Byla eAS-603-520/2019
Dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 26 d. Biologinių dujų gamybos įmonės patikrinimo akto Nr.22ŠGP-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį – privalomąjį nurodymą (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

6Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje.

7Pareiškėjas nurodė, kad Privalomojo nurodymo vykdymas gali padaryti didelę neatitaisomą žalą, kurios pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, būtų neįmanomas, pareiškėjas patirs didelių finansinių nuostolių, susijusių su mokėtinomis baudomis dėl nevykdomų užduočių ir sutarčių, būtų padaryta didelė neigiama įtaka pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymui. Jeigu pareiškėjas nuspręstų nevykdyti atsakovo Privalomojo nurodymo, jam būtų skiriamos ekonominės sankcijos (baudos) už aplinkosauginių (veterinarinių) reikalavimų tariamus pažeidimus ir tokias paskirtas baudas pareiškėjas būtų priverstas mokėti, o vėliau, esant palankiam teismo sprendimui, būtų priverstas inicijuoti teisminius ginčus dėl tokių sumų išieškojimo iš valstybės, t. y. tokiu būdu jam būtų padaroma neproporcingai didelė žala.

8Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, jis nepažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat viešojo intereso.

9II.

10Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

11Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia dviem aplinkybėmis: 1) netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių byloje, jis patirs didelių finansinių nuostolių, susijusių su sutarčių netinkamu vykdymu, bus padaryta didelė neigiama įtaka ūkinės veiklos vykdymui; 2) ateityje dėl galbūt pareiškėjui taikytų sankcijų jam nevykdant Privalomojo nurodymo, pareiškėjo inicijuotais teisminiais ginčais dėl sumokėtų sumų išieškojimo iš valstybės.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (70 str.) ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjas prašyme nedetalizavo aplinkybių dėl galimų finansinių nuostolių, jų dydžio dėl su trečiaisiais asmenimis sudarytų nevykdytinų sutarčių (t. y. nenurodė, kokių konkrečių sutarčių nevykdant, kokio dydžio nuostoliai būtų patirti, kokią įtaką patirti nuostoliai turėtų įmonės veiklai, finansinei padėčiai ir pan.), ir konstatavo, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

13III.

14Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

15Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes bei teisinę reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtį ir reglamentavimą, todėl nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir neteisinga, taip pat tiesiogiai pažeidžianti pareiškėjo interesus. Pareiškėjas pažymi, kad nutartis neteisėta ir neteisinga ir dėl to, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog Privalomojo nurodymo priėmimas sietinas su trečiaisiais asmenimis, t. y. teismas, netaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonių, pažeidė ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pareiškėjas nurodo, kad Privalomasis nurodymas sukels konkrečias neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir Alytaus, Prienų, Lazdijų, Varėnos, Druskininkų ir Birštono savivaldybių viešojo maitinimo įmonėms, sudariusioms sutartis su pareiškėju dėl virtuvės / maisto atliekų priėmimo apdorojimui pareiškėjo sąvartyne.

16Pareiškėjo teigimu, teismo nutarties išvados yra nepagrįstos ir dėl to, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra valstybės nustatytos funkcijos, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas prisidėtų prie viešojo intereso užtikrinimo. Viešuoju interesu turi būti laikomas ir pareiškėjo, kaip 7 savivaldybių įsteigto ir valdomo išimtinai specifinio verslo subjekto, veiklos vykdymas, jos stabilumas.

17Pareiškėjas akcentuoja, kad Europos Sąjungos paramą administruojančių ir įgyvendinančių institucijų nustatytų sutarties pažeidimų pasekmės paprastai reiškia išlaidų pripažinimą netinkamomis finansuoti visa apimtimi ar iš dalies Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis. Europos Sąjungos 6 259 000 Eur parama buvo skirta pareiškėjo priimtiems darbams, todėl užsakovui tenka atsakomybė už paramos lėšų netinkamą panaudojimą ir jų grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, jeigu bus palikta galioti skundžiama nutartis dar 12–16 mėnesių, tai biologinio apdorojimo įrenginiai nebūtų visiškai panaudojami pagal tikslinę paskirtį, todėl pareiškėjui gali tekti sugrąžinti visą 6 259 000 Eur paramą (ar jos dalį), o tai reikštų įmonės bankrotą.

18Pareiškėjas remiasi aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) ir pažymi, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atliekų tvarkymo taisyklių 61 punkto reikalavimas, kuris nustato biologinių atliekų tvarkymo reikalavimus: savivaldybės įpareigotos užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą miestuose, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus atitinkančiomis talpomis, užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai reiškia, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. maisto atliekos visoje Lietuvos teritorijoje nebegali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius, o jos arba rūšiuojamos ir atskirai surenkamos rūšiuojamuoju surinkimu, arba rūšiuojamos ir kompostuojamos namų ūkiuose.

19Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

20Atsakovas nurodo, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, priimtas patikrinimo procedūroje, jis savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui gali sukelti sprendimas stabdyti veterinarinį patvirtinimą, kuris priimamas, kai kontrolės subjektas per nustatytą terminą nepašalina nustatytų trūkumų. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte užfiksuotas patikrinimą atlikusių Tarnybos pareigūnų nurodymas savo pobūdžiu negali būti laikomas poveikio (kontrolės) priemone, nes negali būti vertinamas imperatyviu, sukeliančių pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes.

21Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas byloje kilo ne iš sutartinių teisinių santykių, o iš teisinių santykių, reglamentuojamų viešosios teisės normomis, kuriuose dominuoja subordinacijos (pavaldumo) principas ir kuriuos reglamentuoja teisės aktai, kuriais vadovaudamiesi Tarnybos teritorinių padalinių pareigūnai vykdo pareiškėjo vykdomos veiklos valstybinę veterinarinę kontrolę. Pareiškėjo argumentai, kad jis patirs didelę žalą, kylančią iš sutartinių santykių su kitais ūkio subjektais, su kuriais sieja atliekų surinkimo ir tvarkymo veikla, negali būti laikomi svarbesniais, nei pareiškėjo prievolė laikytis viešosios teisės normų reglamentuojamų reikalavimų.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (nuo 2019 m. liepos 1 d. teises perėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) 2019 m. birželio 26 d. Biologinių dujų gamybos įmonės patikrinimo akto Nr. 22ŠGP 3 dalies privalomojo nurodymo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

25Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, nustatęs, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti sustabdytas Privalomojo nurodymo galiojimas (netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių byloje, pareiškėjas patirs didelių finansinių nuostolių, susijusių su sutarčių dėl 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo netinkamu vykdymu, bus padaryta didelė neigiama įtaka ūkinės veiklos vykdymui; ateityje dėl galbūt pareiškėjui taikytų sankcijų jam nevykdant Privalomojo nurodymo, pareiškėjo inicijuotais teisminiais ginčais dėl sumokėtų sumų išieškojimo iš valstybės), nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti prašymą.

26Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, nes nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra akivaizdžiai ribojamos pareiškėjo teisės ir pareigos vykdyti valstybės pavestas funkcijas aplinkos saugojimo srityje, sukeliama reali grėsmė padaryti žalą aplinkai, taip pat ribojama galimybė apsaugoti nacionalines ir Europos Sąjungos fondų lėšas. Pareiškėjas nurodo, kad Privalomasis nurodymas padarė ir daro žalą ir blogina pareiškėjo bei regiono savivaldybių (pareiškėjo akcininkų) dalykinę reputaciją, pareiškėjui reikėtų įsigyti papildomus įrenginius, tam panaudojant 250 000 Eur, kurių pareiškėjas negalėtų susigrąžinti teismams priėmus galutinį palankų sprendimą pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir dėl to, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, jog Privalomojo nurodymo priėmimas sietinas su trečiaisiais asmenimis, taip pat nurodomos nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos.

27Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto prašymo ir atskirojo skundo argumentų nustatyta, kad pareiškėjas prašo taikyti jo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl to, kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį.

28Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

29Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

30Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; kt.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

31Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

32Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su atliekų perdirbimu, pažymėtina, jog Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši nuostata suteiktų teisę teismui užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., teismo įpareigojimas pašalinti duomenis iš registro, kol nėra išspręstas ginčas). Tai, be kita ko, reiškia, kad net jei administracinis aktas yra įvykdytas, teismas galėtų pritaikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo padėtį ir grąžintų viską į anksčiau (iki administracinio akto įvykdymo) buvusią situaciją.

33Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų. Taip pat yra įtvirtintas principas, kuriuo siekiama užtikrinti labiausiai įmanomą laikinųjų apsaugos priemonių (reikalavimo užtikrinimo priemonių) lankstumą, kad asmenys būtų apsaugoti nuo neįmanomų atšaukti veiksmų ar skuboto asmens teisinės padėties apsunkinimo.

34Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

35Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme nurodytas abstraktaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikoma minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė, konstatuoja, jog pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas.

36Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečios žalos ir jos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas prašyme nedetalizavo aplinkybių dėl galimų finansinių nuostolių, jų dydžio dėl su trečiaisiais asmenimis sudarytų nevykdytinų sutarčių dėl 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo (t. y. nenurodė, kokių konkrečių sutarčių nevykdant, kokio dydžio nuostoliai būtų patirti, kokią įtaką patirti nuostoliai turėtų įmonės veiklai, finansinei padėčiai ir pan.), todėl pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad dėl Privalomojo nurodymo, suformuluoto Patikrinimo akte, sutriko pareiškėjo ūkinė veikla, pablogėjo jo finansinė padėtis, buvo pažeisti konkrečių trečiųjų asmenų interesai. Pabrėžtina, kad pareiškėjas aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių turėjo būti tenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir kurios nėra išnagrinėtos ir įvertintos, todėl dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

37Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo nurodoma dėl Privalomojo nurodymo galiojimo galbūt kilsianti tiek turtinė (galbūt ir neturtinė žala) galėtų būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis tokia galimybe objektyviai negalėtų pasinaudoti. Be to, pareiškėjo ginčijamas Privalomasis nurodymas yra suformuluotas Patikrinimo akte ir tai nėra jam taikyta sankcija. Tai, kad ateityje gali kilti teisminių ginčų šiuo aspektu, nėra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

38Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

39Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą ir laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

42Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono... 6. Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomojo nurodymo vykdymas gali padaryti didelę... 8. Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju... 9. II.... 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 18 d.... 11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 13. III.... 14. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde... 15. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į visas... 16. Pareiškėjo teigimu, teismo nutarties išvados yra nepagrįstos ir dėl to,... 17. Pareiškėjas akcentuoja, kad Europos Sąjungos paramą administruojančių ir... 18. Pareiškėjas remiasi aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217... 19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 20. Atsakovas nurodo, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, priimtas... 21. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas byloje kilo ne iš sutartinių... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 25. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, nustatęs, kad... 26. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos... 27. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto prašymo ir atskirojo... 28. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių... 29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 30. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 31. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo... 32. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo... 33. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 34. Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui... 36. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečios žalos ir jos... 37. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju,... 38. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas,... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo... 42. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d.... 43. Nutartis neskundžiama....