 įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ sutartimi buvo perleista antriniam kreditoriui UAB „Lietuvos draudimas“ kreditų draudimas, sumokėjusiam draudimo išmoką pradiniam kreditoriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, 2014-12-03 UAB „Lietuvos draudimas“ kreditų draudimas pakeitė pavadinimą į UAB „Draudimo kompanija Neris“. 2006-12-22 antrinis kreditorius turimą reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimų perleidimą atsakovas yra informuotas rašytiniu pranešimu.

8Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pateikė į bylą pranešima, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.

9Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.503 straipsnis), tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė, todėl iš jo priteistina 469,91 Eur skola.

10Už nemokėjimą įmokų laiku pagal sutartį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 172,93 Eur delspinigių (po 0,2 procento nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatuota, kad remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Vadovaujantis CPK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (LAT nutartis Nr. 3K-3-107/2006). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų patyręs būtent tokio dydžio nuostolius (172,93 Eur) dėl skolininko netinkamo prievolės vykdymo (CPK 12, 178 str. str.). Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, šalių sulygti sutartimi 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Todėl remiantis išdėstytu, bei atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su ieškovu sudarė prisijungdamas prie ieškovo parengtų standartinių sutarčių sąlygų, sutartinių delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 procento nuo negrąžintos sumos per dieną. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina ieškovui 43,23 Eur delspinigių (CK 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

11CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

12Pagal CPK 93 str. 1 d. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (79,82 proc.), iš atsakovo priteistina 11,97 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai.

13Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

14Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

15Ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. ( - ) ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, naudai 469,91 Eur skolos, 43,93 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai