Byla e2A-1383-613/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ ieškinį atsakovams A. K. ir K. K., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Roteda“, R. S., dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 1036,16 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Roteda“ 2012-08-24 buvo pasirašyta krovinio pervežimo sutartis dėl krovinio (medienos) pervežimo maršrutu Lietuvos Respublika–Olandija. Už atliktą krovinio vežimą UAB „Roteda“ 2012-09-13 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra bendrai 3132,69 Lt sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2012-10-28.

    52012-11-27 UAB „Roteda“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad UAB „Roteda“ veikla laikinai sustabdyta dėl reorganizacijos. Negalėdama atgauti vežimo mokesčio, ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2013-03-14 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7146-435/2014 ieškinį visiškai patenkino ir priteisė ieškovės naudai 3132,69 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1047,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vykdomasis dokumentas priverstinai vykdyti buvo pateiktas antstolei A. A., ji atlikusi privalomuosius sprendimo priverstinio vykdymo veiksmus 2015-03-07 pateikė išieškojimo negalimumo aktą, juo konstatavo, kad skolininkė turto neturi, areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nėra, o skola visiškai nebuvo išieškota. Krovinio vežimo užsakymo pasirašymo, vykdymo metu ir apmokėjimo laikotarpiu UAB „Roteda“ vadovas buvo atsakovas A. K., o vienintelis akcininkas – atsakovas K. K.. Ieškovė nurodė, kad kadangi UAB „Roteda“ savo prievolės ieškovei negalėjo įvykdyti dėl juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo kaltų veiksmų, todėl teikiamas ieškinys dėl šių asmenų kaltais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-27 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės UAB „Eivora“ 645,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog UAB „Roteda“ ir ieškovei sudarius krovinio pervežimo sandorį, negalima teigti, kad atsakovas A. K., būdamas UAB „Roteda“ vadovu, žinojo ar galėjo numanyti, kad dėl tokių veiksmų įmonės kreditoriui gali būti padaryta žala. Minėtas sandoris buvo sudarytas atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką. Nustatyta, kad, 2012-10-31 duomenimis, UAB „Roteda“ trumpalaikis turtas (41 312,31 Lt) viršijo turimus bendrovės įsiskolinimus tiekėjams (38 929, 85 Lt), todėl bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su ieškove. UAB „Roteda“ turtas buvo pakankamas įsipareigojimams vykdyti.
  3. Aplinkybė, kad UAB „Roteda“ neturi lėšų ir turto, iš kurio būtų galima išieškoti ieškovės skolą, konstatuota tik po keleto metų – 2015-03-07 antstolės išieškojimo negalimumo akte.
  4. Kadangi šioje byloje nenustatytas pagrindas subsidiariajai atsakovų atsakomybei, t. y. kad dėl ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų juridinis asmuo tapo nemokus ir negali įvykdyti prievolės ieškovei, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams yra nepagrįstas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Teisme gautas ieškovės apeliacinis skundas. Apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
    1. Iš sprendimo motyvų matyti, kad K. K. (akcininko) veiksmų teisėtumas ir jų įtaka žalos atsiradimui visiškai nebuvo vertinami. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, visiškai nenagrinėjo bylos dalies dėl reikalavimų, pareikštų K. K., kas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
    2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K., kaip tuometinis UAB „Roteda“ vadovas, nepažeidė nei imperatyviai jam įstatymuose numatytų pareigų, nei fiduciarinių pareigų, neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
    3. Egzistavo ir K. K., kaip UAB „Roteda“ akcininko, pareiga inicijuoti bankroto bylą, tokią pareigą K. K. nustatė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnis. Bendrovės finansinė padėtis K. K. negalėjo būti nežinoma. Tad konstatuotina, kad ir šis atsakovas neįvykdė ĮBĮ pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemokios įmonės akcijų perrašymas už 1 Lt asmens, kuris iš karto įmonės veiklą sustabdė ir jos niekuomet nebevykdė, vardu leidžia teigti, kad tokiu būdu atsakovas tiesiog atsikratė nemokios įmonės ir tai nebuvo normalią ūkinę praktiką atitinkantis verslo sandoris.
  2. Teisme taip pat gautas atsakovų atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, vertino atsakovo K. K. atsakomybės klausimą.
    2. UAB „Roteda“ bankroto byla nėra iškelta, bendrovės sandorių teisėtumas nėra patikrintas, todėl šiuo metu net nėra duomenų apie tai, kur ir kiek bendrovės turto yra, kur ir kieno naudai jis buvo panaudotas, ar atsakovo A. K. atšaukimo iš direktoriaus pareigų metu buvęs bendrovės turtas (ne mažiau nei 41 312,31 Lt) neteisėtai nebuvo panaudotas naujojo akcininko, naujojo direktoriaus ir ar ne šių asmenų veiksmai galėjo būti / yra priežastiniu ryšiu susiję su UAB „Roteda“ neatsiskaitymu su ieškove.
    3. Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais apie neva 2012-10-29 buvusią UAB „Roteda“ nemokumo būseną, lėmusią atsakovo A. K. pareigų, nustatytų įstatyme, pažeidimą, savo ruožtu esantį pagrindu atsakovo A. K. atsakomybei kilti.
    4. Nei 2012-08-24 sutarties su ieškove dėl pervežimo paslaugų teikimo sudarymo metu, nei 2012-10-29 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu trečiasis asmuo UAB „Roteda“ neatitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytų sąlygų dėl juridinio asmens pripažinimo nemokiu.
    5. Duomenų apie pradelstus trečiojo asmens UAB „Roteda“ įsipareigojimus 2012-10-31 nėra, todėl veiklos nuostolingumas, kurį akcentuoja ieškovė, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo ar nemokumo konkrečiu momentu, neturi reikšmės.
    6. Juridinio asmens dalyvio nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrindas atlyginti žalą kreditoriui, jeigu kreditoriaus reikalavimas atsirado ar padidėjo dėl tokio juridinio asmens dalyvio pareigos pažeidimo.

6Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinis skundas tenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
  1. Vienas iš argumentų, kuriuo remdamasi apeliantė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tai, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantė teigia, jog iš (pirmosios instancijos teismo) sprendimo motyvų matyti, kad K. K. (akcininko) veiksmų teisėtumas ir jų įtaka žalos atsiradimui visiškai nebuvo vertinami.
  2. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
  3. Išanalizavus skundžiamą sprendimą matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino

    7K. K. veiksmus tiek nustatinėdamas faktines aplinkybes, tiek nagrinėdamas

    8K. K. atsakomybės klausimą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį). Atsakomybė paprastai yra taikoma įmonės vadovui, nebent akcininkas yra (buvo) de facto įmonės vadovas – nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nenustatyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015-02-04 nutartį civilinėje byloje 3K-3-4-969/2015). Kadangi įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi atsakovo A. K., bendrovės buvusio vadovo, civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos.

  4. Apibendrindama išdėstytus argumentu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas, neperžengiant pareikšto apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio pagrįstumo
  1. Apeliantė nurodo, jog nei A. K., nei K. K. UAB „Roteda“ atitinkant nemokios įmonės statusą nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodami apie UAB „Roteda“ sunkią finansinę būklę sudarė 2012-08-24 krovinio pervežimo sutartį, dėl ko ieškovė patyrė 3132,69 Lt dydžio nuostolius.
  2. Atsakovai nurodo, jog UAB „Roteda“ neatitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytų sąlygų dėl juridinio asmens pripažinimo nemokiu, todėl nei

    9A. K., tuometiniam UAB „Roteda“ vadovui, nei K. K., kaip tuo metu buvusiam UAB „Roteda“ vieninteliam akcininkui, nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Roteda“ iškėlimo, taip pat sudarant 2012-08-24 krovinio pervežimo sutartį nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų ir prašomų atlyginti nuostolių ir atsakovų veiksmų.

  3. Įmonių bankroto įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2013-01-01) 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato įmonės vadovui ir/ar akcininkui, įmonei atitinkant nemokios įmonės būklę, pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo, o už minėtos pareigos pažeidimą įmonės vadovui ir/ar akcininkui gali kilti teisinės pasekmės, t. y. pareiga atlyginti žalą kreditoriams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
  4. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  5. Atsakovai nurodė ir pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, 2012-10-31 duomenimis, UAB „Roteda“ trumpalaikis turtas (41 312,31 Lt) viršijo turimus bendrovės įsiskolinimus tiekėjams (38 929, 85 Lt), todėl bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su ieškove. UAB „Roteda“ turtas buvo pakankamas įsipareigojimams vykdyti.
  6. Iš Juridinių asmenų registre esančio UAB „Roteda“ laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 balanso matyti, jog UAB „Roteda“ turto iš viso buvo už 132 006,00 Lt: ilgalaikio turto buvo už 1518,00 Lt, trumpalaikio turto buvo už 130 488,00 Lt, iš jo 110 589,00 Lt – per vienerius metus gautinos sumos ir 19 899,00 Lt – pinigai ir piniginiai ekvivalentai. Per vienerius metus mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų UAB „Roteda“ turėjo už 119 278,00 Lt. Tame pačiame balanse skiltyje „Praėję finansiniai metai“ nurodyta, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 146 528,00 Lt. Nei 2010, nei 2011 metais nenurodytos po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, todėl teismas daro išvadą, jog 2010 metais balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai turėjo būti sumokėti 2010 metais, tačiau 2011 metais, kaip minėta, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 119 278,00 Lt, kuriuos teismas pripažįsta pradelstais mokėjimais. Byloje nėra duomenų apie šių įsipareigojimų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, jog 2011 metais turto iš viso įmonė turėjo už 132 006,00 Lt, o pradelstų įsipareigojimų už 119 278,00 Lt, konstatuotina, jog UAB „Roteda“ jau 2011 metais atitiko nemokios įmonės būseną Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme.
  7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Roteda“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį pateikė 2011 metų balansą, vėlesniais metais balansai nebeteikti, iš 2012-10-31 Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2012 metais, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31, UAB „Roteda“ veikla taip pat buvo nuostolinga, ataskaitoje nurodyta, jog nuostolis sudaro 76 041,00 Lt, grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui (nuostolis) sudaro 10 041,00 Lt, 2012-10-29 pasirašyta UAB „Roteda“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (e. b. l. 159–161), kuria vienintelis akcininkas K. K. pardavė 100 proc. UAB „Roteda“ akcijų R. S. už 1 Lt, netrukus po įmonės pardavimo UAB „Roteda“ 2012-11-27 pranešimu (e. b. l. 9) informavo ieškovę, jog UAB „Roteda“ veikla laikinai sustabdyta dėl įmonės reorganizacijos, tačiau Juridinių asmenų registre neregistruotas faktas apie įmonės reorganizaciją (e. b. l. 17), byloje nėra duomenų apie UAB „Roteda“ veiklos atnaujinimą, šios nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat suponuoja išvadą apie sunkią įmonės finansinę būklę.
  8. Konstatavus, jog UAB „Roteda“ jau 2011 metais atitiko nemokios įmonės būseną, taip pat konstatuotina, jog tiek A. K., tiek K. K. turėjo Įmonių bankroto įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Roteda“ iškėlimo, tačiau šios pareigos nė vienas iš minėtų asmenų neįvykdė, priešingai, 2012-08-24 su ieškove buvo pasirašyta krovinio pervežimo sutartis, kurios pagrindu 2012-09-13 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra 3132,69 Lt sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2012-10-28.
  9. Kaip jau minėta, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-421/2016).
  10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. R. G., bylos Nr. 3K-3-29/2011; kt.).
  11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Subsidiariai šie asmenys atsako juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rita“ v. R. G. ir kt., bylos

    10Nr. 3K-3-321/2014).

  12. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui ir dalyviui taikymo ir konstatavus, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pažeista, kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys) turi būti nustatomos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos

    11Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

  13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis: vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra, o dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Nors dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, tačiau jis sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, t. y. vykdo strateginį bendrovės valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą.
  14. Nagrinėjamu atveju A. K. nuo 2010-03-02 iki 2012-10-29 buvo UAB „Roteda“ vadovu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K., kaip įmonės vadovui, buvo žinoma UAB „Roteda“ finansinė padėtis, taip pat jam buvo žinoma apie finansinius sunkumus įmonėje nuo jų atsiradimo momento. Kadangi UAB „Roteda“ nemokios įmonės būseną atitiko jau 2011 metais, konstatuotina, jog A. K. apie UAB „Roteda“ nemokumą buvo žinoma jau 2011 metais.
  15. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05) 58 straipsniu, UAB „Roteda“ finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo patvirtinti UAB „Roteda“ akcininkų susirinkimas, t. y. UAB „Roteda“ finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo patvirtinti K. K., kuriam priklausė 100 proc. bendrovės akcijų. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (LR akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog K. K. UAB „Roteda“ finansinių ataskaitų rinkinius privalėjo patvirtinti iki 2012 metų gegužės 1 dienos, konstatuotina, jog apie UAB „Roteda“ finansinius sunkumus žinojo nuo 2012 metų gegužės 1 d., todėl, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, nuo 2012-05-01 K. K. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Roteda“ iškėlimo, o šios pareigos neįvykdžius, nuo 2012-05-01 jam kyla pareiga atlyginti kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
  16. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovai nesirūpino UAB „Roteda“ finansine padėtimi, gebėjimu vykdyti įsipareigojimus ir, UAB „Roteda“ esant nemokiai, atsakovai be svarbios priežasties nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Roteda“ iškėlimo, dar daugiau, žinant, jog UAB „Roteda“ atitinka nemokios įmonės būseną, su ieškove vis tiek 2012-08-24 buvo sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo, dėl ko ieškovei buvo padaryta 3132,69 Lt dydžio žala. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų atsakomybė dėl žalos ieškovei padarymo yra įrodyta (LR CPK 178 straipsnis).
  17. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonės vadovo ir akcininko atsakomybę įmonei atitinkant nemokios įmonės būseną reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 329–330 straipsniai). Todėl ieškovės UAB „Eivora“ apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-27 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei UAB „Eivora“ priteistinas 1036,16 Eur (3132,69 Lt) dydžio žalos atlyginimas. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai, todėl ieškovei UAB „Eivora“ 1036,16 Eur iš atsakovų A. K. ir K. K. priteistina solidariai. Konstatavus atsakovų kaltę dėl ieškovei padarytos žalos, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
  18. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys visiškai patenkintas, ieškovei iš atsakovų priteistinos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 952,62 Eur dydžio (23 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 5) ir 929,62 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 156–158)) bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. ieškovei UAB „Eivora“ iš atsakovų

    12A. K. ir K. K. priteistina po 464,81 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

  19. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, ieškovė taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Byloje yra duomenys, jog pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį (e. b. l. 180) bei patyrė 650 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 193–194). Šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovų, t. y. ieškovei „Eivora“ priteistina iš A. K. ir K. K. po 336,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

15Ieškinį tenkinti.

16Solidariai iš atsakovų A. K., asmens kodas ( - ) adresas

17( - ), ir K. K., asmens kodas ( - ) adresas

18( - ), priteisti ieškovės UAB „Eivora“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), naudai 1036,16 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015-09-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

19Priteisti iš A. K. 464,81 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas UAB „Eivora“ naudai.

20Priteisti iš K. K. 464,81 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas UAB „Eivora“ naudai.

21Priteisti iš A. K. 336,50 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas UAB „Eivora“ naudai.

22Priteisti iš K. K. 336,50 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas UAB „Eivora“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė ieškiniu... 5. 2012-11-27 UAB „Roteda“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad UAB... 6. Teismas konstatuoja:
    1. Apeliacinės instancijos... 7. K. K. veiksmus tiek nustatinėdamas faktines aplinkybes, tiek nagrinėdamas... 8. K. K. atsakomybės klausimą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skirtingas... 9. A. K., tuometiniam UAB „Roteda“ vadovui, nei K. K., kaip tuo metu buvusiam... 10. Nr. 3K-3-321/2014).
    2. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl... 11. Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje... 12. A. K. ir K. K. priteistina po 464,81 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos... 13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 14. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-27 sprendimą panaikinti ir priimti... 15. Ieškinį tenkinti.... 16. Solidariai iš atsakovų A. K., asmens kodas ( - ) adresas... 17. ( - ), ir K. K., asmens kodas ( - ) adresas... 18. ( - ), priteisti ieškovės UAB „Eivora“, įmonės kodas ( - ), adresas ( -... 19. Priteisti iš A. K. 464,81 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos... 20. Priteisti iš K. K. 464,81 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos... 21. Priteisti iš A. K. 336,50 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos... 22. Priteisti iš K. K. 336,50 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos...