Byla 2A-203-302/2016
Dėl nuostolių subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žeista“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kašgarija“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žeista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-803/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ ieškinį dėl nuostolių subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žeista“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kašgarija“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 421 826,36 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Visagino savivaldybės administracija draudikui pateikė mokėjimo reikalavimą Nr. (4.27)-1-14762, kuriame nurodė, jog tuo metu restruktūrizuojama UAB „Kašgarija“ neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Statybos rangos sutartį, t.y. pėsčiųjų alėjos rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti 2011-10-31. Remiantis laidavimo raštu, iš ieškovės buvo pareikalauta sumokėti 351 236 Lt sumą. Ieškovė 2012-07-30 priėmė sprendimą pripažinti šį atvejį nedraudiminiu įvykiu, tačiau Visagino savivaldybės administracija tokį sprendimą apskundė teismui. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ieškovė sumokėjo 399 692,29 Lt, taip pat patyrė 22 093,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl reikalauja šių sumų priteisimo subrogacijos tvarka.

4Atsakovė UAB „Žeista“ su ieškiniu nesutiko, prašė ją pakeisti tinkamu atsakovu, kadangi ji nėra sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB „Kašgarija“ ir Visagino savivaldybės administracijos, šalimi. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad buvo netinkamai įformintas laidavimas pagal Statybos rangos sutartį Nr. 5-56, nesilaikant laidavimo draudimo taisyklių 4.2 punkto reikalavimų. Atsakovės teigimu, ieškovė žinojo apie UAB „Kašgarija“ blogą turtinę padėtį, todėl atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė sudarydama sutartį pasielgė nesąžiningai. UAB „Kašgarija“ jau 2009-05-31 buvo nemoki, todėl Visagino savivaldybės administracijai ir ieškovei turėjo būti aišku, kad laidavimo sutarties sudarymo metu neišvengiamai įvyks draudžiamasis įvykis. Be to, atsakovė įrodinėjo, kad 2011-01-21 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. 2Sp-1-(3.25), kurios pagrindu ieškovė laiko atsakovę sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutarties šalimi, negalioja. Taip pat pažymėjo, kad ji nedalyvavo bylos nagrinėjime, kurioje buvo sprendžiamas žalos dydis, todėl teismų sprendimai jai neturi res judicata galios.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Žeista“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 101 724, 98 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 203,26 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovė UAB „Žeista“ yra tinkama atsakovė šioje byloje ir privalo atsakyti pagal sutartį, kadangi atsakovė suvokė, kokią sutartį sudaro, ir aiškiai buvo suinteresuota laidavimo draudimo sutartimi, tikėdamasi perspektyvoje naudos. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje 2011-01-21 Sutartinių prievolių laidavimo sutartis nebuvo ginčijama pareiškiant priešieškinį, ikisutartinių aplinkybių dėl to, kad laidavimo draudimo sutarties sudarymas neatitiko atsakovės valios, teismas netyrė kaip teisiškai nereikšmingų. Taip pat pirmos instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovės nesąžiningumo, UAB „Kašgarija“ nemokumo ir draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, kadangi nagrinėjamos bylos objektas yra prievolių pagal laidavimo draudimo sutartį faktas ir dydis. Įvertinęs tai, kad pagal Laidavimo draudimo taisyklių 16.9 punktą, išmokėjęs užsakovui draudimo išmoką už neįvykdytą draudėjo prievolę, draudikas perima atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtų sumų į draudėją, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iš ieškovės buvo priteista 351 236 Lt suma, kurios pagrįstumą patvirtina į bylą yra pateikti įrodymai, pirmos instancijos teismas nustatė, kad yra teisinis pagrindas iš atsakovės UAB „Žeista“ ieškovei priteisti 101 724, 98 Eur (351 236 Lt). Įvertinęs žalą sudarančias pinigų sumas, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad į ieškovei atlygintinos subrogacijos tvarka žalos dydį negali būti įskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė veikdama ne kaip laiduotoja, o reikalaudama įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati prisėmė riziką dėl bylinėjimosi, kurį teismai pripažino nepagrįstu, bei įsipareigojimų nevykdymo, dėl ko atsirado papildomi kaštai, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1 4965, 51 Lt vykdymo išlaidų, 22 093,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, 40,47 Lt, priteistų į valstybės biudžetą, kadangi jos nėra susijusios su laidavimo prievolės esme.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovė UAB “Žeista” apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytoja J. S., kuri taip ir nebuvo apklausta pirmos instancijos teismo, nors prašymas apklausti minėtą liudytoją ir buvo tenkintas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus: 1. Sudėtinė draudimo sutarties dalis yra rašytinis draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį (CK 6.990 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju joks atsakovės UAB „Žeista“ prašymas dėl laidavimo draudimo sutarties, kurios sudarymas patvirtintas Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisu PZULT Nr. 1260202, į bylą pateiktas nebuvo, kadangi atsakovė jo niekada nebuvo pasirašiusi. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.990 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė sudarė draudimo sutartį, patvirtintą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisu PZULT Nr. 1260202. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad nepaisant to, jog atsakovė nepateikė įstatyme ir ieškovės Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklėse Nr. 036 nurodyto privalomo prašymo, atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimas ieškovei pagrindžia jos suinteresuotumą būti sutartinių santykių šalimi. 2. Nors Priedas Nr. 1 prie Sutartinių prievolių laidavimo draudimo poliso PZU Nr. 1260202 ir yra pasirašytas atsakovės atstovo, tačiau šis Priedas buvo pasirašytas atsakovei ir trečiajam asmeniui pasirašius Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ketinant ateityje dalyvauti Visagino savivaldybės administracijos viešajame pirkime, o ne vykdant Rangos sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje, kurią sudarė atsakovė, jokių susitarimų, nuorodų, kad šalys susitarė dėl Rangos sutarties ar jos dalies vykdymo nėra. Atsakovė niekada jokia forma nebuvo išreiškusi valios sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir laiduoti už trečiojo asmens įsipareigojimų, nustatytų Rangos sutartyje, įvykdymą. Priede Nr. 1, kuris yra pasirašytas atsakovės atstovo, nėra jokių nuorodų į Rangos sutartį ir Visagino savivaldybės administracijos 2011-01-31 raštą Nr. (4.29)-1-45 „Dėl sutarties galiojimo užtikrinimo pateikimo“, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė su ieškove sudarė draudimo sutartį. Nors Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polise PZU LT Nr. 1260202 yra nurodyta Rangos sutartis ir Visagino savivaldybės administracijos 2011-01-31 raštas Nr. (4.29)-1-415, tačiau jis nėra pasirašytas atsakovės atstovo. Atsakovė niekada nebuvo Rangos sutarties šalimi, nebuvo susitarusi ar atlikusi subrangos darbų pagal šią Rangos sutartį. Visagino savivaldybės 2011-01-31 raštas Nr. (4.29)-1-415, adresuotas trečiajam asmeniui, kaip Rangos sutarties šaliai, kuriuo prašoma pateikti Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polise PZU LT Nr. 1260202 yra nurodytas Visagino savivaldybės administracijos 2011-01-31 raštas Nr. (4.29)-1-415, o atsakovei pasirašant Priedą Nr. 1, Visagino savivaldybės administracijos 2011-01-31 raštas Nr. (4.29)-1-415 net nebuvo išduotas. Atsakovė nebuvo Rangos sutarties šalis, neturėjo jokių susitarimų ir neketino jokių darbų atlikti pagal Rangos sutartį, atitinkamai neturėjo ir objektyviai negalėjo gauti jokios naudos iš šios Rangos sutarties, todėl trečiojo asmens įsipareigojimų pagal Rangos sutartį įvykdymo užtikrinimas akivaizdžiai prieštarautų atsakovės tikslams. 3. Šalims skirtingai aiškinant Priede Nr. 1 nurodytas sąlygas, pirmos instancijos teismas, spręsdamas tokį ginčą, privalėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pagal tikruosius šalių ketinimus, kurie buvo sutarties sudarymo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovės į bylą pateiktą draudimo polisą PZULT Nr. 1260202, draudikas net neįtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovės UAB „Žeista“, kas tik patvirtina, jog pati ieškovė atsakovės nelaikė draudimo sutarties, patvirtintos polisu Nr. PZULT Nr.1260202, šalimi. 4. Draudimo poliso PZULT Nr. 1260202 pasirašymo metu trečiasis asmuo jau buvo nemokus ir iš esmės finansiškai nepajėgus vykdyti sutartines prievoles, numatytas Rangos sutartyje, todėl ieškovei turėjo būti žinoma, kad laidavimo draudimo sutartyje apibrėžtas draudiminis įvykis neišvengiamai įvyks, t.y. draudimo rizikos nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta Sutartis, kurios sudarymas patvirtintas laidavimo draudimo polisu PZULT Nr. 1260202, neatitinka CK 6.987 straipsnyje įtvirtintos draudimo sutarties esmės bei prieštarauja CK 6.993 straipsnio nuostatoms dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją, todėl draudimo sutartis yra niekinė. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja; niekinio sandorio padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex offico. 5. Nors pirmos instancijos teismas ir buvo tenkinęs prašymą dėl liudytojos J. S. apklausos, tačiau byla taip ir buvo išnagrinėta liudytojos neapklausus. Pirmos instancijos teismui iš pradžių tenkinus prašymą dėl liudytojos apklausos, tačiau vėliau atsisakius ją apklausti, atsakovės teisė įrodinėti bylai svarbias aplinkybes nepagrįstai ir neteisėtai buvo apribota.

9Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

111. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nors atsakovė teigia neturinti pareigos atsakyti pagal 2011-01-21 Priedą Nr. 1, kuris yra sudėtinė 2011-01-31 Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutarties dalis, tačiau ji neprašė Priedo pripažinti negaliojančiu toje dalyje, kur numatyta jos atsakomybė.

122. 2011-01-31 įsigaliojusi Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis buvo sudaryta 2011-01-21 prašymo – anketos sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutarčiai pagrindu, kas matyti ir iš poliso PZULT Nr. 1260202. Kadangi nuo minėto prašymo užpildymo ir pateikimo ieškovei praėjo daug laiko, tai jis į bylą nebuvo pateiktas. Ieškovės archyve yra išsaugotas tik vėlesnis analogiško pobūdžio prašymas, tačiau, nagrinėjant šią bylą, aplinkybė, ar pirminį prašymą sudaryti sutartį pasirašė vienas iš draudėjų ar abu draudėjai, nelaikytina teisiškai reikšminga. Sutartis buvo tinkamai pasirašyta visų jos šalių, draudimo įmoka buvo sumokėta. Draudimo įmokos sumokėjimą patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas 2011-02-27 sąskaitos išrašas, kurį pirmos instancijos teismas atsisakė priimti, nurodydamas, kad dėl draudimo įmokos sumokėjimo ginčo tarp šalių nėra. Pagal 2008-12-18 UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos nutarimu Nr. 2 patvirtintų Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 4.5 punktą, laidavimo draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir pasirašius laidavimo draudimo sutartį bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Laidavimo sutarties sudarymas yra patvirtintas draudiko išduodamu liudijimu (polisu). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Sutartis neabejotinai buvo sudaryta.

133. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visi atsakovės turtinę padėtį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai yra patvirtinti atsakovės direktoriaus parašu ir įmonės antspaudu, teisingai sprendė, jog tik pati atsakovė, būdama suinteresuota Sutarties priedo sudarymu, galėjo juos pateikti ieškovei, kad ši, įvertinusi jos turtinę padėtį, galėtų parengti Sutarties ir jos priedo nuostatas. Be to, pagrįsta ir pirmos instancijos teismo išvada, jog nors 2011-10-28 prašyme draudėju yra nurodyta tik UAB „Kašgarija“, tačiau 2011-01-12 atsakovės pelno – nuostolių ataskaitos pateikimas draudikui pagrindžia jos suinteresuotumą būti sutartinių santykių šalimi. Pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakovė sutiko, kad UAB „Kašgarija“ būtų vadovaujančiu partneriu, kuriam suteikta teisė priimti sprendimus (Sutarties 6 p.). Atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji vykdant pėsčiųjų perėjos rekonstrukciją, neatliko jokių darbų, nekeičia prievolių pobūdžio ir apimties, kurios atsirado galiojančio 2011-01-21 sudaryto Priedo prie Sutarties pagrindu.

144. Atsakovės argumentai, kad Sutartis yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, atmestini kaip nepagrįsti. Sudarydama draudimo sutartį, ieškovė tinkamai įvertino draudimo riziką. Iš į bylą pateiktų UAB „Kašgarija“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei kitų ieškovei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jie nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovei turėjo būti aišku, kad laidavimo draudimo sutartyje apibrėžtas draudiminis įvykis neišvengiamai įvyks. Nesant draudimo rizikos, draudimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, Be to, ir Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-803/2014 nekilo abejonių, kad sutartis yra galiojanti ir neprieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms.

155. Atsakovės prašymas apklausti liudytoją J. S. turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi liudytoja jokios naujos informacijos apie draudimo sutarties sudarymą atskleisti negalės. Nors pirmos instancijos teismas ir buvo tenkinęs atsakovės prašymą dėl liudytojos J. S. apklausos, tačiau dėl ligos liudytojai neturint galimybės atvykti į teismo posėdį, pagrįstai siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas be minėtos liudytojos apklausos. Kadangi liudytojos apklausti nėra būtina, nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

18Dėl faktinių bylos aplinkybių

19Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Kašgarija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis (toliau – Sutartis), kurią patvirtina šalių pasirašytas Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisas PZULT Nr. 1260202 (toliau – Draudimo polisas). Minėta Sutartimi buvo užtikrintas prievolių pagal 2010-03-18 tarp Visagino savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ sudarytos statybos rangos sutartį Nr. 5-56 įvykdymas. Sutarties galiojimo terminas nuo 2011-01-31 iki 2011-10-31. Papildomose Draudimo poliso sąlygose nurodyta, kad jis galioja kartu su Priedu Nr. 1, pagal kurį UAB „Kašgarija“ yra draudėjas Nr. 1, o UAB „Žeista“ – draudėjas Nr. 2., kurie veikia pagal 2011-01-21 Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2Sp-1-(3.25) (1 T., b.l. 8). 2011-01-21 sudarytas Priedas Nr. 1 prie Sutarties, kuris pasirašytas UAB „Žeista“, UAB „Kašgarija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, jame numatant abiejų draudėjų, t.y. UAB „Žeista“ ir UAB „Kašgarija“, atsakomybę 351 236 Lt sumai (1 T., b.l. 9). Taigi ieškovė Sutartimi įsipareigojo 351 236 Lt suma atsakyti už Visagino savivaldybės administracijos tiesioginių nuostolių dėl draudėjų pareigų pagal 2010-03-18 Rangos sutartį nevykdymą atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iš ieškovės Visagino savivaldybės administracijai priteista 351 236 Lt suma (1 T., b.l. 35-47). Draudimo išmokos mokėjimo 2014-08-20 aktas patvirtina draudimo išmokos išmokėjimo faktą (1 T., b.l. 49-50). Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Žeista“ priteisti 421 826,36 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Įrodinėjo, kad atsakovė privalo atlyginti visus nuostolius, kylančius iš laidavimo, t.y. taip kaip tai numato 2011-01-21 sudarytas Priedas Nr. 1 prie Sutarties. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ją pakeisti tinkamu atsakovu, kadangi ji nėra sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB „Kašgarija“ ir Visagino savivaldybės administracijos, šalimi. Pirmos instancijos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Žeista“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 101 724, 98 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 203,26 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Atsakovė UAB „Žeista” su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.990 straipsnio nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė sudarė Draudimo sutartį, patvirtintą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisu PZULT Nr. 1260202; 2) atsakovė niekada jokia forma nebuvo išreiškusi valios sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir laiduoti už trečiojo asmens įsipareigojimų, nustatytų Rangos sutartyje, įvykdymą; 3) trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta Sutartis, kurios sudarymas patvirtintas laidavimo draudimo polisu PZULT Nr. 1260202, neatitinka CK 6.987 straipsnyje įtvirtintos draudimo sutarties esmės bei prieštarauja CK 6.993 straipsnio nuostatoms dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją, todėl draudimo sutartis yra niekinė, ką pirmos instancijos teismas turėjo pripažinti ex officio; 4) atsakovės teisė įrodinėti bylai svarbias aplinkybes buvo apribota atsisakius apklausti liudytoją J. S..

20Dėl atsakovės atsakomybės

21Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, remdamasi Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartimi, subrogacijos tvarka prašo iš atsakovės priteisti Visagino savivaldybės administracijai išmokėtą draudimo išmoką ir kitus patirtus nuostolius. Atsakovė UAB „Žeista“ su ieškiniu nesutinka, tvirtina, jog neturi pareigos atsakyti pagal 2011-01-21 sudarytą Priedą Nr. 1.

22Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – tai ją įvykdys laiduotojas draudikas. Šia sutartimi užtikrinama, kad naudos gavėjas gautų draudimo išmoką ekonominiams nuostoliams padengti, bet tai nereiškia, kad draudėjas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

23Priedo Nr. 1 2.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad draudikas turi teisę kreiptis į bet kurį draudėją arba į visus kartu: į draudėją Nr. 1 ir į draudėją Nr. 2, dėl savo sumokėtos užsakovui Visagino savivaldybės administracijai draudimo išmokos dydžio pinigų sumos. Pagal Priedą Nr. 1, kuris galioja kartu su draudimo polisu PZULT Nr. 1260202, UAB „Kašgarija“ yra draudėjas Nr. 1, o UAB „Žeista“ – draudėjas Nr. 2., kurie veikia pagal 2011-01-21 Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2Sp-1-(3.25). Nors atsakovė ir tvirtina, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta ketinant ateityje dalyvauti Visagino savivaldybės administracijos viešajame pirkime, o ne vykdant Rangos sutartį, tačiau ši atsakovės pozicija yra niekuo nepagrįsta. Pačioje Jungtinės veiklos sutartyje nėra įtvirtinta, kad ši sutartis, kaip tvirtina apeliantė, galioja tik į ateityje sudarytinus sandorius su Visagino savivaldybės administracija. Be to, pastebėtina, kad tiek Jungtinės veiklos sutartis Nr. 2Sp-1-(3.25), tiek Laidavimo raštas ir Priedas Nr. 1 prie Sutartinių prievolių laidavimo draudimo poliso PZULT Nr. 1260202 buvo pasirašyti tą pačią dieną, t.y. 2011-01-21, kas papildomai patvirtina, kad atsakovė laidavo už trečiojo asmens UAB „Kašgarija“ Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Nors, kaip nurodo apeliantė, Priede Nr. 1 ir nėra jokių nuorodų į Rangos sutartį ir Visagino savivaldybės administracijos 2011-01-31 raštą Nr. (4.29)-1-45 „Dėl sutarties galiojimo užtikrinimo pateikimo“, tačiau šie duomenys yra Draudimo polise, patvirtinančiame Laidavimo draudimo sutarties sudarymą, kurio sudėtine dalimi yra ir Priedas Nr. 1. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, 2011-01-21 sudarytas Priedas Nr. 1 prie Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutarties, kuriame aiškiai yra nurodyta, kad UAB „Kašgarija“ yra draudėjas Nr. 1, o UAB „Žeista“ – draudėjas Nr. 2., yra galiojantis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.).

24Be to, atsakovė apeliuoja ir į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.990 straipsnio nuostatas. Tvirtina, kad ieškovei nepateikus į bylą jos prašymo dėl laidavimo draudimo sutarties sudarymo, darytina išvada, kad tokio prašymo iš viso nebuvo, todėl draudimo sutartis negali būti laikoma sudaryta. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija sutikti neturi jokio teisinio pagrindo. Nors atsakovės prašymas į bylą ir nebuvo pateiktas, tačiau iš Draudimo poliso turinio matyti, kad Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis buvo sudaryta 2011-01-21 prašymo pagrindu. Be to, į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, parvirtinantys, kad atsakovė UAB „Žeista“, siekdama gauti draudimo apsaugą, pateikė ieškovei 2007 m. - 2010 m. balansus, pelno nuostolių ataskaitas, detalizuojančias įmonės finansinę būklę, ir įmonės atestatus, susijusius su statybos veikla (T.1, b.l. 52-167). Pritartina pirmos instancijos teismui, kad tai, jog visi atsakovės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai yra su direktoriaus parašu ir įmonės atspaudu, patvirtina, jog tik pati atsakovė, būdama suinteresuota Sutarties priedo Nr. 1 sudarymu, galėjo juos pateikti ieškovei, kad ši, įvertinusi draudėjo turtinę padėtį, galėtų parengti Sutarties priedo nuostatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakovė UAB „Žeista“ sutiko, jog UAB „Kašgarija“ būtų vadovaujančiu partneriu, kuriam suteikta teisė tvarkyti bendrus reikalus ir priimti sprendimus (Sutarties 6 p. ir 7 p.), tai, teisėjų kolegijos nuomone, paaiškina, kodėl Draudimo polisą yra pasirašiusi tik UAB „Kašgarija“. Sutiktina ir su pirmos instancijos argumentu, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ji neatliko jokių darbų vykdant pėsčiųjų alėjos rekonstrukciją, nekeičia prievolių pobūdžio ir apimties, kurios atsirado galiojančio 2011-01-21 sudaryto Priedo Nr. 1 prie Sutarties pagrindu. Be to, ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji nagrinėjant ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovės į bylą pateiktą draudimo polisą PZULT Nr. 1260202, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, šios bylos kontekste negali būti vertinama kaip teisiškai reikšminga. Tai būtų svarbu tik tuo atveju, jei minėtoje byloje nustatytas aplinkybes ieškovė šioje byloje pateiktų kaip prejudicinius faktus, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iš ieškovės priteista 351 236 Lt suma nagrinėjamoje byloje yra pagrįsta tiek finansiniais dokumentais, tiek sudarytomis sutartimis dėl rangos darbų atlikimo ar netinkamo atlikimo (1 T., b.l. 190-211, 218-278), o atsakovė šios sumos dydžio net nekvestionuoja.

25Atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-21 sudarytas Priedas Nr. 1 prie sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutarties yra galiojantis, ieškovei įrodžius, kad darbai vyko draudiminiu laikotarpiu, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalo atsakyti pagal sutartį (CK 6.81 str., 6.156 str. 1, 4 dalys, 6.987 str.).

26Dėl sandorio negaliojimo

27Atsakovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad nagrinėjamu atveju Draudimo sutartis apskritai neatitinka CK 6.987 straipsnyje įtvirtintos draudimo sutarties sampratos, nes sudaryta nesant draudimo rizikos, todėl yra niekinė. Be to, pažymi, kad Draudimo sutarties sudarymas prieštaravo ir CK 6.993 straipsnio nuostatoms dėl draudėjo pareigos atskleisti informaciją, kas taip pat sudaro pagrindą Sutartį pripažinti niekine. Tačiau tokio savarankiško reikalavimo dėl Draudimo sutarties pripažinimo niekine suformulavusi nebuvo.

28CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

29Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2011 m. vasario 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015 ir kt.)

30Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti UAB „Kašgarija“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina to, kad ieškovei turėjo būti aišku, jog Draudimo sutartyje apibrėžtas draudiminis įvykis neišvengiamai įvyks. Be to, pagal turimus duomenis negalima daryti ir išvados, kad buvo pažeista draudėjo pareiga atskleisti informaciją. Atsakovei šioje byloje nepateikus priešieškinio, nors pirmos instancijos teismas jai ir siūlė tai padaryti, darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju neturi teisės ex officio imtis tirti aplinkybių, susijusių su Draudimo sutarties galiojimu. Jeigu teismas, nesant šalies reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).

31Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

33Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl kitiems apeliacinio skundo argumentams neturint jokios teisinės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui atskirai dėl jų nepasisako.

34Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

35Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, t.y. 2011-02-27 sąskaitos išrašą, kas, ieškovės teigimu, neabejotinai patvirtina, kad Sutartis buvo sudaryta. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas šį rašytinį įrodymą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad dėl draudimo įmokos sumokėjimo ginčo tarp šalių nėra. Ieškovės nuomone, atsakovei apeliaciniame skunde keliant klausimą dėl Sutarties galiojimo, iškilo poreikis šį įrodymą, pavirtinantį Sutarties galiojimą, prijungti prie bylos medžiagos.

36Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

37Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant ginčo dėl tos aplinkybės, kad draudimo įmoka buvo sumokėta, pirmos instancijos teismas pagrįstai buvo atsisakęs priimti į bylą 2011-02-27 sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo UAB „Kašgarija“ 2011-02-07 sumokėjo draudimo įmoką pagal Draudimo sutartį. Poreikis bylos medžiagoje turėti tokį rašytinį įrodymą neiškilo ir apeliacinės instancijos teisme, todėl šį rašytinį įrodymą pakartotinai atsisakytina priimti, kaip neturintį esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

38Dėl liudytojos apklausos ir žodinio bylos nagrinėjimo

39Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Taigi, iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad minėtas teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

40Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sieja su liudytojos J. S., kurios neapklausė pirmos instancijos teismas, apklausa. Apeliantės teigimu, minėta liudytoja galėtų paaiškinti Draudimo sutarties sudarymo aplinkybes ir draudimo sąlygas, nes būtent ji parengė ir pasirašė Draudimo polisą PZULT Nr. 1260202 ir Priedą Nr. 1. Pažymėtina, kad tiek Draudimo sutartis, tiek Draudimo polisas, tiek Priedas Nr. 1, kur numatyta apeliantės UAB „Žeista“ atsakomybė, yra galiojantys ir nenuginčyti, reikalavimas dėl jų pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pareikštas nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, minėtos liudytojos parodymai jokios esminės įtakos nagrinėjamo ginčo baigčiai neturės, todėl netikslinga būtų rengti žodinį bylos nagrinėjimą vien dėl minėtos liudytojos apklausos, kadangi taip būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas.

41Dėl bylos procesinės baigties

42Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės UAB „Žeista“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „Žeista“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.), o ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Žeista“ priteistina 290,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš atsakovės UAB „Žeista“ (j.a.k.178708763) ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k.110057869) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti... 4. Atsakovė UAB „Žeista“ su ieškiniu nesutiko, prašė ją pakeisti tinkamu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovė UAB “Žeista” apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka,... 10. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 11. 1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nors... 12. 2. 2011-01-31 įsigaliojusi Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartis... 13. 3. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visi atsakovės turtinę... 14. 4. Atsakovės argumentai, kad Sutartis yra niekinė, kaip prieštaraujanti... 15. 5. Atsakovės prašymas apklausti liudytoją J. S. turėtų būti atmestas kaip... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 19. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Kašgarija“ ir UAB DK „PZU Lietuva“... 20. Dėl atsakovės atsakomybės... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, remdamasi Sutartinių prievolių... 22. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, laidavimo draudimo sutartimi... 23. Priedo Nr. 1 2.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad draudikas turi teisę... 24. Be to, atsakovė apeliuoja ir į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai... 25. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-01-21 sudarytas Priedas Nr. 1 prie sutartinių... 26. Dėl sandorio negaliojimo... 27. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad nagrinėjamu atveju... 28. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms... 29. Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas ex... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti UAB „Kašgarija“... 31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 32. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė... 33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios... 34. Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos ... 35. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė draudimo įmokos... 36. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant ginčo dėl tos aplinkybės, kad draudimo... 38. Dėl liudytojos apklausos ir žodinio bylos nagrinėjimo... 39. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 40. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 41. Dėl bylos procesinės baigties... 42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti iš atsakovės UAB „Žeista“ (j.a.k.178708763) ieškovei UAB DK...