Byla eR-51-556/2019
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Darbo partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Darbo partijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Darbo partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. gegužės 22 d. gautas pareiškėjo Darbo partijos (toliau – ir pareiškėjas, Partija) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti kaip neteisėtą atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir Komisija) 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. Sp-260 „Dėl Darbo partijos 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 10 d. prašymų“ (toliau – ir VRK sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą VRK per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo Partijos 2018 m. birželio 30 d. prašymas ir kreiptasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją patvirtinant, kad 2007 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 250 dėl dotacijos už 2007 m. pirmąjį pusmetį, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 309 dėl dotacijos už 2007 m. antrąjį pusmetį, 2008 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 17 dėl dotacijos už 2008 m. pirmąjį pusmetį skyrimo Partijai yra galiojantys, sprendimo dėl šiurkštaus teisės aktų pažeidimo, dėl kurio būtų galima neišmokėti jau skirtų minėtų biudžeto asignavimų Partijai, nėra priimta, todėl minėtais sprendimais skirtos dotacijos turi būti išmokėtos Partijai ir pateikta mokėjimo paraiška teisės aktų nustatyta tvarka, kad nurodytos dotacijos nedelsiant būtų išmokėtos Partijai; 3) priteisti pareiškėjui Partijai iš atsakovo VRK pareiškėjo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į Darbo partijos skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

7II.

8Pareiškėjas Darbo partija 2019 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai, iki sprendimo šioje byloje priėmimo, sustabdyti VRK 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo Sp-260 „Dėl Darbo partijos 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 10 d. prašymų“ galiojimą.

9Pareiškėjas prašyme nurodo, kad iš esmės VRK sprendime yra nuspręsta, jog Darbo partija 2005–2007 m., teikdama 2004–2006 m. metinės finansinės veiklos deklaracijas ir jose nurodžiusi tikrovės neatitinkančius duomenis, šiurkščiai pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą ir sankcijos jai bus skiriamos skirstant 2019 m. II pusmečio valstybės biudžeto asignavimus, kas reiškia, jog bus neskirta arba skirta ne visa 2019 m. II pusmečio dotacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 3 d. Tikėtina, kad teismas savo sprendimą byloje paskelbs 2019 m. spalio pabaigoje arba lapkričio mėnesį.

10Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.“ To paties įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai yra nustatyta prievolė iki kiekvienų metų spalio 10 dienos pranešti VRK, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nuostatas, VRK ne anksčiau kaip šių metų spalio 10 dieną ir ne vėliau kaip lapkričio 15 dieną turės priimti sprendimus dėl 2019 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms. Data, kada bus priimamas sprendimas dėl 2019 m. II pusmečio dotacijų skirstymo, dar nėra nurodyta. Tikėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iki VRK sprendimo paskirstyti 2019 m. II pusmečio dotacijas priėmimo dar nebus paskelbęs sprendimo šioje byloje, t. y. nebus išsprendęs ginčo dėl VRK sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad Darbo partijai turi būti taikoma sankcija skirstant 2019 m. antro pusmečio biudžeto dotacijas, ir VRK pritaikys sankcijas, remdamasi VRK sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas.

11Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato galimybę teismui arba teisėjui imtis priemonių reikalavimo užtikrinimui. Tarp reikalavimo užtikrinimo priemonių yra numatyta galimybė laikinai sustabdyti ginčijamą individualų teisės aktą arba imtis kitų reikiamų priemonių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007; 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

12Pareiškėjas nurodo, kad skirstant 2019 m. II pusmečio valstybės biudžeto asignavimus, Darbo partija turėtų gauti daugiau nei ( - ) tūkst. eurų. Remiantis VRK sprendimu nepaskyrus partijai viso ar dalies valstybės biudžeto asignavimo, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui vėliau priėmus Partijai palankų galutinį sprendimą, Partijai būtų teisiškai sudėtinga atgauti minėtus pinigus, nes įstatyme nėra nustatyta tvarka kaip tai padaryti. Dėl tokios tvarkos nebuvimo ginčai kyla ir byloje eR-51-556-2019. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad kalba eina apie antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms, o biudžetiniams metams pasibaigus, norint nepaskirtus asignavimus atgauti kitais metais, gali tekti koreguoti 2020 m. valstybės biudžetą, kas būtų neproporcingai didelis apsunkinimas. Nepagrįstas minėtų asignavimų netekimas apsunkintų Partijos einamąją veiklą. Partija turi finansinius įsipareigojimus valstybės institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims, kuriuos vykdo iš gaunamų valstybės biudžeto asignavimų, politinių partijų finansavimas yra griežtai ribojamas teisės aktų, todėl alternatyvūs šaltiniai partijos veiklai finansuoti yra labai riboti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius VRK sprendimo galiojimo, jo pagrindu gali būti priimtas dar vienas nepagrįstas sprendimas, o, teismui priėmus Darbo partijai palankų teismo sprendimą, būtų labai sudėtinga Partijai atgauti jai priklausančius asignavimus. Tuo metu VRK sprendimo laikino galiojimo sustabdymas neturėtų jokių neigiamų pasekmių. Sprendime aptariamos sankcijos yra skiriamos už veiksmus atliktus 2005–2007 m., t. y. 12–14 metų senumo įvykius, už kuriuos VRK iki šiol sankcijų neskyrė. Jeigu teismo sprendimas Partijai būtų nepalankus, VRK sankcijas galėtų skirti ateityje, tai yra jos būtų nukreiptos į 2020 m. būsiančius valstybės asignavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, sustabdyti VRK 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo galiojimą, nes to nepadarius ir VRK paskyrus sankciją remiantis VRK sprendimu, o teismui panaikinus VRK sprendimą būtų padaryta didelė ir sunkiai atitaisoma žala.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14III.

15Pareiškėjas Darbo partija 2019 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai, iki sprendimo šioje byloje priėmimo, sustabdyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo Sp-260 „Dėl Darbo partijos 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 10 d. prašymų“ galiojimą.

16Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamo VRK sprendimo galiojimą), akcentavo, kad iš esmės VRK sprendime yra nuspręsta, jog Darbo partija 2005–2007 m., teikdama 2004–2006 m. metinės finansinės veiklos deklaracijas ir jose nurodžiusi tikrovės neatitinkančius duomenis, šiurkščiai pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą ir sankcijos jai bus skiriamos skirstant 2019 m. II pusmečio valstybės biudžeto asignavimus, kas reiškia, jog bus neskirta arba skirta ne visa 2019 m. II pusmečio dotacija. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius VRK sprendimo galiojimo, jo (VRK sprendimo) pagrindu gali būti priimtas dar vienas nepagrįstas sprendimas, o, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus Partijai palankų sprendimą, būtų labai sudėtinga Partijai atgauti jai priklausančius asignavimus, nes įstatyme nėra nustatyta tvarka kaip tai padaryti. Nepagrįstas minėtų asignavimų netekimas apsunkintų Partijos einamąją veiklą. VRK paskyrus sankciją remiantis VRK sprendimu, o, teismui panaikinus VRK sprendimą, būtų padaryta didelė ir sunkiai atitaisoma žala.

17Nagrinėdama šiuos pareiškėjo išsakytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

18Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; kt.).

19Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; kt.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotame prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikoma minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė, konstatuoja, jog pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik tikėtinas į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; kt.). Teisėjų kolegija pastebi, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo akto galbūt kilusi žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

21Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjo Darbo partijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Darbo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. gegužės 22 d. gautas... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į... 7. II.... 8. Pareiškėjas Darbo partija 2019 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiajam... 9. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad iš esmės VRK sprendime yra nuspręsta, jog... 10. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21... 11. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 12. Pareiškėjas nurodo, kad skirstant 2019 m. II pusmečio valstybės biudžeto... 13. Teisėjų kolegija... 14. III.... 15. Pareiškėjas Darbo partija 2019 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiajam... 16. Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte... 17. Nagrinėdama šiuos pareiškėjo išsakytus argumentus, teisėjų kolegija... 18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 19. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam... 21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas,... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70... 23. Pareiškėjo Darbo partijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių... 24. Nutartis neskundžiama....