Byla 1A-106-106-2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Aistei Šeibelytei, Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, nuteistajam I. Z., gynėjui advokatui Robertui Skėriui, nukentėjusiesiems A. G., J. B., V. G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, vertėjai Anželai Tyščukienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Z., nukentėjusiųjų A. G. (A. G.), V. G., J. B. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

2Priteista iš I. Z. nukentėjusiai J. B. 11247,30 Lt turtinei žalai atlyginti.

3Priteista iš I. Z. nukentėjusiajam A. G. 7248,73 Lt t turtinei žalai atlyginti.

4Priteista iš I. Z. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas J. B., 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas A. G., 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas V. G..

5Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Z. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

7jis 2009 m. rugsėjo 17 d., nakties metu, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 02.30 val. viešoje vietoje, gatvėje prie Žalgirio g. 1 namo, Klaipėdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia, vandališkais veiksmais, priėjęs prie J. B. priklausančio automobilio „Ford Puma", valst. Nr. „( - )“ daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė priekinius ir galinius žibintus, priekinio lango stiklą, keleivio pusės priekinių ir šoninio langų stiklus, vairuotojo durelių lango stiklą, apgadino variklio dangtį ir stogą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, priėjęs prie A. G. priklausančio automobilio „Mercedes Benz", valst. Nr. „( - )“ tyčia, vandališkais veiksmais, daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė minėto automobilio keleivio pusės priekinių ir galinių durelių langų stiklus, abu priekinius žibintus, priekinį ir galinį langų stiklus ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino J. B. priklausančio turto už 11 247,30 Lt ir A. G. priklausančio turto už 3468,73 Lt.

8Apeliaciniame skunde I. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismui neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, atitinkamai perkvalifikuoti jo veiksmus, bei atmesti civilinius ieškinius kaip nepagrįstus.

9Nurodo, kad teismas nuosprendyje jo kaltę grindė ir rėmėsi liudytojų A. K. ir T. D. parodymais, jų asmens parodymo atpažinimo protokolais, akistatų tarp šių liudytojų ir jo protokolais. Patys nukentėjusieji A. G., J. B., V. G. įvykio nematė, jie tik patvirtino jiems priklausančių transporto priemonių sugadinimo faktą. Nesutinka su asmenų parodymo atpažinti protokolais. Iš atpažinimo protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 192 straipsnio įstatymo nuostatų nebuvo laikytasi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. K. ir N. D. parodė, kad matė asmenį daužiusį automobilius. Tačiau nurodė, kad tas asmuo buvo ilgų, banguotų plaukų iki pečių. Šias aplinkybes minėti liudytojai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau asmens parodymo atpažinimo metu šalia jo buvo pastatyti asmenys, savo išvaizda net nepanašūs į jį. Vienas asmuo buvo žilų plaukų, kitas trumpų plaukų. Tokiu būdu jokio panašumo šie asmenys su juo neturėjo, todėl yra akivaizdi klaidos galimybė. Esant tokiai situacijai šie protokolai negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo galima. Be to, pagrindu abejoti liudytojų A. K. ir N. D. atpažinimų protokolais yra ir tai, kad jau 2009 m. spalio 5 d. nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Ž. savo prašyme jau nurodė jį kaip įtariamąjį įvykdžius šį nusikaltimą, ir nurodė asmenis, galinčius jį atpažinti. Kadangi įvykio vieta yra šalia namo, kuriame gyvena nukentėjusieji, yra didelė tikimybė, kad šie liudytojai ir nukentėjusieji yra pažįstami ir, kad nukentėjusieji galėjo įtakoti liudytojus, nes tarp jo ir nukentėjusiųjų yra pašliję tarpusavio santykiai dėl asmeninių priežasčių. Tai patvirtina ir nagrinėjamos civilinės bylos Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

10Be to, jis yra viešas asmuo ir jo nuotraukos ne kartą yra spausdintos viešoje erdvėje. Šiomis aplinkybėmis galėjo būti pasinaudota. Be to, jis 2010 m. birželio 15 d. prašė tyrimą kontroliuojančios prokurorės nustatyti, ar liudytojai A. K. ir N. D. iš savo gyvenamų vietų galėjo matyti įvykį ir įsidėmėti įtariamąjį. Šis jo advokato prašymas buvo atmestas.

11Teigiama, kad teismas priimdamas nuosprendį pasirėmė nukentėjusiųjų atstovo pateiktomis fotolentelėmis ir konstatavo, kad gatvės apšvietimas ir matomumas buvo geras ir liudytojai turėjo galimybę įsidėmėti nusikaltimą dariusį asmenį. Tačiau sulyginus nukentėjusiųjų atstovo teisminio nagrinėjimo metu pateiktas A. K. ir N. D. butų planus — schemas ir jo pateiktas fotolenteles, akivaizdu, kad matomumas tarp įvykio vietos ir liudytojų gyvenamųjų vietų yra prastas dėl užaugusių medžių ir krūmų. Tuo tarpu nukentėjusieji pateikė teismui fotolenteles darytas skirtingu metų laiku, negu įvyko įvykis, todėl ir matomumas vizualiai yra klaidingas. Šias aplinkybes būtina išsiaiškinti ir prieštaravimus pašalinti. Abejonių liudytojų parodymais kelia ir tai, kad liudytojai negalėjo nurodyti nusikaltimą dariusio asmens aprangos, nors pasak jų matomumas buvo labai geras. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja N. D. ikiteisminio tyrimo metu net negalėjo nurodyti kaip neva jis buvo apsirengęs, nes žiūrėjo į veidą. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau konkrečiai nurodė jo aprangą. Liudytojas A. K. taip pat negalėjo tiksliai apibūdinti jo aprangos, nors pasak jo atstumas tarp jų buvo nedidelis ir matomumas buvo geras. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą abejoti liudytojų patikimumu ir objektyvumu. Pažymi, kad nei vienas iš įvykį mačiusių liudytojų neskambino į policiją, o ramiai nuėjo miegoti ir apie įvykį nukentėjusiuosius informavo tik kitą dieną.

12Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesupranta kodėl teismas atmetė liudytojų L. B. ir M. R. parodymus, kuriuose teigiama, kad jis 2009 rugsėjo 17 d. buvo pas L. B. namuose ir iki ryto niekur nebuvo išėjęs. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas jo pirminius parodymus, kad jis 2009 m. rugsėjo 17 d. nebuvo Klaipėdos mieste vertino kaip jo gynybinę taktiką ir, kad šiuos jo parodymus paneigė telefoninių pokalbių išklotinės. Įvykis buvo 2009 m. rusėjo 17 d., o apklaustas jis buvo tik 2009 m. lapkričio 4 d., todėl tikslias datas, kada jis su liudytoju R. P. ir E. K. buvo laidotuvėse galėjo ir sumaišyti. Aplinkybė, kad jie buvo laidotuvėse nebuvo paneigta. Todėl jo suklydimas negalėjo būti vertinamas kaip pasirinkta gynybos taktika. Išsiaiškinus, kad klydo, jis su E. K. ir R. P. sutikslino datas dėl vykimo į laidotuves ir 2010 m. gegužės 12 d. davė išsamius parodymus dėl jo buvimo vietos 2009m. rugsėjo 17 d. Pažymi, kad jo papildomi parodymai duoti net nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl jam net nebuvo žinoma apie visas tyrimo aplinkybes. Išsiaiškinęs datas, jis tyrimui nurodė kur tą naktį konkrečiai buvo. Tai patvirtino ir liudytojos L. B. ir M. R., jų parodymai objektyviais ir faktiniais duomenimis nebuvo paneigti. Teismas šių liudytojų parodymus atmetė tik remdamasis prielaida, kad jos negalėjo atsiminti konkrečių datų. Tačiau, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. vakare telefonu jis kontaktavo su L. B. patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės. Kad jis 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo pas L. B. patvirtina ir jo telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad jo telefonas buvo priregistruotas prie celių, esančių Nemuno 24, Klaipėdoje ir Nidos 54, Klaipėdoje, t.y. celės yra visai šalia L. B. gyvenamosios vietos. Tai tik patvirtina jo parodymus, kad jis nusikaltimo vietoje, jo įvykdymo metu nebuvo. Kad naktį jis nenakvojo namuose patvirtino ir liudytojas A. G.. Jis apie tai sužinojo paskambinęs jo žmonai. Liudytoja L. B. teisme aiškiai parodė, kad tą dieną gerai prisimena, nes jos mama turėjo išvažiuoti į Rusijos Federaciją ir ji tą dieną turėjo iš jos pasiimti vaiką. Liudytoja M. R. teisme parodė, kad ji tą dieną gerai prisiminė todėl, kad pas L. B. vyko remontas ir, kad tai buvo jos vienintelis pasisėdėjimas su juo. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti šių jo ir liudytojų L. B., bei M. R. parodymų ir turėjo remtis objektyviais faktiniais duomenimis, o ne prielaidomis ir jį išteisinti.

13Teigia, kad be nurodytų faktinių aplinkybių neteisingo įvertinimo, teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Nukentėjusioji V. G. nebuvo nei vieno iš sugadintų automobilio savininkė ar faktinė valdytoja. Todėl jai jokia turtinė žala nusikaltimu nebuvo padaryta. Žala buvo padaryta jos vyrui A. G., kuris yra sugadinto automobilio „Mercedes Benz", valst. Nr. „( - )“, savininkas ir jis dėl sugadinto automobilio yra pareiškęs civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Todėl mano, kad V. G. nepagrįstai šioje byloje pripažinta nukentėjusiąją, naudojosi procesinėmis teisėmis ir jai priteista neturtinė žala ir atstovavimo išlaidos. Be to, teismas nukentėjusiajam A. G. priteisė už „Mercedes Benz", valst. Nr. „( - )“ remontą 3468,73 Lt Tačiau byloje nėra jokių duomenų ar kitų įrodymų, kad A. G. būtų tokią sumą sumokėjęs. Byloje yra tik remonto sąmata. Tačiau, kad ji būtų apmokėta, ar būtų patirtos kitos išlaidos, susijusios su automobilio remontu nėra. Be to, teismas A. G. nepagrįstai priteisė ir 3780 Lt už kito automobilio laikiną naudojimą. Byloje yra lengvojo automobilio panaudos sutartis tarp A. G. ir G. M.. Todėl nesuprantama, kodėl teismas priteisė pagal panaudos sutartį neva išleistus 3780 Lt Pakvitavimas yra išduotas M. M. dėl 900 Lt gavimo už kažkokio automobilio nuomą. Nuomos sutarties byloje nėra. Todėl negalima teigti, kad automobilio nuoma yra susijusi būtent su šiuo įvykiu. Teismas taip pat priteisė nukentėjusiajai J. B. 11247,30 Lt turtinės žalos. Tačiau faktinės išlaidos pateisintos tik 3643,55 Lt sumai. Kitai sumai yra tik sudaryta sąmata, tačiau jokių duomenų apie apmokėjimą ar išlaidas šios sąmatos byloje nėra. Be to, teismui yra pateikta pažyma, kad į automobilį „Ford Puma", valst. Nr. „( - )“ yra laikinai sudėtos naudotos ir neoriginalios dalys, kad apsaugotų automobilį nuo oro sąlygų poveikio. Todėl nėra aišku - ar jas laikinai panaudojus jos bus gražintos remonto įmonei ar liks nukentėjusiosios nuosavybė, ar jos bus išskaičiuotos iš sąmatoje nurodytos sumos ir kaip bus su šių atsiskaitymu už šias dalis. Šios aplinkybės neišsiaiškintos, todėl ieškinys šiai sumai priteistas nepagrįstai. Taip pat teismas priteisė iš jo nukentėjusiajam A. G. 713 Lt kelionės išlaidų ir 6297,21 Lt prarasto darbo užmokesčio. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad kontrakto nutraukimas yra susijęs būtent su A. G. atvykimu į teismo posėdį, o ne dėl kitų priežasčių ir, kad A. G. būtent dėl teismo posėdžio prarado 6297,21 Lt darbo užmokesčio.

14Nurodo, kad teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip visumos ir dalies normų konkurenciją ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisino. Mano, kad šiuo atveju neteisingai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas. Bylos medžiagoje besąlygiškai nustatyta, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų yra blogi tarpusavio santykiai. Tai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir patys nukentėję. Todėl teismas neteisingai jo veiksnius kvalifikavo kaip vandališkus, atliktus viešoje vietoje ir neva jis jais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Viešos vietos požymis savaime nėra pagrindas veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką ne visada vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų (LAT nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais kai kaltininko viešoje vietoje padarytą nusikalstamą veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninio ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Todėl atsižvelgiant į jo ir nukentėjusiųjų tarpusavio asmeninius santykius, teismas negalėjo jo veiksmų kvalifikuoti kaip chuliganizmo.

15Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. G., V. G., J. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą. Pripažinti nuteistąjį kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL (13000Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą. Civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai, priteisiant iš nuteistojo kiekvienam nukentėjusiajam po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. A. G. papildomai priteisti 2213 Lt advokatų pagalbos išlaidoms. Pripažinti nukentėjusiųjų turėtas advokato pagalbos išlaidas apeliaciniame teisme proceso išlaidomis ir jas priteisti.

16Nurodo, kad teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo BK 187 straipsnio 1 dalį motyvuodamas, kad tai sudedamoji nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalis, kuri atskirai nekvalifikuojama. BK 284 str. 1 d. apima ir BK 187 str. 1 d. tik tuo atveju, jei kaltinamojo tikslas buvo viešosios tvarkos pažeidimas ir darydamas šį nusikaltimą jis dar padarė ir svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą. Tačiau jei kaltinamojo tikslas buvo svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir to tikslo siekdamas kaltinamasis dar ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai jo veika kvalifikuotina pagal abu nusikaltimus kaip idealioji sutaptis. Tokią išvadą suponuoja LAT 2005 m. kovo 1 d. nutartyje b.b. Nr. 2K-92/2005 pateiktas aiškinimas, kad darant kitą nusikaltimą, pvz.: svetimo turto pagrobimą, kartu padaromas ir svetimo turto sunaikinimas, tai nusikalstama veika kvalifikuojama pagal abu nusikaltimus idealiąja sutaptimi, nes svetimo turto sugadinimas nebuvo savitiksliu dalyku, o tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo - pagrobti svetimą turtą, kurio metu buvo įveikta kliūtis, trukdanti pasiekti pagrindinį tikslą-pagrobti svetimą turtą. Byloje yra nustatyta, kad nuteistojo pagrindinis tikslas buvo nukentėjusiųjų turto sugadinimas dėl savanaudiškų paskatų, kurį siekdamas jis padarė dar ir kitą nusikaltimą - viešosios tvarkos pažeidimą.

17Teigiama, kad paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą yra aiškiai per švelni, dvigubai mažesnė nei bausmės vidurkis, nors teismas nurodo, kad nenustatė nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Kai nėra nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių paprastai skiriamas bausmės vidurkis. Mano, kad šioje byloje yra nustatytos net trys sunkinančios aplinkybės. Nusikalstamą veiką jis padarė nėščios atžvilgiu, nes nusikaltimo padarymo momentui V. G. buvo nėščia. Nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant atkeršyti bei įbauginti nukentėjusiuosius. Be to, teismas, skirdamas bausmės dydį, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstama veika tęstinė, padaryta prieš tris nukentėjusius asmenis, kas ir leidžia didinti bausmės dydį nuo vidurkio (LAT 2011 m. birželio 14 nutartis b.b. Nr. 2K-269/2011), o taip pat į tai, kad nuteistasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo visiškai nesigailėjo, nuolat klaidino teismą ir vilkino bylos nagrinėjimą.

18Mano, kad teismas neatsižvelgė į LAT praktiką nustatydamas neturtinės žalos dydį. LAT praktikoje neturtinės žalos dydis kaltinamąjį pripažįstant kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnį yra vertinamas nuo 1000 Lt iki 5000 Lt, atsižvelgiant į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes. Teismas pripažino visus jų nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstais, beje visi jie buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, o ypač V. G. nėštumo komplikacijos, kurios atsiliepė ir gimusiam kūdikiui.

19Be to, kadangi nuteistasis neginčijo civilinių ieškinių dydžio, nepasinaudojo BPK 7 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje užfiksuota savo kaip kaltinamojo teise ginčyti kitos šalies argumentus, įrodymus, pačiam pateikti įrodymus, tai reiškia, kad jų dydį nuteistasis pripažino, kas yra pagrindas civilinius ieškinius tenkinti pilnutinai kaip pripažintą, tokios nuostatos laikomasi ir LAT praktikoje.

20Teismas nors ir pripažino bei motyvavo, kad A. G. priteistinos advokato pagalbos išlaidos 1000 Lt, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priteisė ne 1000 Lt advokato išlaidų, o tik 287 Lt, t.y. nepriteisė 713 Lt dėl kurių priteisimo pasisakė, kad jos priteistinos. Taip teismas visiškai nemotyvavo ir net nepasisakė dėl dar 1500 Lt A. G. turėtų advokato pagalbos išlaidų. Kadangi visiems nukentėjusiesiems buvo priteistos visos advokato pagalbos išlaidos, tai ir A. G. teismas privalėjo priteisti visas jo turėtas advokato pagalbos išlaidas, kurias sudaro ne 1000 Lt, o 2500 Lt

21Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir pripažinti I. Z. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti - 25 MGL (3250 Lt) baudą.

22Nurodo, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pašalinti iš kaltinimo BK 187 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad minėtu konkrečiu atveju buvo ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija. Tokia teismo pozicija neteisinga, akcentuotina, jog BK 187 straipsnyje numatyta nusikalstama veika siekiama apsaugoti asmens nuosavybės teises. I. Z. savo vandališkais veiksmais ne tik pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį, bet ir sugadino turtą (automobilius, priklausančius J. B. bei A. G.). Tokie nuteistojo veiksmai sukėlė nepatogumus aplinkiniams bei padarė konkrečią turtinę žalą minėtiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis I. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Todėl konstatuotina, kad nuteistasis I. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro idealiąja nusikalstamų veikų sutaptį. Tokiu būdu kaltinamojo padaryta veika turi būti kvalifikuotina ir kaip nusikaltimas, turintis BK 187 straipsnio 1 dalies požymių.

23Atsiliepimu į nuteistojo I. Z. skundą nukentėjusieji A. G., J. B., V. G. ir jų atstovas advokatas prašo nuteistojo skundą atmesti.

24Prokuroras prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

25Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

26Nukentėjusieji ir jų atstovas prašo jų ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą atmesti.

27Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

28Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo I. Z. veiką, tinkamai paskyrė bausmę, tačiau neteisingai išsprendė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bei padarė klaidų priteisdamas proceso išlaidas. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

29Dėl kaltės.

30Nors nuteistasis I. Z. neigia padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, teisingai įvertintais įrodymais.

31Nukentėjusioji J. B. parodė, jog 2009 m. rugsėjo 16 d. vakare matė pro jų namą pravažiuojantį I. Z.. Kitą rytą pamatė, kad sudaužyti jos ir A. G. automobiliai, kurie stovėjo prie namo. Susirinkę kaimynai apibūdino vyriškį, kuris sudaužė mašinas ir ji įtarė, kad tai galėjo padaryti I. Z. (Teismo posėdžio protokolas, t. 2, b. 1. 91-93).

32Nukentėjusioji V. G. teisme paliudijo, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. su vyru išėjo į lauką, įsėdo į mašiną, šildė mašiną. Po maždaug 10 minučių pamatė „Mercedes Benz" salotinės spalvos, už vairo buvo I. Z., atrodė, kad jis girtas. Kitą rytą vyras ją turėjo nuvežti j universitetą, išėjus į lauką pamatė, kad mašinos sudaužytos. Ji paskambino policijai ir mamai. Priėjo žmonės ir apibūdino žmogų, kuris sudaužė automobilius. Apibūdinimai atitiko I. Z. (t. 2, b. 1. 93-94).

33Liudytoja T. D. parodė, kad ji pažįsta I. Z.. Teigia, kad nuo garso atsibudo ir pamatė, kaip I. Z. plaktuku mušė raudonos spalvos mašiną. Iš kaimynų kažkas pradėjo šaukti ir I. Z. pakėlė galvą, todėl ji jį atpažino. Pirma daužė raudonos spalvos automobilį, signalizacija neveikė, o kai pradėjo daužyti „Mercedes Benz" , suveikė signalizacija. I. Z. buvo apsirengęs tamsiais rūbais (t. 2, b. 1. 94-95).

34Liudytojas A. K. parodė, jog naktį iš 2009 m. rugsėjo 16 d. į 17 d. matė I. Z.. Tą naktį žiūrėjo televizorių, atsidarė langą ir pamatė, kad prie kieme stovėjusio automobilio priėjo vyriškis, kuris su kažkokiu daiktu pradėjo jį daužyti. Atstumas buvo apie 15 metrų. Suveikė „Mercedes Benz" signalizacija ir moteris pradėjo šaukti. Vyras pakėlė galvą ir jis jį įsiminė. Vyriškis buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Toliau nematė, ką darė vyriškis, nes apsirengė ir išbėgo į kiemą. Tačiau kieme jau nieko nebuvo, tik girdėjo kaip nuvažiuoja automobilis (t. 2, b. 1. 95-97).

35Liudytoja C. B. apklausta apygardos teisme, parodė, kad buvo po apie 2.15 val. nakties, ji žiūrėjo televizorių ir išgirdo daužymą. Vyriškis daužė raudoną mašiną, vėliau jis praėjo tarp mašinų ir pradėjo daužyti „Mercedes Benz". Ji atidarė langą ir pradėjo šaukti, ką čia daro, tuoj policiją iškvies. Vyriškis atsisuko ir ji jį įsidėmėjo. Kai suveikė signalizacija, jis nuėjo. Nežinojo kam priklausė automobiliai. Kitą dieną moteris su vaikinuku stovėjo prie mašinų, ji priėjo ir pasakė, kad matė kaip daužė automobilius. Teismo salėje ji atpažino, kad tas vyriškis yra I. Z.. Nukentėjusiųjų nepažįsta (t. 3, b. 1. 187-188).

36Nors nukentėjusieji patys nematė, kas sudaužė jų automobilius, tačiau liudytojai, tiesiogiai matę įvykį, patvirtino, kad tai padarė I. Z.. Tai patvirtina ir byloje esantys atpažinimo protokolai (t. 1, b. 1. 64, 71). Abejoti liudytojų T. D., A. K., C. B. parodymų patikimumu teismas pagrindo neturi. Apeliantas teigia, kad yra didelė tikimybė, jog liudytojai N. D. ir A. K. yra pažįstami su nukentėjusiaisiais ir nukentėjusieji galėjo įtakoti liudytojus, nes tarp jo ir nukentėjusiųjų dėl asmeninių priežasčių yra pašliję tarpusavio santykiai. Kolegija pažymi, kad šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai tvirtino, kad matė kaip mašinas daužė I. Z.. Be to, jų parodymus patvirtino liudytojos C. B. duoti parodymai apeliacinės instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai iki įvykio būtų pažinoję I. Z., būtų su juo susipykę ir būrų suinteresuoti nepagrįstai jį apkalbėti, apkaltinti nusikaltimo padarymu. Todėl netikėti šių liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai, nėra jokio pagrindo.

37Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog gatvės apšvietimas buvo geras ir liudytojai turėjo galimybę įsidėmėti nusikaltimą dariusį asmenį. Iš byloje esančių liudytojų N. D. ir A. K. butų, esančių Žalgirio g. 1 name, schemų matyti, kad jų butų langai yra Žalgirio g. pusėje (t. 2, b. 1. 135-136). Sudaužyti „Ford Puma" ir „Mercedes Benz" automobiliai stovėjo prie Žalgirio g. 1 namo (t. 1, b. 1. 34). Iš byloje pateiktų foto lentelių matyti, kad liudytojų butų langų niekas neužstoja, matomumas geras bet kokiu metų laiku, nes įvykio vieta pakankamai gerai apšviesta, todėl apelianto skundo argumentas, kad liudytojai negalėjo gerai įsidėmėti įvykio vietos, matyti asmenį, daužiusį automobilius, yra atmestinas (t. 2, b. 1. 157, 157, 160, t. 3, b. 1.70-71).

38Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu N. D. negalėjo pasakyti kaip jis buvo apsirengęs, o teisme jau konkrečiai nurodė jo apsirengimą. Ikiteisminio tyrimo metu N. D. parodė, kad asmuo buvo apsirengęs tamsiai (t. 1, b. 1. 67-68). Teisme N. D. patikslino, kad asmuo daužęs automobilius buvo apsirengęs džinsais ir megztiniu ilgomis rankovėmis (t. 2, b. 1. 94-95). Kolegijos nuomone, šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu, o juo labiau darantis N. D. parodymus nepatikimais, nes ji I. Z. atpažino ne pagal jo aprangą, bet pagal veido bruožus (t. 1, 69-70).

39Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikytasi BPK 192 straipsnio nuostatų. BPK 192 straipsnyje nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka. BPK 192 straipsnio 1 dalyje reglamentuota asmens parodymo atpažinti tvarka, todėl atpažintino asmens nuotrauka atpažįstančiajam parodoma kartu su kitų tos pačios lyties asmenų, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, nuotraukomis. Parodomi atpažinti asmenys laikomi savo išore panašiais, jeigu jie neturi ryškesnių išvaizdos skirtumų pagal šiuos požymius: lytį, kūno sandarą, amžių, ūgį, veido formą, plaukų spalvą ir pan. Kaip nurodyta BPK 191 straipsnio 2 dalyje, atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.

40Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai N. D. ir A. K. prieš nuteistojo atpažinimą buvo apklausti apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo žymes ar ypatybes, pagal kurias jie galėtų atpažinti asmenį. N. D. asmenį daužiusį automobilį apibūdino kaip apie 50 metų amžiaus, apie 185-190 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plaukai iki pečių, banguoti (t. 1, b. 1. 67). A. K. asmenį apibudino kaip 40-50 metų, 180-185 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, pilkos spalvos plaukais iki pečių (t. 1, b. 1. 61). Nors liudytojams asmens parodymo atpažinti metu parodyti asmenys nebuvo vienodais plaukais, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio šis ikiteisminio tyrimo veiksmas būtų pripažintas nepatikimu, nes pateikti atpažinimui asmenys neturėjo ryškių išvaizdos skirtumų. Pažymėtina, kad abu liudytojai apklausos metu parodė, kad vyriškis buvo su plaukais iki pečių, bet iš atpažinimų protokolų matyti, kad vienas iš asmenų buvo su ilgais plaukais iki pečių, tačiau liudytojai atpažino ne jį, o I. Z., nurodydami, jog atpažįsta pagal veido bruožus (t. 1, b. 1. 62-64, 69-71). Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog minėtas tyrimo veiksmas buvo atliktas netinkamai. Nagrinėjamoje byloje parodymo atpažinti protokolai surašyti laikantis įstatymo reikalavimų, turi būtinus priedus - nuotraukas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atliekant parodymo atpažinti veiksmus būtų padaryta esminių BPK pažeidimų.

41Apeliantas abejoja liudytojų parodymų patikimumu, teigdamas, kad liudytojai apie įvykį nepranešė policijai. Liudytojai paaiškino, kodėl neskambino policijai ir ta aplinkybė, kad liudytojai neskambino į policiją ir nepranešė apie įvykį, neduoda pagrindo atmesti jų parodymus kaip nepatikimus.

42Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų L. B. ir M. R. parodymus. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismui L. B. parodymai kelia abejonių, mat nuo įvykio praėjus ilgam laiko tarpui, ji puikiai prisimena datą ir tikslų laiką, kada I. Z. svečiavosi jos namuose, be to, ji yra I. Z. draugė ir teismas manė, kad ji gali siekti, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės, todėl šios liudytojos parodymus vertino kritiškai, konstatuodamas, kad jie neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Liudytoja L. B. parodė, kad pažįsta I. Z., su juo 2009 m. rugsėjo 16 d. susitiko parduotuvėje, pasikeitė telefonais. Jis vakare, apie 22 val. atvyko pas ją. Ji gyvena „( - )“ name. Draugė atėjo apie 24 val. pabuvo ir apie 2 val. ir išėjo. I. Z. niekur nebuvo išvykęs, ryte išvyko į darbą (t. 2, b. 1. 120-122). Liudytoja M. R. parodė, kad pažįsta L. B. ir I.. Su L. buvo parduotuvėje ir I. L. paprašė telefono numerio. Ji atėjo pas Loretą apie 23 val. ir pas ją jau buvo I. Z. niekur nebuvo išėjęs. Apie 2-3 val. grįžo namo (t. 2, b. 1. 121-122). Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nesivadovavo L. B. parodymais, nes jie nepatvirtina, kad tikrai I. Z. negalėjo padaryti nusikalstamą veiką. Kaip matosi iš L. B., M. R., I. Z. parodymų, jie tą vakarą vartojo alkoholį, M. R. išėjus, I. Z. pasiliko miegoti bute, atskirame kambaryje, todėl bet kada galėjo trumpam išeiti ir vėl sugrįžti. Įvertinant aplinkybę, jog pagal šių liudytojų parodymus buvo vartojamas alkoholis, liudytoja, miegojusi atskirame kambaryje galėjo negirdėti, kad I. Z. buvo išėjęs. Pažymėtina ir tai, kad L. B. butas yra Žalgirio g. 5 name, t.y. netoli įvykio vietos kur buvo sudaužyti automobiliai, todėl I. Z. galėjo užtrukti sąlyginai trumpą laiko tarpą kol įvykdė nusikaltimą. Teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo M. R. parodymais, nes ji tik patvirtino tą faktą, kad pas L. B. buvo J. Z. ir jie vartojo alkoholį. Matyti, kad ji iš L. B. namo išėjo apie 2 valandą nakties, todėl ji negali nei patvirtinti, nei paneigti apelianto versijos, kad jis visą naktį buvo L. B. bute.

43Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jo parodymai nenuoseklūs ir vertinti kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kadangi jis sumaišė datas, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuomonei. Apeliantas teigia, kad sutikslinus datas su E. K. ir R. P. jis 2010 m. gegužės 12 d. tikslai nurodė kur buvo naktį iš 2009 m. rugsėjo 16 d. į 17 d. Matyti, kad nuteistasis I. Z. ne tik pirmos apklausos metu bet ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. lapkričio 4 d. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. išvyko į laidotuves Jurbarke, tai patvirtino ir 2010 m. sausio 26 d. ir 27 d. akistatose su liudytojais A. K. ir N. D. (t. 2, b. 1. 102-105, 108-110, 113-116). Atkreiptinas dėmesys, jog R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. sausio 13 d. vienodai parodė, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. kartu su I. Z. išvyko į Jurbarką (t. 2, b. 1. 76-79). I. Z. ir R. P., kaip jie patys teigė, yra geri pažįstami, dirba vienoje sistemoje, todėl jie ne kartą galėjo susitikti ir išsiaiškinti datas, tačiau net kelis kartus apklausiami nurodė jog 20O9 m. rugsėjo 16 buvo išvykę į Jurbarką. Toks identiškas suklydimas kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo parodymų patikimumo.

44Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl I. Z. kaltės ir konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo I. Z. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Įrodyta, kad būtent nuteistasis I. Z. turėdamas tiesioginę tyčią vandališkais veiksmais, priėjęs prie J. B. priklausančio automobilio „Ford Puma", valstybinis Nr. ( - ) daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė priekinius ir galinius žibintus, priekinio lango stiklą, keleivio pusės priekinių ir šoninio langų stiklus, vairuotojo durelių lango stiklą, apgadino variklio dangtį ir stogą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, priėjęs prie A. G. priklausančio automobilio „Mercedes Benz", valstybinis Nr. ( - ) tyčia, vandališkais veiksmais, daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė minėto automobilio keleivio pusės priekinių ir galinių durelių langų stiklus, abu priekinius žibintus, priekinį ir galinį langų stiklus ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

45Dėl veikos kvalifikavimo

46Visi apeliantai ginčija I. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimą.

47Apeliaciniai skundai dalyje dėl veikos kvalifikavimo atmestini.

48Nuteistasis I. Z. teigia, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sugadinimas ar sunaikinimas).

49Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustačius, kad nuteistojo veiką sąlygojo konfliktas su nukentėjusiaisiais, jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nesikeičia, nes motyvai kvalifikuojant kaltininko veiką pagal minėtą normą, nėra reikšmingi. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nustatyti šio nusikaltimo padarymo motyvai bet susiformavusia teismine praktika pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik dėl chuliganiškų paskatų, todėl ir asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai ir dėl kitokių ne chuliganiškų paskatų, veikos kaltininkas pasirenka konfliktui spręsti tokią viešą vietą ir tokį būdą, kuriais sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011). Taigi I. Z. padaryta veika (dėl įvykio, kurio metu sugadinti A. G. ir J. B. automobiliai) buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

50Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ir nukentėjusieji nurodo, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pašalinti iš kaltinimo BK 187 straipsnio 1 dalį.

51Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. I. Z. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia, pavyzdžiui, alyvos ir kabelių vagystė iš transformatorinės, ją sugadinant, - BK 178 straipsnio atitinkama dalis ir 187 straipsnio atitinkama dalis. Nagrinėjamoje byloje situacija kita: I. Z. veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, yra I. Z. veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis - BK 187 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

52BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dviejų metų. Taigi, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, abu nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 42 straipsnio 1 dalyje visos bausmės, skiriamos asmeniui už nusikaltimą, išvardintos pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia bausme. Griežčiausia bausmė, einanti po laisvės atėmimo, yra areštas. Kaip tik arešto bausmė yra numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir šios bausmės nenumato BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija. Taigi šiuo konkrečiu atveju reikia vertinti ne tik alternatyvių bausmių skaičių, numatytą baudžiamųjų įstatymų sankcijose, tačiau ir tai, kurio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė. Šiuo konkrečiu atveju BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija yra griežtesnė, nes joje yra numatytas areštas — pati griežčiaus bausmė po laisvės atėmimo. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas (dalis), todėl I. Z. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 187 straipsnį 1 dalį yra perteklinis. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai.

53Dėl bausmės

54Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. G., V. G., J. B. prašo sugriežtinti paskirtą bausmę, nes jų nuomone paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą yra aiškiai per švelni.

55Apeliaciniai skundai dėl paskirtos bausmės nepagrįsti.

56Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam I. Z. už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas vieną iš švelniausių bausmės rūšių - baudą bei nustatydamas jos dydį - 30 MGL, mažesnę nei įstatymo už nesunkaus nusikaltimo numatytą galimą šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), teisingai vadovavosi veikos darymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, kuri numatė, kad už nesunkų nusikaltimą teismas skiria baudą iki 100 MGL, kadangi nuosprendžio priėmimo metu galiojusi redakcija (Nr. XI-1350), sunkino I. Z. padėtį, (šiuo metu už nesunkų nusikaltimą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda). Apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų ir jų nepažeidė. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad I. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ankščiau neteistas, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis dirba, nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni. Kolegija laiko, kad teismo paskirtoji bausmė yra tinkama ir nekeistina.

57Apeliantai teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė nėščios atžvilgiu, nes nusikaltimo padarymo momentui V. G. buvo nėščia. BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kai veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia. Iš bylos duomenų matyti, kad I. Z. veika nebuvo nukreipta prieš V. G., jai jokia žala nepadaryta, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

58Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis nusikalstamą veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kolegija su tokiais apeliantų skundo teiginiais nesutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad I. Z. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik alkoholio vartojimo faktą bei jo sukeltą apsvaigimą, bet ir tokios būsenos įtaką nusikalstamai veikai. Pastaroji aplinkybė nėra nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio.

59Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo nustatyti I. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.). Kad darydamas nusikalstamą veiką I. Z. būtų siekęs kokios nors turtinės naudos, duomenų nėra.

60Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų.

61Nuteistasis I. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad V. G. nepagrįstai šioje byloje pripažinta nukentėjusiąją, naudojosi procesinėmis teisėmis ir jai nepagrįstai priteista neturtinė žala ir atstovavimo išlaidos. Kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka. Nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo V. G. naikintinas.

62Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

63Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. nėra apgadintų transporto priemonių savininkė. Automobilis „( - )“, valst. Nr. vai. priklauso jos mamai J. B., kuri byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Automobilis „Mercedes Benz"s Valst. Nr. „( - )“ yra registruotas jos sutuoktinio vardu, kuris taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį byloje turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad sutuoktinio vardu registruota transporto priemonė „Mercedes Benz", Valst. Nr. „( - )“ nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes A. G. minėtą automobilį įsigijo iki santuokos (t. 1, b. 1. 33, t. 2, b. I. 36). Akivaizdu, kad V. G. tiesiogiai jokios turtinės žalos nepatyrė. Vien tas faktas, kad V. G. mamos ir sutuoktinio automobiliai buvo apgadinti nesudaro pagrindo pripažinti ją nukentėjusiąją. Nors byloje yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad dėl įvykio V. G. kreipėsi į medikus, dėl to ją pripažinti šioje byloje nukentėjusiąją ir priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrindo. Taip pat I. Z. neprivalo jai atlyginti išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

64Nukentėjusieji A. G. ir J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau - LAT) praktiką nustatydamas neturtinės žalos dydį ir prašo neturtinės žalos priteisti kiekvienam po 5000 Lt. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų naudai priteista po 500 litų.

65Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

66Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuosprendžiu nustatyta, kad žala atsirado iš I. Z. neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiems A. G. ir J. B. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, byloje nėra jokių duomenų, kad įvykis sukėlė kokius nors liekamuosius reiškinius, į nuteistojo elgesio motyvus, į I. Z. amžių ir turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas pagrįstai sumažino ir priteisė po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

67Nuteistasis I. Z. pagrįstai skundžiasi dėl priteistos turtinės žalos nukentėjusiesiems.

68Pirmosios instancijos teismas A. G. priteisė 7248,73 Lt turtinei žalai atlyginti: 3468,73 Lt automobilio „Mercedes Benz", valstybinis Nr. „( - )“ remonto išlaidas ir automobilio nuomos iš G. M. išlaidas 3780,00 Lt.

69Nukentėjusiajai J. B. priteista 11 247, 30 Lt turtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl automobilio „Ford Puma", valstybinis Nr. „( - )“ sugadinimo.

70Turtinė žala nėra įrodyta.

71Šiuo metu sugadintų transporto priemonių apžiūros ir padarytos žalos nustatymo tvarką reglamentuoja Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101. Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos 4 skyrius numato transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymą.

72Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai skaičiuojami pagal formulę: VAT= VRD+VDD+VDV -VDN+VDM+VP , kur: VAT - transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai; VRD - remonto darbų vertė; VDD - dažymo darbų vertė; VDV - keičiamų dalių naujomis vertė; VDN - dalių vertės mažėjimas (nuvertinimas); VDM - dažymo medžiagų vertė; VP - papildomų išlaidų vertė.

73Išvadą, kiek kainuoja automobilio remontas gali duoti tik šios srities specialistas, apskaičiuodamas padarytą žalą, vadovaujantis minėtais teisės aktais. Vien automobilių remonto darbų sąmatų, bei remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų ( t. , b.l. 12-15, 45, t. 2, b. 1. 37-41), kuriais rėmėsi teismas, priteisdamas padarytą žalą dėl automobilių sugadinimo, nepakanka. Šioje dalyje nuosprendis naikintinas. Kadangi padarytos žalos dydis nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje nurodyta padaryta žala, nekeičiama.

74Taip pat nėra pagrįstos įrodymais ir automobilio nuomos išlaidos. Byloje yra sutartis dėl automobilio panaudos bei pakvitavimas, kad 2010-07-20 sumokėti 900 Lt, nors priteista 3780,00 Lt (t. l,b. 1. 51, t. 2, b. 1. 3).

75Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tikrai I. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padaryta žala ir jie turi teisę reikalauti ją atlyginti.-Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą- tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-29/2009 ). Būtent tokio pagrįstumo šioje byloje nėra. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems naikintina, civiliniams ieškovams pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiųjų reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis gali būti tiksliai nustatytas tik pateikus papildomus įrodymus bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka.

76Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo I. Z. apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas nepagrįstai proceso išlaidomis pripažino nukentėjusiojo A. G. prarastą darbo užmokestį 6297,21 Lt. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dėl šių proceso išlaidų priteisimo visiškai nemotyvavo.

77BPK 103 straipsnio 2 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Nors byloje yra pateikta A. G. sutartis su darbdaviu ir įrodymai, kad ši sutartis buvo nutraukta, tačiau nėra duomenų, kad ši sutartis nutraukta dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo, nes darbo sutarties nutraukimo priežastys nenurodytos, nėra tikslaus paskaičiavimo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis tikra neteko 6297,21 Lt darbo užmokesčio ar turėjo kitų išlaidų, ryšium su baudžiamąja byla, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. Šios išlaidos gali būti priteistos, tik pateikus įrodymus, kad tikrai A. G. patyrė tokias proceso išlaidas.

78Nukentėjusysis A. G. pagrįstai skundžiasi, kad teismas nepriteisė 2500 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. advokatui sumokėjo 2500 Lt (t. 2, b. 1. 52, 52). Taigi nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra pagrįstos dokumentais, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistojo I. Z..

79Taip pat iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiųjų A. G. ir J. B. apeliaciniame procese turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (t. 3, b. 1. 31-32).

80Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

812011 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendį, kuriuo I. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeisti:

82panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš I. Z. priteista J. B. 11 247,30 Lt ir A. G. 7248,73 Lt turtinės žalos atlyginimo, pripažinti J. B. ir A. G. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka;

83panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje Iš I. Z. priteista A. G. 6297,21 Lt proceso išlaidų - negauto darbo užmokesčio.

84panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš I. Z. priteista V. G. 500 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

85priteistas iš I. Z. A. G. proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti padidinti iki 2500 Lt;

86papildomai iš I. Z. priteisti A. G. ir J. B. po 500 Lt apeliaciniame procese turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

87Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

88Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Priteista iš I. Z. nukentėjusiai J. B. 11247,30 Lt turtinei žalai atlyginti.... 3. Priteista iš I. Z. nukentėjusiajam A. G. 7248,73 Lt t turtinei žalai... 4. Priteista iš I. Z. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas J. B., 500 Lt... 5. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 6. I. Z. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais... 7. jis 2009 m. rugsėjo 17 d., nakties metu, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 02.30... 8. Apeliaciniame skunde I. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 9. Nurodo, kad teismas nuosprendyje jo kaltę grindė ir rėmėsi liudytojų A. K.... 10. Be to, jis yra viešas asmuo ir jo nuotraukos ne kartą yra spausdintos... 11. Teigiama, kad teismas priimdamas nuosprendį pasirėmė nukentėjusiųjų... 12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesupranta kodėl teismas... 13. Teigia, kad be nurodytų faktinių aplinkybių neteisingo įvertinimo, teismas... 14. Nurodo, kad teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 15. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. G., V. G., J. B. prašo pakeisti... 16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo BK 187 straipsnio 1... 17. Teigiama, kad paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą yra aiškiai per... 18. Mano, kad teismas neatsižvelgė į LAT praktiką nustatydamas neturtinės... 19. Be to, kadangi nuteistasis neginčijo civilinių ieškinių dydžio,... 20. Teismas nors ir pripažino bei motyvavo, kad A. G. priteistinos advokato... 21. Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra prašo pakeisti... 22. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pašalinti iš kaltinimo... 23. Atsiliepimu į nuteistojo I. Z. skundą nukentėjusieji A. G., J. B., V. G. ir... 24. Prokuroras prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį... 25. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti,... 26. Nukentėjusieji ir jų atstovas prašo jų ir prokuroro apeliacinius skundus... 27. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo ir nukentėjusiųjų... 28. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos... 29. Dėl kaltės.... 30. Nors nuteistasis I. Z. neigia padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą... 31. Nukentėjusioji J. B. parodė, jog 2009 m. rugsėjo 16 d. vakare matė pro jų... 32. Nukentėjusioji V. G. teisme paliudijo, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. su vyru... 33. Liudytoja T. D. parodė, kad ji pažįsta I. Z.. Teigia, kad nuo garso atsibudo... 34. Liudytojas A. K. parodė, jog naktį iš 2009 m. rugsėjo 16 d. į 17 d. matė... 35. Liudytoja C. B. apklausta apygardos teisme, parodė, kad buvo po apie 2.15 val.... 36. Nors nukentėjusieji patys nematė, kas sudaužė jų automobilius, tačiau... 37. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog gatvės... 38. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu N. D. negalėjo pasakyti kaip... 39. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu... 40. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai N. D. ir A. K. prieš nuteistojo... 41. Apeliantas abejoja liudytojų parodymų patikimumu, teigdamas, kad liudytojai... 42. Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų L. B. ir M. R.... 43. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jo... 44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo... 45. Dėl veikos kvalifikavimo... 46. Visi apeliantai ginčija I. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimą.... 47. Apeliaciniai skundai dalyje dėl veikos kvalifikavimo atmestini.... 48. Nuteistasis I. Z. teigia, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustačius, kad nuteistojo veiką sąlygojo... 50. Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ir nukentėjusieji... 51. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena... 52. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek BK 284 straipsnio 1 dalies... 53. Dėl bausmės... 54. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. G., V. G., J. B. prašo sugriežtinti... 55. Apeliaciniai skundai dėl paskirtos bausmės nepagrįsti.... 56. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam I. Z. už padarytą nusikalstamą... 57. Apeliantai teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė nėščios atžvilgiu,... 58. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis nusikalstamą... 59. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas... 60. Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų.... 61. Nuteistasis I. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad V. G. nepagrįstai šioje... 62. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas... 63. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. nėra apgadintų transporto priemonių... 64. Nukentėjusieji A. G. ir J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas... 65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, civilinius... 66. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 67. Nuteistasis I. Z. pagrįstai skundžiasi dėl priteistos turtinės žalos... 68. Pirmosios instancijos teismas A. G. priteisė 7248,73 Lt turtinei žalai... 69. Nukentėjusiajai J. B. priteista 11 247, 30 Lt turtinei žalai atlyginti,... 70. Turtinė žala nėra įrodyta.... 71. Šiuo metu sugadintų transporto priemonių apžiūros ir padarytos žalos... 72. Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad... 73. Išvadą, kiek kainuoja automobilio remontas gali duoti tik šios srities... 74. Taip pat nėra pagrįstos įrodymais ir automobilio nuomos išlaidos. Byloje... 75. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tikrai I. Z. nusikalstamais... 76. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo I. Z. apeliacinio skundo motyvu, kad... 77. BPK 103 straipsnio 2 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams... 78. Nukentėjusysis A. G. pagrįstai skundžiasi, kad teismas nepriteisė 2500 Lt... 79. Taip pat iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiųjų A. G. ir J. B.... 80. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326... 81. 2011 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendį, kuriuo I. Z.... 82. panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš I. Z. priteista J. B. 11 247,30 Lt... 83. panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje Iš I. Z. priteista A. G. 6297,21 Lt... 84. panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš I. Z. priteista V. G. 500 Lt... 85. priteistas iš I. Z. A. G. proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti... 86. papildomai iš I. Z. priteisti A. G. ir J. B. po 500 Lt apeliaciniame procese... 87. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 88. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti....