Byla 2-377-241/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros sprendimai“ direktoriaus D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Elektros sprendimai“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės administratoriumi paskirtas Remigijus Jazbutis; nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 27 d.

6RUAB „Elektros sprendimai“ administratorius R. Jazbutis 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui prašymą nutraukti UAB „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog terminas pateikti teismui įmonės restruktūrizavimo plano projektą baigėsi 2015 m. rugsėjo 19 d., tačiau iki šios dienos plano projektas nėra pateiktas ne tik teismui, bet ir administratoriui, kas sudaro pagrindą restruktūrizavimo bylą nutraukti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi RUAB „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad restruktūrizavimo plano projektas per įstatymo nustatytą terminą, kuris baigėsi 2015 m. rugpjūčio 18 d., nebuvo parengtas; įmonės direktoriaus D. K. prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 19 d., tačiau plano projektas nepateiktas ne tik teismui, bet ir restruktūrizavimo administratoriui, kuris iki plano projekto pateikimo teismui turi atlikti eilę kitų Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytų procedūrų. Prašymas pakartotinai pratęsti restruktūrizavimo plano pateikimo terminą teismui pateiktas nebuvo. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutraukė UAB „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo bylą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Pareiškėjas RUAB „Elektros sprendimai“ direktorius D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Nurodo, kad teikiant prašymą teismui dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo teismui buvo pateikta informacija ir įrodymai, kad pagal galiojančius teisės aktus atsakovas, būdama restruktūrizuojama įmone, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti užsakymų darbams atlikti, nes neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl šių apribojimų atsakovas kol kas neturi galimybės savarankiškai vykdyti veiklos po to, kai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Naujus užsakymus atsakovas gali gauti pasiekęs susitarimą su kita įmone, kuri dalyvautų viešuosiuose pirkimuose kaip pagrindinis rangovas, ir laimėtus darbus vykdymui perduotų atsakovui kaip subrangovui. Kol kas jokia įmonė nesutiko sudaryti bendradarbiavimo sutarties visam 4 metų laikotarpiui, dėl ko atsakovas dar negali planuoti veiklos ir finansinių srautų restruktūrizavimo vykdymo laikotarpiui. Restruktūrizavimo procese svarbiausias tikslas yra finansinių sunkumų turinčios bendrovės išsaugojimas, todėl sprendžiant dėl bylos nutraukimo formaliais pagrindais minėtas tikslas nėra pasiekiamas. ĮRĮ normos suteikia teismui pakankamai daug laiko ištirti visiems aktualiems klausimams aktualias aplinkybes, o prireikus, reikalauti papildomos informacijos ir dokumentų. Šiuo atveju teismas nevertino tos aplinkybės, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui teisės aktai draudžia gauti užsakymus, dėl ko atsakovas susiduria su papildomais sunkumais.

12Atsakovo RUAB „Elektros sprendimai“ administratorius R. Jazbutis atsiliepime prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, kadangi ĮRĮ 14 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (šis terminas gali būti pratęstas). Tačiau nustatytu terminu UAB „Elektros sprendimai“ restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas net administratoriui. Todėl vadovaujantis ĮRĮ 28 straipsniu restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės ir komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ar išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi prievolių vykdymo lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. Tam, kad šiuo laikotarpiu būtų užtikrinta teisinga įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei išlaikytas proporcingumo principas privačius kreditorių interesus ribojant dėl įmonės veiklos išsaugojimo galimybės, restruktūrizavimo byla turi vykti operatyviai, laikantis ĮRĮ nustatytų procesinių terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013).

16Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalį restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Restruktūrizavimo plano nustatytais terminais nepateikimas yra savarankiškas pagrindas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Šios teisės normos iš esmės yra imperatyvios ir jose nustatyti terminai yra naikinamieji, kuriems pasibaigus baigiasi tam tikra teisė ar pareiga. Tačiau pagal Lietuvos apeliaciniame teisme susiformavusią praktiką, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo minėtu pagrindu, turi atsižvelgti į ĮRĮ keliamus tikslus, termino praleidimo priežastis, praleisto termino trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo plano buvimą ar nebuvimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, siekiant priimti teisingą, protingą ir sąžiningą procesinį sprendimą bei tokiu būdu užtikrinti tinkamą kreditorių teisių ir interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-820/2011; 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-459/2012). Taigi sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrįstumo minėtu pagrindu teismas turi įvertinti realias restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1332/2014).

17Nagrinėjamu atveju apeliantas restruktūrizavimo plano projekto nepateikimo priežastimi nurodo restruktūrizuojamos įmonės statusą, dėl kurio įmonė neatitinka tiekėjams keliamų reikalavimų, o tai užkerta kelią tiesiogiai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti užsakymų darbams atlikti. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsisakyti nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantas, įstatymai nedraudžia restruktūrizuojamoms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla <…>. Taigi pagal galiojantį reglamentavimą minėto apribojimo nustatymas yra paliktas perkančiosios organizacijos diskrecijai. Antra, toks reglamentavimas galiojo jau iki apelianto kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Elektros sprendimai“. Todėl apeliantas, įmonės veiklos perspektyvas siedamas su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, galėjo ir turėjo žinoti apie perkančiųjų organizacijų taikomus įprastinius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Šią aplinkybę apeliantas turėjo pats įvertinti prieš inicijuodamas įmonės restruktūrizavimo procesą. Trečia, apeliantas byloje yra pateikęs tik vieną įrodymą, kuris patvirtina atsakovo neatitikimą tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams dėl turimo restruktūrizuojamos įmonės statuso viename konkrečiame paskelbtame viešajame pirkime. Jokių kitų įrodymų apie atsakovo negalėjimą dalyvauti kituose konkursuose apeliantas nėra pateikęs. Ketvirta, restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, kuriame turi būti nurodomos ne tik įmonės ateities veiklos perspektyvos, bet ir nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai bei kitos restruktūrizavimo laikotarpiui nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (ĮRĮ 12 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra tik vienas iš būdų gauti užsakymų, be to, tai vertintina kaip įprastinė įmonės veikla, kuri buvo vykdoma ir iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Penkta, pats apeliantas nurodo, kad atsakovas turi galimybę gauti užsakymus kaip subrangovas, sudaręs susitarimus su konkursus laimėjusiais rangovais. Apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes per 6 mėnesių terminą sudaryti tokius bendradarbiavimo susitarimus visam įmonės restruktūrizavimo laikotarpiui. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytas aplinkybes, maksimaliai pratęsė įstatymo nustatytą terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti. Šešta, byloje nustatyta ir apeliantas neneigia, kad restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas net administratoriui, nors tai turėjo būti padaryta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pabaigos (ĮRĮ 14 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iki restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui šiam dar turi pritarti įmonės kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 14 str. 2 d 3 p., 3 d.). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovo restruktūrizavimo plano projektas apskritai yra parengtas.

18Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog restruktūrizavimo planas nustatytais terminais nepateiktas, pagrįstai nutraukė atsakovo restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šios išvados nepaneigia apelianto bandymas suabsoliutinti restruktūrizavimo proceso tikslus. Atskirojo skundo argumentas apie teismui ĮRĮ normų suteikiamą teisę pareikalauti papildomos informacijos ir dokumentų šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, kadangi atsakovo restruktūrizavimo plano projektą administratoriui pateikti per nustatytą terminą turėjo būtent pats apeliantas. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

19Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai